Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-03-13 · Civilinė byla Nr. e2-87-553/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-13
Bylos Nr.
e2-87-553/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01224-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
N. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-87-553/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01224-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės advokatų profesinės bendrijos KONSILL atskirąjį skundą ir atsakovo A. B. prisidėjimą prie atsakovės atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. rezoliucijos, kuria nuspręsta priimti ieškovės N. V. ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovės N. V. ieškinį solidariems atsakovams advokatų profesinei bendrijai KONSILL ir advokatui A. B. dėl skolos, palūkanų ir žalos priteisimo, arbitražinės išlygos negaliojimo, nekonkuravimo susitarimo negaliojimo, įskaitymo negaliojimo ir įrodymų išreikalavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. lapkričio 13 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-1245-852/2025 pagal ieškovės N. V. ieškinį solidariems atsakovams advokatų profesinei bendrijai (toliau – APB) KONSILL ir advokatui A. B. (tokiau – advokatas), kuriuo ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 80 110,51 Eur (su PVM) skolą, 3 333,91 Eur palūkanas, 17 530,13 Eur nuostolius; pripažinti APB KONSILL ir N. V. sudarytos sutarties dėl paslaugų teikimo (kuri datuota 2022 m. gegužės 9 d.) 7.1 papunktį, kuriame įtvirtinta arbitražinė išlyga, negaliojančiu; pripažinti APB KONSILL ir N. V. sudarytos sutarties dėl paslaugų teikimo (kuri datuota 2022 m. gegužės 9 d.) 5.5 papunktį, kuriame įtvirtintas nekonkuravimo susitarimas, negaliojančiu; pripažinti advokatų profesinės bendrijos KONSILL 2024 m. rugsėjo 6 d. pranešimu apie įskaitymą atliktą įskaitymą negaliojančiu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 13 d. rezoliucija priėmė ieškovės ieškinį ir nustatė 20 dienų terminą atsiliepimams pateikti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3. Atskiruoju skundu atsakovė APB KONSILL prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl N. V. 2024 m. lapkričio 12 d. ieškinio priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-3103-852/2024 ir spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo – atsisakyti priimti ieškinį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Ieškovės inicijuotas ginčas kilęs iš sutartinių teisinių paslaugų santykių – neatsiejamai susijęs su 2022 m. gegužės 9 d. Sutartimi dėl paslaugų teikimo (toliau – Sutartis), kurią pati ieškovė teismui pateikė (ieškinio priedas Nr. 14).

3.2. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėjo įvertinti, kad egzistuoja aiškus, galiojantis arbitražinis susitarimas, įtvirtintas galiojančioje Sutartyje, ir atsisakyti priimti ieškinį, remdamasis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 11 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatomis.

3.3. Ieškovė, siekdama nesąžiningai išvengti arbitražinio susitarimo laikymosi ir ginčo nagrinėjimo arbitraže, ieškinyje teigia, kad jos reikalavimai neva kyla iš tariamos trišalio bendradarbiavimo sutarties. Tačiau atsakovai (nei atskirai, nei kartu) su ieškove jokios bendradarbiavimo sutarties nebuvo ir nėra sudarę. Ieškovės versija apie tariamai egzistavusią bendradarbiavimo sutartį yra dirbtinai sukurta tam, kad būtų išvengta jos pačios pasirašytoje ir vykdytoje Sutartyje įtvirtinto arbitražinio susitarimo pasekmių – ginčo nagrinėjimo arbitraže. Neegzistuojančios bendradarbiavimo sutarties ieškovė teismui nepateikė.

3.4. Ieškovė pateikė ieškinį dviem atsakovams, juos netgi įvardydama kaip solidarius skolininkus. Tačiau prievolių solidarumas nėra preziumuojamas. Sutartiniai santykiai su ieškove siejo tik APB KONSILL. Ieškovė nenurodė, kodėl ir kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu į bylą kaip solidarų atsakovą įtraukė advokatą A. B. Manytina, kad tai nebuvo padaryta todėl, jog toks pagrindas neegzistuoja ir negali egzistuoti, o ieškovės tikslas buvo daryti spaudimą advokatui kaip APB KONSILL vieninteliam steigėjui ir dalyviui. Be to, dirbtinis ir nesąžiningas advokato įtraukimas tikėtinai buvo sumanytas siekiant sukurti fiktyvią istoriją apie tariamą trišalį sutartinį bendradarbiavimą, kuris, kaip jau minėta, niekada neegzistavo.

3.5. Ieškovė pripažįsta arbitražinio susitarimo galiojimą, tačiau siekia jį panaikinti neaiškiais pagrindais. Atsakovė laikosi Sutarties ir prašo taikyti arbitražą. Sutartyje aiškiai nustatyta, kad visi ginčai, įskaitant arbitražinio susitarimo galiojimą, sprendžiami tik arbitraže. Ieškovė anksčiau rėmėsi Sutartimi santykiuose su atsakove ir kitais subjektais, todėl jos dabartinis ginčijimas atrodo nepagrįstas ir prieštaringas.

3.6. APB KONSILL dar 2024 m. rugsėjo 6 d. pateikė ieškovei 129 703,22 Eur reikalavimą ir ragino nutraukti neteisėtus veiksmus. Ieškovei inicijavus derybas dėl taikaus susitarimo, atsakovė sutiko derėtis vien tam, kad taupytų laiką ir išlaidas. Derybos truko beveik du mėnesius, buvo keičiamasi susitarimo projektais, o atsakovė, veikdama sąžiningai, laikinai nesikreipė į arbitražą. Tačiau ieškovė tik imitavo norą susitarti – dar derybų metu ji rengė ieškinį teismui, nors apie tai atsakovės neinformavo. Derybas ji staiga nutraukė tą pačią dieną, kai pateikė ieškinį, bet apie tai nutylėjo. Šis nesąžiningas elgesys rodo, kad ieškovė sąmoningai siekė suklaidinti atsakovę, priversti ją susilaikyti nuo ieškinio pateikimo arbitražui ir taip išvengti jai privalomo arbitražinio susitarimo vykdymo.

3.7. Kasacinio teismo praktika ir KAĮ aiškiai nustato, kad teismas, gavęs ieškinį dėl ginčo, kuriam taikomas arbitražinis susitarimas, privalo išsiaiškinti atsakovo valią dėl ginčo perdavimo arbitražui. Jei atsakovas prieštarauja nagrinėjimui teisme, ieškinys turi būti nepriimtas. Šiuo atveju ši taisyklė buvo pažeista – teismas nesiaiškino atsakovų pozicijos dėl teismingumo.

4. Atsakovas advokatas A. B. pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovės APB KONSILL atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m.lapkričio 13 d. rezoliucijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl N. V. 2024 m. lapkričio 12 d. ieškinio priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-3103-852/2024 ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Ieškovė nepagrįstai į bylą kaip bendraatsakovą įtraukė advokatą, nors jo ir ieškovės niekada nesiejo jokie teisiniai santykiai. Tai buvo daroma, siekiant neteisėtai perkelti ginčo sprendimą į teismą ir išvengti arbitražo. 2022 m. gegužės 9 d. paslaugų teikimo sutartis tarp APB KONSILL ir ieškovės aiškiai numato arbitražinę išlygą, pagal kurią visi ginčai turi būti sprendžiami Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Kadangi APB KONSILL, kaip advokatų profesinė bendrija, teises ir pareigas prisiima per savo dalyvius, atsakomybė pagal sutartį tenka tik APB KONSILL, o ne advokatui asmeniškai.

Šalies argumentai

4.2. Ieškovė klaidingai teigia apie tariamus trišalius bendradarbiavimo santykius tarp APB KONSILL, advokato ir ieškovės, nors realiai teisiniai santykiai egzistavo tik tarp APB KONSILL ir ieškovės pagal 2022 m. gegužės 9 d. paslaugų teikimo sutartį. Tai patvirtina: 1) ieškovė niekada neišrašė PVM sąskaitų advokatui – visos sąskaitos buvo išrašomos tik APB KONSILL pagal sutartį; 2) Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas neįtvirtina bendradarbiavimo sutarties instituto – šiuo atveju taikytina paslaugų sutartis; 3) ieškovės privačių interesų deklaracija patvirtina, kad ji teikė paslaugas APB KONSILL; 4) ieškovė neginčija visos sutarties, o tik jai nepalankias nuostatas, taip pripažindama teisinius santykius su APB KONSILL.

4.3. Šiuo atveju ieškovė savo ieškiniu, be kita ko, siekia pripažinti arbitražinį susitarimą negaliojančiu. Tačiau APB KONSILL ir ieškovė buvo aiškiai sutarusios visus ginčus, įskaitant ir arbitražinio susitarimo galiojimo klausimus, spręsti arbitraže. Todėl šis klausimas gali būti nagrinėjamas tik arbitražo teisme, o teismas neturi kompetencijos (jurisdikcijos) jo spręsti.

4.4. Kol 2022 m. gegužės 9 d. paslaugų teikimo sutartis ar jos dalis nėra nuginčyta, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-346-823/2019), taikoma šios sutarties teisėtumo prezumpcija. Todėl teismas, spręsdamas jurisdikcijos klausimą ir priimdamas ieškinį, negalėjo remtis ieškovės teiginiu apie tariamus trišalius bendradarbiavimo teisinius santykius, kurie teismų dar nėra patvirtinti.

Atsiliepimas

5. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo: apeliacinį procesą pagal APB KONSILL atskirąjį skundą nutraukti; netenkinus pirmojo prašymo, APB KONSILL atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti ieškovei apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškovė ieškinyje detalizavo, kad 2022 m. pradžioje tarp jos ir atsakovo advokato susiklostė bendradarbiavimo santykiai, teikiant teisines paslaugas klientams. Vėliau, 2022 m. viduryje, prie šio bendradarbiavimo prisijungė ir atsakovė APB KONSILL. Šalių bendradarbiavimo sąlygos buvo fiksuojamos rašytinėje komunikacijoje. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl tam tikrų aplinkybių atsakovė APB KONSILL ir ieškovė 2022 m. pabaigoje pasirašė Sutartį dėl paslaugų teikimo (toliau – Sutartis), kuri, nors ir buvo formaliai sudaryta, neatspindėdavo šalių faktinio santykio ir niekada nebuvo taikoma. Atsakovė APB KONSILL atskirojo skundo pagrindu remiasi šioje fiktyvioje Sutartyje įtvirtintu arbitražiniu susitarimu ir teigia, kad ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismams.

Šalies argumentai

5.2. Ieškovė teigia, kad atskirasis skundas neturėjo būti priimtas dėl kelių priežasčių. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, teismo nutartis gali būti skundžiama tik tuomet, jei ji užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Šiuo atveju arbitražo klausimas bus išspręstas tik po bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis užkerta kelią bylos eigai. Be to, KAĮ 11 straipsnio 2 dalis numato, kad reikalavimai dėl arbitražinio susitarimo negaliojimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, todėl atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.

5.3. Ieškovė nurodo, kad apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą turi būti nutrauktas, nes pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismo rezoliucija negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Be to, CPK 315 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu paaiškėja, jog skundžiama nutartis nėra apeliuojama, apeliacinis procesas turi būti nutrauktas, o žyminis mokestis – grąžintas. Ieškovė prašo teismo nutraukti apeliacinį procesą remiantis šiais pagrindais.

5.4. Ieškovė savo reikalavimus grindžia bendradarbiavimo susitarimu, o ne 2022 m. pabaigoje pasirašyta Sutartimi. Kadangi bendradarbiavimo susitarime nėra arbitražinio susitarimo, ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams. Ieškovė pabrėžia, kad pagal ieškinio pagrindą ir dalyką ji reikalauja skolos priteisimo pagal bendradarbiavimo susitarimą, todėl arbitražinė išlyga netaikytina. Be to, ji pažymi, kad APB KONSILL argumentai dėl bendradarbiavimo santykio neegzistavimo yra teisiškai nereikšmingi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taip pat patvirtina, kad nesant arbitražinio susitarimo ginčai spręstini teisme.

5.5. APB KONSILL atskirajame skunde remiasi arbitražiniu susitarimu, tačiau ignoruoja, kad ieškovė jį ginčija. Pagal KAĮ 11 straipsnio 2 dalį, arbitražinio susitarimo galiojimo klausimą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas. Ieškovė aiškiai nurodė, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl arbitražinio sprendimo, todėl toks susitarimas negalioja. APB KONSILL argumentai dėl arbitražo kompetencijos yra nepagrįsti ir prieštarauja galiojantiems teisės aktams.

5.6. Ieškovė reikalauja pripažinti Sutartyje įtvirtintą arbitražinę išlygą negaliojančia tiek dėl šalių valios nebuvimo, tiek alternatyviai – jei būtų palaikyta atsakovų pozicija dėl Sutarties taikymo. Taip pat prašoma įvertinti, ar Sutartis nepriklauso darbo santykiams, kuriems arbitražinė išlyga negali būti taikoma. APB KONSILL šių argumentų neanalizavo ir nepateikė atsakymų. Jei arbitražinis susitarimas būtų pripažintas negaliojančiu, ginčas priklausytų bendrosios kompetencijos teismams. APB KONSILL nepaneigė, kad reikalavimai dėl arbitražinio susitarimo negaliojimo turi būti nagrinėjami būtent bendrosios kompetencijos teismuose pagal KAĮ 11 straipsnio 2 dalį.

5.7. Ieškovė reikalavimus reiškia solidariems atsakovams, todėl ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams. APB KONSILL atskirajame skunde teigia, kad ieškovė neįrodė solidarios atsakomybės, tačiau ieškinio priėmimo stadijoje atsakomybės rūšis ir pagrindai nėra vertinami. Ieškovė detaliai pagrindė, kad atsakovai veikė kartu, jų neteisėti veiksmai sukėlė bendras pasekmes, todėl yra pagrindas taikyti solidarią atsakomybę. Be to, jei Sutartis būtų taikoma, advokatas A. B. nėra jos šalis, todėl reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Teismų praktika patvirtina, kad neatsiejami reikalavimai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Net jei APB KONSILL atžvilgiu galiotų arbitražinė išlyga (su kuo ieškovė nesutinka), ieškinys vis tiek būtų teismingas bendrosios kompetencijos teismams.

5.8. APB KONSILL atskirajame skunde pateikti argumentai dėl tariamo bendradarbiavimo santykio neegzistavimo, solidarios atsakomybės nebuvimo, Sutarties taikymo ir ieškovės nesąžiningumo yra nepagrįsti ir neturi teisinės reikšmės ieškinio priėmimo stadijoje. Ieškovė išsamiai pagrindė šalių bendradarbiavimą, atsakovų neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes. Ji niekada nepripažino Sutarties taikymo ir atmetė APB KONSILL klaidingus argumentus. Be to, ieškovė įrodė, kad jos elgesys nėra nesąžiningas, nes ji siekė taikaus susitarimo, tačiau buvo priversta nutraukti derybas dėl atsakovų nesąžiningumo. APB KONSILL argumentai tėra gynybinė pozicija ir turi būti nagrinėjami vėlesnėse bylos stadijose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo rezoliucijos, kuria buvo priimtas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutraukti civilinę bylą pagal apeliantės atskirąjį skundą, nurodydama, kad rezoliucija negali būti apeliacijos objektu, tačiau šį prašymą tenkinti nėra teisinio pagrindo. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, tuo atveju, kai teisėjas priima ieškinį, šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui, dėl tokios pirmosios instancijos teisėjo nutarties atskirąjį skundą turi teisę paduoti ir atsakovas, o vien tokio procesinio veiksmo (ieškinio priėmimo) įforminimas rezoliucija, nėra kliūtis pateikti skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016).

9. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus argumentus bei vadovaudamasis CPK ir KAĮ nuostatomis apeliacinės instancijos teismas vertina ginčo teismingumo klausimą.

10. Byloje nustatyta, kad 2022 m. gegužės 9 d. tarp APB KONSILL (atsakovės) ir N. V. (ieškovės) buvo pasirašyta Sutartis dėl paslaugų teikimo, kurios 7.1 papunktyje įtvirtinta arbitražinė išlyga. Atsakovai, atsikirsdami į ieškinį, remiasi šia Sutartimi, teigdami, kad tarp šalių buvo susitarta dėl ginčų sprendimo arbitraže.

11. Ieškovė tvirtina, kad 2022 m. gegužės 9 d. Sutartis dėl paslaugų teikimo realiai nebuvo taikoma šalių santykiams ir neatspindėjo tikrųjų bendradarbiavimo sąlygų. Ji buvo pasirašyta tik formaliai, siekiant išvengti galimo interesų konflikto tyrimo Centrinėje projektų valdymo agentūroje (toliau – CPVA), kurioje 2022 m. dirbo ieškovė. Ieškovė laikosi pozicijos, kad tikrieji šalių teisiniai santykiai buvo grindžiami bendradarbiavimo susitarimu, kuris jokios arbitražinės išlygos nenumato. Be to, ji teigia, kad nuo 2022 m. pradžios bendradarbiavo su atsakovu advokatu A. B. kaip partnerė ir, nors rašytinės sutarties nebuvo, susitarimo sąlygos buvo fiksuojamos elektroniniuose laiškuose ir „Messenger“ žinutėse. Įsteigus APB KONSILL, bendradarbiavimo santykiai buvo tęsiami. Nors ieškovė nebuvo oficiali APB KONSILL narė, ji atliko esminį vaidmenį teikiant teisines paslaugas ir vystant APB veiklą.

12. Pagal KAĮ 11 straipsnio 2 dalį, arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu teismo tvarka bendrais sandorių negaliojimo pagrindais. Kadangi ieškovė šioje byloje ginčija Sutarties dėl paslaugų teikimo 7.1 papunktyje įtvirtintą arbitražinę išlygą kaip negaliojančią, klausimą dėl arbitražinės išlygos galiojimo turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas. Tik nustačius, kad ši išlyga galioja, ginčas galėtų būti perduotas arbitražui.

13. Kadangi ginčas dėl arbitražinio susitarimo galiojimo turi būti išspręstas pirmiau nei ginčas iš esmės, arbitražo kompetencija šiuo atveju yra ribota, nes šalys nesutaria dėl arbitražinės išlygos galiojimo ir taikytinumo.

14. Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties dėl paslaugų teikimo 7.1 papunktyje įtvirtinta arbitražinė išlyga yra ginčijama, ieškovė teigia, jog šalių santykiai faktiškai buvo grindžiami bendradarbiavimo susitarimu be arbitražinės išlygos, o ieškinys reiškiamas dviems atsakovams, iš kurių tik vienas yra sudaręs arbitražinį susitarimą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ginčas priklauso bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijai. Arbitražinės išlygos galiojimo klausimas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, o nustačius pagrindą ją pripažinti negaliojančia, ginčas negali būti perduotas arbitražui.

15. Atskirajame skunde pateikti argumentai dėl tariamo bendradarbiavimo santykio neegzistavimo, solidarios atsakomybės nebuvimo, Sutarties dėl paslaugų teikimo taikymo ir ieškovės nesąžiningumo susiję su materialiaisiais teisiniais klausimais, kurie sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 ir 320 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją palikti nepakeistą.

TeisėjaAldona Tilindienė