Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovui A. Š., jo atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, atsakovės UAB ,,Greivasta“ atstovui Justui Vytautui Paulioniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei UAB ,,Greivasta“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, vidutinio darbo užmokesčio už atsiskaitymo uždelsimo laikotarpį priteisimo bei dėl atsakovės reikalavimo ieškovui dėl žalos atlyginimo priteisimo, pateikto Klaipėdos darbo ginčų komisijai, atmetimo kaip nepagrįsto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas A. Š. ir jo atstovas ieškinį palaiko jame išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovas A. Š. yra statybininkas, vidaus apdailos darbus atlieka apie 8-9 metus. Atsakovė UAB „Greivasta“ įsteigta 2019-04-05, teikianti plataus spektro statybos paslaugas. Šalis darbo teisiniai santykiai siejo nuo 2019-04-11 iki 2019-07-25. A. Š. pagal 2019-04-11 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „Greivasta“ statybininku nuo 2019-04-12 iki 2019-07-25. Darbo sutartimi nustatytas darbo užmokestis 721,51 Eur. Darbo sutartis nutraukta 2019-07-25 darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagal LR DK 58 str. 2d . 1 p. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties).

A. Š. nuo 2019-07-22 dirba UAB (duomenys neskelbtini).

A. Š. UAB „Greivasta“ direktorės 2019-06-14 įsakymu buvo komandiruotas į Švediją statybų darbams (vonių ir stogo restauracija) nuo 2019-06-15 iki kol bus atlikti statybų darbai, dirbti vonios kambarių restauratoriumi. Pagal UAB „Greivasta“ 2019-06-14 sutartį su genrangovu „Norrlands Byggspecialist“ AB nuo 2019-06-17 iki 2019-07-04 atliko (6-8 kv.m) vonios kambario restauravimo darbus kliento E. B. name adresu, (duomenys neskelbtini) (toliau - objektas). Po 2019-07-04 objekto pridavimo, kuriame dalyvavo klientas, genrangovo atstovas ir UAB „Greivasta“ darbuotojas V. G., klientas tą pačią dieną pareiškė pretenziją dėl vonios restauravimo darbų, kad vanduo iš dušo kabinos bėga į vonios kambarį. Tuomet nustatyta, kad netinkamai padarytas vonios kambario grindų nuolydis, t.y. suformuotas į priešingą pusę, dėl ko vanduo bėgo ne į vandens surinkimo aikštelę (trapą), bet į visą vonios kambarį. A. Š. 2019-07-05 (penktadienį) pradėjo nustatyto broko šalinimo darbus - išrinko vonios kambario baldus, nupjaustė vamzdžius, išrinko dušo stiklus, išardė plyteles ir užglaistė pažeistas vietas plytelių klijais. Po to iš objekto ir komandiruotėje esančių darbuotojų gyvenamosios vietos pasišalino, į darbą nebeatvyko. 2019-07-11 ir 2019-07-24 surašyti aktai dėl A. Š. neatvykimo į darbą. A. Š. padarytas vonios restauracijos brokas – neteisingas nuolydžio įrengimas užfiksuotas kliento pasamdytų specialistų išvadoje. Broko tvarkymą – t.y. teisingą nuolydį ir apdailos darbus nuo 2019-07-11 iki 2019-07-20 atliko UAB „Greivasta“ darbuotojai V. G. ir A. J. pagal kliento iniciatyva pasamdytų specialistų rekomendacijas. Dėl broko ir jo tvarkymo UAB „Greivasta“ patyrė žalos.

A. Š. už darbą UAB „Greivasta“ laikotarpiu nuo 2019-04-12 iki 2019-07-25 priskaičiuota išmokėti 5980,43 Eur suma, kurią sudaro 1495,43 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (šiame skaičiuje kompensacija už nepanaudotas atostogas sudaro 175 Eur neatskaičius mokesčių) ir 4485 Eur dienpinigių. Išmokėta 3980,53 Eur suma.

Atleidimo dieną 2019-07-25 neišmokėta – 1999,90 Eur suma.

Vidutinis darbo dienos užmokestis – 23,76 Eur, vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 496,58 Eur (23,76 Eur x 20,9 mėnesio darbo dienos (nustatyta LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-11-29 įsakymu Nr. A1-686)).

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (DGK) 2019-10-02 sprendimu Nr. DGKS-6109 darbo byloje Nr. APS-109-16089/2019 pagal atsakovės UAB „Greivasta“ 2019-08-23 pateiktą prašymą dėl 2979,50 Eur žalos išieškojimo prašymas tenkintas iš dalies - nuspręsta išieškoti iš A. Š. 1489,75 Eur padarytai žalai atlyginti.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (DGK) 2019-10-02 sprendimu Nr. DGKS-6166 darbo byloje Nr. APS-116-15297/2019 pagal ieškovo A. Š. 2019-08-08 pateiktą prašymą atsakovei UAB „Greivasta“ dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo, ieškovo prašymas tenkintas iš dalies – nuspręsta išieškoti iš atsakovės ieškovui 510,15 Eur darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir dienpinigių už darbo laikotarpį nuo 2019-04-12 iki 2019-07-25 bei 31,37 Eur darbo užmokesčio ir 65 Eur dienpinigių už komandiruotėje Švedijos karalystėje išbūtą laiką 2019-07-05, šias dalis įvykdant skubiai; reikalavimas dėl netesybų atmestas.

Ieškovas A. Š. prašo išspręsti ginčą dėl teisės – nesutinka su atsakovės UAB „Greivasta“ reikalavimu dėl žalos atlyginimo ir nustatyto žalos dydžio įskaitymu į jam mokėtinas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, prašo priteisti iš atsakovės neišmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas ir netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką.

Atsakovė UAB „Greivasta“ su DGK komisijos sprendimais sutinka, 2019-10-20 pagal DGK 2019-10-02 sprendimą Nr. DGKS-6166 išmokėjo A. Š. 606,52 Eur, su ieškiniu nesutinka.

Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas LR CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros objektas, o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (LR DK 231 str. 3 d., 4 d., 5 d.). Išspręsdamas ginčą teismas šalių materialiąsias teises ir pareigas (pvz. priteisiamą sumą ir kt.) nustato teismo sprendimo priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019).

Darbo sutarties ir darbo teisinių santykių šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal sutartį su darbdaviu. Darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo (LR DK 21 str., 32 str.). Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. Jei viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (LR DK 24 str.). Darbo santykiai grindžiami, be kita ko, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, darbo santykių stabilumo, teisingo apmokėjimo už darbą, darbo teisės subjektų lygybės principais (LR DK 2 str. 1 d.).

Darbo sutarčiai pasibaigus darbuotojui išmokamos visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos (LR DK 146 str. 2 d.). Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau nei iš šešių (LR DK 147 str. 2 d.). Šios normos paskirtis yra tiek kompensacinė (darbuotojui kompensuojamas neišmokėtas darbo užmokestis), tiek prevencinė (siekiant išvengti pažeidimų), tiek nubaudimo (sankcija darbdaviui, kuris neatsiskaito su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną). Sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių yra nustatyta, tik tuo atveju, jei proporcinga teisės pažeidimui, už kurį skiriama, nepažeis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-267/2008, Nr. 3K-3-365/2010, Nr. 3K-3-179/2012).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo atlyginti už jos atsiradimą atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str.). Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę, taip pat ir neturtinę žalą (LR DK 151 str.). Darbuotojo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Neteisėti veiksmai, kaip atsakomybės pagrindas, yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (LR CK 6.246 str. 1 d.). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); žalą patyrusios darbo sutarties šalies ir žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jų veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. Atlygintinos turtinės žalos dydis gali būti mažinamas, atsižvelgiant į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia (LR DK 152 str.). Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (LR DK 153 str. 1 d.). Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos (LR DK 156 str. 1 d.).

Dėl žalos iš darbuotojo darbdaviui priteisimo

Dėl ieškovo A. Š., vykdant darbo funkcijas, padaryto broko ir jo tvarkymo UAB „Greivasta“ patyrė žalos. Sprendžiant ginčą DGK UAB „Greivasta“ nurodė, kad žalą sudaro 7146,75 Eur. DGK sprendimu pripažino ir nustatė 3086,99 Eur žalos dydį, paskirstė jį lygiomis dalimis po ½ abiem darbo santykių šalims. Atsakovė su DGK sprendimu ir šiuo žalos dydžiu sutinka.

Ieškovas nesutina atlyginti žalą ir neigia egzistuojant jo atsakomybės dėl žalos atlyginimo pagrindus. Teismas nagrinėja bylą neperžengdamas pareikštų reikalavimų ribų.

Ieškovas 2019-07-01 messenger žinutėmis informavo atsakovės atstovą, kuris apklaustas liudytoju, kad kažkas negerai su trapu – nesubėga vanduo, subėga tik iš vienos pusės. Nustačius darbo broką – neteisingą nuolydžio įrengimą, siūlė alternatyvius būdus situacijai išspręsti, kurie buvo nepriimtini genrangovui ir klientui bei būtų nepriimtini jokiam kitam asmeniui. Nurodžius iš naujo įrengti nuolydį, ėmėsi darbų broko ištaisymui – išėmė stiklo pertvarą, nupjovė vamzdžius, išardė plyteles, tačiau tinkamai nuolydžio nesuformavo ir darbų nebaigė – tiesiog nebeatvyko į darbą. Jo paaiškinimai teismo posėdyje, kad žinutėje nurodyti sunkumai dėl trapo susiję tik su keliomis ne taip uždėtomis plytelėmis, nenuoseklūs ir nelogiški, juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad ieškovas yra kvalifikuotas statybininkas, turintis 8-9 metų darbo praktiką. Ieškovas neabejotinai suprato ir žinojo, kad darbus objekte atliko netinkamai. Ieškovo paaiškinimai ir argumentai, kad jokių specialių brėžinių, projektų ir nurodymų negavo, yra nepagrįsti. Net ir neturint specialių statybinių žinių ir įgūdžių, kiekvienam vidutinių gabumų žmogui yra suprantama, kad vanduo duše turi nutekėti į vandens surinkimo aikštelę (trapą), o tam reikalingas atitinkamas nuolydis į ją. Ieškovas, liudytoju apklaustam bendradarbiui, bendrovės akcininkės ir vadovės sutuoktiniui, pagrasinus išskaitomis iš darbo užmokesčio už medžiagas, iš objekto pasišalino ir į darbą nebeatvyko, nesiėmė tinkamų priemonių padaryto broko šalinimui. Toks neatsakingas ieškovo elgesys sąlygojo turtinės žalos atsakovei atsiradimą ir neabejotinai turėjo įtakos atsakovės dalykinei reputacijai. Jo padarytas brokas buvo pašalintas atsakovės kitų darbuotojų darbu ir genrangovo pateiktomis naujomis medžiagomis, pagal kliento reikalavimu pasamdytų specialistų pateiktas rekomendacijas.

Jei ieškovas būtų darbus atlikęs tinkamai arba bent juos laiku ir tinkamai ištaisęs, atsakovė būtų žalos nepatyrusi arba, labai tikėtina, žala būtų žymiai mažesnė.

Žalos dydis, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali būti mažinamas. Ieškovo darbą objekte de facto prižiūrėjo ir esant poreikiui nurodymus teikė liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas V. G., kuris ir per kurį atsakovė palaikė kontaktą su genrangovu bei klientu. Jis, nors atliekant kitus vonios restauravimo darbus nedalyvavo, kartu su ieškovu statė stiklinę pertvarą, per kurią sunkėsi vanduo. Ieškovas žinute buvo informavęs jį apie nesklandumus su trapu, tačiau jokių efektyvių priemonių faktinei situacijai nustatyti ir darbo brokui ištaisyti iki objekto perdavimo darbdavys nesiėmė. V. G. yra UAB „Greivasta“ akcininkės ir direktorės G. G. sutuoktinis, turi suinteresuotumą sėkminga įmonės veikla. Tačiau nepasirūpino prieš objekto pridavimą patikrinti, ar visi darbai yra atlikti tinkamai.

Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei darbo teisinių santykių šalių lygiateisiškumo principais, atsakovės patirtos ir įrodytos žalos dydis paskirstytinas ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis po 1543,50 Eur. Darbdaviui žala padaryta dėl darbuotojo neatsargumo. Dideliu neatsargumu laikomas paprasčiausių atidumo, rūpestingumo, taisyklių nepaisymas. Paprastu neatsargumu laikomas griežtesnių rūpestingumo, atidumo taisyklių pažeidimas. Didelis nerūpestingumas skiriasi nuo paprasto tuo, kad paprastas neatsargumas yra nekonkretizuotų bendro pobūdžio nurodymų elgtis atsargiai ir rūpestingai nevykdymas. Darbdavys (atsakovė) klausimo dėl darbuotojo neatsargumo kvalifikavimo dideliu nebekelia, o teismas bylą nagrinėja pareikštų reikalavimų ribose. Ieškovo veikimas vertintinas kaip paprastas neatsargumas.

Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio (LR DK 153 str. 1 d). Ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė 496,58 Eur (atskaičius mokesčius), trijų mėnesių vidutinis darbo užmokestis sudaro - 1489,75 Eur. Ginčo tarp šalių dėl šių sumų nėra. Ieškovo (darbuotojo) atsakovei (darbdaviui) atlygintinos ir priteistinos žalos dydis mažintinas iki įstatymo nustatytos maksimalios sumos - 1489,75 Eur.

Dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

Atsakovė 2019-07-05 darbo dieną, kurią ieškovas šalino broką, buvo fiksavusi kaip pravaikštą. DGK 2019-10-02 sprendimu Nr. DGKS-6166 darbo byloje Nr. APS-116-15297/2019 konstatuota, kad 2019-07-05 pravaikšta fiksuota nepagrįstai ir atitinkamai nuspręsta išieškoti iš atsakovės ieškovui 31,37 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) ir 65 Eur dienpinigių už šią dieną. Atsakovė 2019-10-20 pagal DGK 2019-10-02 sprendimą Nr. DGKS-6166 išmokėjo ieškovui šią 96,37 Eur sumą. Ginčo tarp šalių dėl apmokėjimo už šią dieną nėra, todėl šis klausimas šioje byloje nenagrinėtinas. Tik atkreiptinas šalių dėmesys, kad DGK sprendimu visas 31,37 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių pervestas ieškovui, duomenų apie mokesčių sumokėjimą nuo priskaičiuotos sumos nėra.

Ieškovui už laikotarpį nuo 2019-04-12 iki 2019-07-25 priskaičiuota išmokėti 5980,43 Eur suma, darbo laikotarpiu išmokėta 3980,53 Eur suma. Atleidimo dieną 2019-07-25 neišmokėta – 1999,90 Eur suma (ieškinyje netiksliai nurodyta 1990,90 Eur). Atsakovė 2019-10-20 pagal DGK 2019-10-02 sprendimą Nr. DGKS-6166 išmokėjo ieškovui 510,15 Eur dalį atleidimo dieną neišmokėtos priskaičiuotos sumos. Ieškovui už nurodytą laikotarpį neišmokėta 1489,75 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir dienpinigių. Šios sumos nustatytos pagal UAB „Greivasta“ 2019-08-20 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas ir DGK sprendimą bei mokėjimo pavedimą. Ginčo dėl šių sumų tarp šalių nėra. Neišmokėtą sumą arba didžiąją jos dalį, sprendžiant pagal ją detalizuojančią 2019-08-20 pažymą, sudaro dienpinigiai.

Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, iš atsakovės ieškovui priteistina 1489,75 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dienpinigių už darbo laikotarpį nuo 2019-04-12 iki 2019-07-25.

Dėl įskaitymo

Atsakovė vėliau 2019-10-20, vykdydama 2019-10-2 DGK sprendimą, išmokėjo jame nurodytas sumas ieškovui – 606,52 Eur, t.sk. 510,15 Eur darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir dienpinigių už darbo laikotarpį nuo 2019-04-12 iki 2019-07-25 bei 31,37 Eur darbo užmokesčio ir 65 Eur dienpinigių už 2019-07-05.

Ieškovas, po to kai be pateisinamos priežasties nebeatvyko į darbą, galimai 2019-07-12 arvėliau, messenger žinute klausė atsakovės darbuotojo V. G., „ar tikėtis kažkokio likučio?“. Iš žinutės turinio ir byloje nustatytų aplinkybių konteksto, matyti, kad ieškovas nesitikėjo gauti visos jam priskaičiuotos su darbo santykiais susijusios sumos, domėjosi apie likutį, t.y. atlikus išskaitas išmokėtiną sumą. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tarp šalių buvo kažkoks susitarimas dėl galimo įskaitymo. Tačiau susitarimas nėra konkretus ir jo turinio, byloje esančiais duomenimis, identifikuoti nėra galimybės. Neaišku, ar ieškovas žinojo, kokio dydžio išmoka jam priklauso atleidimo dieną, ir akivaizdu, kad ieškovas nežinojo kokio dydžio žala nustatyta ir bus įskaitoma. Įskaitymas yra prievolės pasibaigimo pagrindas. Turi būti apibrėžtas aiškiai ir konkrečiai. Šiuo atveju atsakovės nurodytas susitarimas, kurį buvus patvirtina paties ieškovo žinutė, ir darbuotojo sutikimas dėl įskaitymo turi akivaizdžių turinio ir, kaip paaiškėjo, valios trūkumų. Pagal tokį susitarimą nustatytų šalių priešpriešinių, tačiau nevienarūšių, reikalavimų įskaitymas nėra galimas.

Byloje nėra duomenų, kad apie darbdavio rašytinį nurodymą atlikti įskaitymą, neviršijant vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad tokio nurodymo atsakovė (darbdavys) ir nepriėmė.

Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, šalių priešpriešiniai reikalavimai neįskaitytini.

Dėl netesybų priteisimo

Atleidžiamam darbuotojui atleidimo dieną turi būti išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos. Šiuo atveju ieškovui (darbuotojui) atleidimo dieną buvo neišmokėta 1999,90 Eur suma, ginčo nagrinėjimo teisme metu neišmokėta 1489,75 Eur suma. Neišmokėtą sumą ar didžiąją jos dalį, atsižvelgiant į ją detalizuojančius duomenis bei atsakovės 2019-10-20 atliktą mokėjimą, sudaro dienpinigiai.

Ieškovas prašo priteisti netesybas - vidutinį darbo užmokestį per mėnesį už atsiskaitymo uždelsimo laikotarpį nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos (2019-07-25) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius. Netesybos priteisiamos, kai darbdavys, darbo santykiams pasibaigus, ne dėl darbuotojo kaltės uždelsia atsiskaityti (LR DK 147 str. 2 d.).

Atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju susideda iš dviejų dalių: finansinės - neatsiskaitymo laiku fakto, ir teisinės - dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Darbuotojo kaltės konstatavimo atveju darbdavio prievolė mokėti netesybas neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-625/2008, Nr. 3K-3-305/2009, Nr. 3K-3-116/2011, aiškinant iki 2017-07-01 galiojusio LR DK 141 str. 3 d. taikymą).

Šiuo atveju šalių darbo teisiniai santykiai truko labai trumpą laiką – 3,5 mėnesio nuo 2019-04-11 iki 2019-07-25, nuo 2019-07-08 ieškovui pagrįstai apskaitomas nedraudiminis laikotarpis, nes ieškovas (darbuotojas) į darbą neatvyko be svarbių priežasčių. Ieškovas buvo atleistas 2019-07-25 už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ginčo tarp šalių dėl atleidimo pagrindo nėra.

Ieškovas (darbuotojas) darbo teisiniuose santykiuose turėjo ne tik teisių, bet ir pareigų – veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (LR DK 24 str. 1 d.). Ieškovas, vykdydamas darbines funkcijas savo darbu padaręs žalos, nieko nepaaiškinęs ir neinicijavęs darbo sutarties tinkamo nutraukimo pagal LR DK 54 str. šalių susitarimu, ar LR DK 55 str., pranešdamas prieš 20 dienų, ar esant sąlygoms pagal LR DK 56 str. 1 d. 3 p. dėl asmeninių priežasčių, pasišalino iš objekto ir į darbą nebeatvyko. Jokių protingų ir efektyvių priemonių žalai pašalinti ar sumažinti nesiėmė. Į žinutėmis siunčiamus darbdavio atstovo raginimus pateikti paaiškinimą nereagavo ir paaiškinimo nepateikė. Dar nepasibaigus darbo teisiniams santykiams su atsakove, pradėjo dirbti ir gauti atlyginimą kitoje įmonėje.

Dėl ieškovo (darbuotojo) neatsargios kaltės atsakovė (darbdavys), kaip nustatyta, patyrė didesnę žalą, nei priskaičiuota išmokėti galutinio atsiskaitymo suma.

Tarp šalių anksčiau išdėstytais motyvais, nors neišsamus ir su trūkumais, buvo susitarimas dėl įskaitymo.

Aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad dėl neatsiskaitymo didele dalimi yra ir darbuotojo kaltės. Konstatuoti, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju tyčia, piktybiškai, sąmoningai ir nesant darbuotojo kaltės, nėra pagrindo.

Be to, atsakovė įregistruota ir veiklą pradėjo nuo 2019-04-05. Netesybų, kurios šios bylos kontekste vertintinos kaip sankcija darbdaviui, išieškojimas būtų nesuderinamas su Pirmųjų veiklos metų deklaracijos nuostatomis, pagal kurias pirmus metus dirbančioms įmonėms baudinio poveikio priemonės taikomos tik išimtiniais atvejais.

Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, reikalavimas dėl netesybų priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas nuo žyminio mokesčio už ieškinį atleistas (LR CPK 83 str. 1 d., 1 p.), patyrė 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 484 Eur už ieškinio paruošimą ir atstovavimą teisme ir 242 Eur už atsiliepimo į UAB „Greivasta“ pareiškimą dėl darbuotojo padarytos turtinės žalos atlyginimo, pateiktą darbo ginčų komisijai. Bylinėjimosi išlaidos patirtos darbo ginčų komisijoje nepriteisiamos (LR DK 217 str. 3 d.). Ieškinio reikalavimai dėl darbdavio reikalavimo atlyginti žalą pripažinimo neteisėtu ir netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo atmesti. Iš esmės išnagrinėjus ginčą dėl teisės rezultatas turtine prasme tapatus, tam kuris buvo pasiektas nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka darbo ginčų komisijoje. Skirtumas tik tame, kad netaikytas įskaitymo institutas. Atsižvelgiant į galutinį rezultatą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškovui atlygintina 20 procentų jo teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų – t.y. 97 Eur.

Atsakovė patyrė 400 Eur išlaidų už darbo teisės konsultacijas pagal Justo Vytauto Paulionio 2019-11-23 (iki jo įdarbininimo įmonėje teisininku 2019-11-27) išrašytą sąskaitą Nr. JVP 00917. Šios išlaidos nepripažintinos bylinėjimosi išlaidomis ir atsakovei neatlygintinos (LR CPK 88 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Iš atsakovės, proporcingai ieškovui priteisiamai su darbo santykiais susijusiai sumai, priteistinas 34 Eur žyminis mokestis valstybei.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro mažiau nei rekomenduojama priteisti suma, todėl iš šalių valstybei nepriteistinos.

Sprendimui įsiteisėjus darbo bylos Nr. APS-116-15297/2019 ir APS-109-16089/2019 gražintinos jas pateikusiai Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos Darbo ginčų komisijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Greivasta“ ieškovui A. Š. 1489,75 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dienpinigių už darbo laikotarpį nuo 2019-04-12 iki 2019-07-25.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. Š. 1489,75 Eur turinės žalos atlyginimą atsakovei UAB „Greivasta“.

Priteisti iš atsakovės UAB „Greivasta“ 97 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. Š..

Priteisti iš atsakovės UAB „Greivasta“ 34 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus darbo bylas Nr. APS-116-15297/2019 ir APS-109-16089/2019 grąžinti jas pateikusiai Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos Darbo ginčų komisijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.