- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-20
- Bylos Nr.
- AN2-160-929/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00216-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. V.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie AM Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos inspekcija
- Advokatai
- Andriejus Melkovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. atstovo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. AII-66-517/2021, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas Ukmergės rūmai 2022 m. kovo 30 d. nutarimu (toliau ir – skundžiamas nutarimas) nustatė, kad 2020 m. lapkričio 28 d., apie 14 val. 20 min., Ukmergės rajone esančiuose (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, turintis teisę medžioti asmuo – medžiotojas E. V., vykdydamas medžioklę varant pagal medžioklės lapą Nr. (-), išduotą jam, kaip medžioklės (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2020 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., varymo metu važiavo automobiliu „Mitsubishi L200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su salone buvusiu šalia vairuotojo sėdynės padėtu užtaisytu graižtviniu šautuvu „CZ 550.308 Winchester“ Nr. (-), tai yra su į graižtvinio šautuvo vamzdį įvestu šoviniu, ir tokiu būdu jis (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V.), būdamas medžioklės vadovu, pats medžiojo draudžiamu būdu, tai yra iš transporto priemonės, taip siekdamas panaudoti laisvėje gyvenančius medžiojamuosius gyvūnus, juos sumedžiojant, kai kiti medžiotojai varymo metu stovėjo medžiotojų linijoje ir flanguose. Dėl šių veiksmų E. V. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 290 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas 600 eurų bauda. E. V. taip pat paskirtos dvi administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimas 3 (trims) metams ir administracinio nusižengimo įrankių, tai yra graižtvinio šautuvo CZ 550.308 Winchester Nr. (-), ir jo priedėlių – optinio taikiklio be pavadinimo 2,5-10x56 su laikikliais bei dvejų šaudmenų (šovinių „Sako“, „Norma“) – konfiskavimas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną E. V. atžvilgiu nutraukti arba priimti naują nutarimą, pripažįstant E. V. kaltu pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį ir paskiriant jam bausmė straipsnio sankcijos ribose. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime selektyviai aprašė byloje nustatytas aplinkybes, nutylėjo ir neaptarė visų teisminio nagrinėjimo metu ištirtų reikšmingų duomenų, kas ir sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto procesinio sprendimo priėmimą. Skundžiamo nutarimo įžanginėje dalyje pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad byla išnagrinėta dalyvaujant ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. V.. Be to, aprašomojoje dalyje nėra nurodyta blanketinė norma (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės), kuri yra privaloma, todėl lieka neaišku, kokį ANK 290 straipsnio 5 dalies alternatyvų pažeidimą (medžiojimą draudžiamu įrankiu, priemone ar medžioklės būdą) teismas nustatė ir inkriminavo E. V.. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 636 straipsnyje numatytus reikalavimus, keliamus nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui ir formai.
2.2. Skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadą, jog E. V. padarė ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą grindė tuo, jog jis lėtai važiavo automobiliu su atidarytu į kirtimo pusę transporto priemonės langu, greta laikydamas užtaisytą šautuvą (teismas nurodė, kad šią aplinkybę sulaikymo metu pripažino pats E. V.), žvėrių varymo metu, o tai suteikia pagrindo jo veiksmus vertinti, kaip medžiojimą iš transporto priemonės. Skunde, ginčydamas tokią teismo išvadą, nubaustojo atstovas nurodo, kad byloje klaidingai nustatyta, kad įvykio metu E. V. šautuvas buvo užtaisytas. Taip pat padaryta neteisinga prielaida, kad pastarasis turėjo tikslą medžioti iš transporto priemonės. Tokią prielaidą paneigia tai, jog automobilio stabdymo metu dar nebuvo pradėtas varymas, todėl jokie žvėrys nebėgo.
2.3. Skunde nubaustojo atstovas taip pat pažymi, kad automobilio dešinės pusės langas, iš pusės kur turėjo atbėgti žvėrys, buvo uždarytas. Be to, medžiotojas nebuvo pastebėtas iškišęs ginklą pro langą, kas patvirtintų medžiojimo faktą, todėl kaltinimas, kad šautuvas buvo gabentas ne dėkle, o padėtas automobilio priekyje, lengvai pasiekiamas bei užtaisytas – nepagrįstas. Be kita ko, atstovas pastebi, kad teismo posėdžio metu inspektorė M. R. patvirtino tai, kad E. V. nebuvo iškišęs šautuvo pro automobilio langą, taip pat tai, kad Medžioklės taisyklės leidžia gabenti ginklą būnant įrašui medžioklės lape, ne dėkle, bet kurioje automobilio vietoje, kadangi joks teises aktas ir medžioklės taisyklių punktas nereglamentuoja, kur turi būti gabenamas ginklas automobilyje. Pasak atstovo, įvertinus tai, kad teismo išvada apie E. V. ketinimą panaudoti ginklą tėra prielaida, kurios nepagrindžia jokie byloje esantys duomenys, pastarojo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami nebent pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, tai yra kaip Saugaus elgesio medžioklėje pažeidimas.
2.4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo vertinimu, byloje esantis apžiūros aktas ir kontrolinis klausimynas negali būti pripažinti asmens kaltę patvirtinančiais įrodymais, nes jie neatitinka įstatyme įrodymams keliamų leistinumo reikalavimų. Pažymi, kad iš 2020 m. vasario 26 d. Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymo Nr. AD1-57 „Dėl apžiūros aktų vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę pildymo“ turinio matyti, kad tai yra norminis teisės aktas skirtas visiems ne ūkio subjektams atliekantiems patikrinimą bei fiksuojantiems jo metu nustatytus duomenis. Analogiškai pasisakytina ir dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. AD1-62 „Dėl medžioklės plotų vienetų naudotojo aplinkos apsaugos reikalavimų kontrolinio klausimyno patvirtinimo“. Atstovas pažymi, kad Teisės aktų registre šie teisės aktai nepaskelbti, todėl yra negaliojantys. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisės norminiai aktai turi būti nustatyta tvarka paskelbiami, ir su jais turi turėti galimybę susipažinti visi teisinių santykių subjektai (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas). Aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad galioja tik paskelbti įstatymai, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jeigu jie nėra oficialiai paskelbti (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. vasario 9 d. nutarimai).
2.5. Skunde nubaustojo atstovas prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad šis ištirtų ar Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 26 d. direktoriaus įsakymas Nr. AD1-57, o taip pat Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. AD1-62, neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktams bei 19 straipsnio 1, 2, 3 daliai.
Atsiliepimas
3. Teikiamu atsiliepimu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas K. D. (toliau ir – Institucija) prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. V. atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti.
3.1. Nurodo, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas nutarimo įžanginėje dalyje nenurodė, jog nagrinėjant bylą teisme dalyvavo ir pats E. V. bei tai, kad teismas nutarimo aprašomojoje dalyje, apibrėždamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą nusižengimą, nepaminėjo atitinkamo Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių papunkčio, nėra esminiai procesiniai pažeidimai. Institucija atsiliepime pastebi, kad pažeistas Medžioklės taisyklių papunktis yra nurodytas nutarimo motyvuojamojoje dalyje ir iš nutarimo turinio visumos akivaizdu, kad E. V. nubaustas už Medžioklės taisyklių 58.5.5 papunkčio pažeidimą, tai yra medžiojimą draudžiamu būdu – iš transporto priemonės (ANK 290 straipsnio 5 dalis).
3.2. Institucijos teigimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai abejojama aplinkybe, kad nusižengimo darymo metu E. V. šautuvus buvo užtaisytas. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose aiškiai užfiksuota, kaip nubaustasis jį sustabdžiusiai pareigūnei sako, kad ginklas yra užtaisytas. Be to, aplinkybę, kad šautuvas buvo užtaisytas, patvirtina ir ekspertizės išvada. Reikšmingas ir tai, kad liudytoja M. R. aiškiai apibūdino, kad E. V. vairuojamo automobilio stabdymo metu varymas jau vyko. Tuo tarpu apeliacinio skundo teiginį, kad žvėrys galėjo bėgti tik dešinėje automobilio pusėje, kurioje automobilio langas buvo uždarytas, paneigia liudytojų Š. R., A. B., V. V. parodymai, kad žvėrys, juos varant, galėjo bėgti visur (į visas puses). Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą (lėtas važiavimas, atidarius į kirtimo pusę automobilio langą, greta laikant užtaisytą ginklą, žvėrių varymo metu, kai bet kuriuo momentu gali pasirodyti medžiojamieji gyvūnai), teismas padarė pagrįstą išvadą, kad buvo medžiojama iš transporto priemonės.
3.3. Skunde nurodoma, kad Institucijos direktoriaus 2020 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. AD1-57 „Dėl apžiūros aktų vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę pildymo“ ir 2020 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. AD1-62 „Dėl kontrolinių klausimynų“ yra norminiai aktai, todėl jie turėjo būti oficialiai paskelbti Teisės aktų registre, tačiau nebuvo, todėl jie yra neteisėti (negaliojantys) ir atitinkamai jų pagrindu surinkti duomenys negali būti laikomi teisėtais įrodymais byloje. Institucija, ginčydamas šiuos skundo argumentus, pažymi, kad minėti teisės aktai yra susiję su Institucijos vidaus organizacinės tvarkos nustatymu ir atitinka vidaus administravimo akto požymius, todėl jie nėra norminiai teisės aktai ir neturėjo būti skelbiame Teisės aktų registre. Nagrinėjamu atveju aplinkos apsaugos pareigūnai, vykdydami Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme numatytas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas, teisėtai vadovavosi nurodytais Institucijos direktoriaus įsakymais, todėl šioje byloje pateikti apžiūros aktas ir kontrolinis klausimynas yra laikytini leistinais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patrauko E. V. atstovo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinis skundas yra atmetamas
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą bei skundui nagrinėti pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutarimas, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas. Tuo tarpu apeliaciniame skunde akcentuojami pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai pažeidimai nelaikytini esminiais, suponuojančiais pagrindą panaikinti skundžiamą procesinį sprendimą.
Dėl žodinio proceso
5. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 651 straipsnio 3 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, gali pateikti motyvuotą prašymą bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Įvertinęs skunde išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu. Byloje nėra naujų įrodymų, kurie nebuvo aptarti skundžiamame nutarime, arba paaiškėjusių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde iš esmės yra ginčijamas byloje surinktų įrodymų vertinimas. Pažymėtina ir tai, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Remiantis išdėstytu, apygardos teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teisinio pagrindo nėra, todėl nubaustojo E. V. atstovo apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Dėl procesinių pažeidimų
6. Pateiktame apeliaciniame skunde E. V. atstovas pirmiausia kelia ANK procesinių nuostatų pažeidimo klausimą, tai yra nurodo, kad skundžiamas nutarimas neatitinka ANK įtvirtintų jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Nurodo, kad nutarimo įžanginėje dalyje pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad nagrinėjant bylą teisme dalyvavo ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. V., o aprašomojoje – nenurodė privalomosios blanketinės normos (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nuostatos), kurios pažeidimas lėmė administracinės atsakomybės kilimą pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį. Su tokiais skunde išdėstytais pastebėjimais iš dalies sutiktina. Pažymėtina, kad ANK 636 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo priimto nutarimo (nutarties) įžanginėje dalyje nurodoma: nutarimo (nutarties) priėmimo vieta ir laikas, teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, bylą nagrinėjusio teisėjo vardas ir pavardė, teismo posėdžių sekretorius, jei jis dalyvavo, kiti nagrinėjant bylą dalyvavę asmenys ir dėl kokio administracinio nusižengimo padarymo asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju skundžiamo nutarimo įžanginėje dalyje iš tiesų nėra nurodyta, jog E. V. dalyvavo teisminiame bylos nagrinėjimo, nors byloje esančių 2021 m. sausio 21 d., 2021 m. kovo 10 d., 2022 m. kovo 4 d. ir kt. teismo posėdžių protokolų turinys patvirtina priešingą išvadą, tai yra, kad jis dalyvavo bylą nagrinėjant teisme bei davė išsamius paaiškinimus apie teismo tiriamo administracinio nusižengimo aplinkybes (t. 1, b. l. 66, 102; t. 2, b. l. 53). Visgi toks netikslumas vertintinas, kaip akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui jokios įtakos neturi.
7. ANK 636 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog nutarimo (nutarties) aprašomojoje dalyje yra aprašoma veika, kurią padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodoma, kaip nusižengimo faktą ir aplinkybes aiškina administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis. Iš skundžiamojo nutarimo aprašomosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas, apibrėždamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą pažeidimą, nepaminėjo atitinkamo Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių papunkčio, kurio pažeidimas sąlygojo administracinės atsakomybės kilimą. Kita vertus, sutiktina su Institucijos pozicija, jog pažeistas Medžioklės taisyklių 58.5.5 papunktis yra nurodytas nutarimo motyvuojamojoje dalyje ir iš jo turinio visumos yra aišku, už ką E. V. nubaustas, o būtent už tai, kad medžiojo neteisėtu būdu – iš transporto priemonės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime yra išaiškinęs, kad teismo baigiamasis teismo aktas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvuojamoje dalyje išdėstyti motyvai, pagrindžia rezoliucinėje dalyje padarytą išvadą, todėl tai, kad teismas aprašomoje nenurodė blanketinės normos, nėra laikytina esminiu pažeidimu, suponuojančiu pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą. Iš pateiktų bylos duomenų matyti, kad tai nesutrukdė E. V. suvokti administracinio kaltinimo esmę, kadangi nuo pat proceso pradžios jis žinojo, kokio teisės akto reikalavimo pažeidimai jam yra inkriminuojami. Dar 2020 m. lapkričio 28 d. jis buvo pasirašytinai supažindintas su administracinio nusižengimo protokolu, kuris jam buvo surašytas dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5, 58.5.5 papunkčių pažeidimo.
Dėl E. V. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį
8. Pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas medžiojo draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, numatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijose taisyklėse. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinio pobūdžio, todėl, siekiant patraukti asmenį atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkretų Medžioklė taisyklių pažeidimą. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.5. papunktyje nustatyta, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, o 58.5.5 papunktyje įtvirtinta, kad draudžiama medžioti iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus atvejus, kai keliuose transporto priemonės susiduria su medžiojamaisiais gyvūnais). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad būtent 58.5.5 papunkčio pažeidimu pasireiškė E. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymas. Apygardos teismas tokiai išvadai pritaria.
9. Byloje nėra ginčo, kad 2020 m. lapkričio 28 d. Ukmergės rajone esančiuose (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose vyko medžioklė varant pagal medžioklės lapą Nr. (-), išduotą E. V., kaip medžioklės (duomenys neskelbtini). Tačiau pateiktame skunde nesutinkama pirmosios instancijos teismo išvada, jog medžioklė metu E. V. atlikti veiksmai, tai yra lėtai važiavimas automobiliu su atviru langu, šalia ant automobilio sėdynės laikant užtaisytą ginklą, žvėrių varymo metu, vertintini, kaip medžioklė iš transporto priemonės. Apygardos teismas pažymi, jog, kaip matyti, pirmosios instancijos teisme E. V. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino ir apklaustas paaiškino, kad įvykio metu, kai buvo sustabdytas Panevėžio gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnų, vyko į medžioklės vietą – flange esantį bokštelį. Sulaikymo metu pareigūnams nurodė, kad jo šautuvas užtaisytas, tačiau tikslo šaudyti iš automobilio neturėjo, kadangi visuomet medžioja iš bokštelio (t. 1, b. l. 102-104). Visgi tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Visų pirma, jį įvykio vietoje sulaikiusių gyvosios gamtos apsaugos inspektorių Š. R. ir M. R. parodymai. Liudytojas Š. R. teisme apklaustas nurodė, jog 2020 m. lapkričio 28 d. buvo vykdomas reidas, kurį organizavo jo sutuoktinė M. R.. Vykdant reidą buvo pastebėtas lėtai važiuojantis automobilis, kuriame, atsidaręs langą į kirtimo pusę, važiavo medžiotojas E. V.. Su savimi jis turėjo užtaisytą ginklą, kuris buvo padėtas tarp sėdynių, šalia vairuotojo. Vienas šovinys buvo šautuvo lizde, o kitas – dėtuvėje. Sustabdytas asmuo pasakė: ,,mes čia medžiojame“ (t. 1, b. l. 66-67). Analogiškus aplinkybes nurodė ir teisme apklausta M. R.. Papildomai reikšminga išskirti tai, kad liudytoja patikino, jog matė, kaip medžiotojas (E. V.) atitraukinėjo spyną. Ji matė šovinį išeinantį iš lizdo ir jis stūmė jį atgal, tuo pat metu pakėlė dar vieną šovinį iš dėtuvės. Aiškiai matėsi, kad šovinys ne perkeliamas iš dėtuvės, o yra iš ginklo vamzdžio. Atsimena, jog automobilio langas buvo atidarytas vairuotojo pusėje (t. 1, b. l. 68-69).
10. Be aptartų liudytojų parodymų, byloje nustatytą aplinkybę, kad įvykio metu pas E. V. automobilyje šalia vairuotojo sėdynės padėtas šautuvas buvo užtaisytas, taip pat patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kaip medžiotojas (E. V.) įvykio vietoje su ranka atitraukinėja graižtvinio šautuvo spyną, po ko iššoko du šoviniai (t. 1, b. l. 19). Be to, Medžioklės ploto vieneto naudojimo aplinkos apsaugos apaugos reikalavimų kontroliniame klausimyne taip pat nurodytos pastabos, jog medžiotojas varymo metu medžiojo iš transporto priemonės, kadangi sustabdžius automobilį šautuvas buvo užtaisytas (su šoviniu lizde) (t. 1, b. l. 10). Byloje esančiame 2020 m. lapkričio 28 d. apžiūros akte taipogi nurodyta, jog Vidiškių medžiotojo būrelio medžioklės plotuose E. V. važiavo automobiliu ,,Mitsubishi L200”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio priekinis vairuotojo durelių langas buvo atidarytas, su užtaisytu graižtviniu šautuvu (su į jo vamzdį įvestu šoviniu) CZ 550, .308 Winchester Nr. (-). Šautuvas buvo padėtas ant priekinės keleivio sėdynės, lengvai pasiekiamas (t. 1, b. l. 15-17). Galiausiai, ginčijamą aplinkybę, jog medžioklės metu E. V. automobilyje rastas šautuvas iš tiesų buvo užtaisytas, neabejotinai patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 1 d. aktas Nr. (-), kuriame konstatuota, jog atlikus kompleksinę balistinę ekspertizę nustatyta, jog tikėtina, atsižvelgiant į šautuvo mechanizmą, kad šovinys buvo ištrauktas iš šovinių šautuvo lizdo. Tokią ekspertizės išvadą patvirtino ir teisme apklausti ekspertai A. O. ir K. G. (t. 2, b. l. 53-55), kurių parodymais remiantis, galima iš esmės eliminuoti tikimybė, jog šovinys įvykio metu galėjo būti paimtas iš dėtuvės, o ne iš šautuvo lizdo.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. V. automobilio sustabdymo metu dar nevyko žvėrių varymas, taigi nevyko ir medžioklė. Tokie skundo argumentai pripažintini nepagrįstais. Kaip teisingai pastebti Institucija pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą, šiuo argumentus paneigia liudytojos M. R. duoti parodymai apie tai, jog E. V. automobilis išvažiavo iš ploto, kuriame buvo varomi gyvūnai. Nuvykus prie kitų medžiotojų, šie jai pasakė, kad tai buvo paskutinis varymas (t. 1, b. l. 68-69). Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, jog nubaustojo automobilio dešinės pusės langas, tai yra pusės, iš kurios bėgo laukiniai žvėrys, buvo uždarytas, kadangi juos paneigia liudytojų – medžiotojo V. V. ir inspektoriaus Š. R. parodymai apie tai, jog žvėrys, juos varant, bėga visur (į visas puses), kryptis nenustatyta. Skunde nurodoma, kad liudytoja M. R. patvirtino, kad nubaustasis nebuvo iškišęs šautuvo pro automobilio langą bei tai, kad Medžioklės taisyklės leidžia gabenti ginklą esant įrašui medžioklės lape, laikant ne dėkle, bet kurioje automobilio vietoje, todėl, anot atstovo, šiuo atveju E. V. veiksmai galėtų būti vertintini nebent kaip Saugaus elgesio medžioklėje pažeidimas ir kvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas, nesutikdamas su tokia pozicija, pirmiausia pažymi, jog Medžioklės taisyklės draudžia vežti automobilyje užtaisytą ginklą, tai yra asmenys turi teisę vežti tik neužtaisytą ginklą, o šiuo atveju E. V. medžioklės metu vežė užtaisytą ginklą. Svarbu pabrėžti ir tai, jog tam, kad būtų patvirtintas medžiojimo iš transporto priemonės faktas, nėra būtina nustatyti, kad asmuo buvo iškišęs ginklą pro automobilio langą. Medžiojimą iš transporto priemonės gali pavirtinti ir kitos aplinkybės (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-59-350/2018). Šiuo atveju tokiomis aplinkybėmis laikytina važiavimas medžioklės ploto teritorijoje, atsidarius automobilio langą, šalia laikant užtaisytą šautuvą, laukinių žvėrių varymo metu, taip užsitikrinant galimybę bet kuriuo metu pro atidarytą langą šauti į gyvūną. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad buvo medžiojama iš transporto priemonės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad E. V. skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.
12. Atmestini apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad Institucijos direktoriaus 2020 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. AD1-57 „Dėl apžiūros aktų vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę pildymo“ ir 2020 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. AD1-62 „Dėl kontrolinių klausimynų“ yra norminiai aktai, todėl jie turėjo būti paskelbti Teisės aktų registre, tačiau nebuvo, todėl jie yra negaliojantys ir jų pagrindu surinkti duomenys negali būti pripažinti teisėtais įrodymais šioje byloje. Skunde yra prašomas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktams bei 19 straipsnio 1, 2, 3 daliai. Apygardos teismas sprendžia, kad toks prašymas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į skundą, minėti įsakymai yra vidaus administravimo, o ne norminiai teisės aktai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vidaus administravimas, kitaip nei viešasis administravimas, visada yra nukreiptas į vidinį viešojo administravimo subjekto veiklos organizavimą, todėl aktai, priimami vidaus administravimo metu, visada yra adresuojami subjektams, tam tikrais sisteminiais, struktūriniais ir (ar) organizaciniais ryšiais susijusiems su šį aktą priėmusiu subjektu. <...> Tokie aktai gali atitikti kai kuriuos norminių administracinių aktų požymius (pagal juos priėmusį subjektą, asmenų, kuriems skiriamas aktas, ratą ir pan.), tačiau, skirtingai nei norminiams administraciniams aktams, vidaus administravimo aktams nėra būdingas visuotinio privalomumo požymis, kylantis iš viešojo administravimo subjektų įgaliojimų savo aktais išreikšti valstybės valią ir nustatyti visiems asmenims (nepriklausomai nuo jų tarnybinio pavaldumo ar kitų aplinkybių) privalomas elgesio taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-784-14).
13. Institucijos direktoriaus įsakymai Nr. AD1-57 ir AD1-62 yra skirti uždaram subjektų, atliekančių aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, ratui. Jokių kitų bendro pobūdžio teisės normų ginčijami įsakymai neįtvirtina. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad minėti Institucijos direktoriaus įsakymai Nr. AD1-57 ir AD1-62 yra vidaus administravimo, o ne norminiai teisės aktai, todėl jie, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, neturėjo būti skelbiami Teisės aktų registre. Šiuo atveju aplinkos apsaugos pareigūnai, vykdydami Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme numatytas apsaugos kontrolės funkcijas, pagrįstai vadovavosi minėtais įsakymais, o šioje byloje pateikti apžiūros aktas ir kontrolinis klausimynas, patvirtinantys E. V. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje, padarymo, laikytini leistinais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pagrįstai jais vadovavosi. Kita vertus, E. V. kaltė padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą yra grindžiama ne tik aptariamais duomenimis, bet byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Apygardos teismui nekyla abejonių dėl minėtų Institucijos įsakymų teisėtumo, todėl kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nėra jokio pagrindo.
14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sutinka su išvada, jog E. V. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį. E. V. minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 600 eurų bauda, nustačius vieną lengvinančią aplinkybę – nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ir nenustačius sunkinančių, paskirta teisingai, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų. Be to, įvertinus tiek E. V. asmenybę, tiek padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jam pagrįstai paskirtos dvi administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam 3 (trijų) metų laikotarpiui ir administracinio nusižengimo padarymo įrankių konfiskavimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. V. atstovo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.