- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- A-261-1041-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00525-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- A. I., A., A. I. Z.
- Trečiasis asmuo
- L. U., L. M., J. V., A. V.
- Advokatai
- Antanas Markūnas
- Kategorijos
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
dalyvaujant pareiškėjai A. I. Z., jos atstovams S. V. ir advokatui Antanui Markūnui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. U., L. M., J. V. ir A. V.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. I. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. Z. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Kauno apskrities viršininko administracijos teisių parėmėja), L. M., J. V., A. V., A. V. ir L. U..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. I. Z. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvo A. V. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, esantį Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašyme (b.l. 5) nurodė, kad jos tėvas A. V. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime Kauno rajone turėjo 16 ha žemės. Prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimui kartu pareiškėja su broliu J. V. padavė prašymą Raudondvario apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjai buvo pamatuota žemė ir ji ją dirbo. 2009 pavasarį iš mirusio brolio sūnaus sužinojusi, kad ji nepadavusi dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui.
Pareiškėja paaiškino, kad prašymo negalėjo paduoti laiku, kadangi slaugė seserį, o ir pačios sveikata buvo silpna.
Kauno apskrities viršininko administracija su prašymu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į prašymą (b.l. 20-21) nurodė, kad pareiškėjos nurodytos priežastys nėra svarbios. Paaiškino, kad nėra duomenų I. ir A. V. nuosavybės teisių atkūrimo byloje apie pareiškėjos paduotą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjos A. I. Z. prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas analizavo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 ir 4 dalių (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas. Nurodė, kad svarbios priežastys, kurios sudaro teisėta pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė realizuoti subjektines teises asmenims, kurie to siekė. Priežastys, kurios priklauso tik nuo asmens valios ir jo suvokimo, yra subjektyvaus pobūdžio ir nėra pripažįstamos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.
Teismas nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pareiškėja yra nuosavybės teisių atkūrimo subjektas ir gali savarankiškai pretenduoti į dalį tėvams priklausančios nuosavybės teisių atkūrimą.
Teismas nustatė, kad pareiškėja pati prašymo atkurti nuosavybės teises nėra padavusi. Ji yra įrašyta brolio J. V. prašyme. Daugiau jokių užuominų apie jos dalyvavimą nuo pat 1991 metų spalio mėnesio nuosavybės teisių atkūrimo procese nėra. Tik 2007 m.kovo 27 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, kad slaugė sergančia motiną, po to seserį O. P., yra neįrodytos. Teismas nurodė, kad pareiškėjos motina mirė 1993 metais ir surašė testamentą, tačiau į jį pareiškėjos neįtraukė. Trečiųjų suinteresuotų asmenų manymu, pareiškėja apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą bei motinos valią žinojo, todėl nėra sąžininga kitų brolių ir seserų atžvilgiu. Iš nuosavybės atkūrimo bylos ir administracinėje byloje surinktų duomenų teismas nustatė, kad savo poziciją pagrindžiančių įrodymų pareiškėja nepateikė, rašytinių duomenų apie įstatymo nustatytu laiku kreipimąsi į įgaliotas institucijas nepateikė. Pakviesta liudytoj N. A. tik patvirtino, kad pareiškėja dirbo žemę, ganė gyvulius, tačiau šiuo atveju tai nėra teisiškai reikšminga.
Teismas konstatavo, kad pareiškėja nuosavybės teisių atkūrimu nesidomėjo, nebuvo aktyvi, objektyvių priežasčių, kurioms esant pareiškėja praleido Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus prašymui ir dokumentams pateikti, nenurodė.
III.
Pareiškėja A. I. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą patenkinti.
Apeliacinis skundas (b. l. 60-61) grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja buvo įrašyta į brolio J. V. paduotą prašymą.
2. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad dokumentai paduoti.
3. Pareiškėja slaugė savo motiną, seserį, todėl mažiau dėmesio skyrė nuosavybės teisių atkūrimui.
4. Pareiškėja yra neįgali.
5. Teismas formaliai vadovausis įstatymo nuostata dėl aplinkybių pripažinimo svarbiomis.
Tretieji suinteresuoti asmenys L. M., J. V. ir A. V. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 65) nurodė, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 70-71) nurodė, kad teismas pilnai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, priėmė teisingą, teisėtą bei motyvuotą sprendimą.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. U. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 73) nurodė, kad I. V. testamentu visą turtą paliko O. P. ir J. V..
Pareiškėja A. I. Z. ir jos atstovai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Šalies argumentai
Tretieji suinteresuoti asmenys L. U., L. M., J. V. ir A. V. su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistus terminus pateikti prašymą atkurti nuosavybes teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku A. V. patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkami vertino faktines bylos aplinkybes.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu.
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Atkūrimo tvarka).
Pagal Atkūrimo tvarkos 5 punkto (2005 m. balandžio 11 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 400 redakcija) piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. Atkūrimo tvarkos 5 punkto 1 dalimi nustatyta, kad terminas prašymams teikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo baigėsi 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Atkūrimo tvarkos 11 punktas numato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. sprendimus priimančioms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytąjį šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. Atkūrimo įstatyme bei patvirtintoje Atkūrimo tvarkoje nėra nurodytos priežastys, esant kurioms turėtų būti atnaujinamas terminas dokumentams pateikti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, - vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Atsižvelgus į šiuos kriterijus minėtų terminų praleidimo priežasčių pripažinimą svarbiomis turi lemti konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis pateikti atitinkamus dokumentus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A8-870/2007) pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyti terminai prašymams atkurti nuosavybes teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybes teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi, todėl tiek pareiškėjos prašyme atnaujinti terminą, tiek apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, egzistavusios po įstatymo nustatytų terminų pasibaigimo, nenagrinėtinos.
Pareiškėja prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises iš esmės grindžia aplinkybe, kad su broliu J. V. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises. Tačiau nuosavybės teisės atkūrimo byloje A. I. Z. prašymo atkurti nuosavybės teises į A. V. nuosavybės teise valdytą žemę, nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nustatė pakankamai ilgus terminus prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti, tačiau pareiškėja per visą laiką nesiėmė jokių pastangų išsiaiškinti savo teisinę padėtį minėtos nuosavybės teisės atkūrimo procese. Neatliko jokių veiksmų iki termino pabaigos, patvirtinančių jos valią ir siekį atkurti nuosavybes teises į žemę. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokį pareiškėjos pasirinktą pasyvų elgesį sąlygojo jos neveikimas, kuris Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio taikymo prasme negali būti pripažinta aplinkybe, suteikiančią pagrindą atnaujinti terminą prašymui paduoti.
Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad brolis J. V. prašyme atkurti nuosavybės teises į A. V. žemę kaip pretendentę įrašė ir pareiškėją A. I. Z.. J. V. 1991 m. spalio 30 d. prašyme atkurti nuosavybės teises į tėvo A. V. nuosavybės teise valdytą žemę pareiškėja A. I. Z. buvo nurodyta kaip buvusio savininko įpėdinė. Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijose, aprobuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime, pritarta praktikai, kad asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pareiškėjui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, tačiau patys nepareiškę valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo jiems, nepripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Tačiau asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pretendentui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, ir kurie savo valią dėl nuosavybės teisių jiems atkūrimo nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms išreiškė kitais būdais (pvz., tarpusavio ir su pretendentu pasirašytu susitarimu, nurodančiu, į kurias to paties turto dalis jie pageidauja atkurti nuosavybės teises, susitarimu dėl sugrąžintos žemės valdymo bendrosios nuosavybės teise ir pan.), pripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja išreiškė valią atkurti nuosavybės tesies į savo tėvo A. V. nuogybės teise valdytą žemę, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėja laiku prašymo atkurti nuosavybės teises nepadavė.
Apeliantė taip pat nurodo, kad terminą praleido dėl silpnos savo sveikatos ir dėl to, kad prižiūrėjo sergančią motiną bei seserį.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., žr. 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-219/2006; 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008), sveikatos būklė gali būti įvertinta svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu paties pretendento liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu.
Pareiškėja A. I. Z. nepateikė įrodymų, kad jos sveikatos būklė per visą laikotarpį nuo nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios iki terminų pateikti prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pabaigos galėjo sutrukdyti kreiptis su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo per įstatymų nustatytą terminą. Kito asmens slauga nagrinėjamu atveju taip pat negalėjo sutrukdyti pareiškėjai teikti prašymą ar dokumentus per įstatymų nustatytą terminą. Pareiškėja asmeniškai ar per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą atstovą iki įstatymu nustatyto termino galėjo pasirūpinti dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimu įstatymo įgaliotai valstybės institucijai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ilgus teisės aktų nustatytus nuosavybės teisių atkūrimo proceso terminus, į pareiškime pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjos nurodytos priežastys nėra pakankamas ir savarankiškas pagrindas atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
A. I. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.