Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), J. V., Rimanto Giedraičio, sekretoriaujant Dianai Stimbirytei,

dalyvaujant pareiškėjai A. I. Z., Kauno AVA atstovui R. Š., tretiesiems suinteresuoti J. V., L. M., L. U., A. V., trečiojo suinteresuoto asmens A. V. atstovei advokatei E. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. I. Z. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į jo tėvo A. V. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, esantį Kauno rajone, Kriemalos kaime bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Prašyme nurodė, kad tėvas A. V. iki nacionalizacijos Kriemalos kaime Kauno rajone turėjo 16 ha žemės. Prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimui kartu su broliu J. V. padavė prašymą Raudondvario apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jai buvo pamatuota žemė ir ji ją dirbo.2009 pavasarį iš mirusio brolio sūnaus sužinojusi, kad ji nepadavusi dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui. Kreipėsi į Kauno AVA ir 2009 m.spalio 15 d.atsakė, kad tikrai dokumentai nepaduoti.Tai negalėjo padaryti laiku, kadangi slaugė sergančią seserį, pačios sveikata buvo ne kokia.

Teisme patvirtino prašyme nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad dar kreipėsi ir į Vilkijos agrarinės reformos tarnybą dėl tėvo žemės.Jai buvo atmatuota žemė, ją dirbo.

Kauno apskrities viršininko administracijos atstovas pareiškėjo prašymą prašė atmesti, kadangi pareiškėjų nurodytos priežastys nėra svarbiomis.Teisme nurodė, kad nėra duomenų I. ir A. V. nuosavybės teisių atkūrimo byloje apie pareiškėjos pačios paduotą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Visi tretieji suinteresuoti asmenys prašė prašymo nepatenkinti. Nurodė, kad mirusi motina visą turtą paliko dukrai O. P. ir J. V., todėl jiems ir turi būti atkuriamos nuosavybės teisės. Pareiškėja apie tai žinojo, todėl jos pretenzijos į dalį buvusios žemės, nepagrįstos.

Trečiojo suinteresuoto asmens A. V. atstovė prašė prašymo nepatenkinti, kadangi pareiškėja objektyvių priežasčių dėl kurių praleido terminus, nepateikė.

Prašymas netenkintinas.

Įstatymų leidėjas nuo 1991 m.birželio 18 d. įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų- priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo realizuoti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Paskutinį kartą toks terminas buvo pratęstas 2001 m.rugpjūčio 3d.įstatymu. Faktinis terminas prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimt metų, todėl darytina išvada, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalys ( 2004 m.spalio 12 d. įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti LR įstatymo“ Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2003 m.gruodžio 31 d.Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.Nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003 m.gruodžio 31 d. šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems šį nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėta pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė realizuoti subjektines teises asmenims, kurie to siekė. Priežastys, kurios priklauso tik nuo asmens valios ir jo suvokimo, yra subjektyvaus pobūdžio ir nėra pripažįstamos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

Bylos duomenimis nustatyt, kad 1991 m.spalio 30 d. V. J. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo tėvo V. A. iki nacionalizacijos valdytą 16 ha žemės sklypą esantį Kauno rajone Raudondvario apylinkės Kriemalos kaime ( nuosavybės atkūrimo byla ).Prašyme be sutuoktinės I. V., nurodyti įpėdiniai P. O., M. L., Z. A., V. J., V. J.. I. V. taip pat 1999 m. spalio 30 d. pateikė prašymą atkurti teises į jos ir vyro valdytą žemę Kriemalos ir I. V. 1992 m.kovo 24 d. testamentu visą savo turtą paliko dukrai O. P. ir sūnui J. V. (b.l.47).

Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pareiškėja yra nuosavybės teisių atkūrimo subjektas ir gali savarankiškai pretenduoti į dalį tėvams priklausančios nuosavybės teisių atkūrimą.

Iš bylos duomenų bei nuosavybės atkūrimo bylos matyti, kad pareiškėja pati prašymo atkurti nuosavybės teises nerašiusi. Ji yra įrašyta brolio V. J. minėtame prašyme. Daugiau jokių užuominų apie jos dalyvavimą nuo pat 1991 metų spalio mėnesio nuosavybės teisių atkūrimo procese nėra. Tik 2007 m.kovo 27 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (nuosavybės teisių atkūrimo byla). Pareiškėjos nurodytos priežastys, kad slaugė sergančia motiną, po to seserį O. P., ne tik kad pareiškėjos neįrodytos. Motina mirė 1993 metais ir surašė testamentą, tačiau į jį pareiškėjos neįtraukė. Trečiųjų suinteresuotų asmenų manymu, pareiškėja apie visą šį nuosavybės teisių atkūrimo procesą bei motinos valią žinojo, todėl nėra sąžininga kitų brolių ir seserų atžvilgiu. Iš nuosavybės atkūrimo bylos ir administracinėje byloje surinktų duomenų matyti, kad savo poziciją pagrindžiančių įrodymų pareiškėja nepateikė, rašytinių duomenų apie įstatymo nustatytu laiku kreipimąsi į įgaliotas institucijas nepateikė. Pakviesta liudytoj N. A. tik patvirtino, kad pareiškėja dirbo žemę, ganė gyvulius, tačiau šiuo atveju tai nėra teisiškai reikšminga.

Įstatymų leidėjo suteiktas 10 metų laikotarpis kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo pakankamas, kad suinteresuotam asmeniui užtektų laiko pateikti prašymą ir kitus su tuo susijusius dokumentus ir aktyviai domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Darytina išvada, kad pareiškėja šiuo klausimu nesidomėjo, nebuvo aktyvi. Apibendrinant tai kas parašyta teisėjų kolegija sprendžia, kad objektyvių priežasčių, kurioms esant pareiškėja praleido Įstatymo nustatytus terminus prašymams ir dokumentams pateikti, nėra, todėl patenkinti pareiškėjos pareiškimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.,87 str.,88 str.,1d.1p. kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

J. V.