Kauno apygardos teismo sprendimas

2015-01-29 · Civilinė byla Nr. e2-1261-658/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-01-29Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-24Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
e2-1261-658/2015
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01053-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Daikaras”
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo skyriaus fondo valdybos Kauno skyriui
Civilinė byla Nr. e2-1261-658/2015(Proceso Nr.2-56-3-01053-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 69. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės - uždarosios akcinės bendrovės „Daikaras” ieškinį atsakovui - Valstybinio socialinio draudimo skyriaus fondo valdybos Kauno skyriui dėl supaprastinto atviro konkurso dalies sąlygų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį (DOK-45603), kuriuo prašo pripažinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus organizuojamo supaprastinto atviro konkurso sąlygų „Oro kondicionierių pirkimas” 2.4, 2.6, 3.3 punktus ir 2014-10-24 konkurso sąlygų patikslinimo 2 dalį neteisėtais, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys yra grindžiamas tuo, kad konkurso sąlygų 3.3. p. numatyti reikalavimai, tiek konkurso sąlygų paaiškinimuose (2014-10-14) nurodytas reikalavimas, kad „vidiniai blokai sieniniai” yra pertekliniai ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 25 straipsnio 2 dalį. Konkurso sąlygų 3.3. p. suformuotas reikalavimas, jog „<...>Jei bendrą pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, šių pirkimo sąlygų 1 lentelės 3.1.1. punkte ir 2 lentelės 3.1.2. punkte nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, o šiose sąlygose 3 lentelės 3.1.3., 3.1.4. ir 3.1.5. punktuose nustatytus reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu <...>“, yra perteklinis, nes, teikiant pasiūlymą ūkio subjektų grupei pakanka, jog teisę vykdyti statybos darbus oro kondicionavimo srityse turėtų bent vienas iš ūkio subjektų, o ne visi kartu. Esant tokiai sąlygai šiame viešajame pirkime gali dalyvauti tik tie tiekėjai, kurie turi teisę vykdyti statybos darbus oro kondicionavimo srityse, nors pirkimo objektas yra kondicionierių pirkimas, o ne statybos rangos darbų pirkimas. Kituose konkursuose užtenka, kad tik vienas iš ūkio subjektų grupės būtų atestuotas VĮ statybos produkcijos sertifikavimo centre. Esant tokiam reikalavimui pagal 3.3 p., ypatingai suvaržoma dalyvių teisė teikti pasiūlymus, jeigu pasiūlymas teikiamas ūkio subjektų grupės, t.y. dirbtinai sumažinta konkurencija. 2014-10-29 apžiūrėjus patalpas, esančias A. Mickevičiaus g. 42, kabinetuose 408; 305 ir 304, Kaunas, paaiškėjo, kad sienų, ant kurių galima būtų kabinti oro kondicionierius, plotis yra tik 68 cm, t.y. per plonos bei per daug mažas atstumas tarp langų įrengti sieninio tipo oro kondicionierius. Tuo tarpu visų sertifikuotų oro kondicionierių gamintojų vidinių blokų kondicionierių ilgis yra didesnis nei 68 cm. Todėl atsakovui siekiant įsigyti kokybišką produktą, ši nuostata turėjo būti pakeista, suteikiant tiekėjams pasiūlyti ne tik sieninio, bet grindinio ir/arba kasetinio tipo oro kondicionierius, kurie atitiktų esamas aplinkybes objekte. Be to, rinkoje yra daug potencialių tiekėjų, galinčių pasiūlyti ne tik sieninio, bet ir kito tipo, pavyzdžiui, kasetinio, kondicionierius, tačiau esant subjektyviam reikalavimui, negali dalyvauti pirkime. Patalpose, esančiose A. Mickevičiaus g. 42, Kaunas, nurodytų kondensato siurbliukų nereikia iš viso. Todėl konkurso sąlygų nuostata (2.6 p.) turi būti keistina, nes ji neatitinka faktinės patalpų situacijos. Taip pat nurodoma, kad perkančiosios organizacijos reikalavimas, jog gamintojas pateiktų sertifikavimo dokumentus yra neteisingas, nes nei vienas oro kondicionavimo sistemų gamintojas ES nėra akredituotas ar notifikuotas sertifikuoti oro kondicionavimo įrangą. Perkančioji organizacija nepagrįstai sutapatino sąvokas „deklaruoti“ ir „sertifikuoti“. Tai yra dvi skirtingą reikšmę turinčios sąvokos. Sertifikuoti tam tikrus gaminius, produktus, procesus ir pan. gali tik akredituota įstaiga/institucija/laboratorija. Pats gamintojas, jei jis nėra akredituotas atlikti tam tikrų gaminių sertifikavimą, neturi teisės to daryti. Deklaruoti gali bet kuri įmonė apie jos gaminių atitikimą tam tikriems standartams, tačiau toks deklaravimas turi būti įrodytas objektyviais įrodymais.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-47784), kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad viešasis pirkimas buvo paskelbtas 2014 m. spalio 17 d. 2014 m. spalio 20 d. ir 2014 m. spalio 21 d. UAB „Daikaras“ per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (toliau – CVP IS) perkančiajai organizacijai pateikė klausimus: „Kas atsakingas asmuo dėl objekto apžiūros ir kokie jo kontaktai?; Kada galima apžiūrėti objektą gyvai?; Kokio tipo turėtų būti vidiniai blokai? Kabinami ant sienos, lubiniai, grindiniai, palubiniai?“ VSDFV Kauno skyrius 2014 m. spalio 24 d., atsakydamas į UAB „Daikaras“ klausimus, nurodė už objekto apžiūrą atsakingo asmens pareigas, vardą, pavardę, telefono numerį ir paaiškino, kad dėl objekto apžiūros laiko reikia tartis telefonu. Taip pat nurodė, kad vidiniai blokai turi būti sieniniai. UAB „Daikaras“ 2014 m. spalio 31 d. CVP IS priemonėmis pateikė pretenziją, kuria buvo prašoma keisti Sąlygų 3.3, 2.6, 2.4 punktus ir reikalavimą, kad įranga turi būti sieninio tipo. VSDFV Kauno skyrius CVP IS priemonėmis 2014 m. lapkričio 4 d. informavo UAB „Daikaras“, kad pretenziją dalyje dėl Sąlygų 3.3 ir 2.6 punktų atsisakoma nagrinėti, kadangi praleistas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas 5 darbo dienų terminas pretenzijai pareikšti, o pretenzija dalyje dėl Sąlygų 2.4 punkto ir reikalavimo, kad įranga turi būti sieninio tipo, išnagrinėta, tačiau netenkinama. VSDFV Kauno skyrius apie priimtą sprendimą nenagrinėti dalies UAB „Daikaras“ pretenzijos, o kitoje dalyje pretenziją atmesti, CVP IS priemonėmis paskelbė 2014 m. lapkričio 4 d., todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2014 m. lapkričio 19 d. UAB „Daikaras“ ieškinį Kauno apygardos teismui pateikė 2014 m. lapkričio 20 d., t.y. praleidęs VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą 15 dienų ieškinio senaties terminą, kas sudaro pagrindą ieškinį atmesti. Pažymi, kad perkančioji organizacija neribojo tiekėjams galimybės apžiūrėti patalpas anksčiau nei 2014 m. spalio 29 d., ieškovė pati sprendė kada pasinaudoti savo teise apžiūrėti patalpas, todėl ieškinio argumentas, kad iki tos datos UAB „Daikaras“ neturėjo galimybės apžiūrėti patalpų yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Teigia, kad perkančioji organizacija nagrinėdama UAB „Daikaras“ pretenziją, vertino ir galimybę montuoti didesnius nei 68 cm ilgio oro kondicionierius. Ieškovės nurodytuose kabinetuose Nr. 304, 305 ir 408 lauko sienos yra su langais, tarp kurių atstumas yra 68 cm. Atvykęs apžiūrėti patalpų, UAB „Daikaras“ atstovas informavo, kad ant šios sienos sumontuoti sieninio tipo oro kondicionierius yra įmanoma, dalis oro kondicionieriaus dengtų dalį lango, todėl gali nukentėti estetinis vaizdas. Perkančioji organizacija, įvertinusi, kad techninės galimybės leidžia montuoti ir ilgesnius oro kondicionierius, o daugumos sieninių oro kondicionierių ilgis yra 78-80 cm, t.y. langas iš abiejų pusių bus dengiamas tik 5-6 cm, sprendė, kad toks estetinis vaizdas perkančiąją organizaciją tenkintų. Taip pat kiti tiekėjai apžiūrėję patalpas nurodė, kad tik ant vienos sienos (esančios priešais lauko sieną) nėra galimybės montuoti sieninių oro kondicionierių, nes jos yra stiklinės. Kitos dvi kabinetų sienos, kurių ilgis viršija 68 cm, yra tinkamos sumontuoti ir ilgesnius nei 68 cm ilgio oro kondicionierius. Ieškovas nei perkančiajai organizacijai, nei teismui nepateikė jokių argumentų, kodėl ilgesni nei 68 cm oro kondicionieriai negalėtų būti sumontuoti ant 68 cm ilgio sienos bei kitų dviejų sienų. Pažymi, kad pasiūlymus dėl sieninio tipo oro kondicionierių montavimo perkančiajai organizacijai yra pateikę 8 tiekėjai, kurie taip pat kaip ir ieškovas yra oro kondicionierius parduodantys ir montavimo darbus atliekantys ūkio subjektai, ir kurie sprendė, kad nėra jokių kliūčių visuose kabinetuose sumontuoti sieninio tipo oro kondicionierius. VSDFV Kauno skyrius įvertinęs visų tipų oro kondicionierius sprendė, kad sieninio tipo oro kondicionieriai yra tinkamiausi, kadangi kitų tipų oro kondicionieriai turi esminių trūkumų lyginant su sieniniais oro kondicionieriais. Kasetiniai oro kondicionieriai gali būti montuojami tik tose patalpose, kuriose yra įrengtos pakabinamos lubos, o tarpas tarp pakabinamų lubų ir perdangos turi būti ne mažesnis nei 30 cm. Dalyje patalpų, kuriose planuojama montuoti oro kondicionierius, pakabinamų lubų nėra iš viso, o tose patalpose, kuriose pakabinamos lubos yra, tarpas tarp lubų ir perdangos siekia 19 cm. Lubiniai kondicionieriai skirti didesnio ploto (salių, kavinių, parduotuvių) patalpoms vėsinti. VSDFV Kauno skyriaus 20 kabinetų, kuriuose planuojama montuoti oro kondicionierius, ploto vidurkis yra 22,75 m² (iš jų A. Mickevičiaus g. 304 kabineto plotas - 15 m², 305 kabineto - 23 m², 408 kabineto - 22 m²), todėl buvo sprendžiama, kad šio tipo kondicionierius netikslinga montuoti mažuose kabinetuose. Sumontavus grindinius oro kondicionierius sumažėja kabineto galimo apstatymo baldais plotas, kadangi toje vietoje, kur yra oro kondicionierius, nėra galimybės pastatyti baldų. Įvertinus, kad daugumoje kabinetų ir nesumontavus oro kondicionierių nėra pakankamai vietos pastatyti visus reikalingus baldus, perkančioji organizacija sprendė, kad šio tipo oro kondicionieriai nėra tinkami. Ieškinyje UAB „Daikaras“ pripažįsta, kad gamintojas gali sertifikuoti savo paties gaminius, jeigu jam yra suteikta akreditacijos teisė. Tai, kad ieškovė nežino akredituoto gamintojo, nereiškia, kad nei vienam gamintojui nėra ir nebus tokia teisė suteikta. Įrangos sertifikavimas turi patvirtinti, kad produktas atitinka teisės aktų ir standartų reikalavimus, t.y. perkančioji organizacija turi turėti galimybę patikrinti, ar siūloma įranga funkcionuoja pagal dokumentacijoje nurodytus kriterijus ir skelbiamus rodiklius. Pirkimo tikslas, t.y. kokybiškos įrangos įsigijimas, gali būti pasiektas ir tokiu atveju, jei savo įrangą teisės aktų nustatyta tvarka sertifikuotų pats gamintojas. Atsižvelgiant į tai, Sąlygų 2.4 punkto 2014 m. spalio 24 d. redakcija ne iškraipo tiekėjų tarpusavio konkurenciją (kaip teigia ieškovė), o sudaro prielaidas užtikrinti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų įgyvendinimą.

Ieškovė dublike (DOK-49515) atsikirsdama į atsiliepime nurodytus argumentus papildomai nurodė, jog ieškovė nepraleido VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto 15 dienų ieškinio senaties termino, kadangi ieškinys teismui buvo išsiųstas 2014 m. lapkričio 19 d., o 2014 m. lapkričio 20 d. gautas ir užregistruotas teisme. Pažymi, jog tik susipažinus su patalpomis, kuriose bus montuojami kondicionieriai, ieškovė pastebėjo, kad tam tikri konkurso sąlygose nustatyti reikalavimai yra pertekliniai – nereikalingi kondensato siurbliukai. Pretenzija perkančiajai organizacijai buvo pateikta iš karto po susipažinimo su patalpomis, kuriuose bus montuojami kondicionieriai, t.y. 2014 m. spalio 31 d. Apžiūrėjusi patalpas, esančias A. Mickevičiaus g. 42, kabinetuose 408; 305 ir 304, Kaune, ieškovė taip pat nustatė, kad sienos, ant kurių galima būtų kabinti oro kondicionierius, plotis yra tik 68 cm. Tai reiškia, kad yra per mažas atstumas tarp langų įrengti sieninio tipo oro kondicionierius. Faktą, jog sienos plotis yra per mažas ir yra mažesnis nei sertifikuotų gamintojų sieninio tipo oro kondicionierių dydis, ieškovė sužinojo tik 2014 m. spalio 29 d., priešingai nei siekia įrodyti atsakovas. Įrengus ženkliai ilgesnius kondicionierius nei pati siena, bus pažeistos gaisrinės saugos taisyklės, pagrindiniai projektavimo principai, protingumo principas ir estetikos reikalavimai. Pažymi, kad perkančiosios organizacijos patalpose įmontavus bet kurio tipo kondicionierius, įskaitant, bet neapsiribojant sieninio tipo kondicionieriais, dėl patalpų specifiškumo yra susiduriama su tam tikrais nepatogumais, t.y. sieninio tipo kondicionierių išmatavimai yra ženkliai didesni nei pačių sienų, įmontavus juos, yra užstojamas vaizdas bei šviesos patekimas į patalpas, įmontavus grindinio tipo kondicionierius - sumažėja vietos patalpos apstatymui ir pan. Teigia, kad paties gamintojo atliktas ir pateiktas savo paties produkto sertifikavimas nėra tinkamas dokumentas, patvirtinantis konkurso sąlygos 2.4. p. įtvirtinto reikalavimo atitikimą. Pirkimo dalyvis (gamintojas) yra suinteresuotas dalyvavimu konkrečiame viešajame pirkime ir viešojo pirkimo sutarties sudarymu. Todėl jo paties pateikta deklaracija dėl jo gaminamų produktų atitikimo kelia abejonių šios informacijos patikimumu. Viešųjų pirkimų įstatymo 36 str. 1 d. 12 d. numato, jog perkančioji organizacija, vertindama dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą, turi prašyti iš tiekėjų pateikti oficialių kokybės kontrolės institucijų ar pripažintą kompetenciją turinčių agentūrų išduotas pažymas, kurios liudija, kad prekių kokybė tiksliai atitinka nurodytas specifikacijas ir standartus. Įstatymas įpareigoja perkančiąsias organizacijas reikalauti iš tiekėjų ne bet kokių, o tik oficialių institucijų išduotų dokumentų. Ieškovės nuomone, tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti objektyvų ir nešališką tiekėjų siūlomos įrangos įvertinimą.

Atsakovas triplike (DOK-521) nurodo, kad perkančioji organizacija, įvertinusi savo poreikius, paskelbė oro kondicionierių viešąjį pirkimą, kurių dalis turėjo būti su kondensato siurbliais. Ir nors ieškovė deklaratyviai teigia, kad tokia sąlygų nuostata neužtikrina konkurso dalyvių sąžiningo varžymosi, tačiau tokio teiginio nepagrindžia jokiais objektyviais argumentais ar įrodymais. 8 tiekėjai yra pateikę pasiūlymus dėl oro kondicionierių (kaip reikalaujama dalis iš jų yra su kondensato siurbliais) pirkimo, tokią pačią galimybę konkuruoti su kitais tiekėjais turėjo ir UAB „Daikaras“. Dublike dėstomi teiginiai, kad pakabinus ilgesnį nei 68 cm oro kondicionierių bus pažeistos gaisrinės saugos taisyklės, pagrindinai projektavimo principai, protingumo principas ir estetikos reikalavimai nėra pagrįsti jokiais teisės aktais, t.y. nenurodyta, kokie konkretūs gaisrinių saugos taisyklių reikalavimai ir projektavimo principai būtų pažeisti ir kokiame teisės akte šie reikalavimai bei principai yra nurodyti. Ieškovė nenurodė, kokiu būdu būtų pažeistas protingumo principas, sumontavus keliais centimetrais ilgesnį nei siena oro kondicionierių. Atsakovas nesutinka ir su argumentu, jog būtų pažeisti estetikos reikalavimai, kadangi subjektyvus grožio suvokimas apskritai negali būti vertinamas kaip reikalavimas ir jeigu toks estetinis vaizdas tenkina perkančiąją organizaciją, nei tiekėjai, nei teismas neturėtų spręsti priešingai. Pažymi, kad nei ieškinyje, nei dublike ieškovė nenurodė, kodėl ilgesni nei 68 cm oro kondicionieriai negalėtų būti montuojami ant kitų dviejų kabinetų sienų.

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje reikalavimų pripažinti konkurso sąlygų 3.3 bei 2.6 punktus neteisėtais nutrauktina.

Ieškinio reikalavimai pripažinti konkurso sąlygų 2.4 punktą ir 2014-10-24 konkurso sąlygų patikslinimo 2 dalį neteisėtais atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (CPK 270 str. 4 d. 1 p.):

Valstybinio socialinio draudimo skyriaus fondo valdybos Kauno skyrius supaprastinto atviro konkurso būdu vykdė oro kondicionierių su montavimo darbais VSDFV Kauno skyriaus administracinių patalpų (adresu A. Mickevičiaus g. 42, Kaunas, Šv. Gertrūdos g. 4, Kaunas ir Bajorų g. 16, Kaunas) kabinetams pirkimą (Pirkimo Nr. 203606) (CBP-44356, ieškinio priedas sąlygos laikas). Pirkimo sąlygų 3.3. punkte nustatyta, kad jei bendrą pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, šių pirkimo sąlygų 1 lentelės 3.1.1. punkte ir 2 lentelės 3.1.2. punkte nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, o šiose sąlygose 3 lentelės 3.1.3., 3.1.4. ir 3.1.5. punktuose nustatytus reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu. Pirkimo sąlygų 1 lentelės 3.1.1. punkte nustatytas reikalavimas tiekėjui turėti teisę vykdyti statybos darbus oro kondicionavimo srityse, 2 lentelėje yra pateikiami tiekėjų ekonominę ir finansinę būklę apibūdinantys kriterijai. Pirkimo sąlygų 2.4 punkte iki pakeitimo buvo nustatyta, kad šaldymo įranga turi būti inverter tipo, turi turėti EuroVentus sertifikatus. Šaldymo įrangos klasė A++. Šildymo funkcija būtina. Pagal pirkimo sąlygų 2.6 punktą į kainą turi būti įskaičiuota visos papildomos medžiagos ir įrenginiai kondicionierių montavimui. Administraciniame pastate A. Mickevičiaus g. 42, Kaune kiekvienam kondicionieriui papildomai įtraukti po vieną kondensato siurblį. UAB „Daikaras“ per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (toliau – CVP IS) perkančiajai organizacijai pateikė klausimus: „Kas atsakingas asmuo dėl objekto apžiūros ir kokie jo kontaktai?; Kada galima apžiūrėti objektą gyvai?; Kokio tipo turėtų būti vidiniai blokai? Kabinami ant sienos, lubiniai, grindiniai, palubiniai?“ (DOK-47784, atsiliepimo į ieškinį priedo 1, 2 psl.). VSDFV Kauno skyrius 2014 m. spalio 24 d., atsakydamas į pateiktus klausimus, nurodė už objekto apžiūrą atsakingo asmens pareigas, vardą, pavardę, telefono numerį ir paaiškino, kad dėl objekto apžiūros laiko reikia tartis telefonu. Taip pat nurodė, kad vidiniai blokai turi būti sieniniai. Perkančioji organizacija 2014 m. spalio 24 d. taip pat patikslino konkurso sąlygų 2.4 punktą jį išdėstant taip: „šaldymo įranga turi būti inverter tipo, ir sertifikuota gamintojo arba sertifikavimo įstaigos. Šaldymo įrangos klasė A++. Šildymo funkcija būtina.“ (DOK-45603, patikslinto ieškinio priedas irodymai, 6-8 psl.). UAB „Daikaras“ 2014 m. spalio 31 d. CVP IS priemonėmis perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kuria prašė pakeisti sąlygų 3.3 punktą, kadangi jungtinės veiklos pagrindu teikiant pasiūlymą pakanka bent vieno iš dalyvių atestavimo VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre, o sąlygų reikalavimas, kad būtų sertifikuoti visi yra perteklinis. Pakeisti sąlygą, kad įranga turi būti sieninio tipo, kadangi ieškovei 2014-10-29 apžiūrėjus objektą nustatyta, kad A. Mickevičiaus g. 42, kabinetuose 408, 305 ir 304 sienos plotis ant kurios galima kabinti kondicionierius yra tik 68 cm, tuo tarpu daugumos oro kondicionierių išmatavimai yra didesni ir šiuose kabinetuose tiktų grindinio tipo arba kasetinio tipo oro kondicionieriai. A. Mickevičiaus g. 42 kondensato siurbliukų nereikia, o teikiant pasiūlymą su siurbliukais, kurių nereikia, būtų iškreiptas pasiūlymas ir perkančioji organizacija turėtų mokėti už tai, ko jai nereikia. Taip pat nurodė, kad nei vienas oro kondicionavimo sistemų gamintojas ES nėra akredituotas ar notifikuotas sertifikuoti oro kondicionavimo įrangą, todėl klaidinga teigti, kad gamintojas gali pateikti savo sertifikavimo dokumentus (atsiliepimo į ieškinį priedo 3 psl.). VSDFV Kauno skyrius CVP IS priemonėmis 2014 m. lapkričio 4 d. informavo UAB „Daikaras“, kad pretenziją dalyje dėl Sąlygų 3.3 ir 2.6 punktų atsisakoma nagrinėti, kadangi praleistas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas 5 darbo dienų terminas pretenzijai pareikšti, o pretenziją dalyje dėl Sąlygų 2.4 punkto ir reikalavimo, kad įranga turi būti sieninio tipo, išnagrinėjo, tačiau netenkino (atsiliepimo į ieškinį priedo 4-6 psl.).

Bylos nagrinėjimo ribos:

nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to ar ieškovė prieš kreipdamasi į teismą tinkamai pasinaudojo Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnyje nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir ar nepraleido termino ieškiniui paduoti.

Teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisų gynybos yra viena pamatinių kiekvienam asmeniui garantuojamų teisių. Įstatymo nuostatos, ribojančios šią asmens teisę, negali būti aiškinamos plečiamai. Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką Lietuvos Respublikoje nustato Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ). Pagal VPĮ 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. Tačiau aptariamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Naudojimasis šia teise yra būtina kreipimosi teisminės gynybos prielaida – pretenzijos pateikimas perkančiajai organizacijai yra privaloma išankstinė ginčo ne teisme nagrinėjimo stadija. VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus. Nagrinėjamu atveju pirkimas buvo vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu, todėl pretenzijai, kuria yra ginčijamos pirkimo sąlygos, pateikti taikytinas 5 darbo dienų nuo konkurso sąlygų paskelbimo terminas. Ieškinyje yra nurodoma, kad perkančioji organizacija viešąjį pirkimą paskelbė 2014-11-17. Tačiau akivaizdu, kad ši ieškovės nurodoma data yra klaidinga, kadangi pati ieškovė pretenziją dėl šio vykdomo konkurso perkančiajai organizacijai buvo pateikusi dar iki ieškovės nurodomo paskelbimo apie viešąjį pirkimą datos. Perkančioji organizacija nurodo, kad apie ginčo pirkimą buvo paskelbta 2014 m. spalio 17 d., tačiau iš kartu su patikslintu ieškiniu pateikiamo skelbimo dėl papildomos informacijos ar pataisos (irodymai_1, 4 psl.) matyti, kad skelbimas apie pirkimą buvo paskelbtas 2014-10-20 (III.2.1 p.). Analogiška informacija apie pirkimo paskelbimo datą pateikiama ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) (http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vpt&theme=new&task=view&tender_id=208766). Todėl teismas daro išvadą, kad pirkimas buvo paskelbtas 2014 m. spalio 20 d. Ieškovė tiek pretenzija, tiek ir pareikštu ieškiniu ginčija pirkimo dokumentų 3.3 punkto sąlygą, kurioje nustatytas reikalavimas visiems pasiūlymą pateikusios ūkio subjektų grupės tiekėjams turėti teisę vykdyti statybos darbus oro kondicionavimo srityse bei 2.6 punktą, kuriame numatyta, kad administraciniame pastate A. Mickevičiaus g. 42, Kaune kiekvienam kondicionieriui reikia papildomai įtraukti po vieną kondensato siurblį. Šios pirkimo sąlygos buvo pirkimo dokumentuose, paskelbtuose 2014-10-20, pirkimo eigoje jos nebuvo keistos ar modifikuotos, todėl 5 darbo dienų terminas šios sąlygos ginčijimui skaičiuotinas būtent nuo 2014-10-20. Atsižvelgiant į tai, kad spalio 25 ir 26 dienos atitinkamai buvo šeštadienis ir sekmadienis, paskutinė diena pretenzijai pareikšti buvo 2014 m. spalio 27 d. Ieškovė pretenziją perkančiajai organizacijai pateikė 2014 m. spalio 31 d., t.y. praleidus nustatytą terminą pirkimo dokumentų 3.3 punkto ir 2.6 punkto sąlygoms ginčyti. Atsižvelgiant į tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje nurodomų argumentų dėl pirkimo dokumentų 3.3 punkto ir 2.6 punkto sąlygos ginčijimo pobūdį, akivaizdu, jog aplinkybės susijusios su šios sąlygų galimu neteisėtumu ieškovei buvo žinomos nuo sąlygų paskelbimo. Nors ieškinyje nurodoma, kad ieškovė galimybę susipažinti su patalpomis, kuriose bus montuojami kondicionieriai, turėjo tik 2014-10-29 ir, tik susipažinus su šiomis patalpomis, buvo padaryta išvada, jog ginčijami konkurso sąlygų reikalavimai yra pertekliniai, neatitinka realios situacijos ir perkamo objekto, todėl turėtų būti keistini. Tačiau konkrečiai nenurodo kokios aplinkybės paaiškėjo apžiūrėjus objektą, kuriame turės būti montuojami kondicionieriai dėl kurių reikalavimas visiems pasiūlymą pateikusios ūkio subjektų grupės tiekėjams turėti teisę vykdyti statybos darbus oro kondicionavimo srityse ar reikalavimas A. Mickevičiaus gatvėje montuojamiems kondicionieriams turėti kondensato siurblius tapo pertekliniais ar nereikalingais. Akivaizdu, kad pirkimo dokumentų reikalavimas visiems ūkio subjektų grupės tiekėjams turėti teisę verstis tam tikra veikla, niekaip nesusijęs su pastato (objekto), kuriame bus montuojami kondicionieriai, charakteristikomis. Tas pats pasakytina ir apie kondensato siurblius. Kondensato siurblių poreikis priklauso ne nuo pastato charakteristikų, tačiau nuo pasirinkto kondicionieriaus modelio. Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų bei pretenzijos turinio matyti, kad apžiūrėjus objektą ieškovei iš esmės paaiškėjo tik aplinkybė, susijusi su kabinetų 408, 305 ir 304 sienos pločiu, o dėl kokių priežasčių aplinkybė, kad dalies kabinetų sienos plotis yra 68 cm sudaro pagrindą teigti, kad perkančiajai organizacijai kondensato siurbliai nereikalingi, ieškovė nenurodo. Todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovės teiginius, kad ne susipažinus su paskelbtomis sąlygomis, o tik apžiūrėjus objektą, jai tapo žinoma apie minėtų sąlygų neteisėtumą. Teismas pažymi, kad tiekėjai turi pareigą ginti pažeistus interesus operatyviai. Be to, pažeistų teisių gynyba neišvengiamai daro įtaką kitų tiekėjų interesams ir pačios visuomenės suinteresuotumui patenkinti tam tikrus poreikius sudaromos sutarties vykdymu. O šie poreikiai turi būti derinami, nesuabsoliutinant vieno tiekėjo interesų gynybos. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė ne pirmą kartą dalyvauja viešajame pirkime, o tuo pačiu ir teisminiuose ginčų nagrinėjimuose, susijusiuose su perkančiųjų organizacijų vykdytais viešaisiais pirkimais, taigi ieškovė nėra nepatyrusi viešųjų pirkimų dalyvė, todėl ir viešųjų pirkimų procedūra bei viešųjų pirkimų dalyvio pareigos ir teisės jai yra puikiai žinomos. Pažymėtina, jog Įstatymo leidėjas nustatė terminus pretenzijai pareikšti ne atsitiktinai, o siekdamas viešojo pirkimo procedūrų operatyvumo, ir tai įpareigoja tiekėjus ginčų dėl viešojo pirkimo procedūrų metu elgtis apdairiai ir laiku imtis priemonių savo interesų apsaugai bei teisių gynybai. Teismas, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog ieškovė, kaip ūkio subjektas neabejotinai turinti patirties viešuosiuose pirkimuose, turėjo visas galimybes laiku (t. y. nepažeisdama VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų) pareikšti pretenziją atsakovui ir tinkamai įvykdyti ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą dėl konkurso sąlygos 3.3 punkto bei 2.6 punkto. Dėl to nagrinėjamu atveju atsakovo priimtas sprendimas – pretenzijos palikimas nenagrinėta atitinka VPĮ nuostatoms. Ieškovei nesilaikius VPĮ 93 straipsnyje imperatyviai nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, ieškovė prarado teisę teisme ginčyti konkurso sąlygų 3.3 punkto bei 2.6 punkto reikalavimus.

CPK 293 straipsnio 2 punktas numato, kad tais atvejais, kai ieškovas kreipiasi į teismą nesilaikęs tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti – byla turi būti nutraukiama. Kad būtent tokias procesines pasekmes sukelia tiekėjo VPĮ 93 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymas yra nurodęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr. 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1026/2012). Teisėjų kolegija minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad viešojo intereso užtikrinimas viešųjų pirkimų procedūrose nesudaro pagrindo nesilaikyti įstatyme nustatytų reikalavimų. Todėl tiek nustatytos faktinės aplinkybės, tiek suformuota teismų praktika leidžia daryti išvadą, jog ieškovė nesilaikė nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ginčyti konkurso sąlygų 3.3 punktą bei 2.6 punktą ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti – todėl byla dalyje reikalavimų pripažinti konkurso sąlygų 3.3 bei 2.6 punktus neteisėtais nutrauktina.

Perkančioji organizacija 2014 m. spalio 24 d. pateikė paaiškinimą, kad vidiniai blokai turi būti sieniniai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tik 2014-10-29 apžiūrėjo objektą, kuriame turės būti montuojami kondicionieriai ir tik apžiūros metu turėjo galimybę išmatuoti patalpų sienas ant kurių turės būti kabinami kondicionieriai konstatuotina, kad tik nuo šio momento ieškovei atsirado pagrindas ginčyti pirkimo sąlygas tuo aspektu, kad atsakovės objekte sienos yra per siauros, kad būtų galima montuoti sieninio tipo kondicionierius. Pirkimo sąlygų 2.4 punktas buvo patikslintas 2014 m. spalio 24 d. Patikslindama 2.4 punkto reikalavimą perkančioji organizacija atsisakė reikalavimo, kad kondicionieriai turėtų EuroVentus sertifikatą, ir vietoj konkretaus sertifikato reikalavimo numatė, kad įranga turi būti sertifikuota gamintojo arba sertifikavimo įstaigos. Todėl terminas šios sąlygos ginčijimui skaičiuotinas nuo 2014 m. spalio 24 d. Šioms konkurso sąlygoms ginčyti ieškovė tinkamai pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovė praleido terminą ieškiniui pateikti. VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad tiekėjas turi teisę per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos pareikšti ieškinį teismui. VSDFV Kauno skyrius atsakymą į ieškovės pateiktą pretenziją CVP IS priemonėmis išsiuntė 2014 m. lapkričio 4 d. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys pavirtina, kad ieškovė ieškinį per LITEKO VEP posistemį pasirašė 2014-11-19, 21:43:19 val. Vadovaujantis Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 6p-95-(1.1) dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo 28 punktu, procesinį dokumentą išsiuntus iš LITEKO VEP posistemio paskyros iki paskutinės termino dienos 24 val. 00 min. laikytina, kad ieškinys yra pateiktas nepraleidžiant nustatyto termino. Todėl dėl ieškinio reikalavimų pripažinti konkurso sąlygų 2.4 punktą ir 2014-10-24 konkurso sąlygų patikslinimo 2 dalį neteisėtais spręstina iš esmės.

Dėl oro kondicionierių tipo

Perkančioji organizacija 2014 m. spalio 24 d. paaiškino pirkimo dokumentus, nurodydama, kad vidiniai blokai turi būti sieniniai (ieškinio priedas klausimai atsakymai, 2 psl.). Ieškovė ginčija šį reikalavimą teigdama, kad patalpose, esančiose A. Mickevičiaus g. 42, kabinetuose 408; 305 ir 304, Kaunas, sienų, ant kurių galima būtų kabinti oro kondicionierius, plotis yra tik 68 cm, t.y. per plonos bei per daug mažas atstumas tarp langų įrengti sieninio tipo oro kondicionierius. Tuo tarpu visų sertifikuotų oro kondicionierių gamintojų vidinių blokų kondicionierių ilgis yra didesnis nei 68 cm. Mano, kad grindinio ir/arba kasetinio tipo oro kondicionieriai atitiktų esamas aplinkybes objekte. Teigia, rinkoje yra daug potencialių tiekėjų, galinčių pasiūlyti ne tik sieninio, bet ir kito tipo, pavyzdžiui, kasetinio, kondicionierius, tačiau esant subjektyviam reikalavimui, negali dalyvauti pirkime.

Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, nes būtent perkančiajai organizacijai yra geriausiai žinomi jos poreikiai. Taigi jai pačiai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (VPĮ 25 str. 8 d.). Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. Taigi viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė Viešųjų pirkimų įstatymo – būtent 3 straipsnio nuostatų – laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas. Sprendžiant dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, būtina nustatyti, kokiais perkančiosios organizacijos veiksmais jie galėjo būti pažeisti. Sprendžiant, ar buvo tinkamai įgyvendintas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pirkimų tikslas nagrinėjamoje byloje, kai yra keliamas pirkimo objektui nustatytų techninių reikalavimų teisėtumo klausimas, yra svarbi VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai (tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui), kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktiką, perkančiosios organizacijos nustatyti pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Ieškovė konkurso reikalavimą, kad vidiniai kondicionierių blokai turi būti sieniniai ginčija dviem pagrindais: 1) techniniu negalimumu įrengti sieninius blokus dėl per siaurų sienų pločio; 2) būtinybe nepagrįstu konkurencijos ribojimu.

Ieškovė teigia, kad visų žinomų sertifikuotų gamintojų sieninio tipo oro kondicionierių išmatavimai yra didesni ir netinkami montuoti ant A. Mickevičiaus g. 42, kabinetuose 408; 305 ir 304, Kaunas, sienų, kurių plotis yra tik 68 cm. Dublike ieškovė paaiškina, kad pakabinus ilgesnį sieninio tipo kondicionierių, bus sudarkomas estetinis vaizdas, nes dalį vaizdo užstos pakabintas kondicionierius taip pat bus pažeistos gaisrinės saugos taisyklės, pagrindiniai projektavimo principai, protingumo principas ir estetikos reikalavimai (dubliko 3 psl.). Taigi minėtuose procesiniuose dokumentuose ieškovė neteigė, kad nėra techninės galimybės pakabinti ilgesnius nei 68 cm pločio oro kondicionieriaus blokus ant 68 cm sienos pločio, t.y., kad tai nėra įmanoma dėl sieninio bloko tvirtinimo ant sienos ar kitų, su techniniais sprendiniais, susijusių ypatybių. Perkančioji organizacija nurodo, kad ji įvertino galimybę montuoti didesnius nei 68 cm ilgio oro kondicionierius ieškovės nurodytuose kabinetuose Nr. 304, 305 ir 408 bei atsižvelgusi į tai, kad techninės galimybės leidžia montuoti ir ilgesnius oro kondicionierius, o daugumos sieninių oro kondicionierių ilgis yra 78-80 cm, t.y. langas iš abiejų pusių bus dengiamas tik 5-6 cm, sprendė, kad toks estetinis vaizdas perkančiąją organizaciją tenkintų. 2015-01-21 ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (DOK-2723), kuriuose jau nurodo, kad techniškai neįmanoma pakabinti vidinio oro kondicionieriaus bloko ant 68 cm sienos, kadangi blokas turi pilnu plotu remtis į sieną. Kartu su šiais paaiškinimais pateiktoje oro kondicionieriaus montavimo instrukcijoje nurodyta, kad oro kondicionierius turi būti montuojamas ant tokio pagrindo, kuris yra pakankamai tvirtas jo svoriui atlaikyti (instrukcijos 3 psl.). Įrenginys yra tvirtinamas ant tvirtinimo plokštės, sumontuotos ant sienos (instrukcijos 7 psl.). Įrenginio tvirtinimo plokštė yra siauresnė už patį įrenginį, o 68 cm. pločio sienos pakanka, kad pritvirtinti tvirtinimo plokštę (instrukcijos 7 psl.). Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė teismui pateikė tik vieno gamintojo –Daikin R410A Split Series dviejų modelių montavimo instrukciją. Vien iš šios instrukcijos negalima spręsti apie kitų rinkoje esančių gamintojų ir kitų, kad ir to paties gamintojo, tačiau skirtingų modelių, tvirtinimo charakteristikas. Gali skirtis tiek tvirtinimo plokštės išmatavimai, tiek gamintojo rekomenduojami tvirtinimo plokštės fiksavimo taškai, tiek angų sienoje vamzdžiams vietos. Ieškovė akcentuoja, kad instrukcijoje yra nurodyta, jog įrenginio neturi pasiekti tiesioginiai saulės spinduliai (instrukcijos 4 psl.). Teismas pažymi, kad aplinkybė ar sumontuotą įrenginį pasieks tiesioginiai saulės spinduliai priklauso ne tik nuo to ant kokio pločio sienos yra montuojamas įrenginys, tačiau nuo to, kurioje patalpos vietoje, atsižvelgiant į pasaulio šalis (šiaurė, pietūs, rytai ar vakarai) yra montuojamas įrenginys. Be to, tiesioginių saulės spindulių sulaikymui taip pat galima panaudoti techniškai visiškai nesudėtingus sprendimus, pvz. roletus. Todėl šis gamintojo instrukcijoje nurodytas įrenginio montavimo vietos parinkimo kriterijus nelaikytinas pagrindžiančiu ieškovės teiginius dėl techninių galimybių sumontuoti sieninius kondicionieriaus blokus nebuvimo. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomas subjektyvus faktorius kaip estetinis vaizdas visiškai nesudaro pagrindo pripažinti, kad sieninio tipo kondicionierių įrengimas minėtose patalpose nėra įmanomas ir dėl šios priežasties ginčijamas konkurso reikalavimas yra neteisėtas. Ginčo konkursu siekiama įsigyti oro kondicionierius bei jų montavimo paslaugas, t.y. šiuo atveju vykdomo viešojo pirkimo objektas yra techninė įranga ir jos sumontavimo darbai, todėl ir keliami reikalavimai pirkimo objektui turi būti susiję būtent su įsigyjamos įrangos techninėmis charakteristikomis, o ne su įrenginio išvaizda ar bendru estetiniu vaizdu. Ieškovė taip pat teigia, kad sumontavus ilgesnius kondicionierius bus pažeistos gaisrinės saugos taisyklės, pagrindiniai projektavimo principai, tačiau nenurodo kokie imperatyvūs gaisrinės saugos ar projektavimo reikalavimai būtų pažeisti. Ieškovės nurodomų bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 165 punkte numatyta, kad vėdinimo įrenginiai turi būti įrengti ir eksploatuojami pagal gamintojo instrukcijose ir kituose teisės aktuose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus. Ieškovė, būdami profesionali vėdinimo rinkos dalyvė, nepateikė į bylą įrodymų, kad kondicionieriaus sieninio bloko sumontavimas ant 10-12 cm siauresnės sienos nei pats kondicionieriaus blokas pažeistų kokius nors gamintojo nustatytus gaminio įrengimo reikalavimus ar kitus teisės aktuose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus. Ieškovė 2015-01-21 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose remiasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-12-07 įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 38.2 punktu, tačiau grįsdama savo teiginius cituoja tik dalį nurodytos teisės normos, taip jai suteikdama kitą prasmę. Minėto įsakymo 38.2 punkte numatyta, kad „statinio inžinerinės sistemos turi būti suprojektuotos ir sumontuotos taip, kad būtų saugios naudoti ir nesukeltų gaisro“. Pagal ieškovės pateiktą kondicionierių montavimo instrukciją, gamintojas nurodęs nemontuoti oro kondicionieriaus tokiose vietose, kur kylą degiųjų dujų nuotėkio pavojus, nes dėl dujų, susikaupusių prie oro kondicionieriaus įvykus nuotėkiui, gali kilti gaisras. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje negalimumas sumontuoti sieninių kondicionierių blokų nėra grindžiamas degiųjų dujų nuotėkio pavojumi. Ieškovė taip pat remiasi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-01-31 įsakymu Nr. 4-40 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis, tačiau teismas pažymi, jog pastarosios taisyklės neteko galios nuo 2012 m. gegužės 1 dienos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 4-554. Todėl teismas neanalizuoja ar sieninių kondicionierių blokų montavimas ginčo atveju nepažeis ieškovės nurodytų negaliojančio teisės akto nuostatų. Kita vertus, net ir pripažinus, kad ant 68 cm sienos montuoti sieninį vidinį oro kondicionieriaus bloką yra neracionalu, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad vidinių blokų sumontavimas patalpoje yra apskritai negalimas. Patalpa paprastai turi keturias sienas, tuo tarpu ieškovė nurodo, kad tik vienos iš sienų plotis yra mažesnis nei kondicionieriaus blokas, tačiau nieko nepasisako apie galimybę kondicionieriaus bloką kabinti ant kitų patalpų sienų. Tai, kad pirkimo dokumentuose nėra konkrečiai nurodytos vietos, kuriose turės būti montuojami kondicionierių blokai pripažįsta ir pati ieškovė. Pažymėtina, kad nors viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimas turi tam tikrų ypatumų, tačiau nagrinėjant šias bylas galioja ir pagrindiniai civilinio proceso principai tame tarpe ir rungimosi principas (CPK 12 str.). Kas reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškovė šios pareigos neįvykdė, t.y. nepateikė įtikinamų įrodymų, patvirtinančių, kad nėra techniškai įmanomas sieninių kondicionierių blokų įrengimas patalpose, esančiose A. Mickevičiaus g. 42, kabinetuose 408; 305 ir 304, kad įrengus sieninius kondicionierius bus pažeisti gaisrinės saugos ar projektavimo reikalavimai (CPK 178 str.). Be to ieškovė yra atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, todėl preziumuotina, kad civilinio proceso principai bei įrodinėjimo naštos tarp šalių pasiskirstymas jai yra žinomas.

Ieškovė taip pat teigia, kad reikalavimas, jog kondicionierių blokai būtų sieniniai nepagrįstai riboja konkurenciją, kadangi rinkoje yra daug tiekėjų, galinčių pasiūlyti ne tik sieninio, bet ir kito tipo, pavyzdžiui, kasetinio, kondicionierius, tačiau esant minėtam reikalavimui, negali dalyvauti pirkime.

Kaip jau buvo minėta, tais atvejais kai perkančioji organizacija nustato aukštus arba specifinius reikalavimus – ji turi pareigą pagrįsti tokių reikalavimų nustatymo būtinybę. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nustatytą reikalavimą, kad kondicionierių blokai būtų sieniniai grindžia tuo, kad objekte sieninio tipo oro kondicionieriai yra tinkamiausi, kadangi kitų tipų oro kondicionieriai turi esminių trūkumų lyginant su sieniniais oro kondicionieriais. Perkančioji organizacija, vertindama galimybę montuoti kasetinius oro kondicionierius, nustatė, kad jie gali būti montuojami tik tose patalpose, kuriose yra įrengtos pakabinamos lubos, o tarpas tarp pakabinamų lubų ir perdangos turi būti ne mažesnis nei 30 cm. Dalis patalpų, kuriose planuojama montuoti oro kondicionierius, pakabinamų lubų nėra iš viso, o tose patalpose, kuriose pakabinamos lubos yra, tarpas tarp lubų ir perdangos siekia 19 cm. Lubiniai kondicionieriai skirti didesnio ploto (salių, kavinių, parduotuvių) patalpoms vėsinti. VSDFV Kauno skyriaus 20 kabinetų, kuriuose planuojama montuoti oro kondicionierius, ploto vidurkis yra 22,75 m² (iš jų A. Mickevičiaus g. 304 kabineto plotas - 15 m², 305 kabineto - 23 m², 408 kabineto - 22 m²), todėl buvo sprendžiama, kad šio tipo kondicionierius netikslinga montuoti mažuose kabinetuose. Ieškovė perkančiosios organizacijos teiginių, kad mažoms patalpoms vėsinti nėra tikslinga įrengti kasetinio tipo oro kondicionierius, neginčija. Ieškovė nei ieškinyje nei dublike neginčijo ir atsakovės teiginio, kad norinti patalpoje montuoti kasetinio tipo oro kondicionierius reikalinga, kad būtų bent 30 cm tarpas tarp pakabinamų lubų ir perdangos. Ieškovė tik papildomuose 2015-01-12 paaiškinimuose nurodė, kad yra kasetinio tipo oro kondicionierių, kuriem užtenka 19-21 cm, tarpo tarp pakabinamų lubų ir perdangos, taip pat nurodė, kad yra palubiniai/pastatomi/grindiniai oro kondicionieriai, kurie gali būti kabinami kaip radiatoriai arba laisvai tvirtinami palubėje bei monoblokiniai oro kondicionieriai, kurie gali būti kabinami ant lauko sienos. Šiems teiginiams pagrįsti ieškovė pateikė nuorodas į jos internetiniame tinklapyje esančią informaciją. Teismo procesas Lietuvoje vyksta valstybine, t.y. lietuvių kalba (CPK 11 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekso 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Tuo tarpu ieškovės pateikiamos nuorodos nukreipia į puslapius anglų kalba, todėl juose pateikiama informacija negali būti laikoma tinkamu įrodymu nagrinėjamoje byloje, ir ja nesivadovaujama priimant sprendimą (CPK 270 str. 4 d. 3p.). Teismas perkančiosios organizacijos teiginius, kad sumontavus grindinius oro kondicionierius sumažėja kabineto galimo apstatymo baldais plotas, kadangi toje vietoje, kur yra oro kondicionierius nėra galimybės pastatyti baldų, pripažįsta logiškai pagrįstais. Pagal byloje esančius duomenis (ieškinio priedas klausimai atsakymai, 1 psl.) matyti, kad kabinetas Nr. 304 yra 15 m² , jame įrengtos tys darbo vietos, kabinetas Nr. 305 yra 23 m², pločio, jame įrengtos 3 darbo vietos, kabinetas Nr. 408 yra 22 m² , jame įrengta viena darbo vieta. Taigi kai nedidelėje patalpoje yra įrengtos kelių asmenų darbo vietos akivaizdu, kad reikalinga tinkamai išplanuoti erdvę, tam, kad patalpoje tilptų visas darbo funkcijoms atlikti reikalingas inventorius bei baldai. Todėl perkančiosios organizacijos sprendimas montuoti sieninius kondicionierių blokus, o ne grindinius ar pvz. mobilius (kurie taip pat būtų statomi ant grindų) pripažintinas racionaliai pagrįstu. Atkreiptinas dėmesys ir į ieškovės teiginių nenuoseklumą – pirkimo sąlygas ji ginčija teigdama, kad Kaune, A. Mickevičiaus g. 42, esančiuose kabinetuose 408; 305 ir 304 dėl per siauros sienos yra neįmanoma pakabinti sieninių kondicionierių vidinių blokų, tačiau rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad yra palubiniai/pastatomi/grindiniai oro kondicionieriai, kurie gali būti kabinami kaip radiatoriai ar monoblokiniai oro kondicionieriai, kurie gali būti kabinami ant lauko sienos, t.y., nurodo kitokius oro kondicionierių tipus, kuriuos, ieškovės teigimu, yra įmanoma pakabinti nurodytuose kabinetuose būtent ant sienos. Ieškovė nenurodo kodėl jos minimus oro kondicionierių tipus būtų galima pakabinti ant sienos tose patalpose, kuriose nėra įmanomas, ieškovės teigimu, sieninių oro kondicionieriaus blokų pritvirtinimas. Ieškovė nenurodo ar šių kondicionierių blokų išmatavimai yra mažesni ar skiriasi jų tvirtinimo būdai, kas leidžia pastaruosius kabinti tokiose vietose, kuriose nėra įmanomas sieninių kondicionieriaus blokų pritvirtinimas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis taip pat sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo reikalavimą, kad kondicionierių blokai būtų sieniniai laikyti diskriminaciniu ar neproporcingai ribojančiu tiekėjų teises. Visų pirma, šiuo atveju ginčo sąlygos įtraukimas į konkurso reikalavimus pagrįstas objektyvia būtinybe perkančiajai organizacijai įsigyti vėdinimo įrangą, atitinkančią jos poreikius ir objekto, kuriame bus įrengiama vėdinimo sistema, charakteristikas. Antra, visi tiekėjai užsiimantys pirkimo objekto įvykdymui reikalinga veikla, turi galimybę dalyvauti pirkime ir siūlyti savo turimą vėdinimo įrangą. Tiekėjų, besiverčiančių sieninio tipo oro kondicionierių pardavimo ir/ar montavimo veikla dalyvavimas konkurse niekaip nėra ribojamas. Šiuo atveju nėra siekiama įsigyti konkretų gaminį ar konkretaus tiekėjo gaminį. Be to, pats reikalavimas, kad oro kondicionieriaus vidinis blokas būtų sieninis nėra nei specifinis nei toks, kuris ypatingai sumažina, tiekėjų, galinčių pasiūlyti viešuoju pirkimu siekiamą įsigyti įrangą, ratą. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad pati ieškovė savo internetiniame tinklapyje (http://orokondicionavimas.lt/ ) viešai yra paskelbusi, kad prekiauja taip pat ir sieniniais kondicionieriais. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė įrodymus, kad ginčo konkurse pasiūlymus yra pateikę 8 tiekėjai (atsiliepimo į ieškinį priedo 7 psl.), kas patvirtina, jog ginčo konkurse yra realus tiekėjų varžymasis siekiant sudaryti pirkimo sutartį bei pakankama ir nesuvaržyta konkurencija. Apibendrinat išdėstytą konstatuotina, jog nėra pagrindo ginčo sąlygą pripažinti neracionalia, neproporcinga ar nepagrįstai ribojančia tiekėjų teises.

Ieškovė taip pat nurodo, kad yra laimėjusi ginčą dėl neteisėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pirkimų komisijos sprendimų ir įrodė, kad net 11 ir 12 tiekėjų pasiūlė įrangą, kuri neatitiko konkurso sąlygų. Ieškovės minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6596/2013 yra niekaip nesusijusi su nagrinėjama byla, joje nėra pateikiami jokie nagrinėjamai bylai aktualūs teisės aiškinimo klausimai. Pastarojoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos neteisėtais veiksmais tiekėjui padarytos žalos atlyginimo, t.y. perkančiajai organizacijai sudarius ir įvykdžius sutartį su pirkimo reikalavimų neatitinantį pasiūlymą pateikusiu tiekėju. Be to, vien tas faktas, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje 2-1193-431/2011 buvo pripažinta, jog septynių tiekėjų, pateikusių pasiūlymą kitame viešajame pirkime, pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, pats savaime nereiškia, kad ginčo pirkime dalyvaujantys teikėjai taip pat pateikė/pateiks pirkimo sąlygų neatitinkančius pasiūlymus.

Dėl sertifikavimo

Pirkimo sąlygų 2.4 punkte buvo nustatyta, kad šaldymo įranga turi būti inverter tipo, ir turėtų EuroVentus sertifikatus. Perkančioji organizacija 2014 m. spalio 24 d. patikslino konkurso sąlygų 2.4 punktą jį išdėstant taip: „šaldymo įranga turi būti inverter tipo, ir sertifikuota gamintojo arba sertifikavimo įstaigos.“ Kaip matyti, patikslindama 2.4 punkto reikalavimą perkančioji organizacija atsisakė reikalavimo, kad kondicionieriai turėtų EuroVentus sertifikatą, ir vietoj konkretaus sertifikato reikalavimo numatė, kad įranga turi būti sertifikuota gamintojo arba sertifikavimo įstaigos. Ieškovė ginčija perkančiosios organizacijos konkurso sąlygų patikslinimą. Pretenzijoje ieškovė teigė, kad nei vienas oro kondicionavimo sistemų gamintojas ES nėra akredituotas ar notifikuotas sertifikuoti kondicionavimo įrangą, todėl klaidinga teigti, kad gamintojas gali pateikti savo dokumentus. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra teigiama, kad sertifikuoti tam tikrus gaminius, produktus, procesus ir pan. gali tik akredituota įstaiga/institucija/laboratorija. Pats gamintojas, jei jis nėra akredituotas atlikti tam tikrų gaminių sertifikavimą, neturi teisės to daryti. Be to, ieškovės nuomone, paties gamintojo atliktas ir pateiktas savo paties produkto sertifikavimas nėra tinkamas dokumentas, patvirtinantis konkurso sąlygos 2.4. p. įtvirtinto reikalavimo atitikimą. Pirkimo dalyvis (gamintojas) yra suinteresuotas dalyvavimu konkrečiame viešajame pirkime ir viešojo pirkimo sutarties sudarymu. Todėl jo paties pateikta deklaracija dėl jo gaminamų produktų atitikimo kelia abejonių šios informacijos patikimumu.

Pasisakydamas dėl šių argumentų visų pirma teismas pažymi, kad šiems savo teiginiams pagrįsti ieškovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika reikia ne a priori, bet atsižvelgiant į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą; reikia remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Ieškovės cituojamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl viešųjų pirkimų dalyvio, kuris pats yra gamintojas, pateikto techninio dokumento įrodomosios reikšmės būsimos prekės sudėties patvirtinimui, t.y. dėl nesukurtos prekės sudėties patvirtinimo. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl būsimų gaminių, t.y. dar nepagamintų oro kondicionierių techninių dokumentų įrodomosios reikšmės. Taip pat atsižvelgiant į pirkimo objektą bei pirkimo būdą akivaizdu, kad oro kondicionierių gamintojai patys tiesiogiai ginčo pirkime nedalyvaus, todėl net nekils klausimo dėl galimo techninių dokumentų neatitikimo gaminio techninėms charakteristikoms dėl gamintojo suinteresuotumo laimėti šį viešąjį pirkimą. Ieškovė taip pat nepagrįstai remiasi VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 12 punktu, kadangi VPĮ 36 straipsnis reglamentuoja tiekėjų techninio ir profesinio pajėgumo vertinimą, tuo tarpu ginčijamas reikalavimas (sertifikuota gamintojo) nustatytas ne tikslu įsitikinti tiekėjo kvalifikacija – jo gamybiniu pajėgumu, o kaip dokumentas, patvirtinantis siūlomo pirkimo objekto tinkamumą. Pagal VPĮ 25 straipsnio 7 dalį produkto (gaminio) techninėms savybėms patvirtinti tinkama priemone gali būti ir gamintojo techniniai dokumentai arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolas. Pagal LR atitikties įvertinimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį atitikties sertifikatas tai dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad produktas, procesas, paslauga ar vadybos sistema atitinka teisės aktų ir (arba) standartų reikalavimus. Minėto straipsnio 21 dalis nustato, kad sertifikavimo įstaiga ? juridinis asmuo ar Lietuvos Respublikoje įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusios įmonės filialas, patvirtinantys, kad produktas, procesas, paslauga, vadybos sistema ar fizinio asmens kvalifikacija atlikti tam tikrą darbą atitinka teisės aktų ir (arba) standartų reikalavimus. Atitikties vertinimas, tai procesas, kurio metu nustatoma, ar gaminys, procesas, paslauga, sistema, asmuo arba į staiga atitinka nustatytus reikalavimus. Atitikties įvertinimo procedūros turi būti atliktos prieš naujam gaminiui patenkant į ES rinką. 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008 numatyta teisė gamintojui arba jo įgaliotam atstovui gaminius žymėti CE ženklu (Reglamento 30 straipsnio 1 dalis). Ženklindamas arba pasirūpindamas, kad būtų žymima ženklu CE, gamintojas nurodo, kad jis prisiima atsakomybę dėl gaminio atitikties visiems taikytiniems atitinkamuose derinamuosiuose Bendrijos teisės aktuose, kuriuose įtvirtinamos nuostatos dėl žymėjimo šiuo ženklu, nustatytiems reikalavimams. Ženklas CE yra vienintelis ženklas, nurodantis gaminio atitiktį susijusių derinamųjų Bendrijos teisės aktų, kuriuose numatomas žymėjimas šiuo ženklu, taikomiems reikalavimams (Reglamento 30 straipsnio 3,4 dalys). Valstybėms narėms nustatyta pareiga užtikrinti, kad būtų tinkamai laikomasi žymėjimą ženklu CE reglamentuojančios tvarkos ir imtis tinkamų priemonių netinkamo ženklo naudojimo atveju (Reglamento 30 straipsnio 6 dalis). Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, gamintojui yra suteikiama teisė, gaminį pažymėti ženklu CE, o tuo pačiu patvirtinti, kad produktas, prieš jį pateikiant į rinką, buvo įvertintas ir atitinka ES saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 2.4 punkte vartodama terminą „sertifikuota gamintojo“ turėjo omenyje būtent CE ženklinimą, patvirtina ir jos pateiktas atsakymas į ieškovės pretenziją. Vis tik teismas pripažįsta, kad pateiktame kontekste vartojamas žodžių junginys „sertifikuota gamintojo“ nėra preciziškai tiksliai suformuluotas. Tačiau tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti pirkimo sąlygos negaliojančia. VPĮ numatyta galimybė tiekėjams kreiptis į perkančiąją organizacija su prašymu paaiškinti pirkimo sąlygas, o būdai, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, yra nurodyti pirkimo dokumentų 7.2 punkte. Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygos netikslumas turėtų būti spręstinas būtent pasinaudojant pirkimo dokumentų paaiškinimo galimybe, o ne pirkimo sąlygos panaikinimu. Panaikinus ieškovės prašomą sąlygą, pirkimo objekto kokybę patvirtinančiu įrodymu liktų vien tik sertifikavimo įstaigos išduotas sertifikatas. Kas būtent, teismo vertinimu, iš esmės reikštų neproporcingai aukštą ir objektyvia būtinybe nepagrįstą produkto kokybės atitikimo nustatytiems reikalavimams pagrindimą. Tai, savo ruožtu, apribotų konkurenciją ir nepagrįstai apribotų asmenų, galinčių pasiūlyti perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančią prekę, ratą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad perkančiajai organizacijai yra pateikti aštuonių tiekėjų pasiūlymai, kas leidžia daryti išvadą, jog kitiems tiekėjams perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose panaudotas žodžių junginys „sertifikuota gamintojo“ nesukėlė neaiškumų. Teismas neturi duomenų, kad kiti teikėjai dėl šios sąlygos paaiškinimo būtų kreipęsi į perkančiąją organizaciją ar ginčiję ją reikšdami pretenzijas. Teismo vertinimu, perkančiajai organizacijai nustačius, kad produkto kokybę patvirtinančiu įrodymu gali būti ne tik sertifikavimo įstaigos išduotas sertifikatas, bet gamintojo deklaracija (CE ženklas) apie produkto kokybės atitikimą nustatytiems reikalavimams,- tai ne apriboja ar iškraipo konkurenciją, o priešingai,- praplečia potencialių tiekėjų, galinčių pasiūlyti kokybės reikalavimus atitinkančią perkančiajai organizacijai reikalingą įrangą, ratą. Nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės 2015-01-21 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išsakyta pozicija, jog perkančioji organizacija nepagrįstai pakeitė pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą įrangai būti sertifikuotai EUROVENT, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1691/2014, išaiškino, kad reikalavimas pirkimo dalyviams pateikti EUROVENT sertifikatą nėra nuoroda į konkretų įrangos tipą, patentą, gamintoją ar prekės ženklą ir tokiu reikalavimu nėra pažeidžiamas VPĮ 25 straipsnio 8 dalis nuostatos. Ieškovės nurodomoje byloje UAB „Daikaras“ ginčijo pirkimo sąlygų reikalavimą, kad įranga būtų sertifikuota „Eurovent“ sertifikavimo centre“. Minėto pirkimo objektas buvo duomenų centrų mikroklimato palaikymo sistemų plėtimas. Atsakovė AB „Amber Grid“ siekė įsigyti esamos kondicionavimo įrangos praplėtimą, užtikrinantį nuolatinį, nepertraukiamą atsakovo turimos kondicionavimo įrangos bendrą veikimą duomenų centrų „A“ ir „B“ patalpose. „Eurovent“ sertifikavimo centras yra išdavęs duomenų centrų „A“ ir „B“ patalpoms sertifikatus, patvirtinančius, kad minėta įrangos charakteristika (funkcinės savybės) atitinka Europos ir tarptautinius standartus. Teismas atsižvelgė į tai, kad būtent „Eurovent“ sertifikavimo centro išduotas sertifikatas patvirtina, kad suinteresuoto tiekėjo įranga atitinka Europos ir tarptautinių standartų savybes, todėl galės kartu veikti su atsakovės turima „Eurovent“ sertifikavimo centro sertifikatą turinčia įranga. Taigi nagrinėjamos bylos ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Esminis skirtumas yra tame, kad Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje reikalavimas įrangai turėti „Eurovent“ buvo grindžiamas būtinybe atsakovės įsigyjamai naujai įrangai veikti kartu su atsakovės jau turima vėdinimo įranga. Nagrinėjamoje byloje atsakovas Valstybinio socialinio draudimo skyriaus fondo valdybos Kauno skyrius ginčo pirkimu nesiekia įsigyti papildomą (prie jau esamos vėdinimo įrangos) įrangą, šiuo atveju nėra būtinybės suderinti dviejų skirtingų įrangų bei užtikrinti jų tinkamą veikimą, todėl ir nėra būtinas konkretus EUROVENT sertifikatas. Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėtoje byloje sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo akcinės bendrovės „Amber Grid“ duomenų centrų patalpose esančios duomenų apdorojimo įrangos darbo režimo užtikrinimas yra specifišką pirkimo tikslą lemianti aplinkybė, ginčijamo viešojo pirkimo objektą pripažino specifiniu ir taikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje nustatytą išimtį. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, jog perkančioji organizacija, įvertinus pirkimo objekto specifiškumą, turėjo teisę konkurso sąlygose reikalauti, kad oro kondicionavimo įranga būtų sertifikuota „Eurovent“, tačiau priešingai nei teigia ieškovė, Lietuvos apeliacinis teismas nepriėjo išvados, kad visais atvejais perkančiosios organizacijos privalo reikalauti įrangos sertifikavimo „Eurovent“ sertifikavimo centre.

Taigi, nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą ieškinio reikalavimus pripažinti konkurso sąlygų 2.4 punktą ir 2014-10-24 konkurso sąlygų patikslinimo 2 dalį neteisėtais atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė procesiniuose dokumentuose pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dalį ieškinio reikalavimų atmetus, o kitoje dalyje bylą nutraukus dėl to, kad ieškovė nesilaikė nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos – bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos (CPK 93 str.). Atsakovas įrodymų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė.

Teismas vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais, 293 straipsnio 2 punktu, 423⁹ straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

bylą ieškinio reikalavimų dalyje „pripažinti konkurso sąlygų 3.3 bei 2.6 punktus neteisėtais“ nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Nerijus Meilutis