Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. B. periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant I. T. (b. l. 3-5)..Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. B.. Nuo 2017 m. birželio pradžios šalys kartu nebegyvena, ieškovė su sūnumi gyvena motinos bute (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepilnametį sūnų išlaiko viena, atsakovas išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikia. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį skiria apie 380,00 Eur. Ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovės „Pakavimo medžiagos“ vadybininke, jos atlyginimas apie700,00 Eur. Ieškovė bei jos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir toliau neteikia, su ieškove nebendrauja.Atsakovas D. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į 2018 m. gegužės 10 d. bei 2018 m. gegužės 31 d. teismo posėdžius neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (b. l. 56-58). Išvadoje nurodoma, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, kad I. T. šeimoje būtų pažeidžiamos šalių nepilnamečio sūnaus teisės ar neužtikrinamas jo teisėtų interesų įgyvendinimas, ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą Kauno mieste, tėvų valdžia nėra apribota.Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė teismui pateiktą išvadą, prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Prašė skirti tokį išlaikymą, kokį objektyviai leidžia tėvo turtinė padėtis; jeigu atsakovo turtinė padėtis labai sunki, priteisiamo išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis už šiuo metu Lietuvoje esantį minimalų gyvenimo lygį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė I. T. ir atsakovas D. B. susilaukė sūnaus A. B. (b. l. 7). Sūnaus A. B. išlaikymui per mėnesį reikia skirti po 380,00 Eur (b. l. 10-27). Ieškovės darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro apie 700,00 Eur. Turi automobilį (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvoje neturi. VSDFV duomenimis atsakovas nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. verčiasi individualia veikla, turėdamas verslo liudijimą, tačiau informacijos apie jo gaunamas pajamas nėra (b. l. 65). Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 70). Atsakovui nuosavybės teise priklauso automobiliai (duomenys neskelbtini) kuris yra išregistruotas, dalyvavimas su šiuo automobiliu viešajame registre draudžiamas, o automobilis (duomenys neskelbtini), valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui nebepriklauso (b. l. 66-69).CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016).Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ir jos atstovo nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena jos motinai priklausančiame bute, nuosavybės teise registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė dirba UAB „Pakavimo medžiagos“, jos uždarbis per mėnesį atskaičius visus mokesčius sudaro apie 700,00 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas savo išlaikymo pareigos sūnui nevykdo nuo 2017 m. birželio mėnesio, kai jų santykiai galutinai nutrūko. Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikui pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius. Duomenų, kad ieškovės atžvilgiu būtų registruoti vaiko teisių pažeidimai byloje nėra. Priešingai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino, jog ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, užtikrina tinkamas sąlygas jam augti ir vystytis – sūnus lanko (duomenys neskelbtini), taip pat krepšinio treniruotes krepšinio mokykloj (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas verčiasi individualia veikla, savo vardu nekilnojamojo turto neturi. Transporto priemonė registruota jo vardu yra areštuota, dalyvavimas viešajame transporte yra draudžiamas. Teismas pažymi, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, į bylos nagrinėjimą neatvyko, nors apie teismo posėdį jam buvo žinoma.Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Byloje duomenų, jog atsakovas rūpintųsi nepilnamečiu sūnumi, nėra. Atsakovas, žinodamas apie bylos nagrinėjimą, jos eiga nesidomėjo, nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Teismo gautais VSDFV duomenimis jis verčiasi individualia veikla, taigi yra darbingas, byloje nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas neįgalumas, kuris ribotų galimybes dirbti tam tikros srities (pobūdžio) darbą, todėl jis turi visas galimybes dirbti, susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti didesnes pajamas. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių be savo sūnaus A. B.. Nors teismui nėra tiksliai žinoma kokias pajamas gauna atsakovas ir kokia yra jo turtinė padėtis, tačiau įvertinus tai, kad atsakovas prašomo priteisti išlaikymo dydžio bei įsiskolinimo neginčijo, darytina išvada, kad atsakovas privalo vykdyti tėvo pareigą ir teikti savo vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.Kaip matyti iš ieškovės paskaičiavimų, A. B. išlaikymui per mėnesį reikia skirti apie 380,00 Eur. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, higienos priemonėms, ugdymui, komunaliniams mokesčiams ir laisvalaikiui bei išlaidos šiems poreikiams yra įprasti, visa tai būtina, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi ir būtų lavinamas. Pažymėtina, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus. Be to, išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaiko ateitį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra protingi ir atitinkantys vaiko amžių, kaip matyti didžioji dalis išlaidų tenka maistui ir drabužiams bei avalynei, todėl įvertinus šiuo metu Lietuvoje esančią ekonominę situaciją, prekių ir paslaugų kainas, poreikių lentelėje nurodytos išlaidos laikytinos pagrįstomis. Pažymėtina, kad motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo metu visa nepilnamečio vaiko išlaikymo ir auginimo našta tenka vienai ieškovei. Moteris dirba, tačiau jos finansinė padėtis yra sunki, ji neturi jokio turto, o gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 600,00 Eur, atskaičius visus mokesčius. Ieškovės sunkią finansinę padėtį patvirtina ir tai, kad jai yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 6). Taigi ieškovė viena nepajėgi patenkinti visų vaiko poreikių. Kadangi vaiko poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, teikdamas vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio A. B. išlaikymu rūpinasi viena ieškovė, atsakovas dėl išlaikymo prieštaravimų nepareiškė, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. B. mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. spalio 24 d.) iki jo pilnametystės laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei byloje buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (b. l. 6–7). Reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo apmokamas 68,00 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas ), taip pat 117,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 99 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 14,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu kurios, patenkinus ieškinį, priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. spalio 24 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 117,00 Eur (vieno šimto septyniolikos eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) bei 14,69 Eur (keturiolikos eurų 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos kodas 5660). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.