- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- e2-2705-750/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02214-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei L. V.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu bei ieškovo atstovė teismo posėdžio metu prašo priteisti iš atsakovo A. K. 1 584,00 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2017-04-29, 18 val. 50 min. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas V. O. kartu su vyresniuoju specialistu A. Ž. vykdė aplinkosauginį reidą, kurio metu nustatė, kad A. K. Minijos upėje, 92 m. aukščiau Minijos ir Tenenio santakos, Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, Minijos ichtiologinio draustinio ribose, Šilutės rajone, vykdė neteisėtą žvejybą. Neteisėtos žvejybos metu atsakovas buvo sugavęs 8 vnt. karšių, kuriuos tuo metu buvo draudžiama gaudyti. Sugauti karšiai buvo laikomi kibire, taip apribojant žuvų laisvą judėjimą vandens telkinyje, t. y. atsakovas žuvis laikė savo laimikiu. Atsakovo sugautos žuvys (8 vnt. karšių) patikrinimo metu buvo gyvybingos, todėl paleistos atgal į vandens telkinį. Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atsakovas nutarimo administracinio nusižengimo byloje neskundė, paskirtą administracinę baudą sumokėjo. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais pažeidė Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2012-12-31 įsakymu Nr. D1-1128 su vėlesniais pakeitimais, 1 priedo 3 d. 6 p. bei Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. Dl-14 su vėlesniais pakeitimais, 10.1, 11.2, 12.4.10 ir 13 punktų reikalavimus ir padarė žalą žuvų ištekliams. Vadovaujantis Taisyklių 12.4.10 p., Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose laikotarpyje nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. draudžiama gaudyti karšius. Taisyklių 7 p. nustatyta, kad žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, įskaitomos į laimikį, o už visas laimikyje esančias žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, nepriklausomai nuo jų gyvybingumo, skaičiuojama žala, padaryta žuvų ištekliams. Taisyklių 13 p., įsakmiai nurodo, kad pagautos žuvys, kurias draudžiama gaudyti, t. y. neturint tam reikiamos žvejo mėgėjo kortelės, turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį.
Ieškovas taip pat nurodė, kad žala apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-01-06 įsakymu Nr. Dl-27 „Dėl vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Minėtame įsakyme nurodyta, kad padarytais žalai ichtiologiniame draustinyje taikomas trigubas padarytos žalos žuvims skaičiuoti bazinis įkainis. Žala žuvų ištekliams 2017 m. indeksuojama koeficientu 1,100. Šiuo atveju, atsakovo padaryta žala žuvų ištekliams sudaro 1 584 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.245 str. 1 ir 4 d., 6.246, 6.247 str. ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 str., atsakovui buvo išsiųsta 2017-05-11 pretenzija Nr. (5)-LV4-1051 ir pasiūlyta geranoriškai atlyginti padarytą žalą žuvų ištekliams. Tačiau žala geranoriškai nebuvo atlyginta.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. atsiliepime ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad gailisi dėl padarytos veikos, nežinojo kur Nemuno deltos regioninio parko teritorijos ribos, jau už 60 metrų buvo galima žvejoti. 2017-05-10 nutarimu jam paskirta 120 Eur bauda ir 3 meškerės konfiskuotos. Nutarimo neskundė. Tačiau atsakovas nesutiko su padaryta žala, todėl, kad žuvis buvo gyvybinga ir paleista, o gamtai žala nepadaryta. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2017-01-06 įsakymu Nr. D1-27 „Dėl vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 punkte, žala neskaičiuojama, jei žuvis paleidžiama.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas A. K. 2017-04-29, 18 val. 50 min. Minijos upėje (92 m, aukščiau Minijos ir Tenenio santakos, Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje), Minijos ichtiologinio draustinio ribose, vykdė neteisėtą žvejybą, ką patvirtina bylos svarstymui pateiktas 2017-04-29 administracinio nusižengimo protokolas, 2017-05-02 tarnybiniai pranešimai, žemėlapio ir fotonuotraukų su paaiškinimais kopijos bei 2017-05-02 perdavimo-priėmimo aktas. Byloje taip pat nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybių, kad šios neteisėtos žvejybos metu atsakovas sugavo 8 vnt. karšių, kuriuos tuo metu buvo draudžiama gaudyti. Sugauti karšiai buvo laikomi kibire, taip apribojant žuvų laisvą judėjimą vandens telkinyje (t. y. atsakovas žuvis laikė savo laimikiu). Atsakovo sugautos žuvys (8 vnt. karšių) patikrinimo metu buvo gyvybingos, todėl paleistos atgal į vandens telkinį.
Kadangi minėtais veiksmais atsakovas pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14, 7; 10.1.; 11.2.; 12.4.10 ir 13 punktų reikalavimus, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017-05-10 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLAN-99065842-17 atsakovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 str. 4 d. buvo paskirta 120 Eur bauda ir konfiskuotos 3 meškerės. Atsakovas minėto nutarimo neskundė, o paskirtą administracinę baudą sumokėjo.
Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsakovui pateikė 2017-05-11 pretenziją Nr. (5)-LV4-10-51 dėl 1 584 Eur žalos atlyginimo bei 2017-05-02 žalos, padarytos žuvų ištekliams skaičiavimą, kuriame pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2017-01-06 įsakymo Nr. D1-27 „Dėl vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas apskaičiavo padarytos žalos dydį – 1 584 Eur (t. y. 8 vnt. x 3 x 60 Eur x 1,110). Kadangi žalos, ieškovo teigimu, padarytos žuvų ištekliams, atsakovas geranoriškai nekompensavo, ieškovas kreipėsi į teismą dėl šio žalos atlyginimo priteisimo.
Kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Tačiau civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), kaltė yra preziumuojama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad visais atvejais, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas 2017-04-29 žvejojo ichtiologinio draustinio teritorijoje ir neleistinu būdu pagavo bei savo kibire laikė 8 vnt. karšių, kuriuos tuo metu buvo draudžiama gaudyti (t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14, patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 7; 10.1.; 11.2.; 12.4.10 ir 13 punktų reikalavimus). Už šiuos veiksmus atsakovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimu paskirta administracinė bauda, kurią jis sumokėjo (t. y. už neteisėtą žvejybą atsakovas nubaustas administracine tvarka). Taigi atsakovo neteisėti veiksmais, kaip viena iš būtinųjų jo civilinės atsakomybės sąlygų, šioje byloje yra nustatyta (CK 6.246 str.).
Kita vertus, atsakovas ginčija padarytos žalos aplinkai faktą ir dydį (CK 6.249 str.).
Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, laikydamasis pozicijos, kad viešasis interesas kiekvienoje byloje turi būti nustatomas konkrečiai situacijai (lot. „ad hoc“), spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimą, taip pat pažymėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015). Svarstant žalos aplinkai padarymo klausimą būtina nustatyti, kuo pasireiškė padaryta žala aplinkai ir kokios yra galimybės atkurti pirminės būklės aplinką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-16 . nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016, 21 punktą).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14, patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių nustatyta, kad žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, įskaitomos į laimikį. Už visas laimikyje esančias žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, nepriklausomai nuo jų gyvybingumo, skaičiuojama padaryta žuvų ištekliams žala (7 punktas). Jau aptarta, kad neteisėtai pagautos žuvys, t.y. karšiai (8 vnt.) buvo laikomos atsakovo kibire, todėl jos laikytinos (įskaitytinos) į atsakovo laimikį, kas, nepriklausomai nuo žuvų gyvybingumo, lemia žalos, padarytos žuvų ištekliams apskaičiavimą. Tačiau minėtu įsakymu patvirtintos taisyklės nereglamentuoja (nedetalizuoja) nei žuvų ištekliams padarytos žalos nustatymo, nei jos atlyginimo dydžio apskaičiavimo tvarkos. Šiam tikslui skirtos kito – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-01-06 įsakymo Nr. D1-27 „Dėl vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatos.
Minėtu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-01-06 įsakymu Nr. D1-27 patvirtintas Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašas, kurio II skyriuje numatyti žalos skaičiavimo atvejai bei numatyta, kad žala žuvų ištekliams skaičiuojama už visą asmens, vykdžiusio žvejybą, sugautą žuvų kiekį, išskyrus atvejus, kai žuvis gyvybinga ir paleidžiama atgal į vandens telkinius (7 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14, patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės nustato tik mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką bei reglamentuoja kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą (1 punktas), o žuvų ištekliams padarytos žalos nustatymo ir jos atlyginimo dydžio apskaičiavimo tvarka yra nustatyta kito, to paties ministro įsakymo nuostatomis (2017-01-06 įsakymu Nr. D1-27 patvirtintu vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu), teismas nesutinka su ieškovo atstovės argumentais dėl šių dviejų teisės aktų (aplinkos ministro įsakymų) kolizijos bei Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių prioritetinio taikymo žalos skaičiavimo atvejui nustatyti.
Ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad atsakovo neteisėtai sugautos žuvys patikrinimo metu buvo gyvybingos bei paleistos į vandens telkinį (šios aplinkybės taip pat užfiksuotos ir 2017-05-10 nutarime, jų teismo posėdžio metu šalys neginčijo). Vadinasi, nors atsakovo pagautos žuvys (nepriklausomai nuo jų gyvybingumo) pripažintinos jo laimikiu pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14, patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 7 punkto nuostatas, tačiau nėra pagrindo žalos skaičiavimui už viso atsakovo neteisėtai sugautą žuvų kiekį, kadangi egzistuoja Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-01-06 įsakymu Nr. D1-27, 7 punkte numatytų dviejų aplinkybių visuma, t. y., pirma, žuvys buvo gyvybingos, antra, jos buvo paleistos į vandens telkinį. Tai, kad ieškovė žalą apskaičiavo būtent tokiu būdu (t. y. „už visą asmens sugautą žuvų kiekį“) patvirtina ir teismui pateiktas 2017-05-02 skaičiavimas, kuriame žala apskaičiuota būtent už 8 vnt. karšių.
Vadovaudamasi byloje nustatytų aplinkybių visuma ir aptartu žalos aplinkai padarymo ir jos atlyginimo teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ichtiologinio draustinio teritorijoje žalos aplinkai (žuvų ištekliams) nebuvo padaryta. Nekonstatavus žalos gamtai (aplinkai) padarymo fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – padarytos žalos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.