- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-36-198/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02470-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Birutė Jonaitienė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- K. A.
- Atsakovas
- B. Š., A. Š.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-36-198/2013
Teisėja Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02470-2013-2
2014 m. vasario 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3547-589/2013 pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovams B. Š. ir A. Š. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, vėliau atsisakė nuo dalies ieškinio, t.y. atsisakė reikalavimo priteisti 10 000 EUR ( 34 528 LTL) skolos pagal 2010 m. gruodžio 24 d. sutartį iš atsakovo A. Š., kadangi atsakovas atsiskaitė pagal šią paskolos sutartį. Pagal 2010 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį, atsakovas yra taip pat sumokėjęs 2500 EUR skolos, kas sudaro 8632 LTL. Ieškovas neatsisakė nuo reikalavimo priteisti palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. Š.. Po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo, atsakovė B. Š. yra sumokėjusi visą įsiskolinimą, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės B. Š. palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Palūkanos ieškovas skaičiavo iki ieškinio pareiškimo dienos. Palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas ieškovas prašė priteisti iš abiejų atsakovų. Taip pat prašė iš abiejų atsakovų priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo A. Š. prašė priteisti 8000 EUR skolos, t.y. 27 622 Lt ir 3356 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Iš atsakovės B. Š. ieškovas prašė priteisti tokio dydžio palūkanas - 66 JAV dolerius, 972 EUR, 666 Lt palūkanų bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Toje dalyje, kur atsakovė B. Š. padengė skolą, ieškinio ieškovas atsisakė. Ieškinio atsisakymo pasekmės žinomos.
Nurodė, jog Susitarimas, kuris buvo sudarytas tarp šalių negali būti laikoma skolos padengimo sutartimi, nes skolos padengimo sutartis nekilnojamuoju turtu privalo būti notarinės formos. Šios formos nesilaikymas sandorį padarytų niekiniu. Įskaitymu tai taip pat negali būti pripažįstama, kadangi įskaitymui yra būtini priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai. Atsakovė turėtų turėti priešpriešinį reikalavimą, t.y. piniginį reikalavimą į ieškovą ir tik tokiu atveju galima būtų svarstyti apie įskaitymus. Ieškovo atstovo nuomone, susitarimas tarp šalių buvo tik kaip garantas ieškovui apie tai, kad jam yra perduodamas valdyti ir parduoti nekilnojamasis turtas. Priklausomai, ar pirma bus grąžintos paskolos, ar pirma ieškovas parduos turtą, tik tada atsirastų priešpriešiniai reikalavimai. Šalys susitarimu susitarė, kad tokį reikalavimą, jie turi teisę įskaityti. Susitarime yra aiškiai apibrėžiama, kad ieškovas K. A. pardavęs tą turtą, privalo dalį pinigų grąžinti B. Š.. Šia sutartimi buvo susitarta tik dėl galimybės įskaityti jeigu tuo metu dar bus kažkokių tai priešpriešinių reikalavimų. Ieškovas nesutiko, kad šiuo susitarimu buvo įskaitytos visos paskolos ir šis susitarimas neapribojo ieškovo teisės kreiptis į teismą ir reikalauti grąžinti suteiktą paskolą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Preliminarius sprendimus paliko dalyje galioti, dalyje - civilinę bylą nutraukė. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. preliminarų sprendimą dalyje dėl 800 JAV dolerių skolos, 7925 EUR skolos, 5000 LT skolos išieškojimo iš atsakovės B. Š. pagal ieškovo K. A. ieškinį, panaikino ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė ieškovui atsisakius nuo ieškinio. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. preliminarų sprendimą dėl 12500 EUR skolos išieškojimo iš atsakovo A. Š. pagal ieškovo K. A. ieškinį, panaikino ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė ieškovui atsisakius nuo ieškinio. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. preliminarų sprendimą dalyje dėl 8000 EUR skolos ir 1482 EUR palūkanų išieškojimo pagal 2009-07-21 paskolos sutartį iš atsakovo A. Š. pagal ieškovo K. A. ieškinį, panaikino ir šioje dalyje ieškinį atmetė. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. preliminarų sprendimą dalyje dėl 66 JAV dolerių palūkanų pagal 2011-08-09 paskolos sutartį ir 27 EUR palūkanų pagal 2010-05-19 paskolos sutartį išieškojimo iš atsakovės B. Š. ieškovo K. A. naudai, panaikino ir šioje dalyje ieškinį atmetė. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą dalyje dėl palūkanų ir žyminio mokesčio išieškojimo iš B. Š. pagal atsakovo K. A. sprendimą paliko galioti ir priteisė iš atsakovės B. Š. ieškovui – K. A. 1208 litų palūkanų, 570 litų žyminio mokesčio. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą dalyje dėl palūkanų išieškojimo iš atsakovo A. Š. pagal ieškovo K. A. ieškinį paliko galioti ir priteisė iš A. Š. ieškovui – K. A. 2189,93 Lt palūkanų, 821 litą žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovų A. Š. ir B. Š. ieškovo K. A. po 672 litus advokato atstovavimo išlaidų. Priteisė iš atsakovų A. Š. ir B. Š. po 16 litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas sprendė, kad palūkanos skaičiuojamos nuo grąžinimo termino praleidimo dienos, kadangi šiuo atveju ieškovas reikalavimą dėl palūkanų priteisimo grindė Civilinio kodekso 6.210 straipsnio pagrindu ir vėlesnis ieškinio pagrindo pakeitimas negalimas, nes byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad paskolų sudarymo fakto šalys neginčija. Tarp šalių kilo ginčas dėl 2009 m. liepos 21 d. pasirašytos paskolos sutarties tarp K. A. ir A. Š., pagal kurią atsakovui buvo suteikta 8000 EUR arba 27 622,40 LTL paskola. Teismas Susitarimo 2 punkto pagrindu padarė išvadą, jog tokiu atveju, jeigu žemės sklypo dalis būtų parduota už didesnę sumą nei 25 000 EUR, kurie šalių susitarimu yra įskaitomi, tai ieškovas sumokėtų kainos skirtumą atsakovei B. Š., o tokiu atveju jeigu žemės sklypas būtų parduotas už mažesnę kainą, atsakovai turėtų mokėti ieškovui kainos skirtumą. Teismas, vertinęs šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, byloje esančius rašytinius įrodymus, darė išvadą, jog įskaitymas pagal 2009-03-31 paskolos sutartį Nr. 1 ir 2009-07-21 paskolos sutartį Nr. 2, bendrai 25 000 EUR sumai, buvo įvykdytas ieškinio pareiškimo dienai, t.y. šalys susitarė, jog paskolos sutartys yra įskaitomos. Teismas nesutikdamas, jog susitarimas yra tik papildomas garantas ieškovui, nurodė, kad tarp ieškovo ir A. Š. sudarytose paskolos sutartyse yra nurodoma tikslinė paskolų paskirtis, kuri taip pat numatyta ir susitarime. Teismas sprendė, kad tarp šalių sudarytas susitarimas atitiko šalių tikruosius ketinimus ir valią ir šalys sutiko, jog A. Š. skolos yra užskaitomos, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovo skolą tik pagal vieną paskolos sutartį, t.y. pagal 2009 m. liepos 21 d. pasirašytą paskolos sutartį, nereiškiant reikalavimo priteisti skolą pagal 2009-03-31 paskolos sutartį iš atsakovo A. Š..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2013-09-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą skundžiamojoje dalyje ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 8000 EUR skolos, 1482 EUR palūkanų ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas netinkamai taikė įskaitymą reguliuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nurodo, jog 2009 m. rugsėjo 21 d. Susitarimas ir jame nurodytos įskaitymo sąlygos yra visiškai aiškios, todėl teismas nepagrįstai susitarimo esmę susiejo su imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančia atsakovo pozicija. Susitarimo 2 ir 3 punktų pagrindu ieškovui pardavus sklypą atsiranda teisė sumokėti pinigų sumą atsakovei ir ši pinigų suma gali būti įskaitoma su ieškovo piniginiu reikalavimu sumokėti skolą. Nurodo, jog žemės sklypas adresu Paparčių g. 24, Panevėžyje nėra parduotas, todėl atsakovai neturi vykdytinos piniginio reikalavimo teisės į ieškovą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog 2009 m. rugsėjo 21 d. Susitarimu šalys buvo padariusios priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš kurio turinio, paskesnių atsakovės veiksmų perleidžiant paveldėtą žemės sklypo dalį apeliantui, bei apelianto veiksmų matyti, jog pagal 2009-03-31 paskolos sutartį Nr. 1 (17 000 EUR) apeliantas iš atsakovų pinigų nereikalauja. Atsakovė, perleisdama apeliantui paveldėto žemės sklypo dalį, įgijo 25 000 EUR sumos reikalavimo teisę į apeliantą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. galutinis sprendimas dalyje, kuria Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013m. balandžio 17 d. preliminarus sprendimas dėl 8000 EUR skolos ir 1482 EUR palūkanų išieškojimo pagal 2009-07-21 paskolos sutartį iš atsakovo A. Š. pagal ieškovo K. A. ieškinį panaikintas ir ieškovo K. A. ieškinys atmestas, naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Byloje nustatyta, kad 2009 m. liepos 21 d. K. A. ir A. Š. buvo pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią A. Š. buvo suteikta 8000 ( aštuonių tūkstančių) EUR arba 27 622,40 LTL paskola. Paskola suteikta tiksliniam naudojimui, t.y. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įrengimui. Paskolos gavėjas įsipareigojo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Paskolos grąžinimas užtikrinamas B. Š. paveldima žemės sklypo dalimi (duomenys neskelbtini). Paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti visą paskolos sumą iki 2011-03-27 arba greičiau, priklausomai nuo nekilnojamojo turto kainos rinkoje. Sutartyje nurodyta, kad visi šios Sutarties sąlygų pakeitimai ir papildymai galioja tik tuo atveju, jei jie yra įforminami raštu ( b.l.5, civilinė byla 2-3722-940/2013). 2009 m. rugsėjo 21 d. tarp K. A., B. Š. ir A. Š. buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo šalys konstatuoja, kad K. A. yra paskolinęs A. Š. pinigų namo statybai pagal 2009-03-31 paskolos sutartį Nr.1 ir pagal 2009-07-21 paskolos sutartį Nr. 2. Bendra paskolų suma yra 25 000 EUR. Įvertinant tai, šalys susitarė, kad B. Š. notarine tvarka jai priklausančią ( įregistruotą) sklypo dalį perleidžia K. A.. Taip pat šalys susitarė, kad K. A. sumoka B. Š. už perleistą sklypo dalį rinkos kaina, kuri būtų nustatoma sklypo pardavimo arba sutarto atsiskaitymo už jį dieną. K. A. paskolinta pinigų suma A. Š. pagal 2009-03-31 paskolos sutartį ir pagal 2009-07-21 paskolos sutartį namo įrengimui, įskaitoma į atsiskaitomąją kainą, nurodytą šio susitarimo 2 punkte. Susitarimo 4 p. nustatyta, kad jeigu K. A. pardavus sklypą gaunama didesnė ½ sklypo kainos dalis už paskolintą pinigų sumą – skirtumas grąžinamas B. Š., o 5 susitarimo punkte nustatyta, kad jeigu pardavus sklypą gaunama mažesnė ½ sklypo kainos dalis už paskolintą pinigų sumą – skirtumas grąžinamas K. A. ( b.l. 24, civilinė byla 2-3722-940/2013).
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013m.balandžio 17 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3772-940/2013 K. A. ieškinį tenkino visiškai ir jam iš A. Š. priteisė 20500 EUR skolą, 3356,00 EUR palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-04-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pagal šį preliminarų sprendimą ieškovui priteistos piniginės sumos pagal tris paskolos sutartis, tame tarpe ir pagal 2009-07-21 paskolos sutartį Nr. 2 – 8000 EUR skolos ir 1482 EUR palūkanų (b.l.12, civilinė byla 2-3722-940/2013).
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-09-23 Galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3547-589/2013 Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013m. balandžio 17 d. preliminarų sprendimą dalyje dėl 8000 EUR skolos ir 1482 EUR palūkanų išieškojimo pagal 2009-07-21 paskolos sutartį iš atsakovo A. Š. pagal ieškovo K. A. ieškinį panaikino ir šioje dalyje ieškovo ieškinį atmetė (b.l.110-118). Teismas atmesdamas K. A. ieškinį sprendė, kad įskaitymas pagal 2009-03-31 paskolos sutartį Nr.1 ir 2009-07-21 paskolos sutartį Nr.2, bendrai 25 000 EUR sumai, buvo įvykdytas ieškinio pareiškimo dienai. Nesutiko su ieškovo atstovo pozicija, jog 2009-09-21 susitarimas yra tik papildomas garantas ieškovui. Kadangi ieškovas prašė priteisti iš atsakovo skolą tik pagal 2009-07-21 paskolos sutartį ir nereiškė reikalavimo priteisti skolą pagal 2009-03-31 paskolos sutartį , sprendė, kad šalių 2009-09-21 susitarimas atitiko tikruosius šalių ketinimus ir valią iš šalys sutiko, kad A. Š. skolos yra užskaitomos.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai taikė įskaitymą reguliuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Ginčo dėl 8000 EUR paskolos suteikimo fakto nėra, tačiau šalys skirtingai aiškina šalių 2009-09-21 sudaryto susitarimo turinį.
Vienas įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktika formuojama ta linkme, kad įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, ; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „ Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Alginora“ v. UAB „Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010).
Teismas sprendė, kad atsakovo A. Š. žmonai B. Š. neatlygintinai perleidus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ieškovo naudai buvo įvykdytas įskaitymas 25 000 EUR paskolos sumai. Ši teismo išvada prieštarauja imperatyviai teisės normai, nes nevienarūšių reikalavimų įskaityti negalima (CK 6.130 str.1 d.).
Teismas aiškindamas šalių 2009-09-21 susitarimo 2 punktą padarė išvadą, kad tuo atveju, jeigu žemės sklypo dalis būtų parduota už didesnę sumą nei 25 000 EUR, kurie šalių susitarimu yra įskaitomi, tai ieškovas sumokėtų kainos skirtumą atsakovei B. Š., o tuo atveju, jei žemės sklypas būtų parduotas už mažesnę kainą, atsakovai turėtų mokėti ieškovui kainos skirtumą. Ši teismo išvada taip pat prieštarauja įskaitymo sąlygoms, nes prievolė baigiasi įskaitymu ir sąlyginio įskaitymo būti negali ( CK 6.130 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepime nurodytais argumentais, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Taigi šio ginčo atveju šalių 2009-09-21 susitarimas turi būti aiškinamas pagal tikruosius šalių ketinimus. Nors tiek ieškovas, tiek atsakovai apeliaciniame skunde ir atsiliepime į skundą nurodo, kad šio susitarimo sąlygos šalims yra aiškios, tačiau tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde 2009-09-21 susitarimo sąlygas aiškina skirtingai, pripažinti susitarimą negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais neprašo, susitarimu šalys vadovaujasi – ieškovas prašydamas priteisti 8000 EUR skolą, atsakovai prašydami ieškinį dėl 8000 EUR skolos priteisimo atmesti. Atsakovas A. Š. pagal 2009-07-21 Paskolos sutartį įsipareigojo paskolos sumą 8000 EUR su palūkanomis grąžinti ieškovui iki 2011-03-27 arba greičiau. Ginčo, kad ieškovas paskolino atsakovui 8000 EUR nėra. Paskola suėjus jos grąžinimo terminui, laikantis sutarties sąlygų, ieškovui turėjo būti grąžinta. Pažymėtina, kad šalys 2009-07-21 Paskolos sutartyje nustatė, kad visi šios Sutarties sąlygų pakeitimai ir papildymai galioja tik tuo atveju, jei jie yra įforminami raštu. Paskolos sutartis sudaryta šalių K. A. ir A. Š., 2009-09-2I susitarimas sudarytas šalių K. A. ir B. Š.. Pirmos instancijos teismas netyrė, ar 2009-09-21 susitarimas gali būti vertinamas kaip 2009-07-21 Paskolos sutarties Nr.2 sąlygų pakeitimas ir papildymas ( paskolos sutarties 8 p.), ar šalys 2009-09-21 susitarimu susitarė tik dėl įskaitymo galimybės, kai žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), bus parduotas, o ieškovas suėjus paskolos grąžinimo terminui ( 2011-03-27) turės teisę reikalauti grąžinti skolą, dėl kurios dydžio ginčo nėra. Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad kol minėtas žemės sklypas neparduotas, atsakovai neturi piniginio reikalavimo teisės į ieškovą – atsakovai negalėjo atlikti įskaitymo ir įskaityti reikalavimo grąžinti skolą.
Susiklosčius nurodytai situacijai, pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje naikintinas dėl materialiosios teisės normų pažeidimo (CPK 330 str.). Nustatytų pažeidimų negalima pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl panaikinus skundžiamą sprendimą byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Įvertinusi tirtinų aplinkybių apimtį bei pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia padėtis prieštarauja apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, taigi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios kilusio konkretaus ginčo faktinės aplinkybės. Todėl bylą nagrinėjant iš naujo aptartais aspektais būtina aiškintis tikruosius šalių ketinimus sudarant 2009-09-21 Susitarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. galutinį sprendimą dalyje, kuria Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013m. balandžio 17 d. preliminarus sprendimas dėl 8000 EUR skolos ir 1482 EUR palūkanų išieškojimo pagal 2009-07-21 paskolos sutartį iš atsakovo A. Š. pagal ieškovo K. A. ieškinį panaikintas ir ieškovo K. A. ieškinys atmestas, panaikinti iš šioje dalyje bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.