Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

ieškovės atstovei advokatei A. N.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui Š. P., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, ir pagal atsakovo Š. P. priešieškinį ieškovei K. J., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- Š. P. bendrauja su savo dukra A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio trečią šeštadienį, pasiimdamas A. iš jos gyvenamosios vietos tarp 10-11 val. ir parveždamas A. į jos gyvenamąją vietą tarp 17-18 val. Tokia bendravimo tvarka vykdoma iki A. sukaks treji metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini).

- Nuo (duomenys neskelbtini), Š. P. bendrauja su savo dukra A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį, pasiimdamas A. iš jos gyvenamosios vietos tarp 10-11 val. ir parveždamas A. į jos gyvenamąją vietą tarp 17-18 val.

- K. J. ir Š. P. privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su A. galimybes nuotoliniu būdu (telefono vaizdo skambučiais ir pan.).

- Pasikeitus K. J. ar Š. P., o kartu ir A. gyvenamajai vietai, kontaktiniams duomenims, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo.

- Šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokios Š. P. ir A. bendravimo tvarkos, kuri atitinka vaiko interesus.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius su ieškiniu ir priešieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinys tenkintini pilnai.

Ieškovė K. J. teismo prašė nustatyti, kad nepilnametės dukros A. J., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra Š. P.. Prašė paskirti teismo ekspertizę A. J. tėvystei nustatyti.

Atsakovas Š. P. su ieškovės prašymu skirti ekspertizę tėvystei nustatyti sutiko.

Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi paskyrė teismo medicininę - genominę ekspertizę, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai. (duomenys neskelbtini) gautas ekspertizės aktas, kurio išvadoje nurodoma: Š. P. yra A. J. biologinis tėvas su 99,99 proc. tikimybe.

Atsakovas sutiko su ekspertizės išvadomis, taip pat sutiko, kad nepilnametės šalių dukros A. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsakovas nesutiko su ieškovės prašomu priteisti nepilnametės dukrai išlaikymo dydžiu, pareiškė priešieškinį nustatyti tėvo bendravimo su dukra tvarką.

Ieškovė su pareikštu priešieškiniu sutinka.

Vaikai turi teisę žinoti savo tėvus. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių – atsakovo tėvystė dukros atžvilgiu nustatyta, todėl ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo laikytinas pagrįstu ir įrodytu (CK 3.146 str.).

LR CK 3.192 str. 1 d. numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl teismas privalo šį klausimą išspręsti. LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. (LAT Nr. 3K-3-307/2006, 2006-05-24). Įstatymas numato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis siejamas su vaiko poreikiais. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai. Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai priimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nustatant išlaikymo dydį, atsižvelgiama į vaiko poreikius, į kitus socialiai priimtinus kriterijus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės yra absoliuti ir šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat vienam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaikų auklėjimu ir jų išlaikymu kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jie sulauks pilnametystės.

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šios teisės normos paskirtis yra užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata dėl išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų galimybių. Šioje įstatymo nuostatoje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 3.3 str., 1.5 str.) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas jų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.).

Ieškovė nurodė visas išlaidas, susijusias su vaiko išlaikymu, jos pagrįstos ir realios. Ieškovė dirba. Pažymėtina, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti – teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, rūpinasi kasdieniais vaiko priežiūros ir ugdymo klausimais. Vaiko išlaikymo išlaidas sudaro ir būstui išlaikyti reikalingos išlaidos. Ieškovė patiria šias išlaidas, siekiant šeimai sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius atsižvelgta į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, buitis, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Atsakovas pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus neneigia. Atsakovas jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo negalėjimą pridėti prie vaikų išlaikymo ar paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikia. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo negalėjimą teikti vaikui išlaikymą, tenka atsakovui (CPK 178 str.). Duomenų apie atsakovo sveikatos stovį, dėl ko negalėtų teikti išlaikymo vaikui byloje nėra. Atsakovas nurodė, kad dirba. Sutinkamai su teismo iniciatyva išreikalautu išrašu apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, atsakovo darbo užmokestis vasario mėnesį - 992,11 Eur, kovo mėnesį -1048 Eur. Atsakovas pateikė dokumentus, kad turi dar vieną nepilnametį vaiką – dukrą D. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai moka išlaikymą po 150 Eur. Iš pateiktų atsakovo gaunamo darbo užmokesčio algalapių matyti, kad atsakovas moka pagal 3 vykdomuosius raštus iš atsakovo priteistas skolas. Atsakovo įsitikinimu, ieškovės prašoma per didelė išlaikymo suma, sutinka mokėti po 150 Eur, nes nors darbo užmokestis didėja, didėja ir atskaitymų suma. Atsakovo teigimu, jam lieka apie 450 Eur, iš kurių jis privalo išgyventi – mokėti mokesčius pirktis maistą ir aprangą.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2025 m. sausio 1 d. valstybės mokama vaikui išmoka – 122,50 Eur.

Teismas sutinka su ieškovės nuomone dėl ieškinio motyvų. Atsakovas pareigos išlaikyti savo nepilnamečio vaiko neneigia. Atsakovas jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo negalėjimą prisidėti prie vaiko išlaikymo ar paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikia. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo negalėjimą teikti vaikams išlaikymą, tenka atsakovui (CPK 178 str.). Duomenų apie atsakovo sveikatos stovį, dėl ko negalėtų teikti išlaikymo vaikui, ar duomenų apie neturėjimą galimybės susirasti geriau apmokamą darbą, byloje nepateikta. Kaip minėta, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau kuris laikas formuoja praktiką, kad iš abiejų tėvų teikiamo, vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga – 1038 Eur neatskaičius mokesčių. Teismas įvertina faktą, kad iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei Lietuvos Aukščiausiojo teismo nustatyta rekomenduojama minimali išlaikymo suma, todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl materialinio išlaikymo priteisimo po 250 Eur periodinių išmokų nepilnamečio vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos – 2024-06-05 iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti pavestina įstatyminei nepilnamečio vaiko atstovei motinai K. J. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sutinkamai su LR CK 3.169 str. 1 d., kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tuo atveju, kai tarp tėvų kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 2 d.). Nors šiuo atveju ginčo nėra, tačiau siekiant ateityje išvengti ginčų dėl vaikų gyvenamosios vietos, ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Ieškovė neprieštarauja priešieškinyje nurodytai atsakovo bendravimo su dukra tvarkai, todėl priešieškinys tenkintinas (CK 3.170, 3.175 str.).

Kiti teismo posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo turėtų būti priteistos valstybės naudai bylinėjimosi išlaidos, tačiau atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba pagal 2024-10-15 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas atleistinas nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priešieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra Š. P., gim. (duomenys neskelbtini).

A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina K. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo Š. P., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą A. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2024-06-05 iki dukros pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei nustatant K. J., gim. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teisę į šias lėšas.

- Š. P. bendrauja su savo dukra A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio trečią šeštadienį, pasiimdamas A. iš jos gyvenamosios vietos tarp 10-11 val. ir parveždamas A. į jos gyvenamąją vietą tarp 17-18 val. Tokia bendravimo tvarka vykdoma iki A. sukaks treji metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini).

- Nuo (duomenys neskelbtini) Š. P. bendrauja su savo dukra A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį, pasiimdamas A. iš jos gyvenamosios vietos tarp 10-11 val. ir parveždamas A. į jos gyvenamąją vietą tarp 17-18 val.

- K. J. ir Š. P. privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su A. galimybes nuotoliniu būdu (telefono vaizdo skambučiais ir pan.).

- Pasikeitus K. J. ar Š. P., o kartu ir A. gyvenamajai vietai, kontaktiniams duomenims, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo.

- Šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokios Š. P. ir A. bendravimo tvarkos, kuri atitinka vaiko interesus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.