Utenos apylinkės teismo sprendimas

2017-02-03 · Civilinė byla Nr. e2-59-964/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-03
Bylos Nr.
e2-59-964/2017
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00908-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Ieškovas
UAB „Finansų administravimas“
Atsakovas
E. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-59-964/2017Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00908-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.8.9.; (S) 2.6.29.3.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2 (S)
MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 3 d.Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui E. M. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo E. M. priteisti 1 314,08 EUR sumą, kurią sudaro: 564,84 EUR negrąžintos paskolos, 749,24 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30 EUR žyminį mokestį.

Nurodė, kad 2014-01-27 tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“, valdančios sistemą Vivus.lt, ir atsakovo E. M. pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas buvo sudaryta paskolos sutartis. UAB „4finance“ paskolino atsakovui 434,43 EUR. Paskolos sutarties terminas - 12 mėnesių ir atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2015-01-27. Atsakovas, remdamasis Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punktu, 2014-03-22 papildomai pasiskolino 43,44 EUR, 2014-04-03 – 57,92 EUR, 2014-04-06 – 86,89 EUR, 2014-05-27 – 41,13 EUR, o 2014-09-24 – dar 43,44 EUR kredito sumos bei pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 24 mėnesių ir 2016-09-27 jis turėjo grąžinti 707,25 EUR. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl UAB „4finance“ 2015-02-17 vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį.

Pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2015-12-21 sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą International Risk Management OÜ, kuri 2016-03-10 reikalavimą perleido ieškovei, įgijusiai reikalavimo teisę į su E. M. sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsiradusią skolą. 2016-05-10 raštu UAB „4finance“ informavo atsakovą dėl reikalavimo teisės perleidimo ieškovei. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, paskolos negrąžino, todėl susidarė įsiskolinimas ieškovei. Atsakovui nepateikus atsiliepimo, prašė priimti sprendimą už akių.

Atsakovui E. M. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, tam yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovas E. M. 2014-01-27 su vėlesniais papildymais per sistemą Vivus.lt sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9853717002, pagal kurią atsakovui buvo suteikta bendra 707,25 EUR kredito suma, t. y. 434,43 EUR 2014-01-27, 43,44 EUR 2014-03-22, 57,92 EUR 2014-04-03, 86,89 EUR 2014-04-06, 41,13 EUR 2014-05-27 ir 43,44 EUR 2014-09-24. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2016-09-27. Sutartyje numatyta, kad kreditas turėjo būti grąžinamas ir palūkanos mokamos kas mėnesį nustatytais mokėjimais, t. y. kiekvieno mėnesio 27 dieną.

UAB „4finance“ 2015-12-21 reikalavimo į debitorių sąskaitas pagal vartojimo kreditų sutartis perleidimo sutartimi perleido International Risk Management OÜ, o International Risk Management OÜ 2016-03-10 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (LR CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Pradinis kreditorius UAB „4finance“ savo prievolę įvykdė tinkamai, kaip matyti iš Swedbank banko išrašų, 2014-01-27 pervedė atsakovui 434,43 EUR (1500 Lt), 2014-03-22 – 43,44 EUR (150 Lt), 2014-04-03 – 57,92 EUR (200 Lt), 2014-04-06 – 86,89 EUR (300 Lt), 2014-05-27 – 41,13 EUR (142 Lt) ir 2014-09-24 – 43,44 EUR (150 Lt) sumas. Atsakovas pretenzijų nereiškė ir su ieškove tinkamai neatsiskaitė (duomenų byloje apie atsiskaitymą nėra), todėl darytina išvada, kad atsakovas prievolės tinkamai neįvykdė. Iš atsakovo priteistina 564,84 EUR negrąžintos paskolos suma (LR CK 6.870 – 6.874 straipsniai).

Remiantis Vartojimo kredito sutarties specialiosiomis sąlygomis, atsakovas įsipareigojo nuo gautos kredito sumos mokėti 78,24 proc. palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus pinigais. Byloje duomenų apie tai, kad ieškovei jis būtų sumokėjęs 142,66 EUR paskaičiuotų palūkanų už laikotarpį nuo 2014-01-27 iki 2015-02-17 nėra, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos šios palūkanos.

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti 606,58 EUR palūkanų po kredito grąžinimo termino, t. y. nuo 2015-02-18 iki 2015-09-28. Šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. 9853717002 specialiosiose sąlygose nustatyta 78,24 proc. vartojimo kredito metinė palūkanų norma ir 113,40 proc. bendra kredito kainos metinė norma.

Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas (atsakovas) privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose; 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Atsakovas laiku neįvykdė prievolės, todėl reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 606,58 EUR palūkanas, jas skaičiuojant nuo 2015-02-18 iki 2015-09-28, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.261 straipsnis).

Vartojimo kredito įstatymo, galiojusio šio ginčo šalims sudarant ginčo sutartį, 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai bendrai vartojimo kredito kainai: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Šiame straipsnyje taip pat buvo nurodyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodytų reikalavimų, jeigu bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Ši prezumpcija gali būti nuginčyta, todėl ir dėl palūkanų dydžio, nepažeidžiant kredito gavėjo kaip vartotojo teisių, spręstina individualiai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad smulkusis vartojimo kreditas paprastai yra imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus paprastai būna didesnės. Visų pirma, kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes. Atsakovui neįrodžius, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjo interesų pusiausvyrą, ir nepaneigus įstatyme įtvirtintos bendros vartojimo kredito kainos atitikties įtvirtintiems reikalavimams prezumpcijos, nėra pagrindo mažinti palūkanų normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė savo pozicijos dėl ieškovės ieškinio, reikalaujamų priteisti palūkanų dydžio ir minėtos prezumpcijos neginčija, todėl teismas neturi pagrindo spręsti dėl palūkanų mažinimo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovei iš atsakovo yra priteistina 5 proc. metinių palūkanų nuo 1 314,08 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-12-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 30 EUR žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, jai iš atsakovo priteistina ši žyminio mokesčio išlaidų suma.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (2,72 EUR) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Finansų administravimas“, įmonės kodas 304179870, iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 564,84 EUR (penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus, 84 ct) negrąžintos paskolos, 142,66 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus, 66 ct) palūkanų, 606,58 EUR (šeši šimtai šešis eurus, 58 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 1 314,08 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-12-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 30 EUR (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė