- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- 2S-892-265/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys R. S. ir antstolė V. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas pareiškėjo M. B. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo: panaikinti 2020 m. kovo 20 d. Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; panaikinti 2020 m. kovo 20 d. Raginimą įvykdyti sprendimą; panaikinti 2020 m. kovo 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą; užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0004/20/00221. Skunde pareiškėjas nurodė, kad suinteresuotas asmuo R. S. pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1877-577/2019, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eA2-109-464/2020, yra skolingas pareiškėjui M. B. 8 050,00 Eur skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei 1 539,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prieš tai minėtų teismo sprendimo ir nutarties pagrindu pareiškėjas skolingas R. S. 3 365,00 Eur skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei 1 003,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas pažymėjo, kad dar 2020 m. kovo 12 d. pastarasis atliko vienašalį įskaitymą ir įskaitė pareiškėjo skolą į R. S. pareiškėjui turimą skolą. R. S. apie vienašalį prievolių įskaitymą yra informuotas. Tad šiuo atveju pareiškėjas suinteresuotam asmeniui R. S. nebėra skolingas, priešingai, R. S. liko skolingas pareiškėjui 4 685,00 Eur skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, pareiškėjas nurodo, kad antstolė V. D. neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvesti vykdomąją bylą Nr. 0004/20/00221. Pažymėjo ir tai, kad antstolės V. D. vykdomos veiklos teritorija apima Klaipėdos, Palangos miestų, Klaipėdos ir Kretingos rajonų apylinkių teismų veiklos teritoriją, o pareiškėjas gyvena ir dirba Vilniaus mieste, dėl nurodytų priežasčių antstolė neturi teisinio pagrindo pareiškėjui vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmus.
2. Antstolė V. D. 2020 m. kovo 30 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, skundą perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
4. Teismas nurodė, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 6 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta taisyklė reiškia, jog fizinio asmens kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai iškėlus bankroto bylą negali būti įskaitomi nuo bankroto bylos iškėlimo momento, nes tarpusavio įskaitymas yra vienas iš prievolės įvykdymo būdų ir tokiais veiksmais (įskaitymu) būtų pažeidžiami kitų bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių interesai.
5. Todėl vadovaudamasis šiuo nurodytu teisiniu reglamentavimu sutiko su antstolės pozicija, jog išieškotojui R. S. 2018 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-15298-901/2018, iškėlus fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjo M. B. vienašalis tarpusavio prievolių įskaitymas nėra galimas.
6. Teismas taip pat nurodė, kad valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pareiškėjui M. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu Duomenys neskelbtini. Todėl sutiko su antstolės pozicija, kad šiuo atveju vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti pagal skolininko M. B. turto buvimo vietą yra visiškai teisėtas ir pagrįstas.
7. Šių aplinkybių pagrindu konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog antstolė išieškojimo veiksmus pradėjo nepagrįstai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Pažymėtina, kad vienašalį sandorį pripažinti negaliojančiu turi teisę tik teismas ir tik bylą išnagrinėjęs pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Todėl ir antstolės, ir teismo argumentai, jog pareiškėjo M. B. vienašalis tarpusavio prievolių įskaitymas nėra galimas, yra nepagrįsti.
8.2. Antstolė, nurodydama, jog vienašalis tarpusavio prievolių įskaitymas nėra galimas, viršijo jai įstatymu suteiktus įgaliojimus. Antstolė privalėjo atsisakyti priimti išieškotojo R. S. pateiktą prašymą ir vykdomąjį dokumentą bei rekomenduoti suinteresuotam asmeniui išieškotojui R. S. kreiptis į teismą su ieškiniu bendra ginčo teisenos tvarka prašant pripažinti pareiškėjo atliktą vienašalį įskaitymą negaliojančiu.
8.3. Teismo nurodytose FABĮ normose nurodoma, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Ši įstatymo norma nėra taikoma fizinio asmens prievolėms, kurios atsirado jau po teismo nutarties iškelti šio fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo, kaip yra nagrinėjamu atveju.
8.4. Bylos duomenys patvirtina, kad nutartis iškelti išieškotojui fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 28 d. Tuo tarpu pareiškėjas reikalavimo teisę į išieškotoją įgijo priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį. Kadangi pareiškėjas nėra kreditorius, kuris reikalavimo teisę būtų turėjęs į išieškotoją iki jo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jam negali būti taikomas draudimas, numatytas FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1, 3 dalyse.
8.5. Išieškotojas apie vienašalį įskaitymą yra informuotas tinkamai, apie įskaitymą jam žinoma. Vienašalis įskaitymas nėra nuginčytas teismine tvarka ir yra galiojantis. Todėl po 2020 m. kovo 9 d. įskaitymo M. B. nieko nėra skolingas R. S., o R. S. yra skolingas M. B. 4 685 Eur, 5 procentus metinių palūkanų ir 536,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8.6. CPK 590 straipsnis numato, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą arba jo darbo vietą. Pareiškėjas gyvena ir dirba Vilniaus mieste, todėl antstolė neturi teisinio pagrindo dėl pareiškėjo vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmus.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo antstolė V. D. su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
9.1. CK aiškiai ir imperatyviai įtvirtintos niekinių ir nuginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmės, todėl pareiškėjo vienašalis įskaitymas, kaip prieštaraujantis FABĮ įtvirtintoms nuostatoms, yra neteisėtas ir niekinis, laikytinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento be teismo sprendimo.
9.2. Pagal FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtiną nuostatą bankrutavusiam asmeniui draudžiama disponuoti turimu turtu, t. y. bankrutuojantis asmuo negali daryti jokių įskaitymų, o vienašaliai įskaitymai, net tie, kuriems reikalinga tik vienos šalies valia, laikomi neteisėtais nuo jų sudarymo momento, kadangi toks sandoris neginčijamai pažeistų kitų skolininko kreditorių teises ir interesus.
10. Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimas yra neteisėti, kadangi pareiškėjas nėra skolingas išieškotojui. Taip pat akcentuojama, jog yra pažeistos CPK 590 straipsnio nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis skundo nuostatomis nesutinka.
15. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. CPK VI dalis reglamentuoja vykdymo proceso institutą civiliniame procese. CPK 651 straipsnio nuostatos įpareigoja antstolį, priimant vykdymui vykdomąjį dokumentą, patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių šį dokumentą priimti. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje.
16. CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti konkretūs vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrindai. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
17. Antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis), dėl to antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, nevertina dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustato akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai.
18. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 straipsnyje nustatyta, kad vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis apie skolininką arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis. CPK 590 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuota vykdymo vieta, numatyta, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Teismo vertinimu, tai suponuoja išvadą, kad įstatymas numato tris alternatyvius vykdomojo dokumento vykdymo vietos kriterijus: skolininko gyvenamoji vieta, turto buvimo vieta ir darbo vieta.
19. Taigi, remiantis nutarties 16–18 punktuose nurodytomis straipsnių nuostatomis, antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais galima tokiu atveju, jeigu: 1) antstolė apskritai nebūtų tikrinusi, ar nėra kliūčių priimti ir pradėti vykdyti vykdomąjį raštą; 2) paaiškėtų, kad skolininkas toje vietovėje nebuvo registruotas, nedirbo ir neturėjo jokio turto.
20. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/00221 2020 m. kovo 20 d. priimto patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-4-7664 nustatyta, kad antstolė, vadovaudamasi CPK 651 straipsniu, patikrino ir patvirtino, jog nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti vykdymo veiksmus, todėl priėmė išieškotojo pateiktą dokumentą Nr. e2-1877-577/2019.
21. Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog antstolė privalėjo patikrinti, ar R. S. turi reikalavimo teisę į pareiškėją, ir nustačiusi, jog pareiškėjui atlikus įskaitymą jis nebėra skolingas išieškotojui, nepriimti vykdomojo dokumento vykdyti. Visų pirma, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad išieškotojas R. S. pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti, taip pat pateikė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1877-577/2019, kuria teismas nutarė ieškovui R. S. išduoti vykdomąjį raštą, ir šiais duomenimis vadovaudamasi antstolė priėmė dokumentą vykdyti. Antra, minėtos nutarties motyvuojamojoje dalyje paminėta aplinkybė, jog atsakovas M. B. teismą informavo, jog jam atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą jis nebėra skolingas ieškovui R. S., nesudaro pagrindo konstatuoti, jog sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą antstolei buvo neabejotinai aišku, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. vykdomasis raštas Nr. e2-1877-577/2019 yra įvykdytas.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su atsiskaitymu atliekant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, sprendžiant antstolės veiksmų priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti teisėtumo klausimą, konstatavus, jog antstolė padarė pagrįstą išvadą, jog nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisinės reikšmės, todėl dėl atlikto vienašalio sandorio – įskaitymo teisėtumo, plačiau nepasisakytina.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog atskirajame skunde apeliantas nevisiškai tiksliai cituoja CPK 590 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą. Kaip jau minėta, ši teisės norma numato tris alternatyvius vykdomojo dokumento vykdymo vietos kriterijus: skolininko gyvenamoji vieta, turto buvimo vieta ir darbo vieta.
24. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pareiškėjui M. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu Duomenys neskelbtini (v. b. l. 10). Todėl nėra pagrindo nesutikti su antstolės argumentais, kad šiuo atveju vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti pagal skolininko turto buvimo vietą yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, kadangi vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti vadovaujantis vienu iš trijų vykdymo vietos kriterijų – skolininko turto buvimo vieta.
25. Taigi nurodytos ir aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nenustatyta teisinio ir faktinio pagrindo antstolės veiksmus, susijusius su vykdomojo dokumento priėmimu vykdyti, vertinti kaip neteisėtus.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir netinkamais motyvais, tačiau priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.