Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J. (R. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

-2020-09-24 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281(1) straipsnio 1 dalį 48 MGL dydžio bauda, paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020-09-13) ir BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkanti 2320 Eur dydžio suma,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė kitus kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2020-11-29 apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2020-11-29 22.24 val. iškvėptame ore nustatyta 1,59 prom. etilo alkoholio koncentracija), be to, vairuojamu automobiliu važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) kryptimi pažeidė KET 128 punkto reikalavimą, numatantį, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, ir 126 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, tai yra, apie 256 metrų atstumu už (duomenys neskelbtini) administracinę ribą žyminčio kelio ženklo priartėjęs prie jo kelyje buvusios kliūties – jo judėjimo krypties eismo juostos dešiniuoju pakraščiu (duomenys neskelbtini) kryptimi ėjusios pėsčiosios R. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurią buvo objektyvi galimybė iš anksto pastebėti, jis laiku nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kliūtį, taip pat jos neapvažiavo, dėl ko automobilio priekinės dalies dešine puse partrenkė pėsčiąją R. M., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

K. R. J. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, prisipažino visiškai ir parodė, jog jis yra vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas vieną kartą. Paaiškino, kad jo draugė R. M. pasiūlė susitikti, pasiūlė išgerti vyno, turėjo du butelius. Pakeliui pirko dar vieną butelį vyno, žiūrėjo filmą jos namuose. Apie 17 val. turėjo grįžti R. M. artimieji, todėl jie ėjo link jo namų į mašiną pasišildyti. Registruotas automobilis jo tėvo vardu, tikslios datos nepamena kada pirktas. Pirktas už jo pinigus. Planavo važiuoti į Vokietiją, kad jam išvažiavus tėvas galėtų jį parduoti, todėl buvo automobilis registruotas tėvo vardu. Tėvas turi savo automobilį, kuris pritaikytas neįgaliems, jis turi spec. automobilį todėl nevažinėjo jo (duomenys neskelbtini) automobiliu. Pasėdėję automobilyje, važiavo prie miško, pakeliui baiginėjosi kuras, todėl važiavo į degalinę, pakeliui paėmė draugę (duomenys neskelbtini). Važiuojant susipyko su draugėmis, kurios išlipo iš automobilio. Sankryžoje apsisuko ir važiavo į (duomenys neskelbtini), merginos ėjo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) partrenkė veidu, artimos šviesos buvo. Prisipažįsta viską, kad ne viską padaręs, kad išvengti nelaimės. Trenkėsi dešiniu bamperiu, priekiniu žibintu. Merginos abi jį keikė. Apsisuko ir atvažiavo prie sankryžos. (duomenys neskelbtini) skambino ir pasakė, kad sulaužęs (duomenys neskelbtini) koją. Jį paėmė pažįstamas draugas, po to atvarė ir jo automobilį į jo namus. Sėdėjo namie ir laukė policijos pareigūnų. Jo greitis buvo 50 km/h, ten leistinas 70 km/h. Išgėrė bendrai gal 5 butelius vyno. Gailisi dėl padaryto. Prašo konfiskuoti automobilį, jo tėvas irgi parašė prašymą dėl konfiskavimo. Jam bus per didelė našta viską išmokėti, nes turi ir kitų skolų. Per mažai 12 mėn. išmokėti baudą. Prašo terminą ilgesnį paskirti - 24 mėn. sumokėti baudai. Kol kas sumokėjęs yra 120 Eur. Atsakydamas į klausimus parodė, kad merginos ėjo dešiniu kelio pakraščiu. Paaiškino, jog neturėjo teisės vairuoti tuo metu. Tai bus visam gyvenimui pamoka jam. Paaiškino, kad šlubuoja iki šiol (duomenys neskelbtini). Yra kaltas ir labai gailisi, jog nepagalvodamas sėdo išgėręs ir be teisių už automobilio vairo. Sutinka su prokuroro nuomone; prižada, kad ateityje to daugiau nepasikartos.

Kadangi kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino visiškai, padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybės yra aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

K. R. J. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, be jo pačio prisipažinimo ir duotų parodymų neginčijimai įrodyta:

N. R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. lapkričio 29 d. vakarą, (duomenys neskelbtini), kartu su savo draugu R. J. gėrė vyną. Nuėjus prie R. J. namų, jis pasiėmė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jie išvažiavo pasivažinėti. Automobilį vairavo R. J.. Pakeliui dar jie „pasiėmė“ ir jos draugę K. P.. Ji su R. J. toliau automobilyje gėrė vyną. Ji išgėrė vieną butelį vyno, o R. J. per tą patį laiką - du ar tris butelius. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), ji su R. J. labai susipyko. Jai pareikalavus, pastarasis sustabdė automobilį, po ko ji su K. P. išlipo. Išlipdama ji pasiėmė vieną vyno butelį. R. J. nuvažiavus link (duomenys neskelbtini), ji su K. P. perėjo kelią ir jo kairiuoju kraštu ėjo link (duomenys neskelbtini). Buvo tamsu, kelias neapšviestas. Snigo, tačiau sniegas ant asfaltuotos kelio dangos buvo nutirpęs. Ji vilkėjo žalią striukę ir juodas kelnes. Atšvaitų ar įjungto žibintuvo ji neturėjo. Po kiek laiko ji pamatė nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiuojantį automobilį, kaip vėliau suprato – R. J. vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini), kuris tai važiavo savo eismo juosta, tai priešingos krypties eismo juosta. Gali pasakyti, kad R. J. taip vingiuodamas važinėjo ir anksčiau, t. y. dar jiems būnant kartu. Galimai to priežastimi buvo R. J. girtumas. Automobilyje buvo įjungtos artimųjų ir priešrūkinių žibintų šviesos, taip pat ir avarinė signalizacija. Važiavimo greičio nurodyti negali, neįsidėmėjo. Kai automobilis „grįžo“ į savo judėjimo krypties eismo juostą ir artėdamas nuo jų buvo apie 70 metrų atstumu, K. P. nulipo į už kelkraščio esančią žolę ir jai sušuko: „atsargiai“. Tuo momentu, eidama link (duomenys neskelbtini), ji buvo maždaug ties kelio važiuojamosios dalies ir kairiojo kelkraščio riba. (duomenys neskelbtini) sušukus, ji pasisuko į ją ir nespėjo pasitraukti į šoną. Tada įvyko smūgis, automobilis (duomenys neskelbtini) priekinės dalies dešine puse kliudė jos priekinę kūno dalį. Prieš partrenkimą automobilis galėjo važiuoti apie 40 km/h greičiu. Partrenkimo metu ji buvo pačiame važiuojamosios dalies krašte. Viena jos koja buvo kelkraštyje, o kita gal apie 0,2 m atstumu nuo jo. Smūgio buvo nublokšta į pievą už kelkraščio. Atsikelti negalėjo, todėl atsisėdo. Pamatė, kad R. J. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) po jos partrenkimo kurį laiką buvo sustojęs, o po to apsisuko ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Jau vėliau, po įvykio, ji klausė R. J., ar jis specialiai ją partrenkė. Pastarasis atsakė, kad tai įvyko netyčia, o iš įvykio vietos išvažiavo, nes manė, kad ją „užkliudė nestipriai“, o ji nugriuvo specialiai. Supratusi, kad įvykio metu jos koja buvo stipriai sužalota, ji pati iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Iškart po to sustojo pro šalį važiavęs automobilis, kurio vairuotojas iškvietė policiją. Atvykę medikai ją išvežė į ligoninę. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę „Compensa“, kurioje buvo draustas R. J. vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini). Draudimo bendrovei neatlyginant jai padarytos žalos, R. J. pats savanoriškai atlygino jai padarytą 500 eurų dydžio turtinę žalą ir 1500 eurų dydžio neturtinę žalą. Dėl minėtos priežasties ji kreipėsi į draudimo bendrovę „Compensa“ ir atšaukė savo pretenziją dėl atlygintinos žalos. Ji R. J. pretenzijų daugiau neturi, su juo susitaikė (b. l. 37, 38; 41-43; 44).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. T. parodymais, kad 2020 m. lapkričio 29 d., apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini) vairuojamu automobiliu „O. A.“ važiavo keliu Nr. 106 nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini). Kelias neapšviestas, snigo, jo danga buvo šlapia. Apie 250 metrų atstumu už (duomenys neskelbtini), t. y. ties (duomenys neskelbtini), jis pamatė priešingos krypties eismo juostoje sustojusį automobilį (duomenys neskelbtini). Pristabdęs, jis pamatė ir maždaug 2 metrų atstumu už kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, žiūrint jo judėjimo kryptimi, gulintį žmogų. Prie jo stovėjo mergina. Kadangi toje vietoje nespėjo sustoti, jis, dėl kelyje buvusios ištisinės kelio ženklinimo linijos, buvo priverstas dar kurį laiką važiuoti į priekį. Po to, apsisukęs, jis po keleto minučių vairuojamu automobiliu grįžo į įvykio vietą, kur minėto automobilio jau nebuvo. Tuo metu, prieš tai gulėjęs žmogus jau sėdėjo. Tai taip pat buvo mergina, tik vyresnė. Priėjęs prie jos, jis pamatė, kad pastaroji patyrė atvirą kojos lūžį. Šalia stovėjusi jaunesnio amžiaus mergina pasakė, kad nukentėjusiąją automobiliu (duomenys neskelbtini) partrenkė jos vaikinas. Paskambinęs apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Įvykio vietoje belaukiant specialiųjų tarnybų, jaunesnio amžiaus mergina pasakojo, kad ir nukentėjusioji tą dieną vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), o jos vaikinas bandė jai „ištraukti raktelius“. Taip pat ji pasakojo, kad vėliau jos draugei, t. y. nukentėjusiajai, susipykus su vaikinu, jos iš automobilio (duomenys neskelbtini) išlipo. Paskui, esą, vaikinas draugę ir partrenkė. Tikslesnės įvykio aplinkybės pasakojime nebuvo nurodytos. Nukentėjusioji mergina buvo akivaizdžiai neblaivi, kalbėjo tik pakeltu tonu. Kai jai telefonu paskambino, kaip jis suprato, ją partrenkęs draugas, pastaroji sakė, kad jam „bus blogai“, nes jis jai sulaužė koją. Tada ji padavė telefoną jam. Jis telefonu kalbėjusiam vyrui pasakė, kad merginai tikrai sulaužyta koja, tačiau pastarasis pareiškė, kad jis „išsidirbinėja“ ir kvietė atvažiuoti „į centrą“ pakalbėti. Netrukus sustojo pro šalį važiavę policijos pareigūnai. Pastarieji, išklausę jaunesniąją merginą, pasakė (duomenys neskelbtini) ką tik matę nurodytą automobilį (duomenys neskelbtini). Kartu su pareigūnais jis ieškojo vieno iš nukentėjusiosios batų. Taip pat pamena, kad įvykio vietoje mėtėsi šampano butelis. Nematė, ar butelis buvo pilnas, ar tuščias. Kol policija aiškinosi įvykio aplinkybes, nukentėjusioji atvykusių medikų buvo išvežta į ligoninę. Jaunesnę merginą, pastarosios prašymu, jis pats pavežė iki kažkokio kaimo (b. l. 47-49).

2020 m. lapkričio 29 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriuo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 29 d., 22.08 val., alkotesteriu (alkoholio matuokliu) patikrinus alkoholio koncentraciją R. J. iškvėptame ore buvo nustatytas 1,71 promilių girtumas, 22.24 val. atlikto antrojo patikrinimo metu – 1,59 promilių girtumas. Akte taip pat buvo užfiksuota, kad R. J. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 28; 29; 30).

Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 29 d. eismo įvykis kilo (duomenys neskelbtini), jo ruože, esančiame apie 256 m atstumu už (duomenys neskelbtini) teritorijos administracinę ribą žyminčio kelio ženklo (žiūrint eismo kryptimi (duomenys neskelbtini)). Asfaltuotos kelio važiuojamosios dalies bendras plotis 6,4 m, ją sudaro dvi apie 3,1 – 3,3 m pločio eismo juostos. Žiūrint eismo kryptimi link (duomenys neskelbtini), ties kelio važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu yra apie 1 m pločio kelkraštis. Ties kelio važiuojamąja dalimi dirbtinis apšvietimas neįrengtas, kelio aplinka – miškas. Kaip pareigūnų užfiksuota atliekant apžiūrą, eismo įvykio metu partrenkta pėsčioji (kuri po įvykio buvo išvežta į gydymo įstaigą) po įvykio sėdėjo už kelio ribų, apie 2,3 m atstumu nuo dešiniojo jo krašto, kelio ilgio atžvilgiu – aukščiau nurodytu atstumu už (duomenys neskelbtini) administracinę ribą žyminčio kelio ženklo (žiūrint eismo kryptimi link (duomenys neskelbtini)). Žiūrint minėta eismo kryptimi, kelio ilgio atžvilgiu – kiek toliau (apie 16 m atstumu) už šios vietos, apie 8 m atstumu nuo dešiniojo kelio krašto, buvo rastas vienas iš nukentėjusiosios batų (b. l. 7-11).

Automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantis V. J., gim. 1971 m., civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas, techninė apžiūra atlikta) apžiūra, kuria nustatyta, kad transporto priemonė buvo apgadinta. Pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi automobilio priekinės plokštumos dešinėje pusėje, t. y. buvo apgadinti priekiniai dešinės pusės žibintas ir posūkio žibintas, priekinis bamperis ir radiatoriaus grotelės, priekinis dešinės pusės sparnas. Automobilio salone buvo rasta stiklinės taros su alkoholiniais gėrimais (b. l. 12-17; 19; 20-24).

2021 m. vasario 26 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji R. M. pareiškė, kad įvykio metu dėl patirto sveikatos sutrikdymo visą jai padarytą žalą - turtinę (500 Eur) ir neturtinę (1500 Eur) sumai, R. J. jai savanoriškai atlygino, todėl kaltininkui R. J. ji nei turtinio, nei neturtinio pobūdžio pretenzijų neturi, ateityje jų nereikš ir su juo susitaiko. R. J. pareiškė, kad jis visiškai prisipažįsta kaltu dėl padaryto eismo įvykio, gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja R. M., todėl prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti šalims susitaikius (b. l. 99-100).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis – kaltinamojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, taip pat kitus duomenis, ištirtus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pirmiausia pažymi, kad jie yra gauti teisėtu būdu bei atitinka vieni kitus – vertinant juos nustatytos faktinės aplinkybės sudaro nuoseklią visumą, dėl ko minėti duomenys pripažintini įrodymais ir teismas remiasi jais darydamas atitinkamas išvadas. O būtent, iš nurodytų įrodymų nustatytos tokios faktinės aplinkybės: R. J. 2020-11-29 apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (kai jam nustatyta 1,59 prom. girtumas), be to, vairuojamu automobiliu važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties eismo juosta (duomenys neskelbtini) kryptimi pažeidė KET 128 punkto reikalavimą, numatantį, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, ir taip pat 126 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, tai yra, apie 256 metrų atstumu (duomenys neskelbtini) administracinę ribą žyminčio kelio ženklo priartėjęs prie jo kelyje buvusios kliūties – jo judėjimo krypties eismo juostos dešiniuoju pakraščiu (duomenys neskelbtini) kryptimi ėjusios pėsčiosios R. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurią buvo objektyvi galimybė iš anksto pastebėti, jis laiku nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kliūtį, taip pat jos neapvažiavo, dėl ko automobilio priekinės dalies dešine puse partrenkė pėsčiąją R. M., padarydamas jai sužalojimus, kuriais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Šios aplinkybės neabejotinai nustatytos pirmiausia iš kaltinamojo parodymų, kurie, pažymėtina, nuoseklūs buvo viso proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duoti teisiamajame posėdyje). Be to, minėtos aplinkybės patvirtintos nukentėjusiosios R. M., liudytojo A. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolu, 2020-11-29 neblaivumo nustatymo aktu. Aplinkybę, kad būtent nurodytas eismo įvykis lėmė padarinius – buvo nesunkiai sutrikdyta R. M. sveikata – nagrinėjamu atveju patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada.

KET (šiam atvejui aktuali suvestinė redakcija nuo 2020-07-01 iki 2021-04-02) 14 punktu nustatyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Pagal KET 126 straipsnį, vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

KET 128 punktu nustatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Taigi nagrinėjamu atveju, įvertinus jau minėtas nustatytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad R. J. pažeidė KET 14, 126 ir 128 punktų reikalavimus, o būtent – reikalavimą, draudžiantį vairuoti neturintiems šios teisės ir neblaiviems bei apsvaigusiems, vairuotojui neviršyti greičio ir atsižvelgti į važiavimo sąlygas (laikytis atstumo, prireikus sulėtinti greitį ar sustoti, apvažiuoti, tas pats pasakytina ir atsiradus kliūtims ar iškilus grėsmei eismo saugumui), o konkrečiu atveju, artėdamas prie einančių pėsčiųjų, R. J. privalėjo lėtinti greitį, juolab, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes jis žinojęs, kad keliu ėjo iš jo automobilio išlipusios R. M. su drauge.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo R. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, nes jis, vairuodamas automobilį, pažeidė KET 14, 126 ir 128 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo partrenkta R. M. ir nesunkiai sutrikdyta jos sveikata. Kaltinamojo padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Veika baigta. R. J. veikė neatsargia kaltės forma, o būtent nusikalstamu nerūpestingumu. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors privalėjo ir galėjo tai numatyti. R. J. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalies sudėties požymius.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to jis atlygino nukentėjusiajai R. M. padarytą žalą (turtinę ir neturtinę) ir susitaikė su nukentėjusiąja; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas baigtas, nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą), kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau buvo teistas pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalį, bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka (taip pat ir už KET pažeidimus), dirbantis, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Į. R. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti R. J. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus bausmės rūšį, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje - areštą, kurio dydis, atsižvelgiant į jo nustatytas 2 atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, dirba, teistas, savo elgesiu sukėlė neigiamas pasekmes žmonių sveikatai, taip pat į jo elgesį po įvykio, atlygino žalą ir susitaikė su nukentėjusiąja, taikomas artimesnis vidurkiui.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, bausmė mažintina trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2020-09-24 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bauda, jas visiškai sudedant ir esant kaltinamojo prašymui bei atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, baudos mokėjimas išdėstytinas.

Dėl BK 68 ir 72 straipsnių taikymo

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio 2 dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,59 prom. neblaivumo laipsnis. Savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis buvo nuteistas už vairavimą neblaiviam, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams, be to jis ne kartą baustas ir administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau tinkamų išvadų nepadarė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, kaltinamajam kartu su bausme, turi būti skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, nors jis šiuo metu šios teisės ir neturi, taip užtikrinant šios teisės neatsiradimą nurodytu laikotarpiu. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tada, kai nuteistasis atlikęs arešto bausmę bus paleistas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog R. J. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Nekonfiskavus automobilio, susidarytų tokia situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. J. vairavo jo tėvui, V. J., priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. automobilis nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo tėvas nesinaudoja šiuo automobiliu, nors jo vardu registruotas, kadangi jis turi neįgalumą ir negali naudotis, nes jam nepritaikytas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad faktinis minėtos transporto priemonės savininkas yra kaltinamasis R. J., todėl kaltinamojo vairuotas automobilis atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką ir, vadovaujantis BK 72 straipsniu, taikytinas minėtos transporto priemonės ((duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis sulaikytas buvo nuo 2020-11-29 22.15 val. iki 2020-11-30 15.45 val. (1 dieną), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, viena laikino sulaikymo diena prilyginama vienai arešto parai.

Byloje kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 - 298 straipsniais, 301 - 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

R. J. (R. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 39 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti R. J. bausmę – 26 parų areštą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai R. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020-11-29 22.15 val. iki 2020-11-30 15.45 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir skirti 25 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu R. J. paskirtą bausmę subendrinti su 2020-09-24 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – bauda – jas visiškai sudedant ir R. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę su 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda.

Išaiškinti nuteistajam, kad ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo jis privalo atvykti į Kauno tardymo izoliatorių - pataisos namus, esančius Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą, apie tai informuoti Kauno tardymo izoliatorių - pataisos namus raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus. Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu R. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo tada, kai nuteistasis atlikęs arešto bausmę bus paleistas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai priklausantį V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

P. R. J. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.