Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko V. S. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų iš skolininko V. S. išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2021 m. lapkričio 3 d. buvo išduotas teismo įsakymas dėl 1450,20 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko V. S. išieškojimo kreditorės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai.

2. 2022 m. sausio 27 d. teisme gautas skolininko V. S. prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir skolininko prieštaravimai dėl 2021 m. lapkričio 3 d. teismo įsakymo. Skolininkas nurodė, jog per nustatytą terminą prieštaravimų nepateikė dėl savo sveikatos būklės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

11. Apeliantas pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – (duomenys neskelbtini) klinikų 2021-12-20 Medicininių dokumentų išrašą/siuntimą.

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

13. Naujai pateiktas įrodymas su atskiruoju skundu yra pateiktas ir kreditorei, todėl laikytina, kad su juo kreditorė yra susipažinusi, kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą dėl šio įrodymo pasisakė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir jo aplinkybes, taip pat į tai, kad pateiktas įrodymas yra susijęs su atskirojo skundo argumentais, sprendžia, jog naujo įrodymo prijungimas prie bylos atskirojo skundo nagrinėjimo neužvilkins ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių, todėl priima apelianto patektą įrodymą (CPK 314 straipsnis).

Dėl termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti atnaujinimo

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų iš skolininko V. S. išieškojimo. 2021 m. lapkričio 3 d. teismas išdavė teismo įsakymą dėl 1450,20 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko V. S. išieškojimo kreditorės naudai. Kreditorės pareiškimas su priedais bei 2021 m. lapkričio 3 d. išduotas teismo įsakymas skolininkui asmeniškai įteikti 2021 m. gruodžio 14 d. Skolininkas per 20 dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo dienos nepateikė prieštaravimų dėl kreditorės pareiškimo, todėl 2021 m. lapkričio 3 d. išduotas teismo įsakymas įsiteisėjo 2022 m. sausio 4 d. 2022 m. sausio 27 d. teisme gautas skolininko prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir skolininko prieštaravimai dėl 2021 m. lapkričio 3 d. teismo įsakymo. Skolininkas nurodė, jog per nustatytą terminą prieštaravimų nepateikė dėl savo sveikatos būklės. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad procesinius dokumentus iš teismo gavo išvakarėse dienos, kuomet buvo paguldytas stacionariam gydymui į (duomenys neskelbtini) klinikas. Vėliau buvo nukreiptas reabilitacijai į (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centrą. Todėl dėl savo sveikatos būklės jis negalėjo tinkamai pasirūpinti, kad įstatymo nustatytu terminu būtų atlikti visi reikalingi veiksmai (surinkti reikalingi duomenys bei pateikti prieštaravimai).

15. CPK 439 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus 20 dienų terminui, skaičiuojamam nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikimo, motyvuodamas tuo, kad skolininko nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

16. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra konstatavęs, kad nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai apsunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013). Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-677-178/2016).

17. Pažymėtina, kad tinkamo teismo proceso, rungimosi, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad byloje dalyvaujantiems asmenims būtų suteikta teisė pareikšti savo poziciją visais proceso metu sprendžiamais klausimais. Šie principai negali būti paminami ir taikant teismo įsakymo institutą. Atsižvelgus į proceso dėl teismo įsakymo priėmimo specifinį pobūdį, t. y., kad teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, jis neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka ir įsiteisėja per nustatytą 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų, ypatingai svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą bei turėtų realią galimybę per 20 dienų terminą pareikšti prieštaravimus (CPK 437 – 439 str.).

18. Nagrinėjamu atveju, skolininkas 2022 m. sausio 27 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir skolininko prieštaravimus dėl 2021 m. lapkričio 3 d. teismo įsakymo, kuriuose, atitinkamai, nurodė, kad terminą praleido dėl sveikatos būklės bei kad nesutinka su priteista skola, nes, jo įsitikinimu, automobilio gedimas, galėjo atsirasti tik dėl eismo įvykio metu patirtų mechaninių veiksnių. Todėl skolininkas šiuo atveju negali būti atsakingas prieš draudimo bendrovę, nes įvykis buvo draudiminis. Prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skolininkas teismui pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. sausio 17 d. gydėsi poilsio ir reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini). Taip pat apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė (duomenys neskelbtini) klinikų 2021-12-20 Medicininių dokumentų išrašą/siuntimą, iš kurio matyti, jog apeliantas klinikose buvo gydytas nuo 2021-12-15, 2021-12-17 jam buvo atlikta (duomenys neskelbtini).

19. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog skolininko nurodytos aplinkybės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti prieštaravimų dėl teismo įsakymo padavimo terminą, pateiktas Medicininių dokumentų išrašas/siuntimas, pažyma, patvirtina aplinkybes, jog tik gavęs procesinius dokumentus apeliantas kitą dieną buvo paguldytas į klinikas, ten gydytas, po to nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. sausio 17 d. gydėsi poilsio ir reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), todėl jis nesiėmė aktyvių veiksmų iškart po pranešimo apie teismo įsakymo išdavimo įteikimo dienos.

20. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminas prieštaravimams pateikti praleistas žymiai, t. y. daugiau nei 3 savaitės. Įvertinus aptartas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju, terminas prieštaravimams pateikti praleistas nežymiai.

21. Prieštaravimų dėl teismo įsakymo pateikimas šiuo atveju yra vienintelis būdas skolininkui išdėstyti savo poziciją dėl kreditorės pareikštų reikalavimų pagrįstumo, kadangi iki jo priėmimo skolininkui apie kreditorės pareiškimą nepranešama, teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, jis neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka ir įsiteisėja per nustatytą 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų (CPK 435 str. 3 d., 436 str. 1 d., 7 d.).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesudarė abiem šalims vienodų ir tinkamų galimybių naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis, ginant savo teises ir teisėtus interesus. Nepagrįstai neatnaujinęs termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti ir atsisakęs juos priimti, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo apelianto teisę į teisminę gynybą. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teismo įsakymo instituto specifiškumą, į tai, jog terminas prieštaravimams pateikti praleistas nežymiai, bei įvertinus apelianto nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas teismo įsakymo nepagrįstumas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei siekiant užtikrinti skolininkui teisę į veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą, darytina išvada, jog be pagrindo pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti terminą prieštaravimas pateikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti atnaujinimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas terminas prieštaravimas dėl priimto teismo įsakymo pateikti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti skolininkui V. S. terminą prieštaravimams dėl 2021 m. lapkričio 3 d. teismo įsakymo pateikti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.