Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai (b.l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2007-05-14 atsakovas su AB SEB banku sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1550718050960-32, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 5792,40 Eur (20000 Lt) kreditas 60 mėnesių terminui, už suteiktą kreditą nustatyta 7,5 procento palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma – 8,22 procento) (sutarties specialiosios dalies 2.1-2.5 p.) (b. l. 12). Sutartimi šalys susitarė, kad bankas sutartyje nustatytomis sąlygomis suteikia kredito gavėjui specialiosios dalies 2.1 punkte nurodytą kreditą litais, o kredito gavėjas įsipareigoja sutartyje nustatytomis sąlygomis paimti kreditą, jį grąžinti, sumokėti palūkanas ir vykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles (sutarties bendrosios dalies 2 p.). Kredito gavėjas įsipareigojo už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną mokėti bankui 0,1 procento laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius, jei negrąžina pagal grafiką nustatytos grąžinti kredito dalies (sutarties bendrosios dalies 5.3 p.); už kiekvieną uždelstą mokėti palūkanas dieną mokėti bankui 0,1 procento laiku nesumokėtų palūkanų sumos delspinigius, jei nesumoka palūkanų pagal grafiką (sutarties bendrosios dalies 5.4 p.); gavęs banko pareikalavimą, nurodytą sutarties 6.1 punkte, per 5 darbo dienas grąžinti visą likusį kreditą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas įmokas (sutarties bendrosios dalies 5.7 p.). Bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 dienų raštu (registruotu) laišku įspėjęs kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų. Tokiais pažeidimais laikomi bendrosios dalies 5 punkte nustatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas (sutarties bendrosios dalies 6.1 p.). AB SEB bankas 2009-09-21 pranešimu įspėjo atsakovą dėl kredito sutarčių nutraukimo, jeigu pažeidimai nebus pašalinti (b. l. 20).

Ieškovas UAB ,,Gelvora“ (reikalavimo įgijėjas) ir AB SEB bankas (kreditorius) 2009-11-09 pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83 (b. l. 17-19), pagal kurią AB SEB bankas atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ naudai visas reikalavimo teises, susijusias su 7388,15 Eur suma (4366,84 Eur kredito likutis, 1990,02 Eur palūkanos ir 1031,29 Eur delspinigiai). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas 2009-11-19 pranešimu (b. l. 21) pranešė apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti įsiskolinimą, tačiau, kaip nurodo ieškovas, ieškovo bandymai susigrąžinti įsiskolinimą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 str. 1 d.). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 str.). Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 4366,84 Eur skola (negrąžinta paskolos suma) (sutarties bendrosios dalies 2 p., CK 6.886 str.).

Kaip nurodyta aukščiau, atsakovas minėtomis sutartimis taip pat įsipareigojo mokėti palūkanas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1990,02 Eur palūkanas, kurias sudaro Reikalavimo perleidimo sutartimi pirminio kreditoriaus ieškovui perleistos 325,17 Eur palūkanos, paskaičiuotos už 418 dienų, 1664,86 Eur palūkanos, paskaičiuotos nuo 2009-11-06 iki 2014-11-10, taikant 7,5 procentų dydžio palūkanų normą. Šis ieškovo reikalavimas yra tenkintinas.

CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1031,29 Eur delspinigius, kuriuos sudaro Reikalavimo perleidimo sutartimi perleisti 245,26 Eur Lt delspinigiai bei 786,03 Eur delspinigiai, paskaičiuoti nuo 2014-05-14 iki 2014-11-10, taikant 0,1 procento delspinigių dydį. Teismo vertinimu, šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis (CK 1.39 str. 1 d., 6.886 str.). Ja šalys susitarė, kad atsakovas už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį ir sumokėti palūkanas dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo ieškovui mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius (sutarties bendrosios dalies 5.3, 5.4 p.). Spręsdamas delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos (delspinigiai) nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Taigi, netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumą, be to, į delspinigių susidarymo laikotarpį, laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovui nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovui, todėl netesybos mažintinos nuo 0,1 procento iki 0,05 procento dydžio, tai sudaro 515,65 Eur sumą. Likusioje dalyje reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas (CK 6.73 str. 2 d., 6.188 str. 2 d. 5 p., 6.258 str. 3 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 127,85 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Kaip matyti iš pateikto šių išlaidų detalizavimo, jas sudaro darbo priemonės (vokas, spausdinimas, pakavimas), registruotas pranešimas, paprasti pranešimai, skambučiai ir SMS žinutės bei užklausos Nekilnojamojo turto registrui ir Gyventojų registro tarnybai (b. l. 8). Tokios išlaidos kaip darbo priemonės negali būti vertinamos kaip būtent atsakovo skolos nesumokėjimu nulemtos ieškovo išlaidos. Vertinant nurodytų išlaidų pagrįstumą, pažymėtina, kad ieškovas užsiima skolų išieškojimu ir prevencija (www.gelvora.lt), t. y. ši veikla yra viena iš jo ūkinės komercinės veiklos rūšių bei šiai veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, būtini tiek žmogiškieji, tiek ir materialiniai ištekliai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis, šių išlaidų negalima susieti su ieškovo veikla atsakovo atžvilgiu, atsakovas, kaip vartotojas, sudarydamas vartojimo kredito sutartį negalėjo protingai šių išlaidų numatyti. Tokių išlaidų kaip pranešimų ir SMS žinučių siuntimas, skambučiai, užklausos Nekilnojamojo turto registrui ir Gyventojų registrui, ieškovas nepagrindė (nepateikti išrašai iš minėtų registrų, duomenų teikimo sutartys, nepateikti pranešimų siuntimo įkainiai ir pan.), todėl ieškovo reikalavimas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo iš atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pagal Vartojimo kredito sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 7,5 procento dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo, (sutarties specialiosios dalies 2.4 p., bendrosios dalies 2 p.). Sutartyse nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 7,5 procento dydžio sutartines palūkanas nuo 4366,84 Eur skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d.).

Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys pareikštas 7516 Eur sumai, tačiau teismas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 6872,51 Eur, t. y. patenkino 91,44 procento pareikštų reikalavimų. Ieškovas nurodė, kad pareikšdamas ieškinį sumokėjo 225 Eur žyminis mokestis (b.l. 4), todėl ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 205,74 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo UAB „Gelvora“ naudai iš atsakovo E. P. 4366,84 Eur skolą, 1990,02 Eur palūkanų, 515,65 Eur delspinigių, 7,5 proc. metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos (4366,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2015 m. kovo 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (6872,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015 m. kovo 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 205,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 d. nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Širvintų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali jį skųsti Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.