- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-20
- Bylos Nr.
- 2A-1181-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10218-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Valius
- Atsakovas
- N. R.
- Ieškovas
- UAB „Mūsų namų valdos“
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1181-125/2012
Teisėja Jolanta Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-10218-2011-7)
2012 m. liepos 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės N. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mūsų namų valdos“ ieškinį atsakovei N. R. dėl skolos, procesinių palūkanų ir turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės: 4285,51 Lt skolos už per laikotarpį nuo 2007-01-31 iki 2011-07-31 suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, procesines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Kiekvieną mėnesį atsakovei yra pateikiami mokėjimo pranešimai (sąskaitos) su nurodytomis priskaičiuotomis mokėti sumomis. Atsakovei ne kartą buvo pateikti pranešimai įvykdyti prievolę – atsiskaityti su ieškove už namo priežiūrą ir komunalines paslaugas, tačiau atsakovė nuo 2007-01-31 prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas nevykdo ir mokesčių nemoka visiškai. Nurodė, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo bendraturtė, nėra atleidžiama nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, nes nėra vien tik teikiamos paslaugos vartotoja.
Pateiktuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad pagal 2003-08-07 Valstybinės kainų ir kontrolės komisijos nutarimą Nr.O3-54 patvirtintą Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų maksimalių tarifų nustatymo metodiką, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra (eksploatacija) – tai techninių, administracinių ir vadybinių veiksmų visuma, reikalinga šildymo ir karšto vandens sistemų būklei palaikyti, kad ji galėtų atlikti siekiamą funkciją, bei šios sistemos technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai. Už juos apmokama iš butų, kitų patalpų savininkų surinktų lėšų vadovaujantis Vyriausybės 2001-07-23 nutarimu Nr.603 8.3 p., CK 4.76 str. Namo adresu (duomenys neskelbtini), šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalūs tarifai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004-06-23 sprendimu Nr.319, o nuo 2001-03-17 sprendimu Nr.1-249 (2 t., b.l.42-43).
2012-02-14 ieškovė pateikė pareiškimą dėl reikalavimo sumažinimo, kuriame nurodė, kad atsakovė sumokėjo dalį – 1716,47 Lt skolos (1125,95 Lt administravimo mokesčio, 249,52 Lt už šiukšlių išvežimą, 51,59 Lt pašto išlaidų ir 293,41 Lt už stogo remontą). Šia suma mažina ieškinio reikalavimus. Atsakovė pateikė mokėjimo nurodymą apie 1716,47 Lt skolos dalies sumokėjimą (2 t., b.l.40).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad neginčija aplinkybės, kad yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė ir kad privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti. Nurodė, kad abejonių dėl reikalaujamos priteisti skolos pagrįstumo sukelia tai, kad sąskaitose įrašyti mokesčiai už šildymo ir karšto vandens sistemos remontą bei karšto vandens reguliatorių keitimą išsimokėtinai. Ieškovė nepateikia įrodymų, kas ir kokiu pagrindu atliko šildymo ir karšto vandens sistemos remontą bei karšto vandens reguliatorių keitimą, nepateikia įrodymų, kad tokie darbai iš tikrųjų buvo atlikti. Atsakovei kyla abejonių dėl minėtų darbų atlikimo bei atsiskaitymo už juos. Nurodė, kad nesupranta pateiktų sąskaitų, kas įeina į sąvoką „eksploatacija“, nes mokestis už šildymo ir karšto vandens sistemos eksploataciją yra nurodomas kitoje eilutėje. Nurodė, kad bendrasavininkai turi ne tik pareigas, bet ir teises. Įstatymas numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Šiuo atveju atsakovė bendrojo naudojimo objektais, t.y. šildymu ir karštu vandeniu nesinaudoja ir jokios naudos iš šių objektų negauna. Atsakovei nuosavybes teise priklausančiose patalpose atjungtas šildymas bei karštas vanduo, t.y. atsakovei nėra teikiama nei šildymo, nei karšto vandens paslauga. Atsakovė nesinaudoja šiais bendro naudojimo objektais, todėl laikosi nuomonės, kad ieškovės reikalavimas mokėti už šildymo ir karšto vandens eksploataciją bei už karšto vandens reguliatorių keitimą ir šildymo bei karšto vandens sistemos remontą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Juolab, kad šios išlaidos atsiranda tik dėl įrenginio naudojimo. Už šildymo ir karšto vandens eksploataciją bei šių įrenginių remontą turėtų mokėti namo gyventojai, kurie šia įranga naudojasi, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-22 sprendimu ieškinį patenkino visiškai; priteisė ieškovei UAB „Mūsų namų valdos“ iš atsakovės N. R. 2569,04 Lt (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt devynis litus 04 ct) skolos už per laikotarpį nuo 2007-01-31 iki 2011-07-31 suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2569,04 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2011-08-03, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 389 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 00 ct.) bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliacinius skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodo, jog pagal tuo metu galiojusią tvarką nebuvo nuostatų reglamentuojančių vartotojo teisę nutraukti šilumos vartojimą, tačiau ši aplinkybė nepaneigia vartotojo teisės nutraukti šilumos vartojimo santykius. Nurodė, jog šilumos vartojimas yra ne pareiga, o teisė, kurios vartotojas gali bet kada laisva valia atsisakyti. Pažymėjo, jog ji nėra šilumos ir karšto vandens inžinerinės įrangos bendraturtė, nes negali savo teisių įgyvendinti de facto ir de jure. Apeliaciniame skunde teigiama, jog vartotojas turi pareigą mokėti už gautą prekę ar paslaugą, o kadangi šiuo atveju šilumos energijos ir karšto vandens vartojimas buvo nutrauktas, tai iš atsakovės negalima reikalauti mokėti už paslaugą, kurios pastaroji negavo. Atsakovė mano, jog atsijungdama nuo pastato bendrosios inžinerinės šildymo ir karšto vandens sistemos ją yra perleidusi kitiems namo bendraturčiams, todėl nebėra šios inžinerinės sistemos bendraturte ir neprivalo mokėti už minėtos sistemos eksploataciją ar bet kokį remontą. Teigia, jog tas faktas, kad yra atsijungusi nuo sistemos, reiškia, jog ji nėra bendrosios inžinerinės sistemos bendraturtė. Atsakovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą peržengė reikalavimų ribas taip pažeisdamas procesinės teisės normas, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį bendroji šilumos energijos ir karšto vandens inžinerinė įranga yra laikoma bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais). Nurodė, jog nuosavybės bendraturčiai turi ne tik teises tačiau ir pareigas, kurios kyla iš įstatymų suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą. Pažymi, jog net ir teisėtai atsijungus nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos išlieka įstatymų numatyta pareiga apmokėti atitinkamas su bendruoju turtu susijusias išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pareikštų reikalavimų ribų neperžengė, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje patenkino ieškovo ieškinį ir nurodė, jog patenkina konkrečius reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė, o ieškovė yra butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės adminstratorė. Apeliantei priklausantis butas nuo 1995 m. atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir šildomas iš kito energijos šaltinio; kitų butų savininkai centralizuota šildymo sistema naudojasi ir moka ieškovei už sunaudotą šilumos energiją. Tarp bylos šalių yra kilęs ginčas dėl pareigos mokėti mokesčius ir kitas rinkliavas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, eksploataciją, išlaikymą bei bendrojo naudojimo patalpų šildymą.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalį bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Bendrosios dalinės nuosavybės atveju susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: bendraturčių kaip vieno subjekto santykiai su trečiaisiais asmenimis (santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas), vadinamieji išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, ir bendraturčių tarpusavio santykiai, vadinamieji vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas yra tas, kad savininkų daugetas lemia, jog, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto teisiniai santykiai tarp bendraturčių dėl įvairių tarpusavio teisių ir pareigų vienas kito atžvilgiu, tarp jų pareiga apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti, prižiūrėti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).
Kolegija pažymi, jog tas faktas, kad atsakovė yra atsijungusi nuo bendrosios inžinerinės šildymo ir karšto vandens sistemos nereiškia, jog ji nėra bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkė. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Aukščiausias teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-514/2004). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė nuo 2007 m. nevykdo pagal įstatymus bendrasavininkui tenkančių pareigų, nemoka mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys yra patenkinamas visiškai, yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai nurodo, jog teismas peržengė reikalavimų ribas. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje konstatuota, jog ieškinys tenkinamas visiškai. Teismo sprendimas privalo būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu tuomet, kai jis yra tinkamai ir išsamiai motyvuojamas, tačiau teismas yra laisvas pasirinkti motyvacijos argumentus. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bendrasavininkui tenka pareiga ne tik mokėti už bendrojo naudojimo objektų eksploataciją, tačiau ir už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, jog vartotojas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Pagal CK 4.76 ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su bendrasavininko pareigomis mokėti mokesčius ir kitas rinkliavas būtinas bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos išlaidoms padengti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.), todėl jis paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 ir 331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-22 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą