- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-07
- Bylos Nr.
- 2A-1734-510/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Algimantas Kukalis, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- A. K., V. R.
- Atsakovas
- Alytaus rajono savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Šv, valstybės įmonė Registrų centras
- Pareiškėjas
- Alytaus miesto savivaldybės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovams A. K. ir V. R., jų atstovui advokatui V. Tučkui, atsakovo Alytaus rajono savivaldybės atstovei B. A., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui G. Š., trečiojo asmens Šv. Elžbietos seserų kongregacijos atstovui advokatui V. Sirvydžiui, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. K. ir V. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-389-59/2011 pagal pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu bei pagal ieškovų A. K. ir V. R. ieškinį Alytaus miesto savivaldybei ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo ir nuosavybės teisių pripažinimo pagal įgyjamąją senatį, tretieji asmenys - valstybės įmonė Registrų centras, Šv. Elžbietos seserų kongregacija, Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. ir V. R. ieškinyje (2 t., b. l. 136) nurodė, kad jų garažai, namų valdos žemės sklypo plane pažymėti 7I1/p (kituose dokumentuose 7G1/p) ir 6G1/p), esantys (duomenys neskelbtini), buvo statomi apie 1970 metus Lietuvos geležinkelių Kauno geležinkelio ruožo naudojamoje teritorijoje ruožo viršininkui leidus. Garažą statė garvežio mašinistas A. G. (miręs) ir garvežio mašinisto padėjėjas J. C. (miręs) savo ir Kauno geležinkelio ruožo reikmėms: garvežių tepalams ir smulkiems garvežių aptarnavimo įrankiams sandėliuoti ir savo nuosaviems automobiliams laikyti. Garažai buvo pastatyti vienas prieš kitą galais. Jų vienas šonas sublokuotas su kartu statomais sandėliukais (namų valdos ūkio plane žymimi 211p), kurių galinės sienos garažams tapo garažų šoninėmis sienomis. Garažai yra po vienu stogu su sandėliukais. Minėtų sandėliukų 1/3 dalis priklauso A. K., o V. R. - 2/3 dalys. A. G. ir J. C. nuo 1994 metų šiais garažais naudojosi vieni ir sąžiningai juos valdė. A. K. 1998 m. rugpjūčio 22 d. garažą 7I1/p perleido R. C. (mirusio J. C. sūnaus V. C. žmona). V. R. ten pat esantį garažą 6G1/p įgijo iš A. G. žmonos A. G. 1996 m. kovo mėnesį. Daiktinės teisės į juos nebuvo įregistruotos. A. K. ir V. R. yra šių daiktų valdytojai ir sąžiningi jų įgijėjai pagal įgyjamąją senatį. A. K. 2002 metais pradėjo tvarkyti garažo priklausomybės dokumentus ir kreipėsi į atsakovą Alytaus apskrities viršininką dėl leidimo gavimo parengti garažo projektą ir gauti leidimą jo statybai. Alytaus apskrities viršininkas 2002 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 95-s leido parengti projektą ir nustatyta tvarka gauti leidimą statybai. Dokumentų tvarkymas nebuvo baigtas dėl ieškovo sunkaus onkologinio susirgimo. 2005 m. rugpjūčio 26 d. pradėtas 0,0722 ha sklypo, priklausančio suinteresuotam asmeniui Šv. Elžbietos seserų kongregacijai, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimas dėl šio sklypo naudojimo būdo keitimo ir tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo. Šv. Elžbietos seserų kongregacijai prašant ieškovai geranoriškai 2006 m. balandžio 28 d. pasirašė sutikimą dėl požeminių komunikacijų, kuriuo sutiko, kad per jų žemės sklypą būtų tiesiamos vandentiekio ir kanalizacijos požeminės komunikacijos ir kad jų aptarnavimui būtų nustatytas servitutas ieškovų sklypui. Detaliajame plane įvažiavimas į 0,722 ha sklypą nebuvo suprojektuotas per ieškovų valdomus garažus. Detaliojo plano architektės D. P. sudaryto Aiškinamojo rašto skyrius „Privažiavimai“ jau buvo kitokio turinio. Jame nurodoma, kad į formuojamą sklypą įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nugriaunant savavališkai ant įvažiavimo užstatytus statinius. 2006 m. gegužės 18 d. detaliojo plano svarstyme visi dalyvavę pasisakė, kad įvažiavimo kelią į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) sklypą projektuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Nors gyventojai išsiskirstė nebalsavę, tačiau nutariamoji dalis yra toliau tęsti projektavimo darbus, reikalaujant nugriauti savavališkai pastatytą garažą. Alytaus miesto savivaldybės taryba 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-155 patvirtino 0,0722 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo ir tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detalųjį planą, pagal kurį per ieškovų įgytus garažus numatytas įvažiavimas į 0,0722 ha sklypą. Alytaus apskrities viršininkas 2007 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. (1.4.) - ST-21 2002 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. 95-s pripažino netekusiu galios ir pareikalavo, kad ieškovas iki 2007 m. birželio 8 d. savo lėšomis nugriautų savavališkai pastatytą garažą ir sutvarkytų statybvietę. Reikalavimas nugriauti garažus pagrįstas Šv. Elžbietos seserų kongregacijos interesu įsirengti įvažiavimą garažų buvimo vietoje. Tai pažeidžia A. K. teisėtus lūkesčius į nuosavybės įteisinimą. Alytaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr.95-s, leidęs ieškovui A. K. parengti savavališkai pastatyto garažo esančio projektą ir nustatyta tvarka gauti leidimą statybai, yra teisėtas ir negali būti vienašališkai naikinamas, nes jo priėmimo metu nebuvo pažeista jokia Statybos ar kito įstatymo imperatyvi nuostata. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. T-155 negalėjo būti priimtas, nes jo priėmimo metu galiojo ir veikė Alytaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. 95-s. Be to, buvo pažeistos planavimo sąlygos, nes ieškovai nebuvo įtraukti į žemės sklypų savininkų sąrašą, kuriems Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies tvarka turėjo būti informuota apie planuojamą teritoriją. Ieškovai prašė panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2007m. vasario 8 d. įsakymą Nr. (1.4.)-ST-21 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Alytaus mieste“; panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. T-155 4 punktą dėl 0,0722 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo ir tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detaliojo plano patvirtinimo; nustatyti faktą, kad ieškovas A. K. nuosavybės teisę į 19,18 kv. m ploto, 1 aukšto betoninių pamatų, plytų sienų, medinės perdangos, šlaitinės konstrukcijos, šiferio dangos stogo, vidutinės rinkos 2 368 litų vertės garažą, plane žymimą indeksu 7l/p, paskirtis - pagalbinio ūkio, esantį šalia (duomenys neskelbtini) sklypo, įgijo pagal įgyjamąją senatį; nustatyti faktą, kad ieškovas V. R. nuosavybės teisę į 9,18 kv. m ploto, 1 aukšto betoninių pamatų, plytų sienų, medinės perdangos, šlaitinės konstrukcijos, šiferio dangos stogo vidutinės rinkos 2 368 Lt vertės garažą, plane žymimą indeksu 6Gl/p, paskirtis - pagalbinio ūkio, esantį šalia (duomenys neskelbtini), sklypo, įgijo pagal įgyjamąją senatį.
Pareiškėjas Alytaus miesto savivaldybė prašė pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn du garažus, 80,5 kubinių metrų tūrio, ir pagalbinio ūkio paskirties ūkinį pastatą, 66 kubinių metrų tūrio, esančius (duomenys neskelbtini) g. 28. Pareiškimas buvo grindžiamas šiais motyvas. 2007 m. kovo 8 d. Alytaus miesto savivaldybė apskaitos aktu Nr. BS-01 įvertino ir apskaitė bešeimininkį turtą, t. y. du garažus ir pagalbinio ūkio paskirties ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) g. 28. Apie procedūras dėl šių statinių pripažinimo bešeimininkiu buvo paskelbta laikraštyje „Alytaus naujienos“ ir „Respublika“. 2008 m. kovo 6 d. savivaldybė gavo A. K. ir V. R. prašymus, kuriuose jie nurodė, kad jie yra šių pastatų savininkai, tačiau jie nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų neturi ir teisinė registracija jų vardu neatlikta. Alytaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 95-S A. K. leista parengti savavališkai pastatyto garažo projektą ir nustatyta tvarka gauti leidimą statybai. 2007 m. vasario 8 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu, pastarasis įsakymas dėl leidimo gavimo statybai pripažintas netekusiu galios. V. R. taip pat kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę ir Alytaus apskrities viršininką dėl statinių įteisinimo, tačiau šis jo prašymas yra vienintelis įrodymas, kad jis susijęs su šiuo statiniu. Nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų jis taip pat neturi. Statiniai pastatyti valstybinėje žemėje. 2006 m. rugpjūčio 31 d. Alytaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-155 patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 26, naudojimo būdo keitimo, tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detalųjį planą, pagal kurį toje vietovėje, kur stovi garažai yra numatytas privažiavimas prie Šv. Elžbietos seserų kongregacijos pastatų.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu nusprendė ieškovų A. K. ir V. R. ieškinį atmesti. Teismas nusprendė Alytaus miesto savivaldybės prašymą tenkinti - ūkiniame pastate du garažus 80,5 m³ tūrio ir pagalbinio ūkio paskirties ūkinį pastatą 66 m³ tūrio, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bešeimininkiais ir perduoti juos Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn; priteisti iš A. K. ir V. R. solidariai 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų Šv. Elžbietos seserų kongregacijai ir 214,94 Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendime nurodė, kad statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Jei statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto, kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo. A. K. ir V. R. yra užėmę neteisėtai pastatytus ir neteisėtai įsigytus garažus. Pirkimo –pardavimo sutartis galioja tik ją patvirtinus notarui. Ieškovai šiuo metu naudojasi ginčo garažais. Faktiniai naudotojai jokių daiktinių teisių nesukuria, todėl nėra pagrindo ieškovams pripažinti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį. 2006 m. rugpjūčio 31 d. Alytaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-155 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo ir tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detalųjį planą, pagal kurį toje vietoje, kur stovi garažai yra numatytas pravažiavimas prie Šv. Elžbietos seserų kongregacijos pastatų. Šis Alytaus miesto tarybos sprendimas neapskųstas. Minėti garažai pastatyti valstybinėje žemėje. Jų teisėtų šeimininkų nėra. Daiktai, kuriuos siekia įsigyti ieškovai neturi nei teisėtai pastatytų statinių statuso nei nekilnojamųjų daiktų statuso. Ginčijamas Alytaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. (1.4)-ST-21 teisės aktams neprieštarauja. Ieškovas A. K. per protingą terminą (tarp Alytaus apskrities viršininko išleistų įsakymų praėjo penkeri metai) nepasinaudojo jam suteikta galimybe ir neįteisino savavališkai pastatytų garažų be pateisinamos priežasties. Ieškovas A. K. sunkiai sirgo jau 1996-1997 metais. Alytaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. (1.4)-ST-21 priimtas pasikeitus įstatymo leidėjo požiūriui dėl savavališkų statybų. Po 2006 m. spalio 31 d. sugriežtėjus Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatoms, apskričių viršininkams nebuvo sutekta teisė įteisinti savavališkai pastatytų statinių. Jiems išliko pareiga tik šalinti savavališkos statybos padarinius. Todėl reikalavimas panaikinti ginčijamą Alytaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. (1.4)-ST-21 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Alytaus mieste“ atmestinas.
Šalies argumentai
Ieškovai A. K. ir V. R. apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, o Alytaus miesto savivaldybės prašymą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas. Ieškovai nebuvo įgiję nuosavybės teisių į garažus iki sueinant 10 metų terminui, numatytam CK 4.68 straipsnio 1 dalyje. Teisminio nagrinėjimo dalykas šiuo atveju yra CK 4.58 - 4.71 straipsniuose numatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas. Ieškovai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisių kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu. Byloje yra dokumentas, jog R. C. pardavė garažą (duomenys neskelbtini) gatvėje prie 28 namo ir gavo iš A. K. 1000 Lt. Tai yra dokumentas, kuris A. K. pagrindžia įgyjamosios senaties valdymo pradžią - 1998 m. rugpjūčio 22 d. V. R. garažą, plane žymimą 6G1/p įgijo iš A. G. 1996 m. kovo mėnesį. Tai paliudijo teisme apklausti liudytojai. Abiem atvejais imperatyvių įstatymo normų reikalavimus atitinkančių garažų pirkimo - pardavimo sutarčių sudaryta nebuvo, nes garažų kadastro duomenų bylų nebuvo. Ginčo turtas nėra nei fizinio asmens, nei valstybės, nei savivaldybės turtas, nėra įregistruotas kito asmens vardu. Visą valdymo laikotarpį garažai buvo valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, garažų valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Teismo išvada, kad ieškovai yra užėmę neteisėtai pastatytus ir neteisėtai įsigytus garažus, yra nepagrįsta. Visa būtina dokumentacija buvo. tik ji neišliko. Teismui nustačius, kad garažai pagal įgyjamąją senatį tapo ieškovų nuosavybė, turėjo panaikinti 2007 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. (1.4.)-ST-21, taip pat turėjo būti panaikintas ir Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. T-155 4 punktas, o Alytaus miesto savivaldybės prašymas dėl garažų pripažinimo bešeimininkiais turėjo būti atmestas. Kelias 0,0722 ha sklypo naudojimo būdo keitimo ir tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detaliajame plane suprojektuotas per ieškovų garažus, nors daugiau nei pusę amžiaus įvažiavimas į sklypą buvo iš pietinės pusės.
Atsiliepimas
Pareiškėjas (pagal ieškinį atsakovas) Alytaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 n. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad teismas priėmė išsamų ir motyvuotą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Naudojimasis garažais nėra pagrindas jų nuosavybės teisėms į ginčijamus garažus atsirasti, nes faktiniai naudotojai jokių daiktinių teisių nesukuria.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Jei statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto, kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Teismas byloje nustatė, kad ginčo garažus apie 1970 m. pastatė Lietuvos geležinkelių Kauno geležinkelių ruožas, Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Po 2006 m. spalio 31 d. sugriežtėjus Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatoms, apskričių viršininkams nebesuteikta teisė įteisinti savavališkai pastatytų statinių, tačiau išliko pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovui A. K. apdairiai ir per protingą terminą nepasinaudojus Alytaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 95-S suteiktomis teisėmis, ieškovų reikalavimas panaikinti ginčijamą Alytaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. (1.4)-ST-21 yra nepagrįstas ir atmestinas.
Trečiasis asmuo Šv. Elžbietos seserų kongregacija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovų A. K. ir V. R. apeliacinį skundą atmesti, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus įrodymus, siekė pagrįsto ir teisėto sprendimo, toks sprendimas buvo pasiektas. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, jog ginčo turtas yra pastatytas valstybinėje žemėje, t. y. neteisėtai užimant kitam savininkui priklausantį nekilnojamąjį daiktą. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovai A. K. ir V. R. teisėtai įgijo garažus, nepateikta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo A. K. motyvus, kurie kartojami apeliaciniame skunde, esą ieškovas A. K. negalėjo įteisinti statinių dėl ligos. Teismas sprendimą pagrindė teisinga išvada, jog A. K. galėjo notariškai įpareigoti paties pasirinktą atstovą Alytaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 18 d. įsakymui Nr. 95-S įvykdyti.
Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ginčą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka bei vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Šioje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl ieškovų A. K. ir V. R. teisių į du mūrinius garažus. Iš byloje esančių nuotraukų (4 t., b.l. 86-87) matyti, kad garažai pastatyti vienas prieš kitą galais, o viena jų pusė sublokuota su sandėliukais, kurių galinės sienos yra garažų šoninės sienos. Ieškovai yra 0,2129 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas, 4 t., b. l. b. l. 94 ). Iš žemės sklypo ribų plano (4 t., b. l. 95) matyti, kad į šio žemės sklypo ribas patenka tik sandėliukai, o prie jų priblokuoti ginčo garažai yra už sklypo ribų, tai yra valstybinėje žemėje.
Nustatyta, kad Alytaus apskrities viršininkas 2002 m. lapkričio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 95-1 (1t., b. l. 9), kuriuo leido ieškovui A. K. parengti savavališkai pastatyto garažo 7I1p projektą ir nustatyta tvarka gauti leidimą statybai.
Alytaus miesto savivaldybės taryba 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-155 (1 t., b. l. 35) patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo ir tvarkymo bei naudojimo rėžimo nustatymo detalųjį planą. Detaliojo plano aiškinamajame rašte ir brėžinyje numatyta, kad minėtus statinius, kaip savavališkai pastatytus, numatoma nugriauti.
Alytaus apskrities viršininkas 2007 m. vasario 8 d. priėmė įsakymą Nr. (1.4.)-ST-21 (1t., b. l. 11), kuriuo pripažino 2002 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. 95-1 netekusiu galios bei pareikalavo, kad A. K. savo lėšomis nugriautų savavališkai pastatytą garažą 7I1p ir sutvarkytų statybvietę.
Ieškovai V. R. ir A. K. šioje byloje pareikštus reikalavimus pagrindė teiginiu, jog atitinkamai 1996 ir 1998 metais ginčo garažus įsigijo iš fizinių asmenų, jie šiais garažais naudojosi vieni ir sąžiningai juos valdo iki šiol.
CK 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus (CK 4.49 straipsnio 3 dalis).
Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 95³ straipsnio 3 dalis numatė, kad nekilnojamuoju turtu paprastai laikomi tokie daiktai, kurie yra susiję su žeme ir kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei esmės ir iš esmės nesumažinus jų vertės; pvz.: žemė, pastatai, fabrikai ir kitas turtas, kuris pagal savo prigimtį yra nekilnojamasis arba tokiu pripažįstamas įstatymuose. Ginčo garažai atitiko šiame straipsnyje įtvirtintą nekilnojamojo turto sampratą, tačiau statyba turėjo būti įteisinta ir pagal 1964 metų Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta. Ieškovų nurodytu laiku (1996 ir 1998 metais) jų sudaryti nesilaikant privalomos notarinės formos bet kokie neįteisintų garažų įsigijimo sandoriai yra niekiniai (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, CK 1.78 straipsnio 1 dalis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovams jokių teisių į šį turtą nesukuria. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Jei statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto, kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo.
Be to, patys ieškovai patikslintame ieškinyje (2 t., b. l. 136) nurodė, kad garažai buvo pastatyti maždaug 1970 metais Lietuvos geležinkelių Kauno geležinkelio ruožo teritorijoje garvežių tepalams ir smulkiems garvežių aptarnavimo įrankiams sandėliuoti ir juos stačiusių asmenų nuosaviems automobiliams laikyti. Ieškovai atsiliepime į Alytaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininku (4 t., b. l. 74-76) patvirtino, kad abu garažai buvo skirti geležinkelio poreikiams. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos ieškovų teiginius, į tai, kad garažai niekada nebuvo teisiškai įregistruoti kaip privačių asmenų nuosavybė, jog jie yra pastatyti valstybinėje žemėje, daro išvadą, kad garažai buvo pastatyti kaip valstybės turtas. Ieškovai atsiliepime į Alytaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu (4 t., b.l. 74-76) taip pat patvirtino, kad ir 66 kubinių metrų tūrio pagalbinio ūkio paskirties pastatas, kurį apylinkės teismas Alytaus rajono savivaldybės prašymu pripažino bešeimininkiu turtu, iki 1996 metų buvo naudojamas geležinkelio poreikiams, o vėliau šis statinys liko be priežiūros ir tik tada juo pradėjo naudotis ieškovas V. R. (dėl šio statinio apeliaciniame skunde jokių argumentų apeliantai nenurodė).
Kaip minėta, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus (CK 4.49 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2011, konstatavo, kad šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Teisėjų kolegija išaiškino, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, jog nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.
Remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovai į ginčo garažus teisės aktų nustatyta tvarka jokių teisių nėra įgiję, o dėl CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtino draudimo negalima garažus dėl jų ilgalaikio valdymo pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi. Apeliantų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad garažai nebuvo perduoti Alytaus miesto savivaldybei ir nėra įtraukti į AB „Lietuvos geležinkeliai“ apskaitą, nepaneigia to fakto, jog jie buvo pastatyti kaip valstybės nuosavybė. Kadangi ieškovai teisių į ginčo turtą neturi, jie neturi reikalavimo teisės ginčyti Alytaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. (1.4.)-ST-21 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Alytaus mieste“; panaikinimo ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. T-155 4 punkto dėl 0,0722 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo ir tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detaliojo plano patvirtinimo. Dėl tos pačios priežasties kolegija pripažįsta teisiškai nereikšmingais ieškovų apeliacinio skundo argumentus dėl apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas Alytaus miesto savivaldybės pareiškimas dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.
Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė iš jų trečiojo asmens Šv. Elžbietos seserų kongregacijos naudai bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija mano, kad šis apeliantų argumentas taip pat yra nepagrįstas. Šv. Elžbietos seserų kongregacija šioje byloje turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Kadangi ieškovų ieškinys buvo atmestas, Šv. Elžbietos seserų kongregacija turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,
nutaria
Apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
.