Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-02-02 · Civilinė byla Nr. 2A-181-796/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-02
Bylos Nr.
2A-181-796/2017
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00208-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
Atsakovas
A. V.
Ieškovas
G. K.
Civilinė byla Nr. 2A-181-796/2017Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00208-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1.; 2.3.4.4.3.; 3.3.1.18.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei G. K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. V. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, kuriuo prašė padidinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-04-09 nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartimi nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. G. V. dydį iki 220 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų bei pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-05 nutartimi nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti, kad:Atsakovas A. V. bendrauja su sūnumi M. G. V. kas antrą šeštadienį, taip pat šv. Kalėdų, šv. Velykų vieną dieną, Tėvo dieną ir A. V. gimimo dieną nuo 10 val. iki 20 val. vakaro.Atsakovas A. V. bendrauja su sūnumi ne mažiau kaip dvi savaites M. G. V. vasaros atostogų metu, apie pageidavimą paimti sūnų atsakovas praneša ieškovei prieš dvi savaites.Nustatytomis dienomis, ne vėliau ankstesniuose punktuose nurodyto laiko ir tik su sūnaus sutikimu atsakovas A. V. pasiima ir grąžina, o ieškovė G. K. perduoda sūnų jos gyvenamojoje vietoje.Bet koks kitas, negu patvirtinta, atsakovo A. V. bendravimas su sūnumi leidžiamas tik ieškovei G. K. ir sūnui M. G. V. sutikus.Ieškovė nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2013-04-09 nutartimi iš atsakovo priteistas 350 Lt (101,36 Eur) dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui M. G. V. išlaikyti. Paaiškino, kad šios sumos nebepakanka vaiko materialiniams ir dvasiniams poreikiams patenkinti, nes sūnaus poreikiai nuolat didėja, dėl sveikatos problemų jam reikalingi ne tik vaistai, bet ir geresnis maitinimas, maisto papildai. Pažymėjo, kad po teismo nutarties priėmimo padidėjo būsto išlaikymo, komunalinių paslaugų išlaidos, taip pat maisto, vaistų, mokymosi priemonių kainos. Be to, šiais metais vaikas pradės lankyti mokyklą, todėl jo poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 440 Eur suma. Ieškovės teigimu, atsakovo teikiamas išlaikymas turi būti padidintas iki 220 Eur per mėnesį.Ieškovė taip pat nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-05 nutartimi buvo patvirtinta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val., taip pat vieną dieną šv. Kalėdų ir šv. Velykų švenčių metu, Tėvo dieną, atsakovo gimimo dieną nuo 8 val. iki 20 val. bei ne mažiau kaip dvi savaites vasaros sezono metu. Ieškovės teigimu, teismo patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų, kenkia jo normaliam ir įprastam gyvenimo ritmui, psichologinei būklei. Pažymėjo, kad po susitikimų su tėvu vaikas grįžta nepailsėjęs, neramus, o pastaruoju metu apskritai atsisako bendrauti su tėvu, todėl yra pagrindas keisti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.Atsakovas A. V. pareiškė priešieškinį ieškovei G. K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir juo prašė pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-05 nutartimi nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką bei nustatyti naują bendravimo tvarką, pagal kurią:Nedalyvaujant ieškovei atsakovas su sūnumi gali bendrauti kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val., neporiniais metų savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val., Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną nuo 9 val. iki 20 val., sūnų pasiimdamas iš jo gyvenamosios, ugdymo, gydymo ar kitos buvimo vietos ir parveždamas jį į gyvenamąją vietą.Nedalyvaujant ieškovei atsakovas su sūnumi gali bendrauti antrą šv. Velykų dieną, jei šv. Velykos yra porinį metų savaitgalį, nuo 9 val. iki 20 val., taip pat neporiniais metais per Kūčias ir pirmą šv. Kalėdų dieną nuo gruodžio 23 d. 17 val. iki gruodžio 25 d. 20 val., poriniais metais antrą šv. Kalėdų dieną nuo gruodžio 25 d. 17 val. iki gruodžio 26 d. 20 val., sūnų pasiimdamas iš jo gyvenamosios, ugdymo, gydymo ar kitos buvimo vietos ir parveždamas jį į gyvenamąją vietą.Atsakovo atostogų laikotarpiu vieną kartą per atostogų laikotarpį ir sūnaus vasaros atostogų metu vieną kartą per sūnaus atostogų laikotarpį atsakovas gali pasiimti sūnų dviem savaitėms, sūnų pasiimdamas iš jo gyvenamosios, ugdymo, gydymo ar kitos buvimo vietos 17 val. ir parveždamas jį į gyvenamąją vietą po dviejų savaičių 20 val. Apie savo pageidavimą pasinaudoti tokia teise atsakovas privalo informuoti ieškovę ne mažiau kaip prieš vieną savaitę. Šiuo laikotarpiu ieškovė, atsakovui nedalyvaujant, gali bendrauti su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val. ir vieną savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val., prieš tai pranešusi ne mažiau kaip prieš vieną parą, sūnų pasiimdama iš atsakovo gyvenamosios vietos, sūnaus ugdymo, gydymo ar kitos buvimo vietos ir parveždama jį į atsakovo gyvenamąją vietą ar kitą tuo metu atsakovo buvimo vietą.Atsakovas turi teisę bet kada ir nekliudomai lankyti vaiką ugdymo, gydymo ar kitoje įstaigoje, domėtis jo reikalais, reikšti prašymus minėtoms įstaigoms, dalyvauti tėvų susirinkimuose ir kituose renginiuose.Išvykdama iš savo gyvenamosios vietos be sūnaus ilgesniam kaip 2 parų laikotarpiui ieškovė sūnų privalo palikti atsakovo priežiūrai, apie tai pranešdama atsakovui ne vėliau kaip prieš dvi paras iki vaiko palikimo atsakovo priežiūrai, nurodydama kur ir kada atsakovas gali pasiimti vaiką, ir iki vaiko pasiėmimo iš atsakovo priežiūros grįžus, nurodydama, kur ir kada atsakovas turi atvežti vaiką.Ieškovė privalo informuoti atsakovą apie tai, kur yra sūnus tuo metu, kai atsakovas jį gali pasiimti. Vaiko pasiėmimo momentu ieškovė privalo informuoti atsakovą apie vaiko problemas, sveikatą ir kitus jo reikalus. Iškilus sudėtingesnėms vaiko problemoms, ieškovė apie tai privalo informuoti atsakovą nedelsiant. Parvežęs vaiką ieškovei atsakovas privalo ją informuoti apie vaiko problemas, sveikatą ir kitus jo reikalus. Iškilus sudėtingesnėms vaiko problemoms, atsakovas apie tai privalo ją informuoti nedelsiant. Šios nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai ieškovė pasiima vaiką iš atsakovo ir jį parveža atsakovui, vaikui būnant pas atsakovą jo ar vaiko atostogų metu, taip pat palikus vaiką atsakovo priežiūrai, kai ieškovė išvyksta iš savo gyvenamosios vietos ilgesniam kaip dvejų parų laikotarpiui.Atsakovas nurodė, kad dabartinė vaiko ir tėvo bendravimo su vaiku tvarka nėra tinkama, sukelia nepatogumų abiem šalims ir sudaro sąlygas ieškovei piktnaudžiauti, mažinant tėvo ir sūnaus bendravimą, todėl turi būti didinamos atsakovo bendravimo su vaiku galimybės ir nustatoma nauja bendravimo tvarka. Atsakovas pažymėjo, kad pagal jo priešieškinyje siūlomą bendravimo tvarką yra išsprendžiamas klausimas dėl vaiko ir tėvo bendravimo ne poilsio dienomis, švenčių ir atostogų dienomis, jo laikinos priežiūros klausimas, taip pat informacijos apie vaiką gavimo tvarka.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2016-09-14 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas pakeitė Palangos miesto apylinkės teismo 2013-04-09 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. G. V. dydį ir priteisė iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį mokamų išmokų nepilnamečiam vaikui išlaikyti iki jo pilnametystės. Teismas taip pat pakeitė Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-05 nutartimi patvirtintą atsakovo A. V. ir M. G. V. bendravimo tvarką bei nustatė, kad atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. ryto iki sekmadienio 16 val. vakaro; atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku šv. Kalėdų ir šv. Velykų dienomis vieną švenčių dieną, taip pat Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną nuo 10 val. iki 18 val.; atsakovas bendrauja su vaiku ne mažiau kaip dvi savaites vasaros sezono metu, konkretų laiką suderinęs su vaiko motina G. K.; atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku ir kita nei šiuo sprendimu nustatyta tvarka, suderinęs su vaiko motina G. K. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo 18 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 22 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Teismas nustatė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2013-04-09 nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl vaiko M. G. V. išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, kuria šalys susitarė, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina G. K., o A. V. mokės išlaikymą vaikui po 350 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės. Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-05 nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl vaiko tėvo A. V. bendravimo su vaiku M. G. V. tvarkos nustatymo.Įvertinęs byloje esančius duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį teismas konstatavo, kad vaiko tėvų turtinė padėtis nuo 2013 metų, kai teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis dėl vaiko išlaikymo, iš esmės nepasikeitė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos padidėjo vaiko poreikiai, nes vaikas paaugo, nuo 2016-09-01 jis pradėjo lankyti mokyklą. Teismas pažymėjo, kad vaiko sveikatos būklė nėra pagrindas didinti išlaikymo dydį, nes ši aplinkybė jau buvo įvertinta šalims sudarant taikos sutartį 2013 metais. Teismas sprendė, kad siekiant patenkinti padidėjusius vaiko poreikius atsakovas sūnui privalo teikti 150 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį.Spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos teismas pažymėjo, jog dėl uždaro vaiko būdo psichologei ir teismui nepavyko užmegzti kontakto su šalių sūnumi bei išklausyti jo nuomonę nagrinėjamu klausimu. Teismas padarė išvadą, kad dėl vaiko psichologinės ir emocinės būsenos netikslinga iš esmės keisti vaiko bendravimo su tėvu tvarkos, nes tai gali neigiamai paveikti vaiko interesus. Atsižvelgdamas į tai, kad vaikas pradėjo lankyti mokyklą, teismas sprendė, jog siekiant nesutrukdyti pasirengimo mokyklai proceso, tikslinga pakeisti vaiko ir tėvo bendravimo laiką, pavėlinant rytinio susitikimo laiką ir paankstinant vaiko grąžinimo laiką sekmadienį bei švenčių dienomis. Sprendime nurodoma, kad ieškovės siūloma nauja tėvo bendravimo su vaiku tvarka apribos atsakovo galimybes pakankamai bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir laisvalaikyje. Teismas pažymėjo, kad atsakovo priešieškiniu siūlomos naujos bendravimo su vaiku tvarkos šiuo metu nebūtų galima realizuoti, nes atsakovo ir vaiko bendravimas yra nutrūkęs, o vaiko ir tėvo santykiams atnaujinti būtinas mažiausiai vaiko interesams kenkiantis procesas. Teismas sprendė, kad anksčiau šalių nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, pakoreguojant bendravimo laiką, yra tinkama ir pakankama atkurti vaiko ir tėvo santykius, atnaujinti jų bendravimą bei užtikrinti vaiko ir tėvo interesus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. V. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-09-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai padidino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį. Apeliantas pažymi, kad po Palangos miesto apylinkės teismo 2013-04-09 nutarties priėmimo vaiko poreikiai iš esmės nepasikeitė, tačiau padidindamas išlaikymo dydį teismas realių vaiko poreikių neanalizavo ir nevertino.Teigia, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 440,50 Eur suma. Apelianto nuomone, tokia suma yra nepagrįstai didelė, nes būtiniesiems sūnaus poreikiams patenkinti su jam tenkančia būsto išlaikymo išlaidų dalimi per mėnesį pakanka 205,42 Eur, todėl teismui nebuvo pagrindo didinti išlaikymo dydžio.Mano, kad teismas netinkamai vertino šalių turtinę padėtį. Paaiškino, kad atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro tik 362,39 Eur, todėl jis negali mokėti didesnio išlaikymo savo sūnui. Apelianto teigimu, ieškovė gauna prarasto darbingumo kompensaciją iš Italijos, darbo neieško ir sąmoningai negerina savo turtinės padėties, todėl jos reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turėjo būti atmestas.Teigia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Su nedideliais pakeitimais palikdamas galioti buvusią ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarką teismas neatsižvelgė į tai, kad ši bendravimo tvarka yra ydinga, kelianti daug nepatogumų abiem šalims ir sudaro sąlygas atsakovei piktnaudžiauti, mažinant tėvo ir sūnaus bendravimą. Apelianto nuomone, būtina keisti šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką ir suteikti atsakovui platesnes bendravimo su vaiku galimybes, kurios būtų užtikrintos teismui patenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimus.Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį ir dėl to neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas atsakovui iš ieškovės turėjo priteisti 225 Eur atstovavimo išlaidų. Be to, teismas nepagrįstai priteisė ieškovei jos sumokėtą žyminį mokestį, nes ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo buvo atmestas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Palangos miesto apylinkės teismo 2016-09-14 sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai padidino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį. Pažymi, jog teismo posėdžio metu pats atsakovas pripažino, jog vaiko poreikiai padidėjo, ir jis sutiko mokėti po 150 Eur per mėnesį sūnui išlaikyti.Teigia, kad atsakovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka yra nepagrįsta, nes šiuo metu vaiko ir tėvo bendravimas yra nutrūkęs ir neatitiktų vaiko interesų. Paaiškino, kad atsakovas niekada nesilaikė patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, sūnaus sveikata ir jo poreikiais nesidomėjo.Mano, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis bei iš dalies pakeista tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 str. 2 d. ir 3.192 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 str., CPK 279 str. 5 d.). CK 3.201 str. 1 d. nustato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Taigi pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai.Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2013-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-117-890/2013 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl jų nepilnamečio vaiko M. G. V. išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal teismo patvirtintą taikos sutartį šalys susitarė, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina G. K., o atsakovas A. V. mokės išlaikymą vaikui po 350 Lt (101,36 Eur) kas mėnesį iki jo pilnametystės. 2016-03-18 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo, be kita ko, prašė padidinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-04-09 nutartimi priteisto išlaikymo dydį iki 220 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies ir išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui dydis padidintas iki 150 Eur per mėnesį.Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai padidino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį. Apeliantas pažymi, kad po Palangos miesto apylinkės teismo 2013-04-09 nutarties priėmimo vaiko poreikiai iš esmės nepasikeitė, tačiau padidindamas išlaikymo dydį teismas realių vaiko poreikių neanalizavo ir nevertino. Apelianto nuomone, ieškovės nurodyta 440,50 Eur mėnesio išlaidų suma yra nepagrįstai didelė, nes būtiniesiems sūnaus poreikiams patenkinti su jam tenkančia būsto išlaikymo išlaidų dalimi per mėnesį pakanka 205,42 Eur. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, jog nepilnamečiam sūnui M. G. V. išlaikyti per mėnesį reikia apie 440 Eur. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė detalų nepilnamečiam sūnui išlaikyti reikalingų išlaidų apskaičiavimą, iš kurio matyti, jog maistui per mėnesį vidutiniškai išleidžiama 182,50 Eur, aprangai – 35 Eur, avalynei – 25 Eur, žieminiams rūbams – 18 Eur, ugdymo priemonėms – 20 Eur, higienos priemonėms – 8 Eur, laisvalaikiui – 50 Eur, sveikatos priežiūrai – 50 Eur, patalynei – 7 Eur, jam tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis sudaro 45 Eur (b. l. 10). Kolegija pripažįsta, jog minėtos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės, nes atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, pripažintina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad vaiko maistui per mėnesį pakanka 90 Eur, t. y. 3 Eur per dieną, tačiau įvertinus dabartines maisto ir paslaugų kainas, akivaizdu, jog tokia suma nėra pakankama visavertei vaiko mitybai užtikrinti. Be to, iš byloje esančių ieškovės paaiškinimų ir kitų įrodymų matyti, jog vaikas turi sveikatos problemų ir dėl to jam yra reikalinga geresnė mityba. Pažymėtina, kad apeliantas savo skunde taip pat nurodo, jog vaiko poreikiams patenkinti būtinas prekes galima nupirkti už mažesnę nei ieškovės nurodytą kainą, tačiau šie atsakovo skaičiavimai iš esmės pagrįsti jo subjektyviu vertinimu ir prielaidomis, todėl šie skaičiavimai nepaneigia ieškovės nurodytų išlaidų dydžio, kurios, teismo vertinimu, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad vaikas nuo 2016-09-01 pradėjo lankyti mokyklą, todėl ši aplinkybė taip pat objektyviai lemia padidėjusias vaiko išlaikymo išlaidas. Spręsdamas dėl vaiko poreikiams patenkinti būtinos išlaidų sumos apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog dalis ieškovės nurodytų išlaidų, pavyzdžiui, išlaidos žieminiams rūbams, atostogoms, kelionėms, patalynei ir pan., nėra patiriamos kiekvieną mėnesį. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad po Palangos miesto apylinkės teismo 2013-04-09 nutarties priėmimo iš esmės būtų pasikeitusi vaiko sveikatos būklė, dėl kurios būtų atsiradę papildomų vaiko išlaikymo išlaidų. Įvertinusi vaiko amžių ir jo poreikius, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 300 Eur suma, todėl ši aplinkybė sudarė pagrindą teismui padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį iki 150 Eur per mėnesį (CK 3.201 str. 2 d.).Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad spręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas netinkamai vertino šalių turtinę padėtį. Paaiškino, kad atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro tik 362,39 Eur, todėl jis negali mokėti didesnio išlaikymo savo sūnui. Apelianto teigimu, ieškovė gauna prarasto darbingumo kompensaciją iš Italijos, darbo neieško ir sąmoningai negerina savo turtinės padėties, todėl jos reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turėjo būti atmestas. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010 ir kt.).Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruota viena transporto priemonė „Opel Vectra“ (1996 m.). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė paaiškino, kad dėl sveikatos būklės šiuo metu ji nedirba. Ieškovė taip pat patvirtino, kad gauna išmokas iš Italijos, tačiau išsamesnių duomenų apie šios rūšies pajamas byloje nėra pateikta. Nors tikslių duomenų apie ieškovės gaunamas pajamas byloje nėra, tačiau pažymėtina, kad skundžiamu teismo sprendimu išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis padidintas ne dėl pasikeitusios tėvų turtinės padėties, o dėl padidėjusių vaiko poreikių. Pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui nėra nustatyta didesnė vaiko išlaikymo našta, todėl priėmus skundžiamą sprendimą, ieškovei taip pat tenka tokio paties dydžio vaiko išlaikymo prievolė kaip ir atsakovui. Pažymėtina, kad atsakovas byloje neįrodė ir neįrodinėjo aplinkybių, jog ieškovei turėtų tekti didesnė vaiko išlaikymo našta, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovė gauna išmokas, nagrinėjamu atveju nešalina atsakovo pareigos teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą.Byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,0676 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu registruotos trys transporto priemonės, kurios buvo įgytos 2015–2016 metais. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas paaiškino, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 362,39 Eur, todėl šios pajamos nėra pakankamos teikti didesnį išlaikymą vaikui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos bylose suformuotą praktiką, nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nagrinėjamu atveju apeliantas, būdamas darbingo amžiaus, turi galimybę imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti, todėl vien nedidelės atsakovo gaunamos pajamos šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu 2016-08-29 atsakovas paaiškino, jog sutiktų mokėti savo sūnui 150 Eur dydžio išlaikymą, todėl ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina, kad atsakovas turi finansines galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma atitinka atsakovo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria padidintas išlaikymo dydis šalių nepilnamečiam sūnui iki 150 Eur per mėnesį mokamų išmokų, yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo

Apeliantas skunde nurodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Su nedideliais pakeitimais palikdamas galioti buvusią ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarką teismas neatsižvelgė į tai, kad ši bendravimo tvarka yra ydinga, kelianti daug nepatogumų abiem šalims ir sudaro sąlygas atsakovei piktnaudžiauti, mažinant tėvo ir sūnaus bendravimą. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais. CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, CK 3.175 str. 1 d. nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).Iš bylos duomenų nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1174-588/2013 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl vaiko tėvo A. V. bendravimo su vaiku M. G. V. tvarkos nustatymo, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val. vakaro, taip pat vieną dieną šv. Kalėdų ir šv. Velykų švenčių metu, Tėvo dieną, atsakovo gimimo dieną nuo 8 val. iki 20 val. bei ne mažiau kaip dvi savaites vasaros sezono metu. Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir teigė, kad teismo patvirtinta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka neatitinka sūnaus interesų, kenkia jo normaliam ir įprastam gyvenimo ritmui, psichologinei būklei, todėl atsakovo ir vaiko bendravimas turi būti mažinamas, patvirtinant ieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovas byloje pareikštu priešieškiniu įrodinėjo priešingas aplinkybes, t. y. laikėsi nuostatos, jog turi būti sudaromos platesnės galimybės atsakovui bendrauti su vaiku, todėl turi būti nustatyta priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka.Nors tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-05 nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka šalių ir jų nepilnamečio vaiko interesų, tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą teismas iš esmės paliko galioti ankstesnę bendravimo tvarką, nežymiai sutrumpindamas atsakovo ir vaiko bendravimo laiką. Teismas padarė išvadą, kad dėl vaiko psichologinės ir emocinės būsenos netikslinga iš esmės keisti vaiko bendravimo su tėvu tvarką, nes tai gali neigiamai paveikti vaiko interesus. Pažymėtina, kad tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad šiuo metu vaikas visiškai atsisako bendrauti su tėvu, nes tai jam sukelia itin didelių neigiamų emocinių išgyvenimų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, jog vaikas atsisako bendrauti su tėvu. Byloje esančiuose garso įrašuose girdėti, jog šalių sūnus atsisako eiti susitikti su tėvu, raginamas eiti susitikti su atsakovu pradeda verkti (b. l. 45). Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-04-07 išvadoje taip pat nurodoma, kad pastaruoju metu vaikas atsisako vykti pas tėvą. Išvadoje pažymima, kad vieno iš telefoninių pokalbių metu atsakovas su vaiku bendravo reikliu, pakeltu tonu, todėl toks bendravimas neigiamai veikia vaiko psichologinę raidą, jo būseną ir dėl to maksimalus atsakovo bendravimas su sūnumi prieštarauja vaiko interesams. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).Kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).Taigi nors teismas pripažino, kad vaiko psichologinė ir emocinė būklė nėra gera, tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą išsamiau nesiaiškino, kokios yra vaiko atsisakymo bendrauti su tėvu priežastys, ar šios priežastys nelemia poreikio nustatyti minimalų vaiko ir tėvo bendravimą, arba atvirkščiai – ar nėra pagrindo nustatyti tokios bendravimo su vaiku tvarkos, kuri leistų atkurti vaiko ir tėvo ryšius ir sudarytų sąlygas vaikui išvengti neigiamų psichologinių išgyvenimų bendraujant su tėvu. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo riboti tėvo bendravimą su vaiku, tačiau ši teismo išvada nėra pagrįsta išsamiu šiam klausimui reikšmingų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų išnagrinėjimu ir įvertinimu. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad siekiant sužinoti vaiko nuomonę dėl bendravimo su tėvu aplinkybių, į teismo posėdį iškviesta Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro psichologė, tačiau kontakto su vaiku užmegzti ir jo apklausti nepavyko, todėl byla išnagrinėta neišklausius vaiko nuomonės. Įvertinus tai, kad vaikas šiuo metu jau yra 7 metų amžiaus, manytina, kad jo nuomonės išklausymas, taip pat atsisakymo bendrauti su tėvu priežasčių nurodymas galėtų turėti reikšmės sprendžiant byloje kilusį ginčą dėl bendravimo tvarkos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė esminių šioje byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių, leidžiančių teismui daryti išvadą, kokia vaiko bendravimo su tėvu tvarka geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl ši bylos dalis grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nagrinėdamas bylą pakartotinai teismas turėtų išsiaiškinti vaiko ryšį su tėvu, aplinkybes, ar vaikas atsisako bendrauti su tėvu, kodėl vaikas atsisako bendrauti su tėvu bei kas šias priežastis lemia. Tik nustačius šias aplinkybes bus galima įvertinti, kokia atsakovo bendravimo su vaiku tvarka bus tinkamiausia vaikui. Pažymėtina, kad nustatant šias aplinkybes negalima apsiriboti vien byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, prieš tai neišnaudojus visų įmanomų galimybių išklausyti paties vaiko nuomonę nagrinėjamu klausimu. Jeigu dėl psichologinės vaiko būklės teismui nepavyksta užmegzti kontakto su vaiku, manytina, jog tai yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, kuriam išsiaiškinti teismas turėtų išklausyti vaiko nuomonę netiesiogiai per teismo psichologą, kuris atsižvelgdamas į vaiko emocinę būseną, amžių ir brandą pagal poreikį organizuos vieną ar keletą susitikimų saugioje vaikui aplinkoje teisme esančiame vaiko apklausos kambaryje. Atsižvelgdama į tai, kad byloje esantys įrodymai, susiję su atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka, nebuvo visapusiškai pirmosios instancijos teismo išnagrinėti, taip pat į papildomai tirtinų įrodymų pobūdį, jų pagrindu nustatomas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš dalies naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pakeista Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-05 nutartimi patvirtinta atsakovo A. V. ir M. G. V. bendravimo tvarka, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Kita skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Panaikinus skundžiamo teismo sprendimo dalį ir šią bylos dalį grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kolegija nepasisako ir išsamiau su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų nevertina, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra paliekama nepakeista, atitinkamai paliekama nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 18 Eur žyminio mokesčio priteisimo valstybei iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį, kuria pakeista Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-05 nutartimi patvirtinta atsakovo A. V. ir M. G. V. bendravimo tvarka ir ieškovei G. K. iš atsakovo A. V. priteista 22 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėAlona Romanovienė