- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- e2-6644-475/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01569-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Atsakovas
- M. J., uždarosios akcinės bendrovės „Margirdas“
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.3.1Skolininkų ir kreditorių daugetas
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7Bylinėjimosi išlaidos
dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui D. K.,
atsakovui M. J., jo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Margirdas“ atstovui advokatui E. B.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams M. J., uždarajai akcinei bendrovei „Margirdas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų M. J. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Margirdas“ 3 054,82 Eur žalos atlyginimą. Teismo posėdžio metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti 1 010,22 Eur žalos atlyginimo.
Ieškinyje nurodė, kad UAB „Margirdas“ įregistruota 2002 m. spalio 2 d., registracijos adresas – Vandžiogalos pl. 102, Domeikavos k., Kauno r. Šios bendrovės direktorius nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. yra M. J.. Ieškovės Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016 m. sausio 1 d. duomenimis UAB „Margirdas“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 5 563,62 Eur, 2016 m. liepos 1 d. duomenimis – 5 830,36 Eur, 2016 m. rugsėjo 1 d. duomenimis – 6 919,67 Eur, o 2016 m. lapkričio 30 d. duomenimis – 8 695,39 Eur. Nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. ieškovei siekiant išieškoti UAB „Margirdas“ susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kuri kaip matyti vis didėjo, buvo taikytini mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai, t. y. iki 2017 m. vasario 9 d. buvo priimta viso trisdešimt nurodymų kredito įstaigoms nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš UAB „Margirdas“ sąskaitos (sąskaitų), taip pat priimtas sprendimas „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“, kuris buvo perduotas vykdymui antstoliui, tačiau UAB „Margirdas“ mokestinei nepriemokai nemažėjant ir po šių ieškovės priimtų mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdų bei siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą buvo priimtas sprendimas atlikti UAB „Margirdas“ operatyvų patikrinimą. Operatyvaus patikrinimo metu, kuris pradėtas UAB „Margirdas“ 2016 m. gruodžio 13 d. ir baigtas 2016 m. gruodžio 15 d., buvo nustatyta, kad UAB „Margirdas“ visu tikrintinu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Tačiau šiuo laikotarpiu iš UAB „Margirdas“ kasos buvo išmokėta 17 252,96 Eur (7 237,71 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 5 470,00 Eur išmokėta bendrovės atskaitingam asmeniui direktoriui M. J., 2 839,93 Eur išmokėta tiekėjams, 1 140,00 Eur įnešta į UAB „Margirdas“ atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB „Medicinos bankas, 565,32 Eur atlikti kiti mokėjimai, o ieškovei nieko nemokėta mokestinei nepriemokai padengti. Pagal UAB „Margirdas“ avansines apyskaitas buvo išleista 13 516,14 Eur (5 823,36 Eur išmokėta tiekėjams, 2 630,04 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 2 740,00 Eur įnešta į UAB „Margirdas“ atsiskaitomąją sąskaitą, 1 981,19 Eur sumokėta VSDFV, 341,55 Eur atlikti kiti mokėjimai, tačiau ieškovei taip pat nieko nemokėta mokestinei nepriemokai padengti). Iš UAB „Margirdas“ turimų atsiskaitomųjų sąskaitų AB „Swedbank“ ir UAB „Medicinos bankas“ išmokėta 4 961,33 Eur (ieškovei taip pat nebuvo mokama mokestinei nepriemokai dengti) ir šias sumas UAB „Margirdas“ panaudojo ne visiškam atsiskaitymui su valstybe, kaip kreditore, esančia aukštesnėje eilėje, o žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams, t. y. tretiesiems asmenims ir sau, išmokant grynuosius pinigus įvairioms reikmėms tenkinti. Paskutiniai piniginių lėšų išmokėjimai, pažeidžiantys UAB „Margirdas“ kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, UAB „Margirdas“ buvo atlikti 2016 m. lapkričio 18 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2016/51 išmokant 782,36 Eur darbo užmokesčio ir 2016 m. lapkričio 24 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2016/57 išmokant 100,00 Eur „Tele2“. Ieškovas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir laikydamas, jog per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. UAB „Margirdas“ sumokėjo paskesnės eilės kreditoriams (tiekėjams) 8 663,29 Eur, o darbuotojams, esantiems taip pat žemesnėje eilėje nei ieškovė, 9 867,75 Eur darbo užmokesčio, kas akivaizdžiai įrodo, kad UAB „Margirdas“ turėjo galimybę bei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio nuostatas ir pareigą atsiskaityti su valstybės biudžetu, taip pat, jog UAB „Margirdas“ direktorius M. J., kaip juridinio asmens valdymo organo narys, savo neteisėtais veiksmais pažeidė ieškovės, atstovaujančios valstybę, teises bei jos teisėtus interesus ir padarė tokiais veiksmais žalą, 2017 m. vasario 13 d. kreipėsi į Teismą su pareiškimu „Dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nuobaudos paskyrimo ir žalos priteisimo“.
Teismas 2017 m. kovo 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1050-3587/2017, įvertinęs surinktus įrodymus nustatė, kad UAB „Margirdas“ vadovas M. J. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką bei tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas ir nutarė M. J. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti 500,00 Eur baudą, tuo tarpu ieškovės pareiškime nurodytas reikalavimas dėl ieškovės pripažinimo nukentėjusiąja ir 7 798,39 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) dydžio atlyginimo priteisimo iš UAB „Margirdas“ direktoriaus M. J. ieškovės naudai liko neišnagrinėtas, dėl jo teismas visiškai nieko nepasisakė 2017 m. kovo 20 d. nutarime.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-345-478/2017 ieškovės apeliacinio skundo netenkino ir teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarimą paliko nepakeistą, o ieškovo prašymą dėl 7 798,39 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo paliko nenagrinėtu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-70-976/2017, išnagrinėjęs pagal ieškovės prašymą atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. administracinio nusižengimo bylą, nutarė Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovė, įvertindama tai, jog UAB „Margirdas“ turėta mokestinė nepriemoka paskutinių piniginių lėšų neteisėto išmokėjimo UAB „Margirdas“ žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams 2016 m. lapkričio 24 d. iki šios dienos nėra visiškai sumokėta ieškovei, t. y. jos likutis ieškovei šio ieškinio rengimo teismui dieną yra 3 054,82 Eur, taip pat atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo, padarytų ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytu pažeidimu, bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-70-976/2017, nurodytas aplinkybes ir motyvus, reiškia reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, kuris yra nagrinėtinas ginčo teisena.
Ieškovė pažymi, kad tikrintinu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. pagal UAB „Margirdas“ kasos apyvartos žiniaraštyje esančius duomenis į UAB „Margirdas“ kasą buvo įnešta 17 187,02 Eur, pagal UAB „Margirdas“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT807300010074307309, esančios AB „Swedbank“, ir atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT747230000005467447, esančios UAB „Medicinos bankas“ išrašuose esančius duomenis UAB „Margirdas“ pajamos šiose sąskaitose sudarė viso 4 961,00 Eur, t. y. UAB „Margirdas“ tikrintinu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. disponavo didelėmis piniginėmis lėšomis – viso 22 213,96 Eur, kurių būtų pilnai pakakę sumokėti tikrintinu laikotarpiu UAB „Margirdas“ buvusią ieškovei mokestinę nepriemoką, jeigu UAB „Margirdas“ direktorius M. J., kaip juridinio asmens valdymo organo narys, būtų nepažeidęs CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kadangi 2016 m. lapkričio 24 d. (paskutinio piniginių lėšų išmokėjimo pažeidžiančio UAB „Margirdas“ kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę dieną) UAB „Margirdas“ ieškovei buvo skolinga 7 798,39 Eur mokestinės nepriemokos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas M. J. yra UAB „Margirdas“ direktorius, kaip vienasmenis šio juridinio asmens valdymo organas, jis privalo atsakyti už įstatymuose numatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą.
Atsiliepimas
Atsakovai M. J. ir UAB „Margirdas“ 2018 m. vasario 23 d. pateikė atsiliepimą ieškinį. Atsakovai prašo netenkinti ieškovės reikalavimų. Atsiliepime nurodo, kad ieškovės prašoma priteisti žalos suma yra UAB „Margirdas“ veiklos rezultatas, o ne atsakovo M. J. asmeninė prievolė, todėl nėra pagrindo tapatinti fizinio ir juridinio asmens turto. Skola ieškovei susidarė ilguoju laikotarpiu per kelis nuostolingus veiklos metus. Įmonės turtas nebuvo naudojamas asmeniniais atsakovo M. J. tikslais, tai parodo ir minimalus darbo atlygis, taipogi atsakovas M. J. stengėsi prisidėti prie Lietuvos ekonomikos kurdamas darbo vietas. Direktorius negali atsakyti ar prisidėti savo turtu ar pajamomis už organizacijos veiklą, bei jos finansinius įsipareigojimus. Balanse skolos buvimas direktoriui dažnai traktuojamas kaip pažeidimas ir jokios finansinės pagalbos negali būti iš vadovo pusės, taip pat minėta suma negali būt kaip garantas įmonės veiklai užtikrinti. Susidariusio įsiskolinimo atsakovas neginčija, bet dėl dvigubų palūkanų skaičiavimo nesutinka, į aptariamą sumą ir taip įeina daug delspinigių už kelis pradelstus mokėjimus, todėl nuo palūkanų vėl pradėti skaičiuoti palūkanas yra neteisinga. Susidariusi skola yra UAB „Margirdas” ir pati ieškovė susidariusią skolą yra perdavusi išieškoti antstoliui S. U.. Su antstoliu yra sudarytas susitarimas nepriemoką dengti kiekvieną mėnesį po 200 Eur, kas ir yra daroma. Todėl šio ginčo tęstinumas neturi prasmės, kai susitarimai yra pasiekti. Atsakovas pažymi, kad uždaroji akcinė bendrovė neturi jokių kitų galimybių pasiskolinti pinigų iš kitų kredito įstaigų dėl prastos ekonominės situacijos, todėl atsakovo atstovaujama bendrovė turi vieną išeitį - susidariusias skolas grąžinti ilguoju laikotarpiu. Lygiai taip pat ir UAB „Margirdas“ turi skolininką, kuris yra skolingas 7 000 Eur už patalpų nuomą, kurių pakaktų skolai padengti, bet pinigų bendrovė jau kelis metus negauna. Minėtas bendrovės skolininkas padėjo „užauginti“ skolas ir papulti į keblią situaciją. Skolos yra susidariusios dėl nepalankių ekonominių priežasčių, o ne dėl tyčinės atsakovo veiklos savo asmeninei gerovei kurti. Mokesčių inspekcija niekada neanalizavo pinigų srautų, kuriuose aiškiai įžiūrimas veiklos tęstinumo sustabdymas keturių mėnesių laikotarpiui dėl organizacijos veiklos specifikos ir žinoma skolos niekur nebūtų dingusios ar padengtos. Tais pačiais analizuojamais metais VMI galėjo teikti pasiūlymą išsiregistruoti iš PVM mokėtojų, tam, kad užkirstų kelią skolos didėjimui taip palengvinant sunkią organizacijos naštą, deja atsakovui buvo skirta bauda ir šaukimas į teismą.
Atsakovas tik iš trečiųjų asmenų sužinojo, kad jeigu metinė apyvarta nesiekia 45 000 Eurų galima išsiregistruoti iš PVM mokėtojų registro. VMI darbuotojai šios informacijos nesuteikė ir toliau skolos augo. Jeigu jie laiku būtų suteikia šią informaciją, skolos būtų žymiai mažesnės, gal net jų visai nebūtų. Pasinaudojus minėta informacija įmonės veiklos rodikliai pamažu pradėjo gerėti. Atsakovo manymu, ieškovės darbuotojai pažeidė VMI valstybės tarnautojo kodekso 10,4 punktą (nesinaudoti kitų žmonių klaidomis ar nežinojimu) bei 10,5 punktą (išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausia sprendimą). Ieškovė VMI turėtų neprieštarautų susidariusias nepriemokas mažinti kaip ir buvo sutarta su antstoliu S. U. po 200 Eur kas mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovas 2018 m. rugpjūčio 31 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl nurodomų aplinkybių. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad atsakovų įsitikinimu, jiems civilinė atsakomybė ir galimai atsiradusios žalos atlyginimo institutas pagal CK 6.930¹ straipsnį negali būti taikomas, kadangi nėra būtino elemento - atsakovų kaltės. Be to, ieškovas klaidingai bando aiškinti ir taikyti įstatymo nuostatas mokiam juridiniam asmeniui, bei nepagrįstai siekia žalos atlyginimo iš jo valdymo organų, kurie negali būti tokio pažeidimo subjektais.
Įstatymų leidėjas, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę įtvirtinęs CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, pirmiausia siekia apsaugoti valstybės ar savivaldybių biudžetus ir kitus asmenis nuo įmokų netekimo, ūkio subjektui tapus nemokiam (paskelbus bankrotą). Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis akivaizdu, kad bendrovė šiuo metu nėra kreipusis į teismą su prašymu iškelti jai bankroto bylą, nėra bankrutuojanti ar baigusi veiklą. Maža to, įmonė nors ir turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau šiuo metu vykdo savo įsipareigojimus, mažina įsiskolinimus kreditoriams.
Kaip atsakovas M. J. nurodė teismui, kad dėl įmonės veiklos specifiškumo (autoverslas) ir sumažėjusių apyvartų (automobilių pardavimai ženkliai krito sumažėjus pirkėjų iš rytų valstybių) bendrovė negali generuoti pakankamai pajamų tam, kad laiku atsiskaitytų su darbuotojais, tiekėjais ir valstybės biudžetu. Vadovas vis tik mano, kad prioritetu laikytini atsiskaitymai su darbuotojais, kadangi būtent jie užtikrina veiklos tęstinumą ir galimybę išsaugoti įmonę rinkoje. Tokį prioritetą patvirtina ir VMI atlikto operatyvaus patikrinimo rezultatai, pagal kuriuos matyti, kad tikrinamuoju laikotarpiu didžioji dalis neteisėtų atsiskaitymų vyko su darbuotojais. Nors ieškovas tvirtina, kad jis su savo reikalavimu yra aukštesnėje kreditorių eilėje, tačiau akivaizdu, kad atsakovams aptariamu laikotarpiu nesiėmus veiksmų darbuotojų atlyginimams apmokėti, šie būtų kreipęsi į teismą dėl darbo užmokesčio skolos priteisimo, pradėtų vykdymo veiksmus ir jų reikalavimai CK 6.930¹ straipsnio prasme įgytų prioritetą prieš VMI reikalavimus. Tokiu būdu susidarytų situacija, kad bendrovės veikla būtų visiškai paralyžiuota dėl turto areštų, darbuotojų netekimo, t. y. ji faktiškai būtų bankrutavusi, o su kreditoriumi (VMI) visiškai nebūtų atsiskaityta (šiuo metu, vis tik, įmonė vykdydama veiklą sumažino įsiskolinimus, atsiskaitinėja su kreditoriais ir pan.).
Ieškiniu VMI iš bendrovės vadovo reikalauja sumos, kuri yra UAB „Margirdas“ mokestinė nepriemoka susidedanti iš pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir pelno, nekilnojamojo turto, žemės mokesčių bei delspinigių. Ieškovė akivaizdžiai netinkamai ir ydingai sutapatina privalomus mokėti mokesčius su žala, nors savo prigimtimi šios prievolės yra visiškai skirtingos jų atsiradimo momento prasme ir kilimo pagrindais. Maža to, atsakovas nubaustas už kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliškumo pažeidimą (formalus pažeidimas, kuriam nereikia pasekmių kvalifikavimo), o ne už vengimą ar atsisakymą sumokėti mokesčius, taigi tokia mokestinė nepriemoka nėra nei administracinio teisės pažeidimo pasekmė nei pagrindas ją pripažinti civiliniu deliktu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-70-976/2017 yra išaiškinta (8.4. punktas), kad < ...atsakingas dėl neįvykdytų mokestinių prievolių asmuo mokesčių įstatymų pagrindu yra juridinis asmuo kaip mokesčio mokėtojas .... . Taigi, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes nėra neteisėtų veiksmų rezultatas.>. Nors toje pačioje nutartyje nurodoma, jog <...neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad dėl neteisėtų veiksmų nėra galimybės ją įvykdyti mokesčių įstatymo nustatyta tvarka ...>, tačiau akivaizdu, kad šiuo metu pareikštas ieškinys atsakovams yra akivaizdžiai per ankstyvas, nes nepaneigta galimybė išieškoti/gauti mokesčio skolas vykdymo procese (beje, šį teisių gynimo būdą yra pasirinkusi pati VMI), įmonė nėra bankrutavusi (net ir šiuo atveju skolos grąžinimas įmanomas Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo procedūrų metu), išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir pan.
Taip pat visiškai nepagrįsta VMI pozicija žalos, kuri atsirado iš nesavalaikio mokesčių sumokėjimo, reikalauti tiek iš bendrovės, tiek iš jos vadovo, kadangi tokios galimybės nenumato nei įstatymai, nei bendrieji teisės sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principai. Akivaizdu, kad iš M. J. priteisus nurodyto dydžio žalą, UAB „Margirdas” mokestinė nepriemoka neišnyks, tokiu būdu atsiras pagrindas nepagrįstam VMI praturtėjimui gaunant lėšas vykdymo procese. Šiuo atveju net ir pripažinus, kad įmonės vadovas padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką „fizinio asmens nuteisimas už turtinio, ekonominio ar finansinio pobūdžio nusikalstamą veiką, lėmusią juridinio asmens mokestinės prievolės neįvykdymą, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti visas būtinas sąlygas nuteistų fizinių asmenų civilinei atsakomybei “ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 323-489/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-30-788/2017), be to, panašiais atvejais juridinio asmens vadovui civilinė atsakomybė pagal bendrovės neįvykdytą mokestinę prievolę būtų galima tik toje apimtyje, kuri susijusi su papildomai priskaičiuotais delspinigiais, baudomis už mokesčių sumokėjimą ne laiku, taip nesumokėtų mokesčių sumą paliekant juridinio asmens prievole.
Ieškovė jau yra pasirinkusi savo teisių gynimo būdą ir vykdymo procese yra tinkamai užtikrintas lėšų nuskaitymas/gavimas iš skolininko. Reikšdama pakartotinį reikalavimą bendrovei kaip atsakovei, ji sukuria situaciją, kai antrą kartą siekia skolos atlyginimo ir taip dubliuodama jau priimtus procesinius sprendimus bei apkraudamas valstybės institucijas nepagrįstais ieškiniais, nori nepagrįstai praturtėti.
Atsiliepimas
Atsakovų įsitikinimu, ieškovės nurodytos mokestinės nepriemokos (žalos) dydis nėra galutinis ir aiškus. Kaip matyti iš ieškinio, UAB „Margirdas” mokestinė nepriemoka visą laiką kito: 2016 m. sausio 1 d. ji buvo 5 563,62 Eur, 2016 m. liepos 1 d. – 5 830,36 Eur, 2016 m. lapkričio 30 d. – 8 695,39 Eur, o ieškinio teikimo teismui dieną jau tik 3 054,82 Eur. Lieka neaišku, kokiu pagrindu ji yra sumažėjusi. Maža to, iš antstolio S. U., vykdančio išieškojimą iš bendrovės ieškovės naudai, pažymos matyti, kad skolos likutis 2018 m. rugpjūčio 17 d. duomenimis yra 4 713,08 Eur. Parengiamojo posėdžio teisme metu ieškovės atstovas nurodė išviso nežinantis apie vykdomąją bylą dėl skolos iš UAB „Margirdas“ išieškojimo, kad pagal susitarimą su antstoliu skolos suma mažinama periodinėmis įmokomis po 200 Eur/mėn. Tokie faktai dar kartą patvirtina, kad ieškovė formaliai ir nesigilindama į bendrovės dedamas pastangas padegti susidariusią nepriemoką, reiškia nepagrįstus reikalavimus, nenurodo realiai egzistuojančios skolos, klaidiną atsakovus ir teismą.
Ieškovė teismo posėdyje sumažinusi ieškinio reikalavimą iki 1 010,22 Eur, ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Posėdžio metu nurodė, kad prašoma priteisti žalą sudaro 810,06 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 190,16 Eur delspinigių už nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį, 10 Eur nekilnojamojo turto mokesčio. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas būdamas įmonės vadovu, ir įmonei turint lėšų, kurias galėjo skirti valstybės biudžetui, jas panaudojo žemesnėje eilėje esančių kreditorių reikalavimams tenkinti. Atsakovo kaltė preziumuojama, be to, atsakovo neteisėti veiksmai įrodyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1050-358/2017. Šis nutarimas turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. Tarp atsakovo M. J. neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos negautų pajamų pavidalu yra priežastinis ryšys. Ieškovės atstovo teigimu, yra išnaudoti visi priverstinio mokesčių nepriemokos išieškojimo būdai numatyti Mokesčių administravimo įstatyme. Tolimesnis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš UAB „Margirdas“ yra neracionalus. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Margirdas“ moka antstoliui po 200 Eur. Mokestinės nepriemokos sumažėjimo pagrindas yra VMI taikomi priverstiniai lėšų nurašymai nuo UAB „Margirdas“ sąskaitų. Nors ieškinio reikalavimas sumažėjo, tačiau to traktuoti kaip racionalaus išieškojimo negalima. Ieškovė siekia ieškiniu, kad būtų nustatyta atsakovo, kaip bendrovės vadovo, solidari atsakomybė su bendrove dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Jei bus galimybės išieškoti iš bendrovės, išieškos iš bendrovės, jei nebus tokios galimybės, išieškos iš bendrovės vadovo.
Šalies argumentai
Atsakovas M. J. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Antstolis gauna mokėjimus iš bendrovės. Ieškovė lėšas priverstinai nurašo nuo bendrovės sąskaitų. Bendrovė veiklą vykdo, šiuo metu yra du darbuotojai. Atsakovo teigimu, ieškovė išieškomą sumą yra gavusi, bet jam yra neaiški lėšų įskaitymo tvarka. Antstolio rugsėjo 24 d. pažyma patvirtina, kad mokestinės nepriemokos suma mažėja. Bendrovė neturi nekilnojamojo turto ar registruotino kilnojamojo turto. Sutinka su ieškovės nurodyta 1 010,22 Eur mokestinės nepriemokos suma. Dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo nesikreipė, nes taip rekomendavo VMI atstovai.
Atsiliepimas
Atsakovų M. J. ir UAB „Margirdas“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalimi pirmiausia siekiama apsaugoti jautriausiųjų grupių interesus (bendrovės darbuotojų, VMI). Bendrovės vadovas pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo tvarką, pirmiausia atsiskaitinėjo su bendrovės darbuotojais, tiekėjais, tokiais veiksmais siekė kad įmonė ir toliau galėtų funkcionuoti. Vadovas tokiais veiksmais prisiėmė tam tikrą riziką, už ką jis buvo nubaustas administracine tvarka. Bendrovė negali atsiskaityti ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, bet dėl finansinių sunkumų. Pati ieškovė patvirtino, kad mokestinė nepriemoka yra mažinama. Bendrovė yra moki ir gali mokėti. Atsakovų atstovas nesutinka su prašomu žalos dydžiu, nes jo manymu, nebent delspinigiai galėtų būti traktuojami kaip žala. Mokestis ir žala yra du skirtingi dalykai. Analogiška byla buvo išnagrinėta Kauno apylinkės teisme, vėliau ir Kauno apygardos teisme, civilinės bylos Nr. 5A-568-173/2016.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas M. J. nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. yra UAB „Margirdas“ direktorius. 2016 m. lapkričio 30 d. UAB „Margirdas“ turėjo 8 695,39 Eur mokestinę nepriemoką (1 t., e. b. l. 25). Ieškovei siekiant išieškoti UAB „Margirdas“ susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, buvo taikytini mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai, t. y. iki 2017 m. vasario 9 d. buvo priimta trisdešimt nurodymų kredito įstaigoms nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš UAB „Margirdas“ sąskaitos (sąskaitų), taip pat priimtas sprendimas „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“, kuris buvo perduotas vykdymui antstoliui. Ieškovė nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. bendrovėje atliko operatyvų patikrinimą dėl mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymo. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nuobaudos paskyrimo ir žalos priteisimo iš atsakovo, kaip bendrovės vadovo. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1050-358/2017 atsakovas pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubaustas 500 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „Margirdas“ vadovu, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-345-478/2017 Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarimą paliko nepakeistą ir ieškovės skundo netenkino. Ieškovės prašymas dėl 7 798,39 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-70-976/2017 Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį paliko nepakeistą.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad mažina ieškiniu prašomą priteisti žalą - nepriemoką, susidariusią nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. iki 1 010,22 Eur. Priteistinos žalos dydį sudaro 810,06 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 190,16 Eur delspinigių už nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį, 10 Eur nekilnojamojo turto mokesčio.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 20017 m. gruodžio 19 d. nutartyje atsakovo M. J. administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-70-976/2017 pažymėjo, kad už neįvykdytą savo prievolę pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o fizinių asmenų atsakomybė galima išskirtiniais atvejais. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies taisyklę fizinių asmenų (juridinio asmens dalyvių) pareiga subsidiariai atsakyti savo turtu pagal juridinio asmens prievoles gali būti pripažinta tais atvejais, kai juridinio asmens dalyvio veiksmai buvo nesąžiningi ir būtent dėl šių veiksmų juridinis asmuo negali vykdyti savo prievolės. Formuodamas teisminę praktiką dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės kreditoriams ypatumų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, jog vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą, bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Jei vadovui neatsirastų atsakomybės (arba atsirastų tik įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Paprastai tokios situacijos susiklosto, kai dėl vadovo neteisėtų veiksmų išoriniuose santykiuose juridinis asmuo tampa nemokus, bankrutuoja ir kai nustatytos visos būtinos jo (vadovo) deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai) (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-130/2011, 3K-3-493/2012, 3K-3-176/2014, 3K-3-283/2014).
Taigi įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolas savo kreditoriams. Todėl bendrovės (įmonės) vadovo atsakomybė prieš kreditorius gali atsirasti deliktinės atsakomybės pagrindu (CK 6.245 straipsnis) ir esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (CK 6.246 –249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Byloje nustatyta, kad atsakovas M. J. 2017 m. kovo 20 d. teismo nutarimu pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tai reiškia, kad atsakovas M. J., būdamas bendrovės vadovu, pasielgė taip, kad bendrovė, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymus atliko pažeisdamas CK 6.930¹ straipsniu nustatytą eiliškumą. Toks atsakovo M. J. priešingas teisei veikimas iššaukia administracinę atsakomybę, bet ne neteisėtų veiksmų sąlygą civilinei atsakomybei atsirasti. Nors atsakovui ir pritaikyta administracinė atsakomybė, bet ši aplinkybė neatleidžia bendrovės nuo pareigos sumokėti nepriemoką, nes bendrovė yra veikianti, gaunanti pajamas.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Margirdas“ nepriemoka valstybės biudžetui yra 1 010,22 Eur, kuriuos bendrovė valstybei turi sumokėti mokesčių ir delspinigių forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas atsakovo administracinio nusižengimo bylą pažymėjo, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad dėl neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų nėra galimybės ją įvykdyti. Iš byloje esančios antstolio pažymos matyti, kad antstolio kontoroje pateiktas vykdyti VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-214155 dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Margirdas“. Jo pagrindu antstolio S. U. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0034/16/01744 dėl 7 528 Eur skolos ir 878,05 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo. 2018 m. rugpjūčio 24 d. liko išieškoti 4 713,08 Eur ir 583,73 Eur (1 t., e. b. l. 167). Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą dėl 3 054,82 Eur žalos (mokestinės nepriemokos) atlyginimo, o teismo posėdžio metu reikalavimą sumažino iki 1 010,22 Eur. Ieškovė prašo priteisti 1 010,22 Eur sumą už tą patį laikotarpį (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d.), kaip ir reiškiant pradinį ieškinį 3 054,82 Eur sumai, todėl akivaizdu, kad susidaręs įsiskolinimas mažėja. Dėl to ieškovės argumentai, kad kitais būdais nepriemokos neįmanoma išieškoti, atmestini, kaip nepagrįsti. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad yra daromi nuskaitymai iš bendrovės sąskaitose esančių lėšų. Iš atsakovų priteisus solidariai ieškovės prašomą priteisti žalą, valstybė mokesčių gautų daugiau nei priklauso gauti iš UAB „Margirdas“. Tai reiškia, kad dėl atsakovo M. J. padaryto administracinės teisės pažeidimo žalos valstybei nepadaryta (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. A6-1050-358/2017).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, ieškovei neįrodžius visų sąlygų atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinei atsakomybei kilti (CK 6.245 straipsnis, 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis, CPK 177-178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje pateikta atsakovo M. J. ir jo atstovo advokato E. B. sudaryta atstovavimo sutartis bei pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad atsakovas M. J. sumokėjo 1 000 Eur už teisines paslaugas. Teismas įvertinęs tai, kad byla iškelta 2018 m. vasario 8 d., o atsakovas atstovavimo sutartį su atsakovu M. J. sudarė 2018 m. rugpjūčio 30 d., dalyvavo tik viename teismo posėdyje, nėra pateikta bylinėjimosi išlaidų ataskaita, mano esant pagrindą mažinti atsakovo patirtas ir priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 500 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisimo klausimas nesvarstytinas, nes ieškovė Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kaip biudžetinė įstaiga yra atleista nuo šių bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2, 4 dalys, 99 straipsnio 1 dalis, 3 t., b. l. 70-71, 137-138).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsakovui M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.