- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-229-330/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00399-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- A. P., K. J., R. P. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-330-252/2016 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams A. P., K. J., R. P. G. dėl sutarties ir įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – antstolė I. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ieškovas V. K. prašė pripažinti negaliojančiais atsakovams R. P. G. ir K. J. išduotus jo įgaliojimus. Ieškovas taip pat prašė pripažinti negaliojančia 2013 m. rugsėjo 11 d. žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas A. P. įsigijo iš ieškovo 19 žemės sklypų, ir taikyti restituciją – grąžinti žemės sklypus ieškovui. Ieškovas nurodė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti apgaulės įtakoje ir dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Ieškovas paaiškino su atsakovais susipažinęs 2012 metais per E. U.. Nurodė neturėjęs lėšų išsipirkti iš valstybės nuomojamą žemę, todėl ieškojo finansuotojų. Ieškovas tvirtino tuo tikslu susitikęs su K. J. ir A. P.. 2012 m. gegužės 28 d. tarp ieškovo ir atsakovo A. P. buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią atsakovas R. P. G. perdavė ieškovui 85 000 Lt (24 617,70 Eur), o 15 000 Lt (4 344,30 Eur) pervedė į ieškovo draugės sąskaitą. Ieškovas nurodė, kad atsakovams buvo išduoti įgaliojimai, nes buvo būtina spręsti daug teisinių klausimų, kurių ieškovas negalėjo išspręsti dėl užimtumo ir tam būtinų žinių neturėjimo. Įgaliojimais buvo suteikta atsakovams teisė ieškovo vardu įgyti iš valstybės žemės sklypus. Šalys taip pat susitarė vykdyti bendrą veiklą, t. y. atsakovai turėjo iš valstybės išpirkti ieškovo nuomojamus žemės sklypus, o ieškovas šiuose sklypuose turėjo vykdyti žemės ūkio veiklą ir dalintis su atsakovais iš šios veiklos gautu pelnu. Ieškovo teigimu, pelno buvo tikėtasi po penkerių veiklos metų. Ieškovas tvirtino skambindavęs atsakovams ir šie į jo draugės sąskaitą pervesdavę žemės ūkio veiklai vykdyti būtinų lėšų. 2014 metų pavasarį domėdamasis galimybe atnaujinti žemės ūkio techniką, ieškovas sužinojo, kad 42 žemės sklypus, kurie buvo iš valstybės įgyti jo nuosavybėn, atsakovai yra pardavę be jo sutikimo ir žinios. Ieškovas taip pat paaiškino, jog pasirašydamas su atsakovais žemės sklypų nuomos sutartis, jis supratęs, kad žemės sklypų nebėra jo nuosavybėje, tačiau tikėjęsis per 5 metus juos iš atsakovų išsipirkti, nes taip buvo susitarę vykdydami bendrą veiklą. Ieškovas aiškino manąs, kad atsakovai pasinaudojo jo patiklumu ir teisiniu neišprusimu. Ieškovas nurodė, kad, atsakovui R. P. G. sumokėjus 85 000 Lt, buvo išrašytas ieškovo vekselis, o preliminarioji sutartis pasirašyta prašant atsakovams. Ieškovas tvirtino pagal preliminarią sutartį pinigų negavęs, o prierašą joje dėl 540 000 Lt (156 394,81 Eur) gavimo padaręs dėl nežinojimo ir pasitikėdamas atsakovais. Ieškovas paaiškino, kad jis būtų žemės sklypus išsipirkęs iš valstybės per 25 metus, tačiau atsakovams sutikus juos išpirkti, jis perrašė ankstesnį pareiškimą. Atsakovai A. P., K. J. ir R. P. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas vieną ieškinį dėl žemės sklypų pardavimo jau buvo pareiškęs Panevėžio apygardos teisme, tačiau jo ieškinys buvo atmestas. Ieškovas 42 žemės sklypus iš valstybės įgijo nuosavybėn tik todėl, kad atsakovas A. P. už ieškovą sumokėjo 100 237,48 Eur. Atsakovų nuomone, ieškovas neįrodė apgaulės. Visi susitarimai ieškovui buvo žinomi ir jis, žinodamas savo skolas atsakovams bei kitiems kreditoriams, sutiko realizuoti žemės sklypus tam, kad būtų sumokėtos skolos. Ginčijama sklypų pirkimo - pardavimo sutartis turi būti vertinama kaip 2012 m. gegužės 28 d. šalių sudarytos preliminarios sutarties veiksmų tąsa, kurios pagrindu ieškovas iš atsakovų gavo 214 318,81 Eur sumą, reikalingą valstybinės žemės sklypams įgyti. Reikšdamas ieškinį ieškovas nuslėpė šią preliminarią sutartį. Būtent preliminarios sutarties įgyvendinimui buvo sudaryta ieškiniu ginčijama sutartis, o atsakovai veikė ieškovo interesais. Atsakovai tvirtino pilnai atsiskaitę su ieškovu. Ieškovas sklypų nuomos sutarties sudarymu patvirtino pirkimo - pardavimo sutartį, tokiu būdu neteko teisės ją ginčyti. Ieškovas yra sudaręs nuomos sutartis ir iš atsakovų išsinuomojęs minėtus žemės sklypus, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis nieko nežinojo apie sudarytus sandorius.Trečiasis asmuo antstolė I. B. nurodė vykdanti išieškojimą iš ieškovo. 2013 m. rugsėjo 6 d. buvo surašytas turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuoti du žemės sklypai. Teismo posėdžio metu antstolė patvirtino, kad dėl areštų panaikinimo buvo atvykęs ieškovas su dviem atsakovais ir pats ieškovas sakė, kad parduos atsakovams žemės sklypus, todėl prašė panaikinti areštą. Pagal ieškovo atžvilgiu vykdomus išieškojimus užteko dviejų sklypų arešto, todėl kitiems sklypams antstolė areštą panaikino paties ieškovo prašymu.