- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- e2-2957-886/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21385-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- E. P., M. P.
viešame teismo posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą Zoom, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovams E. P. ir M. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo 223-ioji daugiabučių namų savininkų bendrija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai
1. Ieškovė AB ,,Kauno energija“ (toliau – Ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų M. P. ir E. P. 384,32 Eur skolos už šiluminę energiją, susidariusią nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d., šildant bendrojo naudojimo patalpas, esančias daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame yra atsakovams nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 53, 13,62 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad atsakovų butas nėra šildomas nuo centralizuotų šilumos tinklų, tačiau Ieškovė tiekia šiluminę energiją pastatui, o atsakovams kaip pastato bendraturčiams išlieka pareiga sumokėti proporcingai jų turimai daliai už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.
3. 2017 m. rugpjūčio 1 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai (dabar – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) patvirtinus naujus šilumos paskirstymo metodus, pastate (duomenys neskelbtini) šiluma skirstoma, taikant nutarimu Nr. 03-184 patvirtintą Šilumos kiekio pastato naudingam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodą Nr. 5. Anksčiau (iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.) taikytas metodas neteko galios su visais pakeitimais ir papildymais. Pastato bendraturčių bendru sutarimu 2006 m. priimtas sprendimas dėl šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms paskirstymo koeficiento, kuris buvo prilygintas 0, nebegalioja.
Žemesnės instancijos teismas
4. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-178 patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 8.1 punkte šilumos kiekis bendrosioms reikmėms apibrėžtas kaip šilumos, suvartojamos pastato bendrojo naudojimo patalpose ir pastato šildymo sistemos vamzdynuose pristatant šilumą nuo šilumos punkto iki vartotojų butų, kiekis. Taigi, šilumos suvartojimas bendrosioms reikmėms gali būti suprantamas ir kaip laiptinių, rūsių ar kitų bendro naudojimo (ne asmeninio naudojimo) patalpų šildymas šildymo įrenginiais, ir kaip pastato šildymo sistemos vamzdynų skleidžiamas ir vėliau namo butų ar kitų patalpų savininkų suvartojamas šilumos kiekis.
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, reguliuojančias bendrosios dalinės nuosavybės savininkų santykius, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. To paties straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prievolę tinkamai valdyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus įstatymų leidėjas atkartoja ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje bei CK 4.76 straipsnyje.
6. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
7. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, jog tais atvejais, kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, savininkai, vadovaudamiesi Komisijos nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį. Pastate yra vienas įvadinis šilumos apskaitos prietaisas, todėl viso Pastato suvartota šiluma apskaičiuojama taikant Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtintą Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4. Galiojanti teisės aktų sistema numato, jog pastate esant daliai patalpų teisėtai atjungtų nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.), papildomai turi būti taikomas Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-184 patvirtintas Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodas Nr. 5.
8. Namo bendraturčiui atsijungus butą nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, jis lieka šilumos vartotojas kita prasme – kaip turto savininkas, kuris privalo proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas namo atnaujinimui, nes daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams.
Atsiliepimas
9. Dublike atskirsdama į atsiliepime nurodytus argumentus, ieškovė papildomai nurodo, kad atsakovai yra buto savininkai, o ne namo bendrija, ir atsikaityti už namo išlaikymą ir mokesčius privalo butų savininkai, o ne namo bendrija. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai). Nors atsakovams patalpų šildymas yra atjungtas nuo namo šildymo sistemos, tačiau nežiūrint į tai, ieškovė atsakovus laiko šilumos tiekimo – vartojimo santykių dalyviu, kadangi name yra šildymo sistema, kurią ieškovė privalo išlaikyti.
10. Net ir nesant šildymo prietaisų bendrojo naudojimo patalpose, į šilumos kiekį bendrosioms reikmėms patenka šilumos nuostoliai, susidarantys eksploatuojant šildymo sistemą – būtent tai ir yra šildymas bendrosioms patalpoms, už kurias atsako kiekvienas buto savininkas proporcingai savo nuosavybės teise valdomam buto plotui.
Šalies argumentai
11. Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Papildomai nurodė, kad jei atsakovų namo bendraturčiai būtų kreipęsi į AB „Kauno energija“ ir pateikę įrodymus, jog namo bendrosiose patalpose yra teisėtai atjungti šildymo įrenginiai bei pateikę prašymą taikyti kitokį tarifą, galimai jiems ir būtų pritaikytas mažesnis. Tačiau ieškovė nėra gavusi nei tokio prašymo, nei įrodymų, jog namo bendrosiose patalpose yra teisėtai atjungta šildymo sistema.
II. Atsakovų argumentai
12. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, kad jų laiptinė nešildoma, kad ieškinys turi būti pareikštas 223-iajai DNSB, kuri administruoja daugiabutį namą ir valdo jame esančias bendrojo naudojimo patalpas. Laiptinė, iš kurios patenkama į atsakovų butą, nėra šildoma. Ieškovės išsakyta pozicija dėl bendro naudojimo objektų šildymo bei bendraturčiams tenkančios solidarios pareigos apmokėti šias išlaidas yra susijusi su galimai tinkamu šilumos tiekimu Pastatui, o ne Butui. Tačiau Pastatą valdo jį administruojantis subjektas, kuris ir yra atsakingas už tinkamą gaunamos šilumos paskirstymą jame esančių butų savininkams.
13. Triplike atsakovai papildomai nurodo, kad jie sutinka su Ieškovės teiginiu, jog jiems nuosavybės teise priklauso ir name esančios šildymo tiekimo sistemos dalis - namo šildymo tiekimo sistema ir šilumos punktas, kurie yra būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė ir todėl būtent atsakovai, o ne namo bendrija, privalo atsiskaityti už namo išlaikymą ir mokėti mokesčius. Atsakovai taip pat sutinka, kad pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos ir kai bendro naudojimo patalpose nėra radiatorių, tačiau šilumos energiją tiekiant namo vamzdynu, yra šildomos namo konstrukcijos. Tačiau atsakovai nurodo, kad vien dėl to jiems pareikštas ieškinys yra pagrįstas. Taip pat atsakovai nurodo, kad sutinka, jog Ieškovė pagrįstai nurodė taikomas metodikas, kuriomis vadovavosi paskaičiuodama Atsakovų skolą, tačiau nepateikė prašomos priteisti skolos paskaičiavimo išeities rodmenų bei konkrečių paskaičiavimo duomenų, paremtų metodikų įvesties duomenimis ir jose nurodytomis formulėmis. Pavyzdžiui, Metode Nr. 5 nurodyta, kad jis yra rekomendacinis (t. y. gali būti taikomas), todėl turi būti pagrįstas jo taikymas.
14. Be to, pagal Metodo Nr. 5 3 punktą šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas gali būti nustatytas įvairiais būdais, todėl jis gali būti skirtingas. Tuo tarpu nuo taikomo šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento dydžio tiesiogiai priklauso paskaičiuotos skolos dydis. Tačiau nei šių duomenų dydžiai, nei jų parinkimo pagrindas nėra nurodyti.
Atsiliepimas
15. Atsakovai nurodo, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo (Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrosios sąlygos) 20 punktu už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą butų ir kitų patalpų savininkai Sutartyje nustatyta kaina moka prižiūrėtojui, jeigu Sutartyje nenustatyta kitaip; 20.1. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai teisės akto (Taisyklių 1 priedo 1 punktas) nustatyta tvarka priėmę sprendimą gali už pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą mokėti valdytojui, šiuo sprendimu nustačius, kokią dalį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros kainos turi sumokėti kiekvienas buto ar kitų patalpų savininkas; 20.2. butų ir kitų patalpų savininkams priėmus Sąlygų 20.1 punkte nurodytą sprendimą ir pavedus valdytojui, už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą prižiūrėtojui moka valdytojas Sutartyje nustatyta kaina ir sąlygomis.
16. Atsakovai teigia, kad nėra duomenų, ar Bendrija, būdama valdytoju, nėra nustačiusi atitinkamo paskirstymo, kaip šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros kaina turėtų būti paskirstyta tarp patalpų savininkų. Priešingai, iš ieškinyje pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad ieškovei buvo žinoma, jog pastato bendrosioms reikmėms paskirstymo koeficientas buvo prilygintas 0.
17. Skolos priteisimas reikštų, kad Atsakovai privalėtų sumokėti už Pastato bendrojo naudojimo patalpoms tenkančią šilumą, nors Pastato valdytojas (223-oji DNSB) tokį šilumos tiekimą Atsakovų naudojamų bendrojo naudojimo patalpų atžvilgiu yra apribojęs, o mokėjimų tarp vartotojų nėra tinkamai paskirstęs. Arba yra tinkamai paskirstęs mokėjimus tarp vartotojų, tačiau jo pateikti duomenys yra klaidingi, paskaičiavimai dėl Atsakovų skolos yra netikslūs. Tai reiškia, kad skolą priteisus iš Atsakovų, Atsakovai įgytų regresinio reikalavimo teisę į valdytoją (223-iąją DNSB).
18. Atsakovai pateikė prašymą patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažinti jų patirtais nuostoliais ir priteisti šiuos nuostolius iš Trečiojo asmens. Atsakovai nurodo, kad trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kokiu teisiniu pagrindu buvo atjungtas šilumos tiekimas į pagalbines patalpas, už kurių šildymą Atsakovams yra paskaičiuota skola; nepateikė duomenų apie tai, ar buvo pranešta Ieškovei apie šilumos taško atjungimą, kas galėjo sudaryti pagrindą taikyti kitokį koeficientą skaičiuojant skolą. Todėl, atsakovų teigimu, trečiojo asmens veiksmai byloje nepateikiant nei atsiliepimo, nei teisingam bylos išnagrinėjimui aktualių įrodymų, kuriais turėtų galimybę remtis atsakovai gindamiesi nuo jiems pareikšto ieškinio, yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
19. Atsakovų atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad nustojus galioti vienai metodikai ir įsigaliojus kitai, bendrija turėjo kompetenciją bei pareigą nuspręsti, koks tarifas turi būti taikomas apskaičiuojant mokesčius už šildymą bendrosioms patalpoms. Tačiau tokių duomenų bendrija iki šiol nepateikė. Atsakovai pripažįsta, kad ieškovė, neturėdama kitų duomenų, taiko bendrąjį 0,18 procento tarifą, tuo tarpu jei bendrija būtų pranešusi, kad bendrose patalpose šildymo elementai yra atjungti, jiems būtų taikomas 0,10 procento koeficentas. Antstolis užfiksavo faktines aplinkybes, kad atsakovų namo bendrosiose patalpose nėra šildymo, tačiau ieškovė teigia, kad jai tokie duomenys nebuvo perduoti.
20. Trečiasis asmuo 223-ioji daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka: procesinius dokumentus išsiunčiant du kartus juridinių asmenų registre nurodytos buveinės adresu, ir laikant įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo antro išsiuntimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkinamas.
21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už šiluminę energiją, šildant bendrojo naudojimo patalpas daugiabučiame gyvenamajame name.
22. Byloje nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumą daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovams M. P. ir E. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 196,82 kv. m bendro ploto butas Nr. 53, esantis šiame name. Nors byloje nepateikta įrodymų, tačiau šalys pripažįsta, kad atsakovų butas nėra šildomas (teisėtai atjungtas) nuo centralizuotų šilumos tinklų.
23. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga, taip pat ir kiti bendrojo naudojimo objektai, įskaitant bendrąsias pastato konstrukcijas, bei bendrąsias pastato inžinerines sistemas. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis). Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją.
24. Atsakovai šios savo pareigos neginčija, pripažįsta, kad jie bet kokiu atveju turėtų mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją, kad šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, tad bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių rinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą, tačiau teigia, kad atsakovams mokesčiai už bendrųjų patalpų šildymą yra skaičiuojami taikant netinkamą koeficientą, nes jų laiptinėje stovintys radiatoriai yra atjungti nuo šildymo sistemos. Atsakovų teigimu, dėl to atsakinga Bendrija, nes Bendrija atjungė Pastato laiptinėje stovinčius radiatorius nuo šildymo sistemos ir apie tai nepranešė šilumos tiekėjai AB „Kauno energijai“.
25. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas.
26. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalis numato, kad kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį.
27. Kadangi Pastate yra vienas įvadinis šilumos apskaitos prietaisas, viso Pastato suvartota šiluma apskaičiuojama taikant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtintą Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4. Galiojanti teisės aktų sistema numato, jog pastate esant daliai patalpų teisėtai atjungtų nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.), papildomai turi būti taikomas Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-184 patvirtintas Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodas Nr. 5. Pagal metodą Nr. 5 šilumos kiekis pastato bendrosioms reikmėms nustatomas iš šilumos kiekio pastatui šildyti, kWh atėmus šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientą. Šis koeficientas yra nustatomas vadovaujantis Metode Nr. 5 pateikta rekomendacija: kai pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai – 18 proc., kai pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti ar teisėtai demontuoti – 10 proc. Metodo Nr. 5 3.4 punkte nurodyta, kol pastato butų ir (ar) kitų patalpų savininkai įstatymų nustatyta tvarka priims sprendimą dėl šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nustatymo būdo, taikomas Metodo Nr. 5 3.1 papunktyje įtvirtintas koeficientas, t. y. 18 proc. Pažymėtina, kad iki šio Komisijos nutarimo (O3-184) įsigaliojimo šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas buvo nustatytas 0 proc., todėl atsakovams nebuvo skaičiuojami mokesčiai.
28. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovams už bendrojo naudojimo patalpų šildymą laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. paskaičiuota 384,32 Eur mokesčių, apskaičiuojant šilumos kiekį taikant rekomenduojamą koeficientą 18 proc. Atsakovai nurodo, kad jau nuo 1996 metų jų laiptinėje esantys šildymo prietaisai yra atjungti, namo administratorius 223-ioji DNSB nesutinka jų pajungti, todėl jie nenori mokėti už paslaugą, kurios negauna. Atsakovų manymu būtent namo administratorius privalėjo ieškovei pateikti įrodymus, kad laiptinėje nėra veikiančių šildymo prietaisų ir prašymą taikyti namo gyventojams skaičiuojamiems mokesčiams už bendro naudojimo patalpų šildymą 10 proc. koeficientą.
29. Teismas šiuos atsakovų argumentus atmeta. Pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, turi teisę laisvai nuspręsti dėl jiems priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės administravimo. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principinė nuostata, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Taigi, manydami, kad namo administratorius netinkamai vykdo savo pareigas administruojant bendrojo naudojimo objektus, butų savininkai, tame tarpe ir atsakovai, gali ginčyti administratoriaus priimtus sprendimus ar ginti savo teises kitais įstatymų nustatytais būdais. Be to, pažymėtina, kad teismas atsakovų prašymu buvo įpareigojęs trečiąjį asmenį 223-ąją DNSB pateikti duomenis apie tai, koks ir kada priimtas bendrijos sprendimas dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) B korpuso, Kaune, šilumos paskirstymo bendrojo naudojimo patalpoms koeficiento nustatymo per laikotarpį nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2020 m. spalio 28 d.; kada ir kokiu pagrindu nutrauktas šiluminės energijos tiekimas į minėto pastato bendrojo naudojimo patalpas ir ar duomenys apie tai buvo pateikti ieškovei, tačiau trečiasis asmuo tokių duomenų nepateikė.
30. Ieškovė AB „Kauno energija“, neturėdama įrodymų, jog pastato butų ir (ar) kitų patalpų savininkai priėmė sprendimą dėl šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nustatymo būdo, pagrįstai skaičiavo atsakovams mokestį už šiluminę energiją šildant bendrojo naudojimo patalpas, esančias daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) taikydama rekomenduojamą 18 proc. koeficientą.
Dėl priteistinos skolos dydžio.
31. Buto apyvartos žiniaraštyje nurodyta, kad atsakovų skola už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. (pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir namo (duomenys neskelbtini), Kaune vartotojams neturint su Komisija suderinto kito šilumos paskirstymo metodo) sudaro 384,32 Eur. Byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad šilumos energijos paskirstymas ir mokestis paskaičiuoti neteisingai. Atsakovai nėra pateikę įrodymų, jog nurodytą skolą yra sumokėję ieškovei, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti skolą už suteiktą šilumos energiją bendrosioms reikmėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 384,32 Eur skolą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. tenkinamas.
32. Atsakovai laiku neatsiskaitė su ieškove, todėl jie privalo sumokėti ir delspinigius, kurių dydis ir skaičiavimo tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (redakcija 1996-10-04 nutarimu Nr. 1161), kuris detalizuoja Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (redakcija 1996-08-13 įstatymu Nr. I-1493, naujausi pakeitimai 2013-10-10 įstatymu Nr. XII-550) nuostatų įgyvendinimą. Vadovaujantis nurodytais teisės aktais, asmenims, nesumokėjusiems už buto komunalines paslaugas, taip pat ir už šiluminę energiją, skaičiuojama po 0,02 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Remiantis išdėstytu, iš atsakovų ieškovei priteisiama 13,62 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn.
33. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsniu terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovai tinkamai nevykdė savo prievolės laiku ir visiškai atsiskaityti su ieškove, todėl iš jų priteisiama 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (397,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
34. Patenkinus ieškinį, iš atsakovų ieškovei priteisiama ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 2,55 Eur už duomenų gavimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovų prašymo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažinti patirtais nuostoliais ir priteisti šiuos nuostolius iš trečiojo asmens.
35. Atsakovai nurodo, kad dėl to, jog trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie tai, kokiu teisiniu pagrindu buvo atjungtas šilumos tiekimas į pagalbines patalpas, už kurių šildymą atsakovams yra paskaičiuota skola, taip pat dėl to, kad bendrija nepateikė duomenų apie tai, ar buvo pranešta ieškovei apie šilumos taško atjungimą, kas galėjo sudaryti pagrindą taikyti kitokį koeficientą skaičiuojant skolą, ir dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, byloje buvo apribota atsakovų galimybė gintis nuo pareikšto ieškinio. Atsakovai tokį trečiojo asmens elgesį prašo pripažinti kaip piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis ir vadovaujantis CPK 95 straipsniu pripažinti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas jų nuostoliais bei priteisti juos iš trečiojo asmens.
36. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą.
37. Teismų praktikoje yra pabrėžta, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-342/2019 57 punktas). Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 18 punktas).
38. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo 223-oji DNSB į bylos nagrinėjimą įtrauktas tik atsakovų iniciatyva, jau besibaigiant teisminiam procesui. Atsakovai nepateikė duomenų, kad jie patys kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl jiems reikalingų duomenų pateikimo, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, kad būtent dėl trečiojo asmens kaltės ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti esant akivaizdų trečiojo asmens piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
39. Bylinėjimosi išlaidos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos tik iš bylą pralaimėjusios šalies, o ne iš trečiojo asmens (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovų prašymas netenkinamas. Atsakovams išaiškinama, kad tuo atveju, jei jie mano, jog jų teisės pažeistos, jie turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu dėl žalos, padarytos neteisėtais trečiojo veiksmais, atlyginimo.
40. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovų M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 384,32 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis Eur 32 ct) skolos, 13,62 Eur (trylika Eur 62 ct) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 17,55 Eur (iš kiekvieno atsakovo po 8,78 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.