- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-27
- Bylos Nr.
- e2YT-12586-1107/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06763-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Lukauskaitė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė Rasa Ona Inokaitienė
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuotas asmuo – notarė Rasa Ona Inokaitienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą prašo įpareigoti Kauno miesto 17-ąjį notaro biurą atlikti notarinį veiksmą patvirtinant nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sandorį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), arba pateikti pareiškėjui motyvuotą atsisakymą atlikti notarinį veiksmą.
Skunde nurodė, kad 2021 m. balandžio 14 d., kreipiantis į Kauno miesto 21-ą notaro biurą, buvo atsisakyta sudaryti nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sandorius dėl pareiškėjo (pardavėjo) asmeninės nuosavybės teise disponuojamo turto, nes nepateiktas rašytinis sutuoktinio sutikimas parduoti pareiškėjo turtą. 2021 m. balandžio 15 d., kreipiantis į Kauno miesto 17-ą notaro biurą ir prašant patvirtinti nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sandorius, kurie pareiškėjui (pardavėjui) priklauso asmeninės nuosavybės teise, telefoninio pakalbio metu buvo nurodytos aplinkybės apie Kauno miesto 21-o notaro kontoros atsisakymą patvirtinti nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sandorius dėl sutuoktinio raštiško sutikimo nepateikimo, kai norima parduoti turtą, kuris yra asmeninė pardavėjo nuosavybė, ir kurias išgirdusi notarė Rasa Inokaitienė iš karto atsisakė tvirtinti nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sandorius motyvuojant tuo, jog reikalingas pardavėjo sutuoktinio sutikimas, norint parduoti asmenine nuosavybe esantį turtą, jei pardavėjas yra susituokęs. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog notarės Rasos Inokaitienės paklausus, kokia įstatymo norma remiantis pardavėjas turi notarui pateikti sutuoktinio sutikimą, norint parduoti asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, notarė atsisakė tokią teisės normą įvardinti ir nurodė, kad pati sprendžia kokius sandorius jai tvirtinti. 2021 m. balandžio 15 d. pateiktas rašytinės formos prašymas patvirtinti nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sandorius, o atsisakymo atveju pateikti raštišką motyvuotą atsisakymą, kaip yra numatyta Notariato įstatymo 40 straipsnyje. 2021 m. balandžio 19 d. gautas notarės Rasos Inokaitienės laiškas, kuriame nurodyta, kad dokumentai sandorių sudarymui jau yra užsakyti kitame notarų biure. 2021 m. balandžio 19 d. Kauno miesto 17-asis notaro biuras informuotas, jog nesiekta sudaryti nurodytų sandorių kituose notarų biuruose. Dėl dokumentų užsakymų kitame notarų biure pareiškėjui nėra žinoma. Siekiant kuo efektyvesnio tarpusavio bendradarbiavimo, buvo prašoma nurodyti kokius dokumentus pardavėjas turi pateikti notaro biurui, kad šie galėtų patvirtinti nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sandorius. Skunde atkreiptas dėmesys, jog parduodamas turtas pardavėjo yra įgytas iki santuokos sudarymo ir šiuo metu priklauso pardavėjui asmeninės nuosavybės teise. 2021 m. balandžio 19 d. gautas Kauno miesto 17-ojo notaro biuro laiškas su informacine pažyma apie duomenų tikslinimą, kurią užsakė Kauno miesto 21-a notaro kontora. Pareiškėjas nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018 29 punktą, kuriame pasisakyta, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021 29 punktą, kuriame pasakyta, kad atsisakymai atlikti notarinį veiksmą turi būti aiškūs ir pateisinami, nes jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Dėl to atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindai ir tvarka reglamentuojami įstatymu. Pareiškėjas nurodė, kad siekė kelių iki santuokos sudarymo įgytų asmeninės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sandorių patvirtinimo, t. y. pirmas pirkimo–pardavimo sandoris dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); antras pirkimo–pardavimo sandoris dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Nėra jokių teisminių ginčų ar kitokių suvaržymų dėl pareiškėjo asmeninės nuosavybės teise valdomo turto. Pareiškėjo sutuoktinė nesiekia kompensacijos dėl pareiškėjo turto atnaujinimo ar teisės į turtą pripažinimo, nes jokie rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai nebuvo atliekami iš sutuoktinių bendro turto ar pajamų, ką patvirtina nekilnojamo turto suvaržymų nebuvimas. Kauno miesto 17-o notaro biuro reikalavimas a priori pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjo sutuoktinė nesieks įgyti nuosavybės teisės į pareiškėjo turtą, vertintini kaip nepagrįsti. Įstatymas nereikalauja sutuoktinio sutikimo, jei parduodamas asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, kai tas turtas nėra pripažintas šeimos turtu. Atitinkamai, Kauno miesto 17-as notaro biuras nustato papildomus reikalavimus nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sandoriui patvirtinti, taip veikdamas ultra vires – virš jam įstatymu nustatytų kompetencijų ribų. Pareiškėjas priminė, kad į pateiktus jo prašymus Kauno miesto 17-asis notaro biuras atsakinėdavo labai nekorektiškai, tarsi parodydamas savo nenorą bendrauti ir atlikti įstatyme jam numatytas funkcijas, kaip sutarčių tvirtinimas. Nepaisant to, kad Notariato įstatymo 40 straipsnis įpareigoja notaro biurą asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu per dešimt kalendorinių dienų pateikti atsisakymo priežastis ir apskundimo tvarką išdėstyti raštu, notaro biuras į 2021 m. balandžio 15 d. elektroniniu paštu pateiktą prašymą nereagavo. Apskritai notaro biuras nei siekė bendradarbiauti su pareiškėju, nepateikdamas raštiško paaiškinimo, kokie dokumentai yra reikalingi sandoriams patvirtinti, nei pateikė motyvuotą atsisakymą atlikti notarinį veiksmą.
Atsiliepimas
Notarė atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti ir priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjo pridėti įrodymai, nurodytas skundo pagrindas ir dalykas visiškai neatitinka tų tikslų, kurių galbūt siekia pareiškėjas. Iš pareiškėjo pateikto 2021 m. balandžio 15 d. elektroninio laiško, adresuoto suinteresuotam asmeniui, laiške nurodomi 3 nekilnojamojo turto objektai, dėl kurių buvo kreiptasi į notarę, t. y. kaip parduodami objektai buvo nurodyti: 1) nekilnojamojo turto objektas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kaina – 19 000,00 Eur (toliau – Objektas 2); 2) objektas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kaina – 130 000,00 Eur (toliau – Objektas 3). Kaip dovanojamas objektas nurodytas objektas, kurio unikalus numeris 4400-(duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas 4). Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis siekė kelių asmeninės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių patvirtinimo. Kaip vienas iš objektų buvo nurodytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas 1). Skundo materialinį reikalavimą pareiškėjas suformavęs ir savo pažeistas teises sieja išimtinai su Objektu 1. Tačiau vertinant 2021 m. balandžio 15 d. elektroninio laiško, adresuoto notarei, turinį, daugiau nei akivaizdu, kad Objektas 1 net nėra nurodytas kaip objektas, dėl kurio pareiškėjas būtų siekęs pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokio pobūdžio sandorio patvirtinimo, t. y. su šiuo objektu nebuvo prašoma atlikti jokio notarinio veiksmo. Darytina išvada, kad pareiškėjas prašo įpareigoti per teismą atlikti notarinį veiksmą, kurio iki tol notarės net neprašė atlikti. Tad nesuprantama kokius neteisėtus veiksmus atliko notarė ir kodėl ji privalo būti teismo įpareigota atlikti atitinkamus veiksmus, susijusius su Objektu 1, jei dėl atitinkamos paslaugos į notarę net nebuvo kreiptasi. Nei vienas teisės aktas nenumato pareigos teismui įpareigoti notarą patvirtinti atitinkamą sandorį, jei dėl šio sandorio tvirtinimo ar kitokio notarinio veiksmo atlikimo prieš tai nebuvo kreiptasi į notarą. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Akcentuota, kad suinteresuoto asmens duomenimis, dėl Objekto 2, Objekto 3 ir Objekto 4 buvo sudaryti atitinkami sandoriai pas kitą notarą, tad nesuprantama kokių priežasčių vedinas pareiškėjas siekia įpareigoti atlikti būtent suinteresuotą asmenį notarinį veiksmą, susijusį su Objektu 1. Vietoj to, kad pareiškėjas paprasčiausiai kreiptųsi pas notarą, pas kurį ir buvo sudaryti atitinkami sandoriai dėl aukščiau išvardintų objektų, pareiškėjas siekia ginti savo teises, kurios iš notaro pusės ir nebuvo pažeistos. Kita vertus, net jei ir laikytis pareiškėjo pozicijos, kad neva notarė prašė sutuoktinės sutikimo perleidžiant jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, tai jam būtų užtekę tik kartu su sutuoktine atvykti į notarų biurą ir ginčo objektu esantį nekilnojamąjį turtą (Objektą 1) būtų perleidęs. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Tam, kad iš tiesų įsitikinti, jog neegzistuoja CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, bet kuris notaras turi teisę reikalauti, kad nekilnojamojo turto, kuris de jure priklauso asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, sandorio sudarymui būtų gautas kito sutuoktinio sutikimas, nes tik tokiu būdu galima išvengti ateityje galimai kilsiančių teisinių ginčų, į kuriuos įprastai yra įtraukiami ir notarai bei taip užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, priešingai nei nurodė pareiškėjas, suinteresuotas asmuo jokiu būdu neveikė ultra vires, t. y. neperžengė jam įstatymo nustatytų kompetencijų ribų. Priešingai nei nurodė pareiškėjas, suinteresuotas asmuo su pareiškėju iš esmės bendradarbiavo ir, patikrinus viešus registrus, pareiškėjui 2021 m. balandžio 19 d. elektroniniu laišku nurodė, kad dokumentai sandorių sudarymui jau yra užsakyti kitame notarų biure bei papildomai 2021 m. balandžio 19 d. elektroniniu paštu pareiškėjui pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad iš tiesų Kauno miesto 21-ajame notarų biure buvo užsakyti dokumentai sandorių sudarymui. Notarų veiklą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad notarai be atitinkamo asmens kreipimosi specialiai neužsako informacijos apie duomenų tikslinimą, nes įprastai tam nėra jokio teisinio pagrindo. Nurodytina, kad daugiau nei akivaizdu, jog pareiškėjas iš tiesų buvo kreipęsis į Kauno miesto 21-ąjį biurą, tačiau šią aplinkybę siekė nuslėpti nuo suinteresuoto asmens. Maža to, vertinant sąžiningumo aspektu, apie šias aplinkybes pareiškėjas nutyli ir savo skunde, ir siekia jų neatskleisti teismui. Toks pareiškėjo elgesys laikytinas akivaizdžiu piktnaudžiavimu subjektine teise, kurią teismas turėtų atsisakyti ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Suinteresuotas asmuo laikosi tiek Notariato įstatymo, tiek Notarų etikos kodekso nuostatų ir jomis vadovaujasi. Sužinojus apie tai, kad kitame notarų biure pareiškėjas pavedė atlikti notarinį veiksmą, suinteresuotas asmuo, siekdamas išvengti Notarų etikos kodekso 7 straipsnio 3 dalies 3 punkto pažeidimo ir nebūti apkaltintas nesąžininga konkurencija stengiantis nušalinti kolegą, kuriam jau pavesta atlikti notarinį veiksmą, siekė pašalinti bet kokius nesusipratimus, informuodamas apie tai ir pareiškėją. Priešingu atveju, susidarytų paradoksali situacija, kuomet du skirtingi notarai būtų priversti atlikti iš esmės tą patį notarinį veiksmą. Po paskutinio suinteresuoto asmens 2021 m. balandžio 19 d. elektroniniu paštu siųsto pareiškėjui laiško pareiškėjas į notarų biurą daugiau nesikreipė, dėl ko notarė neturėjo jokios būtinybės ir vykdyti Notariato įstatymo 40 straipsnyje, Notarų etikos kodekso 13 straipsnyje įtvirtintų pareigų – pateikti atsisakymo atlikti notarinį veiksmą priežastis ir apskundimo tvarką raštu.
Šalies argumentai
Suinteresuoto asmens atstovas advokatas Gintaras Černiauskas teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui priteisti 500,00 Eur išlaidas (450,00 Eur už susipažinimą su pareiškėjo skundu ir jo priedais, jų analizę, konsultacijų klientui teikimą, atsiliepimo į skundą parengimą ir 50,00 Eur už pažymos (prašymo) apie suteiktas teisines paslaugas parengimą), pagrįstas 2021 m. birželio 3 d. pinigų priėmimo kvitu.
Byla dėl notaro veiksmų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjo skundas atmestinas.
Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas 2021 m. balandžio 15 d. elektroniniu būdu (paštu) kreipėsi į suinteresuotą asmenį prašant patvirtinti patalpų pirkimo–pardavimo sandorius ir patalpų dovanojimo sandorį nurodydamas sandoriams reikšmingus šalių ir perleidžiamo turto duomenis. Reaguodamas į gautą pareiškėjo elektroninį laišką 2021 m. balandžio 19 d. elektroniniu paštu suinteresuotas asmuo pareiškėjui nurodė, kad dokumentai sandorių sudarymui jau yra užsakyti kitame notarų biure. Iš tos pačios dienos siųsto elektroninio laiško turinio matyti, kad pareiškėjas notarę informavęs, jog nesiekia sudaryti nurodytų sandorių kituose notarų biuruose ir dėl dokumentų užsakymų kitame notarų biure jam nėra žinoma. Taip pat šiuo laišku prašė nurodyti, kokius dokumentus pardavėjas turi pateikti notarų biurui, kad būtų patvirtinti nurodyti sandoriai bei atkreipė notarės dėmesį, jog parduodamas ir dovanojamas turtas pardavėjo yra įgytas iki santuokos sudarymo ir priklauso pardavėjui asmeninės nuosavybės teise. Iš 2021 m. balandžio 19 d. elektroninio laiško, siųsto notarės, ir jo priedų matyti, kad dokumentai sandorių sudarymui jau yra užsakyti kitame notarų biure. Pareiškėjo pateikti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui.
Byla teisme inicijuota pareiškėjo skundo pagrindu prašant teismą įpareigoti Kauno miesto 17-ąjį notaro biurą atlikti notarinį veiksmą ir patvirtinti nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sandorį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), arba pateikti pareiškėjui motyvuotą atsisakymą atlikti notarinį veiksmą.
Pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Notaras turi pareigą patikimai nustatyti, ar iš tikro egzistuoja ir nėra ginčijami jam teikiami tvirtinti faktai. Kad jie iš tikro egzistuoja, notaro gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar faktų duomenys ir aplinkybės yra konkretūs, detalūs, aiškūs, papildantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią visumą, kuri notarui nekeltų pagrįstų abejonių, ar priešingai, duomenys kelia abejonių dėl neišsamumo, netikslumo, menkos sąsajos su tiriamu klausimu, fragmentiškumo, tarpusavio prieštaravimų ar kitokių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).
Sprendžiant dėl notaro galimybės atlikti veiksmus, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką, jo veiklos reglamentavimą ir šių normų aiškinimo ypatumus. Kaip jau minėta, pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, todėl spręstina, kad šie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Išanalizuotoje kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).
Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir teisminę praktiką, teismui įvertinus skundo motyvus ir atsiliepimo argumentus bei bylos medžiagą spręstina, kad pareiškėjo materialinis reikalavimas ir jį turintis pagrįsti faktinis pagrindas pilna apimtimi nesusijęs. Pareiškėjas skundu prašo įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmą, susijusių su nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dėl kurio prašymas notarei nebuvo pateiktas. Sutiktina su atsiliepimo argumentais, jog nėra reglamentuota teismo pareiga įpareigoti notarę patvirtinti atitinkamą sandorį, jei dėl šio sandorio tvirtinimo ar kitokio notarinio veiksmo atlikimo prieš tai nebuvo kreiptasi į notarę.
Dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su galimai telefoninio pokalbio metu nurodytų pareiškėjui aplinkybių, kad jo norimų sandorių patvirtinimui reikalingas jo sutuoktinės sutikimas, teismas pažymi jau aukščiau minėtą, kad notarai juridiškai įtvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrina šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, todėl jie itin preciziškai laikosi jiems taikomų didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, kurių eliminavimas sukelia atitinkamas pasekmes (teisminius procesus), apie kurias pasisakyta ir suinteresuoto asmens atsiliepime. Tačiau šių skundo aplinkybių, kaip pagrindo tenkinti skundą, teismas nevertina, nes jos nepagrįstos jokiais kitais objektyviais bylos duomenimis, o tik paties pareiškėjo teiginiais, kurie nepatvirtinti ir paties suinteresuoto asmens, tik į šias skundo aplinkybes pateikiant argumentus atsiliepime.
Pareiškėjas nurodė, kad notarė į jo pateiktą elektroniniu paštu 2021 m. balandžio 15 d. prašymą nereagavo ir nepateikė motyvuoto atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, tačiau tokie pareiškėjo teiginiai prieštarauja byloje esančiai medžiagai, kadangi teismo nustatyta, jog suinteresuotas asmuo tokiu pat būdu, kokiu buvo kreiptasi paties pareiškėjo, jam 2021 m. balandžio 19 d. nurodė aplinkybes dėl užsakytų dokumentų sandorių sudarymui kitame notarų biure ir vėlesniu elektroniniu laišku pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Vėlesnių kreipimųsi į suinteresuoto asmens kontorą byloje nepateikta. Esant šioms aplinkybėms spręstina, kad suinteresuotas asmuo kiek buvo būtina reagavo į pareiškėjo kreipimusis dėl sandorių sudarymo, pateikė reikšmingą informaciją, dėl ko teismui nesuponuojama išvada, jog suinteresuotas asmuo buvo nesuinteresuotas atlikti įstatyme nustatytos funkcijos ar taip parodyti nenorą bendrauti su pareiškėju. Tai, kad notaras turėtų pagrindą atlikti notarinį veiksmą turi būti prašymas dėl tokio veiksmo atlikimo. Pareiškėjui daugiau nesikreipus į notarę, esant žinomoms aplinkybėms apie užsakytus notarinius veiksmus kitame notaro biure pareiškėjo atžvilgiu, kurie nepaneigti jokiais dokumentais, notarė neturėjo jokio pagrindo inicijuoti tiek notarinio veiksmo atlikimą, tiek jo atsisakymą Notariato įstatymo 40 straipsnio prasme, todėl šie skundo motyvai yra nepagrįsti ir neįrodyti.
Apibendrinant aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog nėra objektyvaus pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, todėl jis atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai byloje akivaizdžiai yra priešingi. Suinteresuoto asmens atstovas pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, pagrįstas rašytiniu įrodymu. Atmetus pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisiamos jo prašomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais ir 511–513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo J. P. skundą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui Rasai Onai Inokaitienei, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.