Panevėžio apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Miškų fondas“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje dėl bendraturčių dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Miškų fondas“ ieškinį atsakovams O. E. ir A. J. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2020m. lapkričio 29 d. ir 2020 m. sausio 14 d. atsakovui A. J. K. buvo siunčiami procesiniai dokumentai ieškinyje nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai atsakovui nurodytu adresu neįteikti.

II. Pirmosios instancijos sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

12. Atskirajame skunde nurodoma, kad kuratoriaus instituto paskirti yra papildomai apsaugoti asmenų, kurių gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, procesinės teises. Bendrosios kuratoriaus skyrimo nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos CPK 39 straipsnyje. Kuratorius gali būti skiriamas tik esant tam tikroms sąlygoms: 1) nėra žinoma šalies, kuriai turi būti paskirtas kuratorius, gyvenamoji ir darbo vieta; 2) būtina skubiai atlikti su šia šalimi susijusius procesinius veiksmus; 3) yra suinteresuotos šalies prašymas skirti kuratorių ir išankstinis apmokėjimas už kuratoriaus atstovavimą; 4) kuratoriumi gali būti skiriamas tik fizinis asmuo; 5) būtinas kuratoriumi skiriamo asmens sutikimas; 6) kuratoriumi paskirto asmens interesai neturi būti priešingi atstovaujamos šalies interesams.

13. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad egzistuoja visos sąlygos skirti kuratorių. Ieškovė nurodė teismui atsakovo žinomą gyvenamąją vietą, tačiau procesiniai dokumentai, siųsti ieškovei žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteikti. Sutiktina, kad procesinių dokumentų neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji vieta nežinoma. Kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo vietos adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytu adresu nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, sprendžia ar siųsti dokumentus pakartotinai. Šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje, jau po skundžiamos nutarties priėmimo, teisme gauta teismo siunta atsakovui neįteikta.

14. Nurodo, jog šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino situaciją ir neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Kitų duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą ar buvimo vietą ieškovė neturi. Proceso dalyvio buvimas užsienio valstybėje apsunkina kitas galimas adresato gyvenamosios/buvimo vietos nustatymo galimybes, todėl pakartotinis procesinių dokumentų siuntimas žinomu adresu tik vilkintų bylos nagrinėjimą. Esant tokiai situacijai ieškovė pasirinko kitą optimaliausią procesinių dokumentų įteikimo ir bylos vedimo būdą - pateikė teismui prašymą skirti kuratorių, tačiau teismas šį prašymą atmetė.

15. Nurodo, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista teisė ar ginčijama teisė. Netenkinus ieškovės prašymo skirti kuratorių, ieškovei užkertama galimybė pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

16. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias kuratoriaus skyrimą ir nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą atsakovo kuratoriumi skirti kvalifikuotą teisininką – advokatą bei užkirto kelią tolimesniam procesui.

17. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad teismas turėdamas užtikrinti kuo operatyvesnį ginčo išsprendimą bei atsižvelgdamas į tai, kad ginčo bendraturtis visiškai nesirūpina turtu, gyvena užsienio valstybėje, siunčiamų dokumentų iš teismo nepriima, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir kuratoriumi skirti advokatą K. P..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.

19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl kuratoriaus skyrimo nagrinėjamoje civilinėje byloje.

20. Byloje nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose nagrinėjama civilinė byla dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės UAB „Miškų fondas“ ieškinį atsakovams A. J. K., O. E. ( O. J.). Bylos nagrinėjimo metu buvo patvirtinta Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2020 m. sausio 13 d. nutartimi taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės UAB „Miškų fondas“ ir atsakovės O. E. ( O. J.) ir šioje dalyje nutraukė civilinė byla nutraukta. 2020m. lapkričio 29 d. ir 2020 m. sausio 14 d. atsakovui A. J. K. buvo siunčiami procesiniai dokumentai ieškinyje nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai atsakovui nurodytu adresu neįteikti. Pažymėtina, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami tiesiogiai.

21. Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu ( CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti tuo atveju, jei 1) tai numato CPK arba 2) teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą ( CPK 334 straipsnio 3 dalis).

22. Tam tikrais atvejais CPK tiesiogiai įtvirtina, kad kai kuriais klausimais teismo priimamos nutartys yra atskiraisiais skundais neskundžiamos. Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį paduodant atskirąjį skundą, tiesiogiai nustatytas atitinkamame CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis ( specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-161-248/2017; 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-421/2018).

23. Atskirajame skunde keliamas procesinis klausimas, susijęs su atstovo ( kuratoriaus) paskyrimu tinkamo atstovo neturinčiai bylos šaliai – atsakovui, gyvenančiam ne Lietuvos Respublikoje. CPK 39 straipsnyje nėra numatyta galimybė atskirai nuo teismo sprendimo apskųsti tokią nutartį ( CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo išspręstas procesinis klausimas dėl kuratoriaus skyrimo ar neskyrimo nepatenka ir į CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sritį. Šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas neskirti kuratoriaus neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui. Įstatymo leidėjas, siekdamas, kad būtų tinkamai įgyvendintas asmenų informavimas apie pradėtą teismo procesą, atliekamus procesinius veiksmus, teismo gautus procesinius dokumentus, CPK įtvirtino įvairias procesinių dokumentų įteikimo galimybes ir būdus. Konkretų procesinių dokumentų įteikimo būdą teismas privalo pasirinkti atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, konkrečias bylos aplinkybes, byloje susiklosčiusią situaciją. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti kuratorių nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes kaip matyti iš „Liteko“ sistemos duomenų, procesiniai dokumentai atsakovui gyvenančiam Lenkijos Respublikoje buvo siunčiami tiesiogiai. Toks procesinių dokumentų įtekimo būdas yra galimas, tačiau asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą. Neįteikus procesinių dokumentų tiesiogiai atsakovui, procesiniai dokumentai turėtų būti siunčiami Lietuvos Respublikos su užsienio valstybėmis sudarytose tarptautinėse dvišalėse sutartyse dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, komercinėse ir šeimos bylose nustatyta tvarka. Lietuvos Respublika ir Lenkijos Respublika yra sudariusi dvišalę sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose“. Procesiniai dokumentai asmeniui, kurio gyvenamoji vieta yra Lenkijos Respublikoje, turi būti siunčiami šioje minėtoje dvišalėje sutartyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. Teismų praktika, taikant tarptautines privatinės teisės normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-14. Teismų praktika 2000, 14).

24. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tik išnaudojus visas galimybes įteikti procesinius dokumentus nustatyta tvarka, gali būti sprendžiamas klausimas dėl kuratoriaus skyrimo šioje civilinėje byloje, nes priešingu atveju gali susiklostyti tokia situacija, kad jeigu procesiniai dokumentai, įskaitant teismo pranešimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias tinkamai save atstovauti teismo procese. Pažymėtina, kad atsisakymas skirti kuratorių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, neišnaudojus visų galimų procesinių dokumentų įteikimo būdų, neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neskirti kuratoriaus, užkerta kelią tolimesniam bylos nagrinėjimui. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra išnaudoti visi galimi procesinių dokumentų įteikimo būdai. Pažymėtina, kad esant tokiai situacijai, kai asmuo, turintis įgaliojimą atstovauti atsakovą negali susisiekti su savo atstovaujamu asmeniu, turi būti išnaudotos visos galimybės įteikti procesinius dokumentus ir asmenį informuoti apie pradėtą teismo procesą.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, turėjo atsisakyti jį priimti, nes skundžiama nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai priėmus atskirąjį skundą ir minėtam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant atskirąjį skundą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutarties šiuo pagrindu nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės UAB „Miškų fondas“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutarties.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.