Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad pareiškėjas 2020-12-13, ketindamas dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal ekonominės veiklos rūšis (suvirintoju elektra ir dujomis) (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas ginčijamu 2021-04-08 sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir daugkartinę nacionalinę vizą, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 4 metus nuo jo išvykimo dienos.

Pareiškėjas atitinka visus Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ reikalavimus leidimui gyventi gauti. Kadangi pareiškėjo profesija yra suvirintojas elektra ir dujomis, ji įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Todėl pareiškėjui turėjo būti taikomas Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimas, kas reiškia, kad pareiškėjui buvo privalu pateikti darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį ir darbdavio informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją.

Nėra duomenų, kad pareiškėjas keltų grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, todėl visuomenės ar valstybės interesams pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje nepakenks. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje turi nuolatinį darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą, sukuria ekonominę naudą, moka mokesčius ir dirbą darbą tos specialybės, kurios darbuotojų Lietuvoje trūksta. Kadangi pareiškėjas dirba Lietuvoje jau daugiau nei pusė metų, jis sukūrė čia socialinius ryšius, kuria šeimos gerovę, didžiąją dalį savo uždarbio pareiškėjas skiria šeimai. Pareiškėjui suteikus leidimą gyventi Lietuvoje, jis planuoja į Lietuvą atsivežti ir savo šeimą.

Paaiškina, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir siekdamas įvertinti, ar minėtas užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, paprašė pateikti pareiškėjo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) srities (dabar – (duomenys neskelbtini)) komunalinės įmonės „Mokymo ir gamybos centras“ (toliau – Mokymo įstaiga) 2006-07-24 išduotą pažymėjimą Nr. 000872 (toliau – Pažymėjimas), kuriame nurodyta, kad nuo 2000-04-03 iki 2000-07-21 pareiškėjas mokėsi Mokymo įstaigoje, ją baigė ir jam buvo suteikta 5-os kategorijos suvirintojo dujomis ir elektra kvalifikacija.

Pareiškėjas teismui nepateikė jokio savo kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, o pareiškėjo teismui pateiktoje charakteristikoje darbdavys nenurodo, kad turėtų duomenų apie pareiškėjo turimą kvalifikaciją. Pareiškėjas turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad jis leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Todėl Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir surinktų duomenų visumą, konstatavo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją, pareiškėjas neatitinka vienos iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos.

Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje ir nustatė, kad pareiškėjo ilgalaikiai socialiniai, ekonominiai ar šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas nurodė, kad yra išsituokęs), nesieja. Pareiškėjui darbo pagrindu buvo išduota daugkartinė nacionalinė viza, galiojusi nuo 2020-09-16 iki 2021-01-15, kuriai gauti tarpininkavimo rašte pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinančiu dokumentu buvo nurodytas Pažymėjimas, todėl manytina, kad pareiškėjas minėtą daugkartinę nacionalinę vizą gavo apgaulės būdu.

Įvertinęs pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentas nusprendė, kad pareiškėjas savo tyčiniais, nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis ir įvertinęs tai, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja šeimyniniai ryšiai, jis neturi kitų ilgalaikių ryšių, pareiškėjui nustatė 4 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Be to, manytina, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

Pareiškėjas 2021-03-23 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti jam daugkartinę nacionalinę vizą pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.11 papunktį, kaip užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

(duomenys neskelbtini) pateikė 2021-04-12 charakteristiką, kurioje nurodė, kad pareiškėjas nuo 2020-10-13 dirba suvirintojo elektra ir dujomis pareigose, puikiai susitvarko su patikėtomis užduotimis, pasižymi gerais darbo įgūdžiais, yra atsakingas ir savarankiškas, pareigingas.

Migracijos departamentas ginčijamu 2021-04-08 sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktais, 133 straipsnio 1, 7, 8 dalimis, atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, daugkartinę nacionalinę vizą ir uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 4 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas; teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2021-03-01).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad Įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjo darbdavys (duomenys neskelbtini) pateikė 2020-11-17 tarpininkavimo raštą, kuriame nurodytas pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – užsienietis dirbs pagal darbo sutartį ir Užimtumo tarnyba priėmė sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. (duomenys neskelbtini) 2020-09-09 tarpininkavimo raštu įsipareigojo tinkamai apgyvendinti užsienietį, padengti reikiamas išlaidas dėl jo išvykimo, įdarbinti suvirintoju dujomis ir elektra, užtikrinti jo sveikatos draudimą buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad užsieniečio turima kvalifikacija, kurią įrodo kvalifikaciją įrodantis dokumentas – suvirintojo dujomis ir elektra diplomas, patvirtino, kad užsienietis turi šią kvalifikaciją, pagal kurią jis dirbs ir turi šią kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Iš pridedamo liudijimo Nr. 000872 matyti, kad, pagal jame nurodytą informaciją, pareiškėjas nuo 2006-04-03 iki 2006-07-21 mokėsi suvirintojo elektra ir dujomis specialybės (duomenys neskelbtini) srities tarybos komunalinėje įmonėje Mokymo ir gamybos centre, išlaikė kvalifikacijos egzaminą.

Migracijos departamentas 2021-02-11 raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) srities valstybinę administraciją, prašydamas pateikti informaciją, ar yra duomenų, kad pareiškėjas mokėsi (duomenys neskelbtini) srities tarybos Mokymo ir gamybos centre, ar ši mokymo įstaiga išdavė sertifikatus, pažymėjimus, ar pridedamas pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas atitinka standarto reikalavimus. (duomenys neskelbtini) srities tarybos Mokymo ir gamybos centras 2021-03-02 atsakyme Migracijos departamentui nurodė, kad ji neišdavė tokio pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinančio dokumento.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateiktas užsieniečio nurodomą suvirintojo kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę ir patvirtintų jo turimą kvalifikaciją.

Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.

Vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Kriterijų vertinimo tvarkos 12 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Dėl Kriterijų vertinimo tvarkos 12 punkto pažymėtina, kad Įstatymo 133 straipsnio 11 punkte nustatyta, jog užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, nustačius, kad užsieniečio sudaryta santuoka, registruota partnerystė ar įvaikinimas fiktyvūs arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra fiktyvūs, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, t. y. aplinkybė, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, skirtingai nei fiktyvių santuokos, registruotos partnerystės ar įvaikinimo arba fiktyvios įmonės nustatymo atvejais, savaime nėra pagrindas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį: kiekvienu konkrečiu turi būti vertinamas tokių duomenų pobūdis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-01-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5091-624/2020).

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies, 2, 14 punktų pagrindu, t. y. nustačius, kad siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys ir asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti. Daugkartinę vizą pareiškėjui atsisakyta išduoti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. užsieniečiui nepagrindus numatomo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų.

Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. To paties straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė, kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su ne įleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečio atvykimą ar apsigyvenimą.