Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (15/01-3) 31-254/44U-5122/4U-637„Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nacionalinės vizos (D) Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui D. P.“ (toliau – ir Sprendimas) kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Pareiškėjas reiškė alternatyvų reikalavimą, netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui D. P. 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos, bei dalį, kuria nuspręsta įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui D. P. atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra baigęs tinkuotojo mokymus, įgijęs tinkuotojo kvalifikaciją, taip pat baigęs tikuotojo mokymus Lietuvos Respublikoje, be to, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje dirbo tiesiogiai pagal įgytą kvalifikaciją – tinkuotoju. Ukrainoje dirbo statybininku, atliko įvairius statybos rangos darbus. 2014 metais baigus mokslus darbdavio pasiūlytoje profesinėje mokykloje, pareiškėjui buvo išduotas tinkuotojo kvalifikaciją patvirtinantis liudijimas. Faktinė aplinkybė, jog šis liudijimas galimai yra suklastotas jam tapo žinoma tik gavus Migracijos departamento Sprendimą. Nurodė, kad jam kyla pagrįsta abejonė, jog Migracijos departamentui profesinės mokyklos pateiktame atsakyme yra sąžiningai suklysta dėl pareiškėjo mokymosi fakto tikrumo. Šias abejones pagrindžia faktas, kad profesinės mokyklos atsakymas buvo gautas kitą dieną, kai buvo išsiųstas Migracijos departamento paklausimas. Pareiškėjas paaiškino, kad mokslus baigė prieš 6 metus, todėl gavus Migracijos departamento užklausimą dėl liudijimo tikrumo, profesinės mokyklos darbuotojams egzistavo objektyvi būtinybė šiuos duomenis patikrinti archyve, kas objektyviai reikalauja papildomų laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų. Todėl toks greitas ir skubotas atsakymo pateikimas (per vieną dieną) kelia abejonių dėl galimai įvykusios klaidos, tikrinant jo duomenis bei mokymosi faktą. Be to, atsakymas buvo gautas elektroniniu paštu, kas neleidžia patikrinti elektroninį laišką surašiusio asmens kompetencijos ir įgaliojimų tokį atsakymą pateikti bei iš esmės panaikina galimybę įsitikinti tokio atsakymo autentiškumu.

3. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad jis yra Lietuvoje baigęs tinkuotojo mokymus, ką objektyviai įrodo pareiškėjui išduotas VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro 2020 m. liepos 22 d. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjas išklausė ir baigė tinkuotojo – glaistytojo neformalaus mokymo programą, jis įgijo tinkuotojo ir glaistytojo kompetenciją. Todėl, priešingai, nei nurodoma Sprendime, pareiškėjo pateikta informacija apie jo įgytą tinkuotojo kvalifikaciją yra tikra, jis disponuoja tikrais jo kvalifikaciją pagrindžiančiais dokumentais. Duomenys apie pareiškėjo baigtus mokymus Lietuvoje buvo pateikti atsakovui, tačiau jie buvo ignoruoti. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, faktas, kad pareiškėjas yra baigęs profesinius mokymus Lietuvoje nebuvo vertintas ir nagrinėtas.

4. Nurodė, kad jis neturėjo tyčios apgauti atsakovą, pateikti suklastotus dokumentus, kadangi gyvena Lietuvoje ir realiai dirba tinkuotoju, t. y. realiai vykdo jam išduotos darbinės vizos sąlygas. Tuo tarpu faktinė aplinkybė, kad Migracijos departamentui buvo pateiktas galimai suklastotas liudijimas, šiuo atveju vertintina kaip klaida, kuri nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir negalėjo būti jo kontroliuojama. Todėl pareiškėjas padarė išvadą, kad jis atitinka visus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir panaikinti jo daugkartinę nacionalinę vizą.

5. Pareiškėjas teigė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas netaikyti judėjimo laisvę ribojančios priemonės – draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jis nekelia realios nelegalios migracijos grėsmės. Ginčijamas Sprendimas – uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, kartu įvedant į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie galiojantį draudimą buvo priimtas remiantis išimtinai Migracijos departamento Sprendimu.

6. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas nenagrinėjo teisės aktuose, tame tarpe ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460, nustatytų kriterijų įtakos tokiam sprendimui priimti, nemotyvavo nustatyto draudimo atvykti termino, nenustatė, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar jo nenustatyti. Taip pat Migracijos departamentas neįvertino, ar priimtas sprendimas bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisės verstis ūkine komercine veikla Lietuvoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes. Taigi, kaip nurodė pareiškėjas, Sprendime nėra pateikta argumentų, kad siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės, t. y. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukimo į Užsieniečių registrą ir perspėjimo įvedimo į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad jis praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų, tai pripažįsta pats atsakovas. Todėl pareiškėjas manė, kad Sprendimo dalis dėl judėjimą ribojančių priemonių taikymo naikintina kaip nepagrįsta.