Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. M., AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl išieškojimo iš skolininko gauto indėlio teisėtumo ir pagrįstumo, vertinant, ar minėto pobūdžio suma patenka į įstatyme nustatytą apribojimą išieškoti iš fizinio asmens turto. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į antstolį V. M., prašydamas grąžinti iš sąskaitos DNB banke areštuotų santaupų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 668 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno MMA sumą, kuri sudaro 350 Eur, bet ne 271 Eur. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolio V. M. paaiškinimai dėl paliktos pragyvenimui sumos prieštarauja vienas kitam. Pažymėjo, jog vienu iš paaiškinimų nurodė 271,00 Eur sumą palikęs atskaičiavus mokesčius, o kitame paaiškinime nurodė tokią sumą pragyvenimui palikęs gera valia, nors jos galėjo ir negrąžinti. Pareiškėjo teigimu, mokamų mokesčių išskaitymas nėra antstolio prerogatyva, be to, išieškotų sumų Patvarkyme ir antstolio V. M. laiške nematyti minimų mokesčių nei jų gavėjų. Pažymėjo, kad pagal įstatymų nuostatas vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, todėl Sprendimų vykdymo instrukcija prieštarauja įstatymų nuostatomis (b. l. 4-7). Antstolis V. M. 2016-05-18 patvarkymu Reg. Nr. S2-68176 atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, jog draudimo indėlio suma nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą baigtinį sąrašą, reglamentuojantį skolininkui priklausančias pinigų sumas, iš kurių išieškojimas negalimas, o skolininkas nenurodė ir nepagrindė, kad jo gauta suma priklausytų kuriai nors iš lėšų rūšių. Antstolio teigimu, CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, nėra taikytina lėšomis, esančioms banko sąskaitoje, kadangi skolininkui banko sąskaitoje laikant ne didesnę nei viena minimali mėnesinė alga sumą, ir banko sąskaitą nuolat pildant pinigų įnašais, neviršijančiais vieno MMA sumos, išieškojimas taptų neįmanomas. Nurodė, jog geranoriškai nusprendė grąžinti skolininkui tokią vieno mėnesio minimalios algos dydžio sumą, kokią skolininkas realiai būtų gavęs, jeigu būtų dirbęs už minimalų darbo užmokestį, be to, ši suma yra didesnė, negu Valstybės numatytas minimalus gyvenimo lygis – bazinė socialinė išmoka, kuri šiuo metu sudaro tik 38,00 EUR sumą (b. l. 2-3).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Konstatavo, jog pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, kad jo gauta 2 922,28 Eur draudimo indėlio suma priklauso CPK 739 straipsnyje nurodytoms lėšoms.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12. Antstolis atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 335 straipsnio 2 dalį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, vykdant 2012-10-01 išduotą Vilniaus m. 32-ojo notaro biuro vykdomąjį dokumentą Nr. RJ-3368 dėl hipoteka užtikrintos 537 039,54 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. M. hipotekos kreditoriaus AB SEB banko naudai (vykd. b. Nr. 0240/12/05473 b. l. 7). Nustatyta, jog realizavus hipoteka įkeistą turtą likusi 78 181,63 Eur skolos dalis ir procesinės palūkanos išieškomos iš kito skolininkui priklausančio turto (vykd. b. l. 140). Vykdomojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog skolininkui A. M. 2016-04-15 į DNB banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta 2922,28 Eur draudimo indėlio suma, iš kurio dalis, paliekant pareiškėjui 271 Eur pragyvenimui, nurašyta atliekant priverstinio vykdymo veiksmus (vykd. b. l. 214-216). Iš pareiškėjo skundo nustatyta, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su palikta jo pragyvenimui 271 Eur suma, nurodydamas, jog minėta suma neatitinka CPK 688 straipsnyje įtvirtintos 1 MMA sumos, į kurią negali būti nukreipiamas išieškojimas.

14. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs apelianto skundžiamus antstolio atliktus procesinius veiksmus, konstatavo, jog antstolio priimti procesiniai dokumentai vykdymo procese yra pagrįsti, o antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata taikytina tik grynųjų pinigų sumai, neviršijančiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos 1 MMA sumos. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016, aiškindamas CPK 668 straipsnio ir CPK LI skyriaus procesinės teisės normų taikymą nenurodė, jog minėtas apribojimas taikomas tik skolininko turimiems gryniesiems pinigams, nurodydamas, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA (21 punktas). Taigi minėtoje Kasacinio teismo nutartyje atliktas procesinės teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš fizinių asmenų turto, vertinimas aktualus ir nagrinėjamoje byloje, kurioje apeliantas, nesutikdamas su antstolio atliekamais veiksmais, remiasi CPK 668 straipsnio 1 dalimi.

16. Kaip jau buvo minėta, apeliantas, nesutikdamas su antstolio atliekamais priverstinio vykdymo veiksmais, neginčija pačio išieškojimo iš gautos 2 922,28 Eur draudimo indėlio sumos, tačiau iš esmės nesutinka su antstolio jam palikta 271 Eur suma, skirta būtinųjų poreikių užtikrinimui. Apeliantas įrodinėja, jog 1 MMA suma sudaro 350 Eur, todėl jam turėtų būti grąžinti 79 Eur.

17. Iš byloje pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais su antstoliu matyti, jog antstolis skirtingai nurodo priežastis dėl kurių pareiškėjui palikta 271 Eur suma. Išsiųstame 2016-04-27 14:06 val. elektroniniame laiške pareiškėjui nurodyta, jog pragyvenimui minėta suma palikta gera valia, kai tuo tarpu 2016-04-27 10:38 val. išsiųstame elektroniniame laiške nurodyta, jog 271 Eur suma gaunama pritaikius nuo darbo užmokesčio mokėtinus valstybinius mokesčius, kuriuos, antstolio teigimu, nesunku paskaičiuoti (b. l. 8-9). Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog nėra aišku, kokiu pagrindu antstolis pervedė pareiškėjui 271 Eur sumą. Atkreiptinas dėmesys, jog draudimo indėlio suma nelaikytina darbo užmokesčiu, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turėjo įvertinti ir antstolio argumentus, kuriais remiantis jis paliko pragyvenimui mažesnę nei 1 MMA sumą.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolio ir apylinkės teismo argumentais, jog pareiškėjo gauta indėlio draudimo suma nepatenka į CPK 739 straipsnyje įtvirtintus išieškojimo apribojimus. Taip pat sutinka ir su argumentu, jog apeliantas neįrodė, kad į jo sąskaitą yra ar bus gaunamos lėšos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas, tačiau pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinama esama faktinė situacija, o ne ateityje įvyksiantis (ar neįvyksiantis) veiksmas. Pažymėtina, jog kilus ginčui dėl mokestinei prievolei vykdyti išieškotinos sumos, esant prieštaringiems antstolio paaiškinimams, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl gautų pajamų pobūdžio, nustatyti, kokiu pagrindu palikta 271 Eur suma ir/ar nagrinėjamu atveju nėra taikomas 1 MMA sumos išskaitų ribojimas.

19. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas skundo dėl antstolio veiksmų, netinkamai ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes dėl apeliantui pervestos pragyvenimui sumos dydžio, nevertino aktualios teismų praktikos dėl CPK 688 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų ribojimą, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis naikinama ir, atsižvelgiant į tai, jog šalims nebūtų apribota apeliacijos teisė bei į tai, jog faktinių aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas priklauso pirmosios instancijos teismui, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl apelianto procesinio prašymo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

20.Pareiškėjas A. M. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kadangi teismas įvertino rašytinius įrodymus.

21.Atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Apelianto prašymas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas, nes visos reikšmingos bylai aplinkybės bei įrodymai, kuriais tos aplinkybės grindžiamos, yra nurodyti šalių procesiniuose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Taigi teismas taip pat sprendžia, kad byloje nebuvo nurodyta argumentuotų priežasčių, kodėl būtų pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį ir pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio veiksmų perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.