- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-875-440/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04556-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Valranda“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valranda“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑5869-772/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valranda“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos dėl 2015 m. gegužės 14 d. rašto Nr. 31SD-2327-(14.31.7) panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Valranda“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) Šiaulių skyriaus 2015-05-14 raštą Nr. 31SD-2327-(14.31.7) kaip neteisėtą. Nurodė, kad ginčijamame rašte nurodytas reikalavimas sumokėti 10433,10 Eur žemės nuomos mokesčio yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi ieškovė žemės nuomos mokestį sumokėjo įstatymų nustatytais terminais, Šiaulių rajono savivaldybės administracija pretenzijų dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio už 2012-2013 metus dėl (duomenys neskelbtini), esančio valstybinės žemės sklypo nereiškė. Pažymėjo, kad ginčijamas raštas nėra išsamus, nemotyvuotas, nenurodyta kokiu pagrindu, už kokį laikotarpį priskaičiuotas įsiskolinimas bei kokiu teisiniu pagrindu atsakovė ketina inicijuoti žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą.
Pareikštam reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei nutraukti prieš terminą 2008-10-27 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N91/08-1404 iki įsiteisės teismo sprendimas pagal pateiktą ieškinį. Pažymėjo, kad ginčijamame rašte atsakovė nurodė, jog ieškovei per vieną mėnesį nuo rašto gavimo dienos nesumokėjus 10433,10 Eur žemės nuomos mokesčio, atsakovė įgis teisę nutraukti prieš terminą 2008-10-27 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N91/08-1404. Ieškovės manymu atsakovė gali nutraukti minėtą valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl tuo pagrindu prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015-06-05 nutartimi ieškovės UAB „Valranda“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad konkrečiu atveju matyti, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia ne būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimo, bet tokiu būdu siekia sukurti situaciją, kad Nacionalinė žemės tarnyba jokiu būdu negalėtų nutraukti 2008-10-27 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, pagal kurią išnuomotas 4,3084 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovės vienintelis ir pagrindinis ieškinio reikalavimas yra panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos informacinį pranešimą. Teismas pabrėžė, kad vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Remiantis nurodytu teismas pripažino, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės yra visiškai nesusijęs su ieškovės pareikštu reikalavimu ir išeina už ieškinio reikalavimo ribų, todėl ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
III. Atskirojo skundo esmė
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Valranda“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-05 nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nutraukti prieš terminą 2008-10-27 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N91/08-1404, iki įsiteisės teismo sprendimas pagal UAB „Valranda“ pateiktą ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas neįvertinęs byloje esančių faktinių aplinkybių nepagrįstai sprendė, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra visiškai nesusijęs su pareikštu reikalavimu ir išeina už ieškinio reikalavimų ribų, kadangi nagrinėjamu atveju teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali susiklostyti tokia situacija, kad NŽT prie ŽŪM nutrauks prieš terminą su ieškove sudarytą 2008-10-27 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N91/08-1404. Tokiu atveju ginčijamo administracinio akto panaikinimas taptų nebeaktualus, o teisminis procesas neveiksmingas, nes nebūtų iki galo apginti ieškovės interesai, o ginčas persikeltų į naują teisminį procesą, kadangi UAB „Valranda“ būtų privesta kreiptis į teismą dėl neteisėto sutarties nutraukimo.
2. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekdama savo pažeistų teisių ar interesų apsaugos, kreipėsi į teismą dėl jos nuomone neteisėto NŽT prie ŽŪM administracinio akto panaikinimo, todėl teismui priėmus skundžiamą nutartį ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo situacija liko nesureguliuota, susidarė galimybė atsirasti žalai. Remiantis Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimais, NŽT prie ŽŪM nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, UAB „Valranda“ būtų taikomas maksimalus 4 procentų žemės nuomos mokesčio tarifas. Todėl tuo atveju, jei NŽT prie ŽŪM nutrauktų valstybinės žemės nuomos sutartį, net ir teismui patenkinus ieškinį ir panaikinus administracinį aktą UAB „Valranda“ pažeistos teisės nebūtų iki galo apgintos, nes ginčas tarp šalių iki galo nebūtų išspręstas, įmonė dėl maksimalių tarifų taikymo patirtų finansinius nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Atskirasis skundas netenkintas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei nutraukti su ieškove sudarytą nuomos sutartį prieš terminą.
Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 12,178 straipsniai). Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, kuriuo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi ir ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti sąlygų, dėl kurių prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimą bei, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1722/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1357/2014).
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2008-10-27 tarp Šiaulių apskrities viršininko ir UAB „Valdo Transportas“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N91/08-1404 dėl 4,3084 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad žemės sklypas išnuomojamas 25 metams nuo sutarties sudarymo dienos (8 b.l.). Sutarties 16 punktu susitarė, kad sutartis prieš terminą gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, išskyrus atvejus, kai sutartyje numatytas žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir (ar) pobūdžio keitimas, taip pat gali būti nutraukiama kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) ir kitų įstatymų nustatytais atvejais (9 b.l.). Iš ieškovės nurodytų aplinkybių ir pateikto VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės nuomos teisė į minėtą žemės sklypą 2009-02-24 perleista ieškovei (11-14 b.l.). Iš ieškovės nagrinėjamu atveju ginčijamo NŽT prie ŽŪM Šiaulių skyriaus 2015-05-14 rašto Nr. 31SD-2327-(14.31.7) turinio matyti, kad atsakovė informavo ieškovę, jog per vieną mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos, ieškovei nesumokėjus žemės nuomos mokesčio NŽT prie ŽŪM įgis teisę 2008-10-27 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N91/08-1404 nutraukti prieš terminą (7 b.l.). Konkrečiu atveju ieškovė teigia, kad neuždraudus NŽT prie ŽŪM nutraukti prieš terminą su ieškove sudarytą 2008-10-27 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N91/08-1404, nebus apginti ieškovės interesai, ginčijamo akto panaikinimas taps nebeaktualus.
Atsižvelgęs į išdėstytas faktines bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nors ir ne visai galima sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai nesusijusios su pareikštais reikalavimais, kadangi nuomos sutarties nutraukimo pagrindu atsakovė nurodo būtent ieškovės ginčijamą nuomos mokesčio nesumokėjimą, tačiau atsižvelgiant į šalies pareigą pagrįsti prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo. Kaip minėta, iš ginčijamo 2015-05-14 rašto turinio matyti, kad atsakovė informavo ieškovę, jog nesumokėjus nurodyto žemės nuomos mokesčio atsakovė turės teisę inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą. Vadovaujantis LR CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktu, žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka. Remiantis LR CK 6.564 straipsnio 2 dalimi, apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. Konkrečiu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė nors ir teigia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė, jog atsakovė nutrauks nuomos sutartį prieš terminą ir tokiu atveju ginčijamo administracinio akto panaikinimas taptų nebeaktualus, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė raštu pranešė ieškovei apie žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą (LR CK 6.564 straipsnio 2 dalis), nepateikė.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju vien tik deklaratyvūs ieškovės teiginiai, kad atsakovė dėl žemės nuomos mokesčio nemokėjimo rengiasi nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių realius atsakovės ketinimus savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė NŽT prie ŽŪM ėmėsi ar ruošiasi imtis konkrečių veiksmų, siekdama prieš terminą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N91/08-1404 dėl 4,3084 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik prielaida, kad atsakovė gali nutraukti minėtą nuomos sutartį, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (LR CPK 178 straipsnis).
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, jog nepritaikius ieškovės prašomos laikinųjų apsaugos priemonės tokia apimtimi kokia prašė ieškovė, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.