Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo O. Š. (O. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui O. Š., institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvystės valdžios laikino apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra iškelta civilinė byla pagal K. S. ieškinį atsakovui O. Š. dėl tėvystės valdžios laikino apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kuri buvo sustabdyta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutartimi iki bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eN2-3434-855/2019 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00783-2019-5).

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas atsakovo O. Š. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame prašoma: 1) nustatyti vaiko K. Š. laikinąją gyvenamąją vietą su jo tėvu O. Š.; 2) nustatyti K. S. laikinąją bendravimo su vaiku K. Š. tvarką: 2.1. vaiko K. Š. motina K. S. kiekvienos savaitės ketvirtadienį, išskyrus ketvirtadienius prieš savaitgalius, kuriuos vaikas praleis kartu su jo motina, paima sūnų K. Š. iš vaiko ugdymo įstaigos ar iš vaiko tėvo O. Š. gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžina vaiką tėvui 20 val.; 2.2. vaiko K. Š. motina K. S. kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį paimą vaiką iš vaiko tėvo O. Š. ar vaiko ugdymo įstaigos 17 val. penktadienį ir gražina į vaiko gyvenamąją vietą , t. y. vaiko tėvui O. Š. ne vėliau kaip tos savaitės sekmadienio 18 val.; 2.3. vaiko paėmime bendravimui ir grąžinime po bendravimo dalyvauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai iki vaiko tėvui O. Š. bus taikomas draudimas artintis prie vaiko motinos K. S.; 3) priteisti iš K. S. laikiną 215 Eur (1/2 MMA) dydžio mėnesinį vaikui išlaikymą, paskiriant lėšų tvarkytoju vaiko tėvą O. Š.; 4) jeigu teismas nustatys vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su K. S., nustatyti O. Š. laikinąją bendravimo su vaiku K. Š. tvarką: 4.1. vaiko tėvas O. Š. bendrauja su vaiku K. Š. kas antrą savaitę, pradedant pirmą bendravimą tą savaitę kai teismas priims nutartį dėl laikinojo bendravimo tvarkos nustatymo, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos sekmadienio 17 val. ir gražinant į vaiko gyvenamąją vietą vaiko motinai K. S. kitos savaitės sekmadienio 18 val.; 4.2. vaiko paėmime bendravimui ir grąžinime po bendravimo dalyvauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai iki vaiko tėvui O. Š. bus taikomas draudimas artintis prie vaiko motinos K. S.

3. Pagrįsdamas savo prašymą atsakovas nurodo, kad aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad vaiko laikinoji gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu. Be to, laikina jo bendravimo su vaiku tvarka (jeigu teismas nustatytų vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su motina) būtų pagrįsta ir sąžininga, kadangi dėl vaiko motinos K. S. kaltės ir neteisėtų veiksmų (jai nevykdant Vilniaus apygardos teismo nustatytos ir keistos laikinosios bendravimo tvarkos) buvo ilgą laiką visiškai užkirstas vaiko tėvo O. Š. bendravimas su jo vaiku, todėl yra būtina kuo intensyviau ir skubiau atstatyti būtiną vaikui tėvų bendravimo ir socialinio ryšio su juo balansą. Be to, tokia laikinoji bendravimo tvarka užtikrintų, kad vaikas nebus pernelyg dažnai perkeliamas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, kas gali mažametį vaiką varginti ir sukelti jam stresą, nebus pažeidžiamas vaiko dienos režimas. Atsakovas taip pat nurodo, kad turi būti nustatytas 215 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas vaikui iš šalies, su kuria nebus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Teismas nepagrįstai nenustatė kitos bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos nei buvo reikalaujama, jei manė, kad prašoma nustatyti laikinoji tvarka pažeidžia interesus. Šiuo atveju teismas pažeidė vaiko teisę bendrauti su jo skyrium gyvenančiu tėvu ir tuo pačiu pažeidė atsakovo teises, užkirsdamas kelią matytis su vaiku. Pagal nusistovėjusią teisminę praktiką šios kategorijos bylose, teismas privalo būti aktyvus, todėl turėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne atmesti, bet nustatyti laikinąją bendravimo tėvo su jo mažamečiu vaiku tvarką iki įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje.

12. Esant faktinei situacijai, kai ieškovė visiškai užkirto atsakovui galimybę matytis su sūnumi bei nurodė, jog ir toliau neleis pasimatymų, teismo atsisakymas svarstyti laikinąsias apsaugos priemones lemia tai, jog atsakovas dar ilgą laiko tarpą negalės matyti vaiko.

14. Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki bus išnagrinėta byla, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Pažymėtina, kad ši laikinoji apsaugos priemonė – yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iš vieno iš tėvų pusės. Asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

15. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pastovus vaiko perkėlimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, galimai mažametį vargins, kels stresą arba sutrikdys jo dienos režimą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apygardos teismui pateiktame 2019 m. liepos 24 d. rašte S-2411 nurodyta, kad nepaisant to, kad abu tėvai turi vienodas teises netrukdomai dalyvauti vaiko auklėjime, tai nereiškia, kad vaiko interesus atitinka tokia bendravimo tvarka, kai vaiko tėvas, su kuriuo nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta, gali praleisti su vaiku tiek pat laiko, kaip ir tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena; minėtoje išvadoje buvo išdėstyta Tarnybos nuomonė, kad geriausius mažamečio K. Š. interesus atitiktų laikinas bendravimas su tėvu O. Š. vieną darbo dieną per savaitę (vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą – poilsio dieną) iki 4 valandų per dieną.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų (ir atsiliepimų į juos) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose (atsiliepimuose į juos) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui

18. Apeliantas 2019 m. spalio 9 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo – 2019 m. spalio 3 d. pareiškimą prokuratūrai bei 2019 m. spalio 4 d. pareiškimą policijai.

19. CPK 323 straipsnis įtvirtina draudimą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Toks draudimas numatytas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tokių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kad nauji duomenys, kuriais papildomas ieškinio pagrindas, atsirado ir buvo pateikti jau po skundžiamos 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarties priėmimo, šie įrodymai nevertintini ir apeliacinės instancijos teisme.

20. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

22. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose CK 3.65 straipsnis, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

23. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šiuo atveju atsakovas prašo nustatyti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad faktinė mažamečio vaiko gyvenamoji vieta yra su motina.

24. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi.

25. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog mažamečiam vaikui išlaikant faktinę situaciją gyvenant su mama bent iki teismo sprendimo priėmimo būtų kilusi kokia nors grėsmė arba toks gyvenimas neatitiktų geriausių vaiko interesų, priešingai, laikinai, iki galutinio teismo sprendimo pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, jam tai galimai galėtų sukelti neigiamus emocinius išgyvenimus. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dabartinis mažamečio vaiko gyvenimas pas motiną jam kenktų, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti naują laikiną vaiko gyvenamąją vietą.

26. Netenkinus laikinosios apsaugos priemonės –vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo nustatyti laikinosios ieškovės bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos, taip pat nėra pagrindo priteisti laikinojo išlaikymo iš K. S..

27. Atsakovas taip pat prašo nustatyti laikinąją bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką - nustatyti O. Š. laikinąją bendravimo su vaiku K. Š. tvarką: 4.1. vaiko tėvas O. Š. bendrauja su vaiku K. Š. kas antrą savaitę, pradedant pirmą bendravimą tą savaitę kai teismas priims nutartį dėl laikinojo bendravimo tvarkos nustatymo, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos sekmadienio 17 val. ir gražinant į vaiko gyvenamąją vietą vaiko motinai K. S. kitos savaitės sekmadienio 18 val.; 4.2. vaiko paėmime bendravimui ir grąžinime po bendravimo dalyvauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai iki vaiko tėvui O. Š. bus taikomas draudimas artintis prie vaiko motinos K. S..

28. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja pirmiausia siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją.

29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, taip pat svarbi vaiko normaliai psichologinei raidai. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu vienu iš tėvų būtų maksimaliai įgyvendinta.

31. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo dėl laikinosios bendravimo tvarkos, tačiau ir apskritai nenustatydamas jokios tėvo su mažamečiu sūnumi bendravimo tvarkos, nesilaikė nurodytų išaiškinimų. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, jog laikinos tėvo su vaiku bendravimo tvarkos nustatymas turėtų neigiamą įtaką vaiko interesams, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas vaiko bendravimui su abiem tėvais, neatribojant tėvo nuo mažamečio vaiko gyvenimo, juo labiau, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tėvas nuo pat vaiko gimimo dalyvavo sūnaus gyvenime (2 t., b. l. 68–78), rūpinosi mažamečio vaiko buitimi ir interesais.

32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. liepos 23 d. akte Nr. 1TSD-1773 nurodyta, kad atsakovo būstas, esantis (duomenys neskelbtini), yra tvarkingas, naujos statybos name; mažametis turi atskirą lovą tėvo miegamajame, kitame kambaryje yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės (t. 2., b. l. 23–24). 2019 m. rugpjūčio 7 d. pagalbos plane (t. 2., b. l. 57–60) užfiksuota, kad vaiko bendravimas su tėvu nevyksta; vaikas lauke su tėvu žaidė akmenukais. Nors pagalbos plane ir atkreiptas dėmesys, kad tėvui paėmus vaiką ant rankų, o mamai nuėjus perstatyti automobilio, vaikas tapo neramus ir ėmė muistytis, tačiau VšĮ „Du bambliai“ 2019 m. rugpjūčio 12 pranešime (2 t., b. l. 118–119) iš esmės nurodyta, kad vaiko adaptacinis periodas dar nėra praėjęs, berniukas nesitraukia nuo mamos. Remiantis dokumentuose išdėstyta informacija, galima daryti išvadą, kad mažametis vaikas yra itin prisirišęs prie mamos, tačiau dėl to negalima daryti išvados, kad vaikas nusiteikęs priešiškai tėvo atžvilgiu, priešingai, bendravimas su tėvu ir nuolatinių ryšių palaikymas galėtų turėti teigiamą įtaką vaiko emocinei raidai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. liepos 24 d. rašte Nr. 3SD-2803 (2 t., b. l. 162) nurodyta, kad tėvą ir vaiką sieja glaudus emocinis ryšys, vaikas pažįsta tėvą, mėgsta su juo žaisti, bendrauti. Be to, nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. liepos 24 d. išvada S-2411, jog geriausius mažamečio K. Š. interesus atitiktų laikinas bendravimas su tėvu O. Š. vieną darbo dieną per savaitę (vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą – poilsio dieną) iki 4 valandų per dieną <...> tėvo ir vaiko bendravimas iki 4 val. per dieną turėtų vykti dalyvaujant Tarnybos atstovui (-ams), tačiau nedalyvaujant vaiko motinai K. S. tėvų sutartu laiku ir vietoje, o šalims nesutarus – tėvo laikinoje gyvenamojoje vietoje Vilniuje, Savanorių pr. 18-48, dalyvaujant Tarnybos atstovui (-ams), nedalyvaujant vaiko motinai K. S. (t. 2., b. l. 174–177), tačiau nepagrįstai ja nesivadovavo ir nenustatė laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos.

33. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nepagrįstai nesivadovavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. liepos 24 d. išvadoje S-2411 rekomenduota laikinos mažamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka, dėl to neįvertino mažamečio vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, neturi galimybės nustatyti visoms šalims tinkamo bendravimo su vaiku grafiko, kurį nustatyti yra tikslinga siekiant tėvams nesusitarus dėl bendravimo laiko ir / ar vietos išvengti ateityje galimų kilti ginčų, vaiko perdavimo tėvui tvarkos, kadangi tokių aplinkybių nenustatė ir nevertino pirmosios instancijos teismas, šalys procesiniuose dokumentuose taip pat nenurodė joms priimtino grafiko (tvarkos). Detalus bendravimo tvarkos nustatymas reikalingas ir tam, kad, šalims jos nevykdant, įmanomas būtų priverstinis vykdymas. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o Vilniaus regiono apylinkės teismas įpareigotinas išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš naujo bei nustatyti tokią tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kuri geriausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus.

34. Teismas konstatuoja, kad atsakovo O. Š. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartis naikintina, o pirmosios instancijos teismas įpareigotinas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atsakovo O. Š. (O. Š.) atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.