Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-93-269/2013 (toliau-byla), kurioje G. (G.) P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroras V.Jevmenovas perdavė teismui ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini)su kaltinamuoju aktu be datos, kurioje G. (G.) P. (toliau-kaltinamasis) kaltinamas pagal BK 135 str. 1 d., o būtent, kad jis 2011-09-19, apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, (duomenys neskelbtini)mm kalibro pistoletu (duomenys neskelbtini), skirtu šaudyti kovinėmis kulkomis, šovė vieną kartą S. M. į dešinę koją, taip padarydamas jam šautinį kiaurinį dešines šlaunies sužalojimą, su šūvio įėjimo anga dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje ir išėjimo anga – dešinės šlaunies apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, lydimą atviro dešinio šlaunikaulio apatinio trečdalio kūno skeveldrinio lūžio su poslinkiu, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą. t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatyta BK 135 str. 1 d. (t.2, b.l. 28-41).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. M. (toliau-nukentėjusysis) ir jo advokatas prašymu (toliau-prašymas) paprašė teismo bylą grąžinti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Jų teigimu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (t. 2, b.l. 107-115).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas, byla perduotina prokurorui.

Lietuvos Respublikos BPK 1, 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista išsamiai, per trumpiausia laiką ir tinkamai pritaikant įstatymą.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos kaltinamasis 2011 m. rugsėjo 19 d. apie 00.30 vali., būdamas (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu iš ginklo šovė vieną kartą S. M. į dešinės kojos sritį, padarydamas jam atvirą dešinio šlaunikaulio lūžį, kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, taip pat šovė į D. D. (D. D.), padarydamas šautines žaizdas kelio - šlaunies, kapšelio ir sėdmenų srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. D. D. (D. D.) ikiteisminio tyrimo metu pripažintas nuketėjusiuoju ir iki šios nutarties priėmimo dienos jo kaip nukentėjusiojo procesinė padėtis nepasikeitė. Ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo nukentėjusiojo D. D. (D. D.) (toliau-nukentėjusysis) įgaliotas atstovas advokatas J.Jasaičiui (t. 1, b.l. 77, 100). Nukentėjusiojo D. D. (D. D.) atžvilgiu prokuroro nutarimu (toliau-nutarimas) ikiteisminis tyrimas nutrauktas (t. 1, b.l. 14-16). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-10-31 nutartimi nukentėjusiojo D. D. (D. D.) skundas dėl nutarimo atmestas (t. 2, b.l. 43-45). Vilniaus apygardos teismo 2012-12-31 nutartimi nutarimas ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-10-31 nutartis panaikinti. Vilniaus apygardos teismo 2012-12-31 nutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos ir turi būti vykdoma.

Kaltinamasis į abu nukentėjusiuosius šaudė to paties konflikto metu, toje pačioje vietoje. Taigi jo tyčia šio įvykio metu galėjo būti vieninga. Nors pagal atsiradusias pasekmes kaltinamojo veiksmuose vieno nukentėjusiojo atžvilgiu yra Lietuvos Respublikos BK 135 str. numatyto nusikaltimo požymių, o kito nukentėjusiojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, tačiau ta aplinkybė jokių būdu nepatvirtina, kad ikiteisminis ir teisminis įrodymų tyrimas dėl vieno ir to paties įvykio ir dėl to paties kaltinamojo veiksmų turėtų būti atliekamas atskirai pagal atsiradusias pasekmes.

Kaltinamojo veiksmai sutinkamai su baudžiamosios teisės mokslu turi būti kvalifikuojami kaip pavienis nusikaltimas iš dviejų skirtingų pasekmių ir pagal pasekmių sunkesnį laipsnį, t.y. pagal BK 135 str. BK 135 str. dalis kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus priklauso nuo nusikaltimo padarymo motyvo ir kitų aplinkybių įrodomumo.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių nustatyti, kokių pasekmių siekė kaltinamasis ir koks jo buvo motyvas šaudydamas į D. D. (D. D.) kojų sritį, kai tuo metu patyrė sunkaus laipsnio šautinį sužalojimą kitas nukentėjusysis.

Ikiteisminio tyrimo metu nepriimtas procesinis sprendimas ar kaltinamojo veiksmai dar turi nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. požymių, nes iš bylos medžiagos nustatyta, kad šaudyta kaimo centre, netoliese gyvenamų namų ir kitų žmonių.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamasis tvirtina, jog į nukentėjusiuosius jis šaudė, nes nuo jų gynėsi. Teismo manymu, siekiant objektyviai išsiaiškinti kaltininko tyčios turinį, būtina tirti ir vertinti jo tarpusavio santykį su kiekvienu iš nukentėjusiųjų šio įvykio metu. Tik tuomet būtų galima spręsti, ar tuo metu buvo būtinosios ginties situacija, ar kaltinamojo veiksmai D. D. atžvilgiu sudaro tik nusikaltimo sudėtį.

Lietuvos Respublikos BPK 409 str. 4 d. konstatuoja, kad jei paaiškėjo, kad kaltininkas padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas yra negalimas.

Konstitucinio teismo 2006-01-16 nutarime be kita ko nurodyta, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo ir kt. bendrųjų teisės principų.

Taigi šiuo atveju vienu metu, toje pačioje vietoje to paties asmens veiksmų atskiras tyrimas prieštarauja tyrimo visapusiškumo, objektyvumo, operatyvumo ir baudžiamojo proceso ekonomiškumo principams (BPK 1-2 str.).

Todėl kaltinamojo atžvilgiu turi būti atliktas dar papildomas ikiteisminis tyrimas, nes tik tuomet galimas teisingas jo veiksmų teisinis vertinimas.

Padaryti akivaizdūs ir reikšmingi kaltinamojo akto turinio trūkumai, nes kaltinime neįrašyti D. D. padarytų kūno sužalojimų charakteris, lokalizacija ir sunkumo laipsnis bei eiga. Be to, nenurodytas kaltinamojo veiksmų motyvas.

Jeigu atliekant papildomą ikiteisminį tyrimą iš tikrųjų bus nustatyta, kad padarytas tyčinis sunkus ir kartu nežymus kūno sužalojimas iš asmeninių paskatų, tai kaltinamojo veika turi būti kvalifikuojama kaip nusikaltimas, numatytas BK 135 str. 1 d. ir byla bus teisminga Vilniaus r. apylinkės teismui.

Jeigu atliekant papildomą ikiteisminį tyrimą iš tikrųjų bus nustatyta, kad padarytas tyčinis sunkus ir kartu nežymus kūno sužalojimas iš chuliganiškų paskatų, tai kaltinamojo veika turi būti kvalifikuojama kaip nusikaltimas, numatytas BK 135 str. 2 d. 8 p. ir byla bus teisminga Vilniaus apygardos teismui (BPK 225 str.).

Šie netikslumai aprašant esmines nusikalstamos veikos aplinkybes ir padarinius, klaidina ir varžo kaltinamojo teisę į tikslų ir suformuluotą kaltinimą. Taip pat pažeidžia ir nukentėjusiųjų BPK 1-2 str. deklaruota teisę į teisingą ikiteisminio tyrimo procesą. Byla negali būti toliau nagrinėjama teisiamajame posėdyje pagal kaltinamąjį aktą be įrašytos datos, kuriame esminės nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos neišsamiai ir neteisingai. Atsižvelgus į kaltinamojo akto trūkumų kiekį, jų pobūdį ir reikšmę bylos nagrinėjimui, pripažintina, kad jie trukdys operatyviai toliau nagrinėti bylą teisme, nes esant ydingam, klaidingam ir nekonkrečiam kaltinimui nėra aiškios jo ribos, o tai trukdo teismui realizuoti BPK 1 str. numatytą baudžiamojo proceso paskirtį.

Byloje prokuroro padarytos klaidos turi būti taisomos paties prokuroro, todėl jam ir perduotina byla papildyti tyrimą (BPK 254 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 253 str., 254 str. 3 d., 439-440 str.

nutarė:

Nutarčiai įsiteisėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-93-269/2013, kurioje G. (G.) P. kaltinamas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. perduoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui ir nustatyti dvejų mėnesių terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Nutartį išsiųsti arba įteikti susipažinti Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui, kaltinamajam G. P. ir jo gynėjui K. A., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. M. ir įgaliotam atstovui advokatui R.Andrikiui, nukentėjusiajam D. D. (D. D.) ir jo įgaliotam atstovui advokatui J.Jasaičiui (t. 1, b.l. 77, 100).

Ši nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.