Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui M. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 4prietsiti mianimąlią sumą Nojaus Dovydėno išlaikymui. vu. Atsižvelgiant į jo sunkią materlinę padėtį prašo rsutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas ieškovės prašomas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys kartu negyvena, santuokos nebuvo sudarę.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja. Šiuo metu nepilnametis M. M. gyvena su motina – ieškove, adresu (duomenys neskelbtini) (vėliau gauti duomenys apie ieškovės gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą – (duomenys neskelbtini)). Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendamas su motina šalių vaikas M. M. bus prižiūrėtas ir auklėjamas, atsakovo remiamas nepilnametis vaikas galės tinkamai augti ir vystytis. Duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vaiko teisių pažeidimus byloje nėra.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nepilnamečio M. M. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su jo motina jos gyvenamojoje vietoje, nes tokiu būdu nepilnamečiam M. M. bus užtikrintos visos sąlygos jo pilnaverčiam vystymuisi, ugdymui bei labiausiai atitiks jo interesus. Tokią poziciją išdėstė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė pateiktoje išvadoje. Atsakovas prieštaravimų dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, M. M. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina S. K..

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Ieškovė nurodė, jog atsakovas gyvena užsienyje, su nepilnamečiu vaiku visiškai nebendrauja, todėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatyti neprašo. Aplinkybės, jog ieškovė draustų atsakovui bendrauti su vaiku, nenustatytos. Atsakovas savo pozicijos dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nepareiškė.

Nesant ginčo tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su vaiku, nustatoma, kad atsakovas su vaiku bendraus bendru šalių sutarimu. Šalims išaiškinama teisė, atsiradus nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, kreiptis į teismą dėl konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Iš rašytinės bylos medžiagos, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su vaiku gyvena skyrium nuo atsakovo, atsakovas reguliariai ir tinkamai neteikia išlaikymo nepilnamečiam sūnui. Tai yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).

Pagal ieškovės pateiktą sūnaus poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, sūnui M. M. per mėnesį reikia skirti apie 580,00 Eur, t. y. 250,00 Eur maistui, 50,00 papildams, 40,00 Eur higienos reikmėms, 50,00 Eur gyvenamojo būsto išlaikymui, 100,00 Eur drabužiams, avalynei, apatiniam trikotažui, 40,00 Eur lavinimui, ugdymui reikalingoms priemonėms, 30,00 pramogoms, 61,00 Eur darželio mokesčiui. Teismas sutinka su ieškinyje, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie išlaikytinio M. M. poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, žaislams, sveikatai, higienai, ugdymui. M. M. yra 2,5 metų, specialių poreikių neturi, lanko lopšelį - darželį „(duomenys neskelbtini)“, gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute.

Ieškovė prašo iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 200,00 Eur per mėnesį, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu nedirba, kadangi mokosi (duomenys neskelbtini). Ieškovė gauna 30,00 Eur mokymosi stipendiją, 100,00 Eur socialinę pašalpą, 156,00 Eur globos rūpybos pašalpą bei 100,00 vaiko pinigus, kitų pajamų, nekilnojamojo turto, registruojamo kilnojamojo turto neturi.

Bylos duomenimis atsakovas M. M. gyvena ir dirba užsienyje, duomenų apie gaunamas pajamas, turimą turtą į bylą nepateikė. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali gauti pajamų tam, kad galėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Teismas, vertindamas ieškovės nurodytą vaikui skiriamo išlaikymo dydžio pagrįstumą ir reikalingumą, atsakovo amžių, bei tai, kad vaikui nėra nustatyti specialieji poreikiai, daro išvadą, jog prašomas priteisti 200,00 Eur nepilnamečiam vaikiui išlaikyti reikalingas dydis yra teisingas (CPK 185). Ši suma laikytina realiai įvykdoma, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, sveikatos būklę bei užtikrinančia būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius (CK 3.3 straipsnis). Išlaikymas priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.208 straipsnis). Išlaikymo dydis priteisiamas nuo 2021 m. gruodžio 15 d. (ieškinio teismui pateikimo). Ieškovė paskiriama nepilnamečio vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Teismas išaiškina šalims, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti taip pat ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gruodžio 11 d. Nurodo, kad šis įsiskolinimas sudaro 5 800,00 Eur (200,00 Eur x 29 mėnesiai), kuomet atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Tėvai šią prievolę vykdo tarpusavio susitarimu. Jei tėvai tuo klausimu susitaria ir vaikui išlaikymas vieno ar abiejų yra teikiamas, tai kreditoriaus – nepilnamečio vaiko – teisės nėra pažeidžiamos ir jis neturi pagrindo kreiptis į teismą. Jeigu tėvai ar vienas iš jų nevykdo šios prievolės ar ją vykdo netinkamai, tai vaiko teisė gauti išlaikymą gali būti pažeista ir atsiranda pagrindas pareikšti ieškinį vienam ar abiem tėvams, kurie neteikia išlaikymo, ginčija jį ar jo vykdymo sąlygas (pvz., kokio dydžio bei kokia forma vykdyti) arba sudaro grėsmę, kad išlaikymas nutruks ar nebus tinkamai teikiamas (pvz., nutraukiamas bendro ūkio tvarkymas, neteikiamos lėšos kitam sutuoktiniui, kuris pagal sutuoktinių susitarimą ar šeimoje priimtą tvarką paprastai nuolat ar daugiau rūpinosi kasdieniais vaiko priežiūros ar aprūpinimo klausimais).

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo galioja atgal, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Atsakovas teismui neteikė jokių argumentų ar įrodymų, jog jis teikė išlaikymą savo vaikui. Sprendžiant dėl išlaikymo įskolinimo atsiradimo momento, laikytina, jog jo pradžia yra (duomenys neskelbtini) Atsakovo išlaikymo įsiskolinimas savo nepilnamečiam vaikui šioje byloje sudaro 29 mėnesius padauginus iš 200,00 Eur, t. y. 5 800,00 Eur. Ieškovė nurodė, jog sutinka, kad išlaikymo įsiskolinimą atsakovas mokėtų dalimis po 100,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, 5 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo mokėjimas išdėstytinas dalimis 58 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį kartu su priteista periodine išlaikymo išmoka, sumokant ieškovei po 100,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo dalį. Nustatyti, kad galutinis išlaikymo įsiskolinimo grąžinimo terminas yra 2027 m. sausio 22 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovei, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)TP-21-T-2797-10259, buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų.

Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis – 273,00 Eur (54,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 131,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimą bei 88,00 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo), teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 17,92 Eur, ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 225,40 Eur. Kadangi visi ieškovės reikalavimai yra patenkinti, todėl visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 80, 88, 92, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti M. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) dydžio išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gruodžio 15 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 800,00 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą. Nustatyti, kad išlaikymo įsiskolinimas sumokamas iki 2027 m. sausio 22 d. dalimis, kiekvieną mėnesį kartu su periodine išlaikymo išmoka, sumokant po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) įsiskolinimo.

Skirti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 225,40 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 40 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630), 17,92 Eur (septyniolikos eurų 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5662) ir 273,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 00 ct) kitas bylinėjimosi išlaidas (įmokos kodas 5660) – valstybės naudai.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.