Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. parodė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. buvo susitikęs su A. L. ir S. I. A. L. pažįsta seniai. A. L. paprašė paskolinti pinigų sumuštiniui, kaltinamasis padavė, A. L. nuėjo, kaltinamasis jo nematė. Po to jie kartu trise grįžo į Sodų g, privažiavo pareigūnai ir juos sulaikė. Kaltinamąjį nuvedė į šoną prie šiukšliadėžių, nurengė pilnai iki apatinių. Pas jį nieko nerado. Pas A. L. kažką rado. Atrodo, kad S. I. net gerai neapžiūrėjo, nes jis yra asocialus. A. L. pasodino atskirai. Jis (V. S.) su S. I. važiavo kitame ekipaže. Kai važiavo, pakeliui S. kažką išmetė. „Kinderį“ rado vairuotojo pusėje, o kaltinamasis sėdėjo už keleivio. Po to pradėjo „išmušinėti“ prisipažinimą eletrošoku, daužė, kojas, rankas sukinėjo. Policijos veiksmų neskundė, nematė prasmės. S. I. išsigando ir davė parodymus. Su A. L. susitiko vartoti narkotikus. Kaltinamasis ką turėjo, tą suvartojo. Prisipažino dėl to, kad jį mušė.

Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, kad apie tą „kinderį“ nieko nežino. Narkotikai buvo A. L. „Kinderį“ pamatė tik tai po to, kai atvežė ir išlaipino iš mašinos. Neprisimena, ką sakė pareigūnams ikiteisminio tyrimo metu, nes jam buvo labai blogai, norėjo, kad paleistų. Žinojo, kad daug kas sumaišo narkotikus ir po to gražina čigonams, kaip nekokybišką prekę. Ankščiau su S. I. „sėdėjo“ kartu 2009-2011 m. Draugavo dėl narkotikų. Kaltinamasis narkotikus pavartodavo tik retkarčiais, ne kiekvieną dieną. Su S. susitinka gal du kartus į mėnesį. Po gruodžio 5 d. su S. buvo susitikęs kelis kartus. Tyrėja paprašė, kad jį surastų ir atvestų į komisariatą. Su S. nebendrauja. Ieškojo S., kad jis ateitų į komisariatą. Į policijos komisariatą kai vežė, kaltinamasis sėdėjo gale už keleivio, S. už vairuotojo, o A. vežė atskirai. Kaltinamąjį apžiūrinėjo pareigūnas D. Jam buvo uždėję antrankius už nugaros. S. atrodo uždėjo atrankius. S. atrodo niekas neapžiūrėjo, nes jis asocialus. Automobilyje prašė, kad atlaisvintų antrankius, nes skaudėjo. 2017 m. lapkričio 10 d. niekas nemušė. Tada nurodė pareigūnams, kad jį mušė, bet pareigūnas surašė parodymus ir to nenurodė. Padarė klaidą, kad pasirašė nepažiūrėjęs. Per 11 mėnesių į tyrėją nesikreipė dėl to, kad jį mušė. Po pirmojo sulaikymo į gydytojus nesikreipė. A. L. ir S. neprašė, kad liudytų jo naudai. Kaltinamąjį mušė A. A. su Tazeriu. Nesipriešino, nebuvo galimybių. Vienas ir kitas prispaudė jo kojas. A. A. dalyvavo sulaikymo metu, jis naudojo daug smurto. Buvo specialiai naudojamos pirštinės. Jis daug smurtinių veiksmų atlikinėjo, Tazerį naudojo, jis buvo pagrindinis, naudojęs smurtą (1 t., b. l. 183-185; 2 t., b. l. 20, 63, 92, 130).

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant pirminę apklausą V. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad narkotinės priemonės, kurios buvo rastos, t. y. 32-34 lankstinukai priklauso jam, jas pirko sau čigonų tabore po 6 eurus užvakar, t. y. iki 2016 m. gruodžio 3 d. Heroinas sumaišytas su „Nimesil“, jis tai padarė pats, kadangi taip apgaudinėja čigonus pas juos keisdamas į gerą heroiną arba atgaudamas pinigus. Stotyje 2016 m. gruodžio 5 d. buvo sulaikytas su A. L., kad jis su savimi turėjo narkotinių medžiagų, nežinojo. A. L. stotyje jis sutiko netyčia, padavė A. L. du eurus, kad jis nupirktų sau pačiam ir jam submariną. Nieko kito V. S. jam neperdavė, su savimi turėtų narkotinių medžiagų nesiūlė ir nebandė duoti (1 t., b. l. 50).

Papildomos apklausos metu V. S. parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. Jis 2016 m. gruodžio 5 d. dienos metu apie 12.00 val. Sodų g., netoli paminklų prie aikštelės sutiko pažįstamą A. L. ir S., kurio pavardės nežino, pažįsta jį tik iš matymo, žino, kad jis narkomanas ir būna tabore. Su A. kalbėjosi, tada nusprendė, kad reikia pavalgyti ir A. padavė 2 eurus (kur jis juos įsidėjo, nematė), kad jis nueitų nupirktų jiems submarinus. A. nuėjo ir nupirko, jie tuomet valgė. Neatsimena po kiek laiko jis dar nuėjo prie ten netoliese esančių garažų suvartoti su savimi turėtos dozės, kurią buvo nusipirkęs tabore sau. Po to visi trys pasuko link turgaus, tačiau tada prie jų priėjo trys neuniformuoti policijos pareigūnai ir juos sulaikė ir apžiūrėjo. Pas A. L. surado kažkokį suktinuką maišelyje, jis buvo nuvestas kiek toliau ir iš pareigūnų kalbų suprato, kad pas jį kažką rado. V. S. nuvedė apžiūrėti dar toliau prie šiukšliadėžių, pas V. S. nieko nerado. Ar buvo apžiūrėtas ir kaip buvo apžiūrėtas S., jis nematė. Po to atvažiavo patruliai. Su A. L. daugiau nesusitiko, jį neuniformuoti pareigūnai nusivedė, kur nematė, bet jam atrodo, kad į netoliese esančią mašiną. Jis su S. buvo įsodinti į patrulių automobilį. Jis sėdėjo automobilio dešinėje pusėje už keleivio, S. sėdėjo už vairuotojo. Bevažiuojant V. S. išgirdo kaip kažkas nukrito, bet nematė kas ten buvo, bet vėliau kai juos išlaipino prie antrojo policijos komisariato, pareigūnai pamatė ant automobilio grindų už vairuotojo gulinčią „Kinder“ dėžutę. Tada jis suprato, kad tai S. išmetė. Jis pasakė S., kad šis sakytų tiesą, kad tai jo dėžutė, kad nemeluotų jog tai jo (V. S.). Pareigūnams jis sakė, kad čia ne jo (V. S.), tačiau juo niekas netikėjo. Tada jis nusileido ir pasakė, prisipažino, kad čia jo (V. S.) dėžutė. Tokius parodymus, kad narkotines medžiagas, kurios buvo „Kinder“ dėžutėje pirko sau ir jos yra jo (V. S.), davė 3 policijos komisariate apklausos metu. Šiuo metu nori paaiškinti, kad narkotinių medžiagų sulaikymo dieną neturėjo, tą, ką buvo nusipirkęs, suvartojo, kam priklauso automobilyje rasta „Kinder“ dėžutė su lankstinukais jis nežino. A. L. jis nieko neperdavė, išskyrus pinigus, kad jis nupirktų maisto. Ar A. L. pats turėjo kokių nors narkotinių medžiagų, jis nežino (1 t., b. l. 56).

Teisiamojo posėdžio metu A. L. parodė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. buvo tabore, kur nupirko vieną lankstinuką su gramu už 50 eurų ir 34 lankstinukus už 100 eurų. Nuvažiavo į stotį, nuėjo į garažą, susileido kelias dozes. Gėrė alų, sutiko V. Paprašė iš jo poros eurų. Jis turėjo visą heroiną. Pamatė, kad kažkokie pareigūnai yra šalia. Šalia taip pat stovėjo asocialus asmuo S., kurio paklausė ar nori uždirbti 10 eurų, šis paklausė, ką reikia daryti. Kaltinamasis pasakė, kad kol kas nieko ir padavė S. tą „kinderį“ palaikyti. V. net nematė, kaip padavė „kinderį“. S. vartoja narkotikus. Paprašė, kad S. palaikytų pas save, nesakė, kad čia narkotikai. Nuėjo, nupirko sumuštinius. Nuėjo į garažą dar įsileisti dozės. Po to kaltinamasis V. paklausė ar jis turi kokių tablečių, norėjo padaryti „lėlių“, kad pakeistų tabore atgal. Priėjo 3 ar 4 pareigūnai. V. nuvedė prie šiukšliadėžių. V. visą nurenginėjo, apžiūrinėjo. Pas kaltinamąjį džemperyje rado lankstinuką su gramu heroino. S. vos vos apžiūrėjo. S. ir V. įsodino į automobilį, o kaltinamąjį vežė iš galo. Po to pareigūnai pasakė, kad rado „kinderį“. Juos nuvedė į rūsį, kaltinamąjį prirakino laiptinėje prie turėklų. Pareigūnai spardė kaltinamąjį, sakė „sakyk, kad čia V.“. S. matė, kaip spardo, daužo V. S. iš karto paleido, kai jis pasakė, kad „kinderis“ V.. Pareigūnai pasakė, kad jei S. nesakys kaip jiems reikia ir S. bus tas pats.

Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis parodė, kad vėliau tyrėja užrašydama parodymus, pridarė klaidų, o kaltinamasis, neskaitęs to protokolo, jį pasirašė, kad susipažino. 2017 m. spalio 31 d. apklausos protokole parašas yra jo, bet tyrėja viską surašė, jis pasirašė neskaitęs. Jis sakė, kad „kinderį“ padavė S. Kai tyrėja kaltinamajam davė perskaityti, jis pasakė, kad ne taip buvo. Tada surašė iš naujo protokolą, jis perskaitė, advokatas pasirašė. Kai surado lankstinuką, jam iš karto uždėjo antrankius. Matė, kad S. ir V. sodino į automobilį. Matė kaip V. atliko asmens kratą, o S. apžiūrėjo paviršutiniškai. Matė, kad V. sėdėjo už keleivio sėdynės, o S. už vairuotojo. Matė, kad jiems buvo uždėti antrankiai. Kaltinamąjį mušė pareigūnai D. R. ir A. A. Kaltinamąjį apžiūrėjo prasegę striukę ir iš vidinės kišenės ištraukė tą maišiuką. Jis matė kaip V. S. išrengė iki apatinių, jis ant sniego stovėjo. Liudytojas A. A. naudojo smurtą prieš V. S. – spyrė V. S. į pilvą. (1 t., b. l. 185-187; 2 t., b. l. 20, 63, 92, 135).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. L. parodė, kad savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįsta pilnai. 2016 m. gruodžio 5 d. buvo sulaikytas Vilniaus miesto stotyje kartu su V. S., kurį ten ir sutiko. Pas A. L. pareigūnai rado narkotinių medžiagų. Valandą prieš sulaikymą pirko 1 g heroino už 50 eurų. Pirko sau, kadangi vartoja narkotines medžiagas. Iš V. S. jis nieko nepirko ir šis jam nieko nesiūlė. V. S. jam davė du eurus, už kuriuos jis jam nupirko submariną (1 t., b. l. 92).

2017-10-31 papildomos apklausos metu A. L. parodė, kad galimai įtarime nurodytą dieną (2016 m. gruodžio 5 d.) jis buvo Romų bendrijoje, t. y. čigonų tabore, kur iš nepažįstamo čigonų tautybės vyro nusipirko 34 vnt. lankstinukų su heroinu, už kuriuos bendrai sumokėjo 100 eurų. Taip pat iš kito asmens nusipirko dar vieną lankstinuką su heroinu už 50 eurų. Tuos 34 lankstinukus nusipirko, kadangi pardavė labai pigiai, o kadangi dar trūko, tai nusipirko dar vieną lankstinuką. Kadangi pats vartoja heroiną, tai vieną lankstinuką, kurį pirko paskutinį, įsidėjo sau į vidinę kišenę, o kitus 34 lankstinukus sudėjo į apvalią „Kinder“ dėžutę. Nusipirkęs narkotinių medžiagų atvažiavo į stotį, kur sutiko pažįstamą V. S.. Su juo susitiko atsitiktinai, dėl susitikimo nesitarė. Kurį laiką pakalbėjo su juo, vėliau nusprendė pavalgyti. V. S. jam davė pinigus, o jis nuėjo ir nupirko submarinus. Valgydami jie ėjo Sodų g., kai prie jų priėjo keli neuniformuoti policijos pareigūnai. Juos pareigūnai sulaikė, ką jie tiksliai sakė neatsimena, bet jį apieškojo ir rado lankstinuką su heroinu, kurį jis buvo įsidėjęs į vidinę kišenę. Kadangi pas jį rado lankstinuką, tai daugiau ir neieškojo, o „Kinder“ dėžutė buvo paslėpta rankovėje. Kiek atsimena, pas V. S. nieko nerado. Pabijojęs, kad pas jį ras daugiau narkotinių medžiagų, jis „Kinder“ dėžutę išmetė ant grindų, kur sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės. Paaiškino, kad visos narkotinės medžiagos priklauso jam, pirko jas sau, kadangi pardavė pigiai, vartoja narkotikus. Kokia lankstinukuose buvo heroino koncentracija jis nežino. Stotyje su V. S. jie vienas kitam jokių narkotinių medžiagų neperdavė. Niekam kitam narkotinių medžiagų parduoti neplanavo ir nepardavė. Dėl ko V. S. po sulaikymo apsiėmė kaltę dėl 34 lankstinukų, jis nežino, bet tai tikrai buvo jo lankstinukai (1 t., b. l. 101-102).

2017-11-07 papildomos apklausos metu A. L. patikslino, kad tuo metu, kai buvo sulaikytas, susitiko su V. S. atsitiktinai, su juo kalbėjo, netyčia pamatė pažįstamą S., pavardės jo nežino, taip pat pradėjo su juo kalbėti. Su savimi A. L. turėjo lankstinuką su heroinu ir „Kinder“ dėžutę su 30-34 vnt. lankstinukų. Pamatęs S. nusprendė paprašyti, kad jis tabore padėtų pakeisti suktinukus, įkištų taip vadinamą „lėlę“, o paimtų normalius. A. L. už tai pažadėjo sumokėti, davė pinigų ir padavė „Kinderio“ dėžutę. Visi jie ėjo link Sodų g., kai prie jų priėjo 3 ar 4 policijos pareigūnai, sulaikė, po to juos visus apžiūrėjo, pas jį vidinėje kišenėje rado folijos lankstinuką servetėlėje, pas V. S. nieko nerado, pas S. taip pat nieko nerado. Pareigūnai buvo su automobiliu be skiriamųjų ženklų. Gal po kelių minučių atvažiavo patrulių automobilis su skiriamaisiais ženklais. A. L. įsodino į prie jų priėjusių pareigūnų automobilį be skiriamųjų ženklų. Įsodino jį vieną ant galinės sėdynės, šalia buvo neuniformuotas pareigūnas. Į patrulių automobilį įsodino V. S. ir S., juos visus nuvežė į antrą policijos komisariatą. Pas A. L. daugiau nieko nerado. Minėti 34 vnt. suktinukų priklauso jam, pirko juos sau. Norėjo, kad S. juos pakeistų į geresnius. Pamatęs S. specialiai jam pakišo „Kinder“ dėžutę, kadangi žinojo, kad jo labai smarkiai neapieškinės. Pirminės apklausos metu davė parodymus tokius, kokius davė, kadangi neturėjo sveikatos, šnekėjo bet ką. 2017 m. spalio 31 d. davė parodymus tokius, kokie jam tuo metu atrodė teisingi, dabar sako taip kaip yra. V. S. jis tikrai nedangsto, o S. už pinigus ar dozę padarytų bet ką. Narkotines priemones buvo įsigijęs sau, neturėjo tikslo jų platinti (1 t., b. l. 103-104).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. I. parodė, kad A. paprašė pasaugoti kinderį, už tai jis sumokėjo 10 eurų. Kiaušinį išmetė policijos automobilyje. Policija teisiamuosius mušė su elektrošokais. Buvo ten ir kraujo, V. S. davė su elektrošoku. V. S. gulėjo ant žemės, ant jo užlipę buvo. Kraujas bėgo iš nugaros. Tuo metu liudytojui liepė nusirengti, jį ten tikrino. Įsidėjo kiaušinį į kelnių kišenę. Dėžutę paėmė prieš pareigūnams sulaikant, kad palaikytų kelias sekundes, nes žadėjo sumokėti.

Atsakydamas į klausimus liudytojas nurodė, jog jam paskambino V. S. ir pasakė, kad liudytojo ieško tyrėja. Į teismą atėjo, nes jam pasakė V. S. Su V. S. nebendrauja. Su juo sėdėjo zonoje. Iki pernai metų su V. S. nebendravo artimai. Nakvoja nakvynės namuose. Yra priklausomas nuo įvairių asmenų, kurie suteikia pragyvenimą. Patvirtina, kad jam sumokėjo už kamuoliuko palaikymą. Nepagalvojo, kad kamuoliuke kažkas negero, buvo svarbu gauti pinigus. Kamuoliuką aptiko, kai policijos pareigūnai nuvežė į komisariatą. Vietoje, kur liudytojas sėdėjo, prie jo kojų gulėjo kamuoliukas. Byloje esančiame paaiškinime parašas liudytojo, bet tekstas surašytas ne jo. Jo niekas neprašė liudyti. Policijos komisariate juos nuvedė į rūsį. V. nuvedė į atskirą kambarį ir pradėjo daužyti su elektrošoku. Girdėjo, kaip tas kiaušinis nukrenta ant žemės, pats numetė. Kamuoliuką davė A. palaikyti, liudytojas įsidėjo į kišenę. S. I. tik paviršutiniškai apieškojo. Pasodino į patrulių automobilį už vairuotojo. Kai atvyko į komisariatą, pareigūnai rado jo išmestą kiaušinį. Jis buvo už vairuotojo toje pusėje po kojomis. Pasirašytą popierių surašė pareigūnai, o jam davė pasirašyti. V. kabinete mušė su elektrošoku. Parodymuose (1 t., b. l. 22) sakė, kad ne jis išmetė, dėl to, kad jį paleistų. Į komisariatą vežė su antrankiais. Praėjo gal kokia valanda nuo sulaikymo iki paleidimo iš komisariato. Atsakydamas į klausimus parodė, kad sulaikymo metu jo nemušė, bet kitiems sudavė per šonus. Liudytojo niekas nevertė, pats pasakė, kad ne jo. Girdėjo, kad V. S. rėkė, nes stovėjo prie kabineto. Jis už dozę gali padaryti bet ką. Sulaikymo metu ir vežant niekas nemušė. Stovėjimo aikštelėje sudavė, po to komisariate. V. nuvedė į kabinetą ir ėmė boksuotis. Liudytojas buvo koridoriuje. Rengtis liepė pareigūnas D. Liudytojas buvo 2 metrai nuo kabineto. „Pačirškinimas“ elektrošoku buvo, kai jį tikrino. Su V. S. kabinete buvo du pareigūnai Liudytojas A. A. buvo kabinete, kuriame, kaip girdėjo S. I., buvo naudojamas elektrošokas (1 t., b. l. 191-193; 2 t., b. l. 43-46, 62-63, 93).

Rašytiniame paaiškinime S. I. nurodė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. apie 12.00 val. jį kartu su V. S. ir A. L. sulaikė policijos pareigūnai. Kai jį su V. S. vežė policijos automobiliu į komisariatą, V. S. ištraukė iš apatinių geltonos spalvos plastmasinę dėžutę „Kinder“ ir numetė S. I. po kojomis. Atvažiavus į komisariatą pareigūnai pastebėjo numestą dėžutę, apžiūrėjo jos turinį. Kaip supranta, viduje buvo narkotinės medžiagos (1 t., b. l. 22).

Papildomos apklausos metu liudytojas S. I. parodė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. dienos metu Vilniaus miesto stotyje sutiko pažįstamus V. S. ir A., pavardės nežino, kurie jį pasišaukė, paklausė ką jis veikia ir ar nenorėtų užsidirbti 10 eurų. Pasakė, kad norėtų. Tuo metu, kai su jais bendravo, matė kaip A. su V. valgė kebabus. Jam tik priėjus, V. nuėjo pirkti kebabų, po ko su jais grįžo. A. jam pasakė, kad už 10 eurų jam reikės palaikyti kažkokį kamuoliuką, tačiau S. I. nežinojo kas ten, be to A. jam nieko nesakė. Jis tą kamuoliuką paėmė, pasidėjo į kelnių kišenę, kai netrukus prie jų priėjo trys uniformuoti pareigūnai, juos iškart apžiūrėjo. Labiau apžiūrinėjo A. su V., jį tik šiaip paviršutiniškai, todėl pas jį nieko nerado. Juos su V. įsodino į patrulių automobilį, kurį išsikvietė, o A. į atskirą automobilį. Įtardamas, kad tame kamuoliuke gali kažkas būti, jis jį išmetė ant grindų. Jį komisariate dar kartą apžiūrėjo, bet daugiau nieko ir nerado, nes daugiau nieko neturėjo. Ar ką nors rado pas V. S. vėliau, jis nežino, nes iškart nieko nerado, o iškart dar tik sulaikius pas A. rado vieną suktinuką, kas ten buvo, S. I. nežino (1 t., b. l. 29).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. R. parodė, kad vykdė neviešą patruliavimą. Sodų g. pastebėjo iš matymo žinomus asmenis. V. S. buvo žinomas kaip narkotikų platintojas, A. L. kaip narkotikus vartojantis asmuo. Buvo S. I., taip pat žinomas kaip vartojantis narkotikus. Buvo už jų 5-10 m atstumu. Matė kaip V. S. padavė kažkokį „popierių“, kurį A. L. įsidėjo į vidinę kišenę. Apieškojus A. L. buvo rastos narkotinės medžiagos. A. L. pasakė, kad tai yra heroinas, kad įsigijo iš V. S.. S. I. buvo sulaikytas kartu su jais ir pristatytas kartu į 2 policijos komisariatą. Patruliai nuvežė V. S. ir S. I. į 2 policijos komisariatą. Jie važiavo su A. L. Atvažiavus į komisariatą patruliai pasakė, kad V. S. galimai kažką išmetė sau ar S. I. po kojomis. „Kinder“ dėžutę, kurioje buvo folijos lankstinukai. Iki apatinių nei vieno neišrengė, apžiūrėjo kišenes. Apžiūros metu antrankiai buvo uždėti, iš karto per 5 m išskyrė. Rankos buvo surakintos už nugaros. Fizinės prievartos prieš V. S. nenaudojo, nematė, kad kažkas naudotų prievartą. Kratos metu po sulaikymo jie neturėjo galimybės vienas kitam ko nors perduoti. Dėžutė „Kinder“ buvo rasta policijos automobilyje po kojomis, tikslios vietos nepamena. Atsakydamas į klausimus parodė, kad S. I. nurodė iš kur ta „Kinder“ dėžutė. Kaltinamuosius pristatė į tarnybines patalpas. Elektrošokas nebuvo vartojamas. Kur daryta asmens krata – ar prie budinčių dalies, ar pas juos, negali pasakyti. Stengėsi, kad jie nebūtų kartu ir nekontaktuotų. Yra tam tikros sulaikymo kameros pagrindiniame pastate. S. I. neapklausinėjo. Jį greičiausiai paleido tyrėja. Pasiaiškinimo pats asmeniškai nedavė rašyti. Prieš nuvesdamas į laikino sulaikymo kamerą turi atlikti asmens kratą. Visada, kada liudytojas daro asmens kratą, tuose kabinetuose nėra vaizdo kamerų. Asmeniškumų neturi. Jis komisariate apžiūrėjo S. I.. Kai jį apžiūrinėjo, A. A. kartu nedalyvavo. Sulakinat asmenis, A. A. nebuvo. Pastate, kuriame buvo A. A. ir kur buvo tikrinamas S. I., kamerų nėra (1 t., b. l. 187-189, 2 t., b. l. 61-62).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. R. parodė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato tyrėjais A. A. ir A. B., adresu Sodų g. 8, Vilniuje, eidami pastebėjo du stoviniuojančius asmenis. Vienas iš jų buvo V. S., gerai žinomas kaip narkotinių medžiagų platintojas, kitas kaip vėliau buvo nustatyta S. I. Gal po kokių kelių minučių prie jų priėjo dar vienas pažįstamas asmuo – A. L. Tuomet liudytojas pamatė, maždaug 5-10 m atstumu, kaip V. S. kažką perdavė A. L. Ką tiksliai, nežino, bet A. L. tai įsidėjo prasegęs striukę į vidinę kišenę. Įtarus, kad galimai galėjo būti išplatintos narkotinės medžiagos, nusprendė minėtus asmenis patikrinti. Dalinės apžiūros metu dešinėje bliuzono kišenėje pas A. L. buvo rasta servetėlė, į kurią buvo suvyniotas permatomas maišelis su milteliais. A. L. po to iškart buvo nuvestas į tarnybinį automobilį. A. L. paaiškino, kad tai heroinas. V. S. ir S. I. taip pat buvo apžiūrėti, pas juos paviršutinės apžiūros metu nieko nebuvo rasta. Tada buvo iškviesti patruliai, pas kuriuos į automobilį buvo įsodinti V. S. ir S. I.. Jie su kolegomis A. A. ir A. B. tarnybiniu automobiliu vežėsi A. L., važiavo paskui patrulių automobilį iki Algirdo g. 20, Vilniuje, 2-ojo policijos komisariato kiemo. Išlaipinus sulaikytuosius patrulių automobilyje pastebėjo už vairuotojo sėdynės, kur sėdėjo V. S., ant grindų numestą „Kinder“ indelį, kurį apžiūrėjus jame buvo rasti 34 folijos lankstinukai su šviesios spalvos milteliais. Komisariato patalpose visiems trims sulaikytiesiems buvo atlikta asmens krata, daugiau nieko nebuvo rasta. Dėl galimo narkotinių medžiagų platinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, V. S. ir A. L. laikinai sulaikyti (1 t., b. l. 27).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. A. parodė, kad buvo žiema, stoties rajone dirbo su pareigūnais D. R. ir A. B. Dirbo neuniformuoti. Pastebėjo tris asmenis, vienas iš jų žinomas V. S., platinantis narkotines medžiagas, kitas asmuo S., žinomai priklausantis nuo narkotinių medžiagų, be gyvenamosios vietos, gyvenantis stoties rajone ir trečias asmuo. Pamatė kaip V. S. kažką padavė A. L., tas įsidėjo daiktą į kišenę. Buvo netoli, už kokių 10 m. Įtarus, kad galimai buvo perduotos narkotinės medžiagos, asmenys iš karto buvo sulaikyti. Asmenis išskyrė. Atlikus A. L. paviršutinę apžiūrą buvo rastas tualetinis popierius su narkotinėmis medžiagomis. Jis pasakė, kad čia apie 1 g ir kad čia jam priklauso. Kitus asmenis tikrino kolegos, jie tuo metu draudžiamų daiktų neturėjo. Iškvietė patrulius, pas juos pasodino V. S. ir S. Patruliai nurodė, kad rado ant grindų „Kinder“. Buvo sulaikyti V. S. ir A. L. S. buvo paleistas. Nenaudoja fizinės prievartos, kai asmenys nenori pasirašyti protokolo. Kaltinamiesiems buvo uždėti antrankiai už nugaros, kitų priemonių liudytojas nevartojo. Spardyti pareigūnas iš kojos negali, nebent atpalaiduojantis smūgis iš kelio. Per šį įvykį tokio smūgio nenaudojo ir nematė, kad kiti pareigūnai naudotų. Kai sulaikė asmenis, buvo atlikta tik paviršutinė apžiūra. Buvo daugiausiai 2-3 metrai nuo visų kitų. A. L. S. negalėjo perduoti dėžutės. V. S. buvo išvežamas su S. Negali pasakyti kur, kuris sėdėjo. Kinder buvo ant grindų, negali pasakyti kurioje tiksliai pusėje. Asmenų nenurenginėjo. Sulaikyme liudytojas dalyvavo. Nematė, kad kažkas iš pareigūnų rašytų paaiškinimą. Liudytojo akivaizdoje jokios priemonės nebuvo naudojamos. Sulaikymo metu buvo atlikta paviršutinė S. I. krata. Visi buvo su antrankiais už nugaros vežant juos į policijos komisariatą. Per apklausas visą laiką nedalyvavo (1 t., b. l. 189-190, 2 t., b. l. 44-45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas D. R. (1 t., b. l. 25).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. P. parodė, kad galėjo būti 2016 m. gruodžio 5 d. Jis buvo patrulis, jų paprašė padėti pristatyti sulaikytuosius. Už liudytojo sėdėjo V. S., kitoje pusėje S. I.. Antrankiai buvo užsegti už nugaros. V. S. kažkaip net atsistodamas sakė „skauda rankas, atlaisvinkite“. Porininkas pasakė, kad S. I. pusėje buvo rastas „Kinderis“. Asmenys neprisipažino, kurio kinderis. Prieš asmenų vežimą automobilį buvo patikrinę. „Kinderį“ perdavė kriminalistams. Kai vežė ir pridavė, kaltinamieji buvo sveiki. Kišenių netikrino, kriminalistai pasakė, kad jau patikrino. V. S. buvo išvestas, bet S. dar ne, kai pamatė po kojomis dėžutę. Tai buvo grynai po S. kojomis. Nemano, kad asmenys galėjo vienas kitam kažką perduoti. Jų rankos jau buvo surakintos iš nugaros. Nebuvo galimybės vienas kitam nieko perduoti. Kai atvyko į įvykio vietą, visi asmenys buvo su rūbais. Iki sulaikymo, iki pasodinimo į automobilį buvo atskirai vienas nuo kito. S. I. sėdėjo ramiai. V. S. apie tris kartus kartojo, kad spaudžia antrankiai. Transportavimas truko apie 10 min. Negreitai važiavo, gal 50 km/h greičiu. Važiavo tolygiai, žmonių nekratė, V. S. muistėsi ne nuo posūkio. Buvo galimybė sėdėti ramiai. Jokio greičio nebuvo. Posūkio metu jokio daikto išmesti nebuvo tikimybės (1 t., b. l. 190-191; 2 t., b. l. 19-20, 45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. P. parodė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. V., apie 11.40 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Sodų g. 8, Vilniuje, policijos pareigūnams reikalinga pagalba. Nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnai perdavė du sulaikytus asmenis, kurie buvo surakinti antrankiais už nugaros, kaip vėliau paaiškėjo, tai V. S. ir S. I.. Abu sulaikytieji buvo pasodinti ant galinės automobilio sėdynės. Jis sėdėjo keleivio pusėje, V. S. sėdėjo už liudytojo, už vairuotojo sėdėjo S. I. Vežant sulaikytuosius V. S. nuolat muistėsi, sakydamas, kad jam rankas spaudžia antrankiai. Atvykus prie 2 policijos komisariato ir išlaipinus sulaikytuosius iš automobilio, liudytojas pamatė, kad automobilio gale ant grindų kilimėlio, kur sėdėjo S. I., gulėjo geltonos spalvos dėžutė „Kinder“. Ją patikrinus, joje buvo 34 vnt. folijos lankstinukų su gelsvos spalvos milteliais. Atsimena, kad vienas iš sulaikytųjų, t. y. S. I. sakė, kad tai ne jo dėžutė, taip pat dar kažką sakė V. S. atžvilgiu, daugiau neatsimena, bet tikrai sakė, kad tai ne jo dėžutė (1 t., b. l. 31).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. Č. parodė, kad liudytojui pasiūloma duoti parodymus, jis įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir žmogus papasakoja ką gali. Fizinis smurtas nenaudojamas. Jei liudytojas pasirašė, kad surašyta teisingai, vadinasi taip ir yra. Jokio smurto jokiose patalpose nematė. Negirdėjo, kad S. I. skųstųsi dėl smurto. Parodymai yra surašyti tokie, kokius davė įtariamasis dalyvaujant advokatui. Ji turi teisę užduoti klausimus, bet neturi teisės nieko prirašyti. Iš karto rašo dalyvaujant įtariamajam ir advokatui. Apklausė A. L., kokius davė parodymus, tokius ir surašė. Įtariamasis savo nuožiūra taisyti nieko negali. Kai apklausinėjo, įtariamasis neišreiškė noro kažką papildomai pasakyti. Abiejų apklausų parodymai yra tokie, kokius davė įtariamasis ir pasirašė dalyvaujant advokatui. Liudytoja savo nuožiūra ten nieko nepridėjo, neturi jokio suinteresuotumo. Apklausinėdama niekada neklysta, nes užrašo tą, ką sako asmuo (2 t., b. l. 42-43).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. A. parodė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. dirbo VPK vyresniuoju tyrėju. Jei kolegos sulaikydavo asmenis dėl narkotikų, tai jie būdavo vedami pas tyrėją, kuri jiems pateikdavo įtarimus, o tyrėjai nesant, juos sulaikydavo ir surašydavo laikino sulaikymo protokolą bei nuvesdavo į areštinę. Viskas pastate būdavo atskirai, t. y. apklausos kambariai, darbo vietos ir panašiai būdavo per visą pastatą. Asmenų apklausos vykdavo pagal įstatymus, jokio smurto nenaudojant. Elektros šokas – Tazeris griežtai imamas iš budėtojų dalies pagal parašą. Tuo metu tazeris buvo vienas. Budėtojas išduodavo tazerį, už kurį būdavo pasirašoma registracijos žurnale. Fizinė prievarta panaudojama tik sulaikymo metu ir tik tuomet, kai ji reikalinga. Jei asmuo yra sulaikytas ir jis bando išeiti, tuomet jis yra stabdomas, tačiau pertekliniai veiksmai nenaudojami. Negali atsakyti tiksliai, kur tuo metu buvo jo kabinetas. Apklausos vykdavo apklausų kambaryje. Liudytojas procesinių veiksmų neatlikinėjo, buvo operatyvinis darbuotojas. Specialiosios priemonės turėdavo būti gražinamos tą pačią dieną kaip ir ginklai. Jei panaudojamas elektrošokas privaloma rašyti specialų tarnybinį pranešimą, nes tazeryje išlieka duomenys apie jo panaudojimą. 2016 m. gruodį buvo su barzda. Liudytojui parodžius S. I. paaiškinimą, esantį 1 t., b. l. 22, liudytojas teigė, kad rašė ne jis (ne liudytojas). Kai kuriais atvejais būdavo prašoma duoti tam tikrus paaiškinimus dėl tariamai panaudoto smurto, o ar dėl šių asmenų rašė tokius paaiškinimus, nepamena. Procesinių veiksmų nevykdydavo, apklausų neatlikdavo (2 t., b. l. 91-93).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. B. tarnybiniame pranešime dėl įvykio tarnybos metu nurodoma, kad 2016 m. gruodžio 5 d. apie 12.00 val. dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjais A. A. ir D. R., adresu Sodų g. 8, Vilnius buvo pastebėti du stoviniuojantys asmenys. Vieną jų atpažino kaip V. S. Asmuo gerai žinomas, kadangi yra disponuojama informacija, kad būtent V. S. platina narkotines medžiagas Vilniaus stoties rajone. Kaip vėliau paaiškėjo, antrasis buvo S. I. Tuomet prie jų priėjo trečiasis vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo A. L. Tuomet pareigūnai pamatė kaip V. S. kažką perdavė A. L. Įtarus, kad galėjo būti išplatintos narkotinės medžiagos, buvo nuspręsta minėtus asmenis patikrinti. Dalinės apžiūros metu, dešinėje bliuzono kišenėje, pas A. L. buvo rasta servetėlė, į kurią buvo suvyniotas permatomas maišelis su milteliais viduje. A. L. paaiškino, kad tai heroinas. Į įvykio vietą buvo iškviestas autopatrulis (AP-35), kurie į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK OVP pristatė V. S. ir S. I., o jie tarnybiniu automobiliu pristatė A. L. (1 t., b. l. 2).

2016 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra policijos tarnybinis automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atidarius vairuotojo pusės galines dureles matyti ant grindų po vairuotojo sėdyne geltonos spalvos plastikinė apvali dėžutė „Kinder“ su 34 folijos lankstinukais (1 t., b. l. 11-14).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr.140-(63)-IS1-534 nurodoma, kad gelsvos spalvos miltelių iš plastikinio paketėlio (vokas Nr. 1), 2016 m. gruodžio 5 d. rastų ir paimtų pas A. L., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,362 g. Gelsvos spalvos medžiagos iš folijos lankstinuko (vokas Nr. 2), 2016 m. gruodžio 5 d. rastos ir paimtos pas A. L., sudėtyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekusorių) nerasta. Gelsvos spalvos miltelių iš 34 folijos lankstinukų (vokas Nr. 3), 2016 m. gruodžio 5 d. rastų ir paimtų tarnybiniame automobilyje, sudėtyje yra heroino, kurio masė yra 0,373 g (1 t., b. l. 34-35).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato rašte dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad patikrinus Vilniaus apskrities VPK OVS saugomus žurnalus dėl specialiųjų priemonių išdavimo buvo nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 5 d. specialioji priemonė elektrošokas „Taser“ nebuvo išduota nei vienam Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato policijos pareigūnui. Dėl 2016 m. gruodžio 5 d. sulaikytų ir apklaustų asmenų Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariate tuo metu dirbusiam policijos pareigūnui A. A. nebuvo atliktas ir inicijuotas vidinis patikrinimas (2 t., b. l. 109).

Šioje byloje A. L. ir V. S. yra kaltinami padarę BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnį kyla tam kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Tačiau šioje byloje kilo klausimas, ar narkotinėmis medžiagomis disponavo V. S. ir kokiu kiekiu narkotinių medžiagų disponavo A. L. Atliekant pirminę apklausą ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. S. teigė, „kad narkotinės priemonės, kurios buvo rastos, t. y. 32-34 lankstinukai priklauso jam, jas pirko sau čigonų tabore po 6 eurus užvakar, t. y. iki 2016 m. gruodžio 3 d.“ Rašytiniame paaiškinime liudytojas S. I. nurodė, kad „kai jį su V. S. vežė policijos automobiliu į komisariatą, V. S. ištraukė iš apatinių geltonos spalvos plastmasinę dėžutę „Kinder“ ir numetė S. I. po kojomis“. Taigi, iš šių parodymų matyti, jog pirminėse apklausose užfiksuota, jog V. S. disponavo narkotinėmis medžiagomis. A. L., apklaustas pirminėje apklausoje taip pat parodė, jog turi heroino, pirkto už 50 eurų prieš valandą.

Tačiau vėlesnėse apklausose parodymus pakeitė tiek abu klatinamieji V. S. ir A. L., tiek liudytojas S. I. 2017 m. spalio 31 d. papildomai apklausiamas kaltinamasis A. L. nurodė, kad tai jis vežamas išmetė policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje rastas narkotines medžiagas. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu A. L. teigė, kad „Kinder“ dėžutę su folijos lankstinukais jis iki sulaikymo padavė S. I., kad šis ją palaikytų už pinigus – už 10 EUR, neva nenorėdamas, kad pas jį rastų daugiau narkotinių medžiagų (1 t., b.l.185-187; 2 t., b.l. 144-147). Liudytojas S. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme taip pat nurodė, kad „Kinder“ už pinigus davė palaikyti A. L., be to liudytojas nurodė, kad būtent jis policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje išmetė „kamuoliuką Kinder“. Kaltinamasis V. S. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, jog „Kinder“ išmetė būtent S. I. Taip pat kaltinamieji ir liudytojas S. I. teisme nurodė, jog policijos pareigūnai naudojo smurtą, todėl jie davė neteisingus pirminius parodymus, kad „Kinder“ policijos automobilyje išmetė būtent V. S.

Visų pirma, byloje surinkta medžiaga paneigia kaltinamųjų ir liudytojo S. I. vėlesnius, pakartotinių apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, jog liudytojui S. I. buvo perduotos narkotinės medžiagos dėžutėje „Kinder“. Iš policijos pareigūnų D. R. ir A. A. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje kurį laiką stebėjo kaltinamuosius ir liudytoją S. I., buvo 5-10 m atstumu. Be to, pats kaltinamasis A. L. patvirtino įvykio metu pastebėjęs šalia esančius pareigūnus. Todėl versija, jog A. L. perdavė „Kinder“ ir jame esančias narkotines medžiagas S. I. yra nelogiška dėl to, jog šalia esantys policijos pareigūnai būtų pastebėję tokį veiksmą, juo labiau, kad liudytojai D. R. ir A. A. nurodo pastebėję, kaip V. S. kažką perdavė A. L., bet tokiu pat atstumu stovėdami ir specialiai stebėdami, nematę, kad kaltinamasis A. L. būtų ką nors perdavęs liudytojui S. I. (1 t., b.l. 189-190; 2 t., b.l.44-45; 61-62).

Be to, iš šių policijos pareigūnų parodymų matyti, kad kaltinamieji ir liudytojas S. I. buvo laikomi atskirai vienas nuo kito kelių metrų atstumu. Liudytojas J. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad V. S. ir S. I. buvo surakinti antrankiais už nugaros. Taigi, iš šių parodymų matyti, kad nei iki sulaikymo, nei sulaikymo metu, nei po to kaltinamieji ir liudytojas S. I. neturėjo galimybių kažką perduoti vienas kitam, o juo labiau padaryti tai nepastebėti.

Be to, liudytojas J. P. patvirtino, kad automobiliu vežant į komisariatą sulaikytus V. S. ir S. I., V. S. reiškė nepasitenkinimą, kad jam spaudžia antrankiai, reikalavo juos atlaisvinti, nuolat neįprastai muistėsi, nors kelias buvo tolygus ir automobilio nekratė, taigi, nebuvo poreikio muistytis ( 1 t., b.l. 31). Pareigūnas patvirtino, kad liudytojas S. I. automobilyje sėdėjo ramiai. Tokie patys faktai užfiksuoti ir 2016-12-05 vyriausiojo patrulio J. P. tarnybiniame pranešime (1 t., b.l.3). Liudytojas J. P. taip pat ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog S. I. pasakė, kad tai ne jo dėžutė, taip pat dar kažką sakė V. S. atžvilgiu (1 t., b.l.31).

Pažymėtina, jog pirminiai parodymai, kuriuose V. S. pripažino, kad turėjo narkotinių medžiagų „Kinder“ dėžutėje, taip pat liudytojo S. I. parodymai, kad ne jis, o būtent kaltinamasis V. S. išmetė policijos automobilyje važant į komisariatą „Kinder“ dėžutę, ištrauktą iš iš apatinių, duoti iš karto po įvykio. O jiems priešingi, juo paneigiantys V. S. ir S. I. parodymai duoti beveik po metų – 2017 m. lapkričio 3 d. (1 t.,b.l. 29) ir 2017 m. lapkričio 10 (1 t., b.l.56). Pažymėtina, jog kaltinamojo V. S. duoti parodymai yra nenuoseklūs – pirminėje apklausoje jis pripažino, kad turėjo narkotinių medžiagų „Kinder“ dėžutėje, apklaustas 2017 m. lapkričio 10 (1 t., b.l.56) nurodė, jog pareigūnams jis sakęs, kad tai ne jo „Kinder“ dėžutė su narkotinėmis medžiagomis, kad „Kinderį“ automobilyje išmetė S. I., bet niekas juo netikėjo, todėl jis nusileido ir pasakė, kad tai jo dėžutė (1 t., b.l. 56). Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu V. S. nurodė, jog prisipažino, kad tai jo narkotinės medžiagos dėl to, jog prieš jį policijos darbuotojai vartojo smurtą, mušė, naudojo elektrošoką „Tazer“ (1 t., b.l. 181-191).

Vienok visi trys apklausti liudytojai policijos pareigūnai – D. R., A. A., A. A. – prisiekę teisme, paliudijo, jog prieš kaltinamąjį V. S. nesmurtavo. Liudytojas A. A. patvirtino, kad naudojant elektrošoką „Tazer“, pareigūnai privalo pasirašyti atitinkamame šio prietaiso panaudojimo apskaitos žurnale (2t., b.l.91-3). Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato rašto Dėl informacijos pateikimo matyti, kad patikrinus Vilniaus apskrities VPK OVS saugomus žurnalus dėl specialiųjų priemonių išdavimo buvo nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 5 d. specialioji priemonė elektrošokas „Taser“ nebuvo išduota nei vienam Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato policijos pareigūnui. Dėl 2016 m. gruodžio 5 d. sulaikytų ir apklaustų asmenų Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariate tuo metu dirbusiam policijos pareigūnui A. A. nebuvo atliktas ir inicijuotas vidinis patikrinimas (2 t., b. l. 109).

Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji V. S. ir A. L. būtų kreipęsi į teisėsaugos institucijas dėl prieš juos policijos pareigūnų vartoto smurto.

Be to, liudytojo S. I. parodymus, duotus papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose, teismas vertina kaip nepatikimus, nes pats liudytojas S. I. patvirtino apklausiamas teisme, kad yra priklausomas nuo įvairių asmenų, kurie suteikia pragyvenimą (1 t., b. l. 191-193; 2 t., b. l. 43-46, 62-63, 93).

Todėl, teismo vertinimu, nepasitvirtino kaltinamųjų V. S. ir A. L. bei liudytojo S. I. argumentai dėl to, kad pirminiai parodymai apie V. S. išmestas narkotines medžiagas „Kinder“ dėžutėje buvo išgauti naudojant smurtą prieš kaltinamsuosius, o liudytojui S. I. grasinat, kad prieš jį bus pavartotas smurtas.

Kaltinamasis A. L. keitė parodymus tris kartus. Jo pirminiuose parodymuose užfiksuota, kad jis įsigijo heroino už 50 EUR. 2017-03-02 A. L. tyrėjai pateikė prašymą, kur nurodė, kad jis S. padavė narkotikus, kad jis „pas čigonus tabore apkeistų, kadangi jis žinojo kur jie slepia narkotikus“ (1 t., b.l.95). 2017-10-31 apklaustas A. L. davė kitokius parodymus parodymus, kad „Kadangi pas jį rado lankstinuką, tai daugiau ir neieškojo, o „Kinder“ dėžutė buvo paslėpta rankovėje. Kiek atsimena, pas V. S. nieko nerado. Pabijojęs, kad pas jį ras daugiau narkotinių medžiagų, jis „Kinder“ dėžutę išmetė ant grindų, kur sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės. <...> visos narkotinės medžiagos priklauso jam, pirko jas sau, kadangi pardavė pigiai, vartoja narkotikus“ (1 t., b.l. 101-102). 2017-11-07 apklaustas A. L. jau davė kitokius parodymus, dėl narkotinių medžiagų perdavimo S. I., teigdamas, kad „Pamatęs S. nusprendė paprašyti, kad jis tabore padėtų pakeisti suktinukus, įkištų taip vadinamą „lėlę“, o paimtų normalius. A. L. už tai pažadėjo sumokėti, davė pinigų ir padavė „Kinderio“ dėžutę.“ (1 t., b.l.103). Tačiau ir šie parodymai yra prieštaringi, nes čia pat A. L. nurodė ir dar vieną versiją, kodėl perdavė narkotines medžiagas S. I., t.y.: „Pamatęs S. specialiai jam pakišo „Kinder“ dėžutę, kadangi žinojo, kad jo labai smarkiai neapieškinės“ (1 t., b. l. 103-104). Taigi, apibendrinant akivaizdžiai matyti, kad A. L. net ir tos pačios apklausos metu davė skirtingus, logiškai nesuderinamus parodymus dėl narkotinių medžiagų perdavimo S. I. tikslų. Todėl, įvertinus šių kaltinamojo A. L. parodymų itin dinamišką kaitą ir kitas jau aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti kaltinamojo A. L. pirminiais parodymais, duotais iš karto po jo sulaikymo, kad jis buvo įgijęs ir turėjo tik tiek heroino, kiek pas jį ir buvo rasta kratos metu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06, 2015-03-19 įstatymas Nr. XII-155 (TAR, 2015, Nr. 2015-04087)) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už dėl neatsargumo padarytus vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.