Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-253-1057/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-29
Bylos Nr.
1-253-1057/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56642-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
A. L., V. S.
Advokatai
Vytautas Griežė, Sergejus Milovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-253-1057/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56642-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Neringai Dargytei, Mildai Kančytei,dalyvaujant prokurorei Irenai Pavliukevič,kaltinamajam A. L., jo gynėjui advokatui Sergejui Milovui,kaltinamajam V. S. (V. S.), jo gynėjui advokatui Vytautui Griežei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, baustas administracine tvarka, teistas:

1. 2001 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį paskiriant laisvės atėmimą 11 mėnesių ir 180 Lt vertės turto konfiskavimą. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. 2001 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu 2 metams su 1/2 turto konfiskavimu. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3. 2005 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskiriant subendrintą 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4. 2005 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 285 straipsnio 2 dalį paskiriant 30 parų arešto bausmę. Subendrinus su 2005 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. 2005 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį. Subendrinus su 2005 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta;

6. 2008 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį paskiriant subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmė atlikta;

7. 2012 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 214 straipsnio 1 dalį paskiriant subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę;

8. 2013 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį paskiriant subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis subendrintas su 2012 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskiriant galutinę 4 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmė atlikta;

9. 2017 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį paskiriant subendrintą 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. birželio 22 d. Bausmė skaičiuojama nuo 2017 m. birželio 22 d.

10. 2017 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 215 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) ir 178 straipsnio 1 dalį paskiriant subendrintą 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Į bausmės laiką įskaitytas lakinamajame sulaikyme išbūtas laikas (1 para).

11. 2017 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskiriant 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmė subendrinta su 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu ir paskirta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant pagal 2017 m. birželio 22 d. nuosprendį faktiškai atliktą bausmės laiką ir įskaitytą laiką.

Žemesnės instancijos teismas

12. 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiai subendrinti paskiriant galutinę 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į ją įskaitant pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. nuosprendžius įskaitytus laikotarpius;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje;

V. S. (V. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis sugyventinę, profesinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. 1996 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnį, 271 straipsnio 3 dalį, 45 straipsnį paskiriant 10 MGL (900 Lt) baudą su turto konfiskavimu;

2. 1997 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

3. 2001 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 180 straipsnio 1 dalį paskiriant 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 1/3 turto konfiskavimu;

4. 2005 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį paskiriant 30 parų arešto;

5. 2005 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį paskiriant subendrintą 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

6. 2006 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

7. 2009 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį paskiriant 25 parų arešto bausmę;

8. 2009 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskiriant 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę;

9. 2012 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį paskiriant 10 parų arešto bausmę;

10. 2012 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmė subendrinta su 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 6 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;

11. 2012 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį paskiriant 35 parų arešto bausmę. Bausmė subendrinta su 2012 m. kovo 21 d. nuosprendžiu ir skirta subendrinta 6 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;

12. 2012 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) paskiriant subendrintą 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2012 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi bausmės, paskirtos 2012 m. birželio 26 d. ir 2012 m. liepos 2 d. nuosprendžiais subendrintos ir nustatyta galutinė 1 metų ir 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

13. 2013 m. birželio 3 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmė subendrinta su 2012 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

14. 2013 m. liepos 17 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2013 m. lapkričio 4 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi 2013 m. birželio 3 d. ir 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir skirta galutinė 3 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų platinti, t. y. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2016 m. gruodžio 5 d. apie 09.00 val. Romų bendrijoje adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 185, Vilniuje, iš nepažįstamo asmens nusipirko narkotinės medžiagos – heroino už 50 eurų, kurią laikė ir gabeno, kol 2016 m. gruodžio 5 d. apie 12.00 val. Sodų g. 8, Vilniuje, policijos pareigūnai pas jį paviršutinės apžiūros metu rado ir paėmė 0,362 g heroino.

V. S. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2016 m. gruodžio 3 d. Romų bendrijoje, adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 185, Vilniuje, iš nepažįstamo asmens nusipirko narkotinės medžiagos – heroino 34 folijos lankstinukus, kiekvieną po 6 eurus, kuriuos laikė ir gabeno, kol 2016 m. gruodžio 5 d. apie 13.00 val. Algirdo g. 20, Vilniuje, policijos pareigūnai tarnybiniame automobilyje „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant grindų kilimėlio rado ir paėmė jo išmestą dėžutę „Kinder“, kurioje buvo 34 folijos lankstinukai su heroinu, kurio masė yra 0,373 g.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. parodė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. buvo susitikęs su A. L. ir S. I. A. L. pažįsta seniai. A. L. paprašė paskolinti pinigų sumuštiniui, kaltinamasis padavė, A. L. nuėjo, kaltinamasis jo nematė. Po to jie kartu trise grįžo į Sodų g, privažiavo pareigūnai ir juos sulaikė. Kaltinamąjį nuvedė į šoną prie šiukšliadėžių, nurengė pilnai iki apatinių. Pas jį nieko nerado. Pas A. L. kažką rado. Atrodo, kad S. I. net gerai neapžiūrėjo, nes jis yra asocialus. A. L. pasodino atskirai. Jis (V. S.) su S. I. važiavo kitame ekipaže. Kai važiavo, pakeliui S. kažką išmetė. „Kinderį“ rado vairuotojo pusėje, o kaltinamasis sėdėjo už keleivio. Po to pradėjo „išmušinėti“ prisipažinimą eletrošoku, daužė, kojas, rankas sukinėjo. Policijos veiksmų neskundė, nematė prasmės. S. I. išsigando ir davė parodymus. Su A. L. susitiko vartoti narkotikus. Kaltinamasis ką turėjo, tą suvartojo. Prisipažino dėl to, kad jį mušė.

Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, kad apie tą „kinderį“ nieko nežino. Narkotikai buvo A. L. „Kinderį“ pamatė tik tai po to, kai atvežė ir išlaipino iš mašinos. Neprisimena, ką sakė pareigūnams ikiteisminio tyrimo metu, nes jam buvo labai blogai, norėjo, kad paleistų. Žinojo, kad daug kas sumaišo narkotikus ir po to gražina čigonams, kaip nekokybišką prekę. Ankščiau su S. I. „sėdėjo“ kartu 2009-2011 m. Draugavo dėl narkotikų. Kaltinamasis narkotikus pavartodavo tik retkarčiais, ne kiekvieną dieną. Su S. susitinka gal du kartus į mėnesį. Po gruodžio 5 d. su S. buvo susitikęs kelis kartus. Tyrėja paprašė, kad jį surastų ir atvestų į komisariatą. Su S. nebendrauja. Ieškojo S., kad jis ateitų į komisariatą. Į policijos komisariatą kai vežė, kaltinamasis sėdėjo gale už keleivio, S. už vairuotojo, o A. vežė atskirai. Kaltinamąjį apžiūrinėjo pareigūnas D. Jam buvo uždėję antrankius už nugaros. S. atrodo uždėjo atrankius. S. atrodo niekas neapžiūrėjo, nes jis asocialus. Automobilyje prašė, kad atlaisvintų antrankius, nes skaudėjo. 2017 m. lapkričio 10 d. niekas nemušė. Tada nurodė pareigūnams, kad jį mušė, bet pareigūnas surašė parodymus ir to nenurodė. Padarė klaidą, kad pasirašė nepažiūrėjęs. Per 11 mėnesių į tyrėją nesikreipė dėl to, kad jį mušė. Po pirmojo sulaikymo į gydytojus nesikreipė. A. L. ir S. neprašė, kad liudytų jo naudai. Kaltinamąjį mušė A. A. su Tazeriu. Nesipriešino, nebuvo galimybių. Vienas ir kitas prispaudė jo kojas. A. A. dalyvavo sulaikymo metu, jis naudojo daug smurto. Buvo specialiai naudojamos pirštinės. Jis daug smurtinių veiksmų atlikinėjo, Tazerį naudojo, jis buvo pagrindinis, naudojęs smurtą (1 t., b. l. 183-185; 2 t., b. l. 20, 63, 92, 130).

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant pirminę apklausą V. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad narkotinės priemonės, kurios buvo rastos, t. y. 32-34 lankstinukai priklauso jam, jas pirko sau čigonų tabore po 6 eurus užvakar, t. y. iki 2016 m. gruodžio 3 d. Heroinas sumaišytas su „Nimesil“, jis tai padarė pats, kadangi taip apgaudinėja čigonus pas juos keisdamas į gerą heroiną arba atgaudamas pinigus. Stotyje 2016 m. gruodžio 5 d. buvo sulaikytas su A. L., kad jis su savimi turėjo narkotinių medžiagų, nežinojo. A. L. stotyje jis sutiko netyčia, padavė A. L. du eurus, kad jis nupirktų sau pačiam ir jam submariną. Nieko kito V. S. jam neperdavė, su savimi turėtų narkotinių medžiagų nesiūlė ir nebandė duoti (1 t., b. l. 50).

Papildomos apklausos metu V. S. parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. Jis 2016 m. gruodžio 5 d. dienos metu apie 12.00 val. Sodų g., netoli paminklų prie aikštelės sutiko pažįstamą A. L. ir S., kurio pavardės nežino, pažįsta jį tik iš matymo, žino, kad jis narkomanas ir būna tabore. Su A. kalbėjosi, tada nusprendė, kad reikia pavalgyti ir A. padavė 2 eurus (kur jis juos įsidėjo, nematė), kad jis nueitų nupirktų jiems submarinus. A. nuėjo ir nupirko, jie tuomet valgė. Neatsimena po kiek laiko jis dar nuėjo prie ten netoliese esančių garažų suvartoti su savimi turėtos dozės, kurią buvo nusipirkęs tabore sau. Po to visi trys pasuko link turgaus, tačiau tada prie jų priėjo trys neuniformuoti policijos pareigūnai ir juos sulaikė ir apžiūrėjo. Pas A. L. surado kažkokį suktinuką maišelyje, jis buvo nuvestas kiek toliau ir iš pareigūnų kalbų suprato, kad pas jį kažką rado. V. S. nuvedė apžiūrėti dar toliau prie šiukšliadėžių, pas V. S. nieko nerado. Ar buvo apžiūrėtas ir kaip buvo apžiūrėtas S., jis nematė. Po to atvažiavo patruliai. Su A. L. daugiau nesusitiko, jį neuniformuoti pareigūnai nusivedė, kur nematė, bet jam atrodo, kad į netoliese esančią mašiną. Jis su S. buvo įsodinti į patrulių automobilį. Jis sėdėjo automobilio dešinėje pusėje už keleivio, S. sėdėjo už vairuotojo. Bevažiuojant V. S. išgirdo kaip kažkas nukrito, bet nematė kas ten buvo, bet vėliau kai juos išlaipino prie antrojo policijos komisariato, pareigūnai pamatė ant automobilio grindų už vairuotojo gulinčią „Kinder“ dėžutę. Tada jis suprato, kad tai S. išmetė. Jis pasakė S., kad šis sakytų tiesą, kad tai jo dėžutė, kad nemeluotų jog tai jo (V. S.). Pareigūnams jis sakė, kad čia ne jo (V. S.), tačiau juo niekas netikėjo. Tada jis nusileido ir pasakė, prisipažino, kad čia jo (V. S.) dėžutė. Tokius parodymus, kad narkotines medžiagas, kurios buvo „Kinder“ dėžutėje pirko sau ir jos yra jo (V. S.), davė 3 policijos komisariate apklausos metu. Šiuo metu nori paaiškinti, kad narkotinių medžiagų sulaikymo dieną neturėjo, tą, ką buvo nusipirkęs, suvartojo, kam priklauso automobilyje rasta „Kinder“ dėžutė su lankstinukais jis nežino. A. L. jis nieko neperdavė, išskyrus pinigus, kad jis nupirktų maisto. Ar A. L. pats turėjo kokių nors narkotinių medžiagų, jis nežino (1 t., b. l. 56).

Teisiamojo posėdžio metu A. L. parodė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. buvo tabore, kur nupirko vieną lankstinuką su gramu už 50 eurų ir 34 lankstinukus už 100 eurų. Nuvažiavo į stotį, nuėjo į garažą, susileido kelias dozes. Gėrė alų, sutiko V. Paprašė iš jo poros eurų. Jis turėjo visą heroiną. Pamatė, kad kažkokie pareigūnai yra šalia. Šalia taip pat stovėjo asocialus asmuo S., kurio paklausė ar nori uždirbti 10 eurų, šis paklausė, ką reikia daryti. Kaltinamasis pasakė, kad kol kas nieko ir padavė S. tą „kinderį“ palaikyti. V. net nematė, kaip padavė „kinderį“. S. vartoja narkotikus. Paprašė, kad S. palaikytų pas save, nesakė, kad čia narkotikai. Nuėjo, nupirko sumuštinius. Nuėjo į garažą dar įsileisti dozės. Po to kaltinamasis V. paklausė ar jis turi kokių tablečių, norėjo padaryti „lėlių“, kad pakeistų tabore atgal. Priėjo 3 ar 4 pareigūnai. V. nuvedė prie šiukšliadėžių. V. visą nurenginėjo, apžiūrinėjo. Pas kaltinamąjį džemperyje rado lankstinuką su gramu heroino. S. vos vos apžiūrėjo. S. ir V. įsodino į automobilį, o kaltinamąjį vežė iš galo. Po to pareigūnai pasakė, kad rado „kinderį“. Juos nuvedė į rūsį, kaltinamąjį prirakino laiptinėje prie turėklų. Pareigūnai spardė kaltinamąjį, sakė „sakyk, kad čia V.“. S. matė, kaip spardo, daužo V. S. iš karto paleido, kai jis pasakė, kad „kinderis“ V.. Pareigūnai pasakė, kad jei S. nesakys kaip jiems reikia ir S. bus tas pats.

Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis parodė, kad vėliau tyrėja užrašydama parodymus, pridarė klaidų, o kaltinamasis, neskaitęs to protokolo, jį pasirašė, kad susipažino. 2017 m. spalio 31 d. apklausos protokole parašas yra jo, bet tyrėja viską surašė, jis pasirašė neskaitęs. Jis sakė, kad „kinderį“ padavė S. Kai tyrėja kaltinamajam davė perskaityti, jis pasakė, kad ne taip buvo. Tada surašė iš naujo protokolą, jis perskaitė, advokatas pasirašė. Kai surado lankstinuką, jam iš karto uždėjo antrankius. Matė, kad S. ir V. sodino į automobilį. Matė kaip V. atliko asmens kratą, o S. apžiūrėjo paviršutiniškai. Matė, kad V. sėdėjo už keleivio sėdynės, o S. už vairuotojo. Matė, kad jiems buvo uždėti antrankiai. Kaltinamąjį mušė pareigūnai D. R. ir A. A. Kaltinamąjį apžiūrėjo prasegę striukę ir iš vidinės kišenės ištraukė tą maišiuką. Jis matė kaip V. S. išrengė iki apatinių, jis ant sniego stovėjo. Liudytojas A. A. naudojo smurtą prieš V. S. – spyrė V. S. į pilvą. (1 t., b. l. 185-187; 2 t., b. l. 20, 63, 92, 135).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. L. parodė, kad savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįsta pilnai. 2016 m. gruodžio 5 d. buvo sulaikytas Vilniaus miesto stotyje kartu su V. S., kurį ten ir sutiko. Pas A. L. pareigūnai rado narkotinių medžiagų. Valandą prieš sulaikymą pirko 1 g heroino už 50 eurų. Pirko sau, kadangi vartoja narkotines medžiagas. Iš V. S. jis nieko nepirko ir šis jam nieko nesiūlė. V. S. jam davė du eurus, už kuriuos jis jam nupirko submariną (1 t., b. l. 92).

2017-10-31 papildomos apklausos metu A. L. parodė, kad galimai įtarime nurodytą dieną (2016 m. gruodžio 5 d.) jis buvo Romų bendrijoje, t. y. čigonų tabore, kur iš nepažįstamo čigonų tautybės vyro nusipirko 34 vnt. lankstinukų su heroinu, už kuriuos bendrai sumokėjo 100 eurų. Taip pat iš kito asmens nusipirko dar vieną lankstinuką su heroinu už 50 eurų. Tuos 34 lankstinukus nusipirko, kadangi pardavė labai pigiai, o kadangi dar trūko, tai nusipirko dar vieną lankstinuką. Kadangi pats vartoja heroiną, tai vieną lankstinuką, kurį pirko paskutinį, įsidėjo sau į vidinę kišenę, o kitus 34 lankstinukus sudėjo į apvalią „Kinder“ dėžutę. Nusipirkęs narkotinių medžiagų atvažiavo į stotį, kur sutiko pažįstamą V. S.. Su juo susitiko atsitiktinai, dėl susitikimo nesitarė. Kurį laiką pakalbėjo su juo, vėliau nusprendė pavalgyti. V. S. jam davė pinigus, o jis nuėjo ir nupirko submarinus. Valgydami jie ėjo Sodų g., kai prie jų priėjo keli neuniformuoti policijos pareigūnai. Juos pareigūnai sulaikė, ką jie tiksliai sakė neatsimena, bet jį apieškojo ir rado lankstinuką su heroinu, kurį jis buvo įsidėjęs į vidinę kišenę. Kadangi pas jį rado lankstinuką, tai daugiau ir neieškojo, o „Kinder“ dėžutė buvo paslėpta rankovėje. Kiek atsimena, pas V. S. nieko nerado. Pabijojęs, kad pas jį ras daugiau narkotinių medžiagų, jis „Kinder“ dėžutę išmetė ant grindų, kur sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės. Paaiškino, kad visos narkotinės medžiagos priklauso jam, pirko jas sau, kadangi pardavė pigiai, vartoja narkotikus. Kokia lankstinukuose buvo heroino koncentracija jis nežino. Stotyje su V. S. jie vienas kitam jokių narkotinių medžiagų neperdavė. Niekam kitam narkotinių medžiagų parduoti neplanavo ir nepardavė. Dėl ko V. S. po sulaikymo apsiėmė kaltę dėl 34 lankstinukų, jis nežino, bet tai tikrai buvo jo lankstinukai (1 t., b. l. 101-102).

2017-11-07 papildomos apklausos metu A. L. patikslino, kad tuo metu, kai buvo sulaikytas, susitiko su V. S. atsitiktinai, su juo kalbėjo, netyčia pamatė pažįstamą S., pavardės jo nežino, taip pat pradėjo su juo kalbėti. Su savimi A. L. turėjo lankstinuką su heroinu ir „Kinder“ dėžutę su 30-34 vnt. lankstinukų. Pamatęs S. nusprendė paprašyti, kad jis tabore padėtų pakeisti suktinukus, įkištų taip vadinamą „lėlę“, o paimtų normalius. A. L. už tai pažadėjo sumokėti, davė pinigų ir padavė „Kinderio“ dėžutę. Visi jie ėjo link Sodų g., kai prie jų priėjo 3 ar 4 policijos pareigūnai, sulaikė, po to juos visus apžiūrėjo, pas jį vidinėje kišenėje rado folijos lankstinuką servetėlėje, pas V. S. nieko nerado, pas S. taip pat nieko nerado. Pareigūnai buvo su automobiliu be skiriamųjų ženklų. Gal po kelių minučių atvažiavo patrulių automobilis su skiriamaisiais ženklais. A. L. įsodino į prie jų priėjusių pareigūnų automobilį be skiriamųjų ženklų. Įsodino jį vieną ant galinės sėdynės, šalia buvo neuniformuotas pareigūnas. Į patrulių automobilį įsodino V. S. ir S., juos visus nuvežė į antrą policijos komisariatą. Pas A. L. daugiau nieko nerado. Minėti 34 vnt. suktinukų priklauso jam, pirko juos sau. Norėjo, kad S. juos pakeistų į geresnius. Pamatęs S. specialiai jam pakišo „Kinder“ dėžutę, kadangi žinojo, kad jo labai smarkiai neapieškinės. Pirminės apklausos metu davė parodymus tokius, kokius davė, kadangi neturėjo sveikatos, šnekėjo bet ką. 2017 m. spalio 31 d. davė parodymus tokius, kokie jam tuo metu atrodė teisingi, dabar sako taip kaip yra. V. S. jis tikrai nedangsto, o S. už pinigus ar dozę padarytų bet ką. Narkotines priemones buvo įsigijęs sau, neturėjo tikslo jų platinti (1 t., b. l. 103-104).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. I. parodė, kad A. paprašė pasaugoti kinderį, už tai jis sumokėjo 10 eurų. Kiaušinį išmetė policijos automobilyje. Policija teisiamuosius mušė su elektrošokais. Buvo ten ir kraujo, V. S. davė su elektrošoku. V. S. gulėjo ant žemės, ant jo užlipę buvo. Kraujas bėgo iš nugaros. Tuo metu liudytojui liepė nusirengti, jį ten tikrino. Įsidėjo kiaušinį į kelnių kišenę. Dėžutę paėmė prieš pareigūnams sulaikant, kad palaikytų kelias sekundes, nes žadėjo sumokėti.

Atsakydamas į klausimus liudytojas nurodė, jog jam paskambino V. S. ir pasakė, kad liudytojo ieško tyrėja. Į teismą atėjo, nes jam pasakė V. S. Su V. S. nebendrauja. Su juo sėdėjo zonoje. Iki pernai metų su V. S. nebendravo artimai. Nakvoja nakvynės namuose. Yra priklausomas nuo įvairių asmenų, kurie suteikia pragyvenimą. Patvirtina, kad jam sumokėjo už kamuoliuko palaikymą. Nepagalvojo, kad kamuoliuke kažkas negero, buvo svarbu gauti pinigus. Kamuoliuką aptiko, kai policijos pareigūnai nuvežė į komisariatą. Vietoje, kur liudytojas sėdėjo, prie jo kojų gulėjo kamuoliukas. Byloje esančiame paaiškinime parašas liudytojo, bet tekstas surašytas ne jo. Jo niekas neprašė liudyti. Policijos komisariate juos nuvedė į rūsį. V. nuvedė į atskirą kambarį ir pradėjo daužyti su elektrošoku. Girdėjo, kaip tas kiaušinis nukrenta ant žemės, pats numetė. Kamuoliuką davė A. palaikyti, liudytojas įsidėjo į kišenę. S. I. tik paviršutiniškai apieškojo. Pasodino į patrulių automobilį už vairuotojo. Kai atvyko į komisariatą, pareigūnai rado jo išmestą kiaušinį. Jis buvo už vairuotojo toje pusėje po kojomis. Pasirašytą popierių surašė pareigūnai, o jam davė pasirašyti. V. kabinete mušė su elektrošoku. Parodymuose (1 t., b. l. 22) sakė, kad ne jis išmetė, dėl to, kad jį paleistų. Į komisariatą vežė su antrankiais. Praėjo gal kokia valanda nuo sulaikymo iki paleidimo iš komisariato. Atsakydamas į klausimus parodė, kad sulaikymo metu jo nemušė, bet kitiems sudavė per šonus. Liudytojo niekas nevertė, pats pasakė, kad ne jo. Girdėjo, kad V. S. rėkė, nes stovėjo prie kabineto. Jis už dozę gali padaryti bet ką. Sulaikymo metu ir vežant niekas nemušė. Stovėjimo aikštelėje sudavė, po to komisariate. V. nuvedė į kabinetą ir ėmė boksuotis. Liudytojas buvo koridoriuje. Rengtis liepė pareigūnas D. Liudytojas buvo 2 metrai nuo kabineto. „Pačirškinimas“ elektrošoku buvo, kai jį tikrino. Su V. S. kabinete buvo du pareigūnai Liudytojas A. A. buvo kabinete, kuriame, kaip girdėjo S. I., buvo naudojamas elektrošokas (1 t., b. l. 191-193; 2 t., b. l. 43-46, 62-63, 93).

Rašytiniame paaiškinime S. I. nurodė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. apie 12.00 val. jį kartu su V. S. ir A. L. sulaikė policijos pareigūnai. Kai jį su V. S. vežė policijos automobiliu į komisariatą, V. S. ištraukė iš apatinių geltonos spalvos plastmasinę dėžutę „Kinder“ ir numetė S. I. po kojomis. Atvažiavus į komisariatą pareigūnai pastebėjo numestą dėžutę, apžiūrėjo jos turinį. Kaip supranta, viduje buvo narkotinės medžiagos (1 t., b. l. 22).

Papildomos apklausos metu liudytojas S. I. parodė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. dienos metu Vilniaus miesto stotyje sutiko pažįstamus V. S. ir A., pavardės nežino, kurie jį pasišaukė, paklausė ką jis veikia ir ar nenorėtų užsidirbti 10 eurų. Pasakė, kad norėtų. Tuo metu, kai su jais bendravo, matė kaip A. su V. valgė kebabus. Jam tik priėjus, V. nuėjo pirkti kebabų, po ko su jais grįžo. A. jam pasakė, kad už 10 eurų jam reikės palaikyti kažkokį kamuoliuką, tačiau S. I. nežinojo kas ten, be to A. jam nieko nesakė. Jis tą kamuoliuką paėmė, pasidėjo į kelnių kišenę, kai netrukus prie jų priėjo trys uniformuoti pareigūnai, juos iškart apžiūrėjo. Labiau apžiūrinėjo A. su V., jį tik šiaip paviršutiniškai, todėl pas jį nieko nerado. Juos su V. įsodino į patrulių automobilį, kurį išsikvietė, o A. į atskirą automobilį. Įtardamas, kad tame kamuoliuke gali kažkas būti, jis jį išmetė ant grindų. Jį komisariate dar kartą apžiūrėjo, bet daugiau nieko ir nerado, nes daugiau nieko neturėjo. Ar ką nors rado pas V. S. vėliau, jis nežino, nes iškart nieko nerado, o iškart dar tik sulaikius pas A. rado vieną suktinuką, kas ten buvo, S. I. nežino (1 t., b. l. 29).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. R. parodė, kad vykdė neviešą patruliavimą. Sodų g. pastebėjo iš matymo žinomus asmenis. V. S. buvo žinomas kaip narkotikų platintojas, A. L. kaip narkotikus vartojantis asmuo. Buvo S. I., taip pat žinomas kaip vartojantis narkotikus. Buvo už jų 5-10 m atstumu. Matė kaip V. S. padavė kažkokį „popierių“, kurį A. L. įsidėjo į vidinę kišenę. Apieškojus A. L. buvo rastos narkotinės medžiagos. A. L. pasakė, kad tai yra heroinas, kad įsigijo iš V. S.. S. I. buvo sulaikytas kartu su jais ir pristatytas kartu į 2 policijos komisariatą. Patruliai nuvežė V. S. ir S. I. į 2 policijos komisariatą. Jie važiavo su A. L. Atvažiavus į komisariatą patruliai pasakė, kad V. S. galimai kažką išmetė sau ar S. I. po kojomis. „Kinder“ dėžutę, kurioje buvo folijos lankstinukai. Iki apatinių nei vieno neišrengė, apžiūrėjo kišenes. Apžiūros metu antrankiai buvo uždėti, iš karto per 5 m išskyrė. Rankos buvo surakintos už nugaros. Fizinės prievartos prieš V. S. nenaudojo, nematė, kad kažkas naudotų prievartą. Kratos metu po sulaikymo jie neturėjo galimybės vienas kitam ko nors perduoti. Dėžutė „Kinder“ buvo rasta policijos automobilyje po kojomis, tikslios vietos nepamena. Atsakydamas į klausimus parodė, kad S. I. nurodė iš kur ta „Kinder“ dėžutė. Kaltinamuosius pristatė į tarnybines patalpas. Elektrošokas nebuvo vartojamas. Kur daryta asmens krata – ar prie budinčių dalies, ar pas juos, negali pasakyti. Stengėsi, kad jie nebūtų kartu ir nekontaktuotų. Yra tam tikros sulaikymo kameros pagrindiniame pastate. S. I. neapklausinėjo. Jį greičiausiai paleido tyrėja. Pasiaiškinimo pats asmeniškai nedavė rašyti. Prieš nuvesdamas į laikino sulaikymo kamerą turi atlikti asmens kratą. Visada, kada liudytojas daro asmens kratą, tuose kabinetuose nėra vaizdo kamerų. Asmeniškumų neturi. Jis komisariate apžiūrėjo S. I.. Kai jį apžiūrinėjo, A. A. kartu nedalyvavo. Sulakinat asmenis, A. A. nebuvo. Pastate, kuriame buvo A. A. ir kur buvo tikrinamas S. I., kamerų nėra (1 t., b. l. 187-189, 2 t., b. l. 61-62).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. R. parodė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato tyrėjais A. A. ir A. B., adresu Sodų g. 8, Vilniuje, eidami pastebėjo du stoviniuojančius asmenis. Vienas iš jų buvo V. S., gerai žinomas kaip narkotinių medžiagų platintojas, kitas kaip vėliau buvo nustatyta S. I. Gal po kokių kelių minučių prie jų priėjo dar vienas pažįstamas asmuo – A. L. Tuomet liudytojas pamatė, maždaug 5-10 m atstumu, kaip V. S. kažką perdavė A. L. Ką tiksliai, nežino, bet A. L. tai įsidėjo prasegęs striukę į vidinę kišenę. Įtarus, kad galimai galėjo būti išplatintos narkotinės medžiagos, nusprendė minėtus asmenis patikrinti. Dalinės apžiūros metu dešinėje bliuzono kišenėje pas A. L. buvo rasta servetėlė, į kurią buvo suvyniotas permatomas maišelis su milteliais. A. L. po to iškart buvo nuvestas į tarnybinį automobilį. A. L. paaiškino, kad tai heroinas. V. S. ir S. I. taip pat buvo apžiūrėti, pas juos paviršutinės apžiūros metu nieko nebuvo rasta. Tada buvo iškviesti patruliai, pas kuriuos į automobilį buvo įsodinti V. S. ir S. I.. Jie su kolegomis A. A. ir A. B. tarnybiniu automobiliu vežėsi A. L., važiavo paskui patrulių automobilį iki Algirdo g. 20, Vilniuje, 2-ojo policijos komisariato kiemo. Išlaipinus sulaikytuosius patrulių automobilyje pastebėjo už vairuotojo sėdynės, kur sėdėjo V. S., ant grindų numestą „Kinder“ indelį, kurį apžiūrėjus jame buvo rasti 34 folijos lankstinukai su šviesios spalvos milteliais. Komisariato patalpose visiems trims sulaikytiesiems buvo atlikta asmens krata, daugiau nieko nebuvo rasta. Dėl galimo narkotinių medžiagų platinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, V. S. ir A. L. laikinai sulaikyti (1 t., b. l. 27).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. A. parodė, kad buvo žiema, stoties rajone dirbo su pareigūnais D. R. ir A. B. Dirbo neuniformuoti. Pastebėjo tris asmenis, vienas iš jų žinomas V. S., platinantis narkotines medžiagas, kitas asmuo S., žinomai priklausantis nuo narkotinių medžiagų, be gyvenamosios vietos, gyvenantis stoties rajone ir trečias asmuo. Pamatė kaip V. S. kažką padavė A. L., tas įsidėjo daiktą į kišenę. Buvo netoli, už kokių 10 m. Įtarus, kad galimai buvo perduotos narkotinės medžiagos, asmenys iš karto buvo sulaikyti. Asmenis išskyrė. Atlikus A. L. paviršutinę apžiūrą buvo rastas tualetinis popierius su narkotinėmis medžiagomis. Jis pasakė, kad čia apie 1 g ir kad čia jam priklauso. Kitus asmenis tikrino kolegos, jie tuo metu draudžiamų daiktų neturėjo. Iškvietė patrulius, pas juos pasodino V. S. ir S. Patruliai nurodė, kad rado ant grindų „Kinder“. Buvo sulaikyti V. S. ir A. L. S. buvo paleistas. Nenaudoja fizinės prievartos, kai asmenys nenori pasirašyti protokolo. Kaltinamiesiems buvo uždėti antrankiai už nugaros, kitų priemonių liudytojas nevartojo. Spardyti pareigūnas iš kojos negali, nebent atpalaiduojantis smūgis iš kelio. Per šį įvykį tokio smūgio nenaudojo ir nematė, kad kiti pareigūnai naudotų. Kai sulaikė asmenis, buvo atlikta tik paviršutinė apžiūra. Buvo daugiausiai 2-3 metrai nuo visų kitų. A. L. S. negalėjo perduoti dėžutės. V. S. buvo išvežamas su S. Negali pasakyti kur, kuris sėdėjo. Kinder buvo ant grindų, negali pasakyti kurioje tiksliai pusėje. Asmenų nenurenginėjo. Sulaikyme liudytojas dalyvavo. Nematė, kad kažkas iš pareigūnų rašytų paaiškinimą. Liudytojo akivaizdoje jokios priemonės nebuvo naudojamos. Sulaikymo metu buvo atlikta paviršutinė S. I. krata. Visi buvo su antrankiais už nugaros vežant juos į policijos komisariatą. Per apklausas visą laiką nedalyvavo (1 t., b. l. 189-190, 2 t., b. l. 44-45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas D. R. (1 t., b. l. 25).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. P. parodė, kad galėjo būti 2016 m. gruodžio 5 d. Jis buvo patrulis, jų paprašė padėti pristatyti sulaikytuosius. Už liudytojo sėdėjo V. S., kitoje pusėje S. I.. Antrankiai buvo užsegti už nugaros. V. S. kažkaip net atsistodamas sakė „skauda rankas, atlaisvinkite“. Porininkas pasakė, kad S. I. pusėje buvo rastas „Kinderis“. Asmenys neprisipažino, kurio kinderis. Prieš asmenų vežimą automobilį buvo patikrinę. „Kinderį“ perdavė kriminalistams. Kai vežė ir pridavė, kaltinamieji buvo sveiki. Kišenių netikrino, kriminalistai pasakė, kad jau patikrino. V. S. buvo išvestas, bet S. dar ne, kai pamatė po kojomis dėžutę. Tai buvo grynai po S. kojomis. Nemano, kad asmenys galėjo vienas kitam kažką perduoti. Jų rankos jau buvo surakintos iš nugaros. Nebuvo galimybės vienas kitam nieko perduoti. Kai atvyko į įvykio vietą, visi asmenys buvo su rūbais. Iki sulaikymo, iki pasodinimo į automobilį buvo atskirai vienas nuo kito. S. I. sėdėjo ramiai. V. S. apie tris kartus kartojo, kad spaudžia antrankiai. Transportavimas truko apie 10 min. Negreitai važiavo, gal 50 km/h greičiu. Važiavo tolygiai, žmonių nekratė, V. S. muistėsi ne nuo posūkio. Buvo galimybė sėdėti ramiai. Jokio greičio nebuvo. Posūkio metu jokio daikto išmesti nebuvo tikimybės (1 t., b. l. 190-191; 2 t., b. l. 19-20, 45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. P. parodė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. V., apie 11.40 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Sodų g. 8, Vilniuje, policijos pareigūnams reikalinga pagalba. Nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnai perdavė du sulaikytus asmenis, kurie buvo surakinti antrankiais už nugaros, kaip vėliau paaiškėjo, tai V. S. ir S. I.. Abu sulaikytieji buvo pasodinti ant galinės automobilio sėdynės. Jis sėdėjo keleivio pusėje, V. S. sėdėjo už liudytojo, už vairuotojo sėdėjo S. I. Vežant sulaikytuosius V. S. nuolat muistėsi, sakydamas, kad jam rankas spaudžia antrankiai. Atvykus prie 2 policijos komisariato ir išlaipinus sulaikytuosius iš automobilio, liudytojas pamatė, kad automobilio gale ant grindų kilimėlio, kur sėdėjo S. I., gulėjo geltonos spalvos dėžutė „Kinder“. Ją patikrinus, joje buvo 34 vnt. folijos lankstinukų su gelsvos spalvos milteliais. Atsimena, kad vienas iš sulaikytųjų, t. y. S. I. sakė, kad tai ne jo dėžutė, taip pat dar kažką sakė V. S. atžvilgiu, daugiau neatsimena, bet tikrai sakė, kad tai ne jo dėžutė (1 t., b. l. 31).

Šalies argumentai

J. P. tarnybiniame pranešime nurodoma iš esmės analogiška informacija kaip ir jo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad paklausus, kieno tai dėžutė, V. S. prisipažino, kad tai jo geltonos spalvos dėžutė su narkotine medžiaga heroinu, paaiškindamas, kad išsigando ir dėl to išmetė (1 t., b. l. 3).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. Č. parodė, kad liudytojui pasiūloma duoti parodymus, jis įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir žmogus papasakoja ką gali. Fizinis smurtas nenaudojamas. Jei liudytojas pasirašė, kad surašyta teisingai, vadinasi taip ir yra. Jokio smurto jokiose patalpose nematė. Negirdėjo, kad S. I. skųstųsi dėl smurto. Parodymai yra surašyti tokie, kokius davė įtariamasis dalyvaujant advokatui. Ji turi teisę užduoti klausimus, bet neturi teisės nieko prirašyti. Iš karto rašo dalyvaujant įtariamajam ir advokatui. Apklausė A. L., kokius davė parodymus, tokius ir surašė. Įtariamasis savo nuožiūra taisyti nieko negali. Kai apklausinėjo, įtariamasis neišreiškė noro kažką papildomai pasakyti. Abiejų apklausų parodymai yra tokie, kokius davė įtariamasis ir pasirašė dalyvaujant advokatui. Liudytoja savo nuožiūra ten nieko nepridėjo, neturi jokio suinteresuotumo. Apklausinėdama niekada neklysta, nes užrašo tą, ką sako asmuo (2 t., b. l. 42-43).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. A. parodė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. dirbo VPK vyresniuoju tyrėju. Jei kolegos sulaikydavo asmenis dėl narkotikų, tai jie būdavo vedami pas tyrėją, kuri jiems pateikdavo įtarimus, o tyrėjai nesant, juos sulaikydavo ir surašydavo laikino sulaikymo protokolą bei nuvesdavo į areštinę. Viskas pastate būdavo atskirai, t. y. apklausos kambariai, darbo vietos ir panašiai būdavo per visą pastatą. Asmenų apklausos vykdavo pagal įstatymus, jokio smurto nenaudojant. Elektros šokas – Tazeris griežtai imamas iš budėtojų dalies pagal parašą. Tuo metu tazeris buvo vienas. Budėtojas išduodavo tazerį, už kurį būdavo pasirašoma registracijos žurnale. Fizinė prievarta panaudojama tik sulaikymo metu ir tik tuomet, kai ji reikalinga. Jei asmuo yra sulaikytas ir jis bando išeiti, tuomet jis yra stabdomas, tačiau pertekliniai veiksmai nenaudojami. Negali atsakyti tiksliai, kur tuo metu buvo jo kabinetas. Apklausos vykdavo apklausų kambaryje. Liudytojas procesinių veiksmų neatlikinėjo, buvo operatyvinis darbuotojas. Specialiosios priemonės turėdavo būti gražinamos tą pačią dieną kaip ir ginklai. Jei panaudojamas elektrošokas privaloma rašyti specialų tarnybinį pranešimą, nes tazeryje išlieka duomenys apie jo panaudojimą. 2016 m. gruodį buvo su barzda. Liudytojui parodžius S. I. paaiškinimą, esantį 1 t., b. l. 22, liudytojas teigė, kad rašė ne jis (ne liudytojas). Kai kuriais atvejais būdavo prašoma duoti tam tikrus paaiškinimus dėl tariamai panaudoto smurto, o ar dėl šių asmenų rašė tokius paaiškinimus, nepamena. Procesinių veiksmų nevykdydavo, apklausų neatlikdavo (2 t., b. l. 91-93).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. B. tarnybiniame pranešime dėl įvykio tarnybos metu nurodoma, kad 2016 m. gruodžio 5 d. apie 12.00 val. dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjais A. A. ir D. R., adresu Sodų g. 8, Vilnius buvo pastebėti du stoviniuojantys asmenys. Vieną jų atpažino kaip V. S. Asmuo gerai žinomas, kadangi yra disponuojama informacija, kad būtent V. S. platina narkotines medžiagas Vilniaus stoties rajone. Kaip vėliau paaiškėjo, antrasis buvo S. I. Tuomet prie jų priėjo trečiasis vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo A. L. Tuomet pareigūnai pamatė kaip V. S. kažką perdavė A. L. Įtarus, kad galėjo būti išplatintos narkotinės medžiagos, buvo nuspręsta minėtus asmenis patikrinti. Dalinės apžiūros metu, dešinėje bliuzono kišenėje, pas A. L. buvo rasta servetėlė, į kurią buvo suvyniotas permatomas maišelis su milteliais viduje. A. L. paaiškino, kad tai heroinas. Į įvykio vietą buvo iškviestas autopatrulis (AP-35), kurie į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK OVP pristatė V. S. ir S. I., o jie tarnybiniu automobiliu pristatė A. L. (1 t., b. l. 2).

2016 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra policijos tarnybinis automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atidarius vairuotojo pusės galines dureles matyti ant grindų po vairuotojo sėdyne geltonos spalvos plastikinė apvali dėžutė „Kinder“ su 34 folijos lankstinukais (1 t., b. l. 11-14).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr.140-(63)-IS1-534 nurodoma, kad gelsvos spalvos miltelių iš plastikinio paketėlio (vokas Nr. 1), 2016 m. gruodžio 5 d. rastų ir paimtų pas A. L., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,362 g. Gelsvos spalvos medžiagos iš folijos lankstinuko (vokas Nr. 2), 2016 m. gruodžio 5 d. rastos ir paimtos pas A. L., sudėtyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekusorių) nerasta. Gelsvos spalvos miltelių iš 34 folijos lankstinukų (vokas Nr. 3), 2016 m. gruodžio 5 d. rastų ir paimtų tarnybiniame automobilyje, sudėtyje yra heroino, kurio masė yra 0,373 g (1 t., b. l. 34-35).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato rašte dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad patikrinus Vilniaus apskrities VPK OVS saugomus žurnalus dėl specialiųjų priemonių išdavimo buvo nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 5 d. specialioji priemonė elektrošokas „Taser“ nebuvo išduota nei vienam Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato policijos pareigūnui. Dėl 2016 m. gruodžio 5 d. sulaikytų ir apklaustų asmenų Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariate tuo metu dirbusiam policijos pareigūnui A. A. nebuvo atliktas ir inicijuotas vidinis patikrinimas (2 t., b. l. 109).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį

Šioje byloje A. L. ir V. S. yra kaltinami padarę BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnį kyla tam kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 straipsnio 1 ir 2 dalys).

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas – narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, būtina įvardyti, kokios tai medžiagos, nustatyti tikslų jų kiekį (pvz., kasacinė nutartis 2K-671/2010). Teismas pažymi tai, jog šioje byloje nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo metu rastų ir paimtų medžiagų įvardijimu bei nustatytu šių medžiagų kiekiu. Specialisto išvadoje Nr. 140-(63)-IS1-534 nurodoma, jog gelsvos spalvos miltelių iš plastikinio paketėlio (vokas Nr. 1), 2016 m. gruodžio 5 d. rastų ir paimtų pas A. L., sudėtyje yra heroino, kurio masė yra 0,362 g. Toje pačioje specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad gelsvos spalvos miltelių iš 34 folijos lankstinukų (vokas Nr. 3), 2016 m. gruodžio 5 d. rastų ir paimtų tarnybiniame automobilyje, sudėtyje yra heroino, kurio masė yra 0,373 g (1 t., b. l. 34-35). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 5 dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo (su vėlesniais pakeitimais) matyti, kad heroinas pagal 1961 m. bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašą priskiriamas prie narkotinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ bei šio įsakymo 2007 m. gruodžio 14 d. redakcija Nr. V-1033 (su vėlesniais pakeitimais) nedidelį narkotinės medžiagos – heroino kiekį sudaro nedaugiau kaip 0,02 g šios medžiagos. Tiek plastikiniame paketėlyje, tiek folijos lankstinukuose nustatytas heroino kiekis, t. y. atitinkamai 0,362 g ir 0,373 g viršija nedidelį šios medžiagos. Toks heroino kiekis, esant ir kitiems BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiams, pakankamas kvalifikuojant veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog kaltinamųjų – tiek A. L., tiek V. S. – kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, jog viso baudžiamojo proceso metu nebuvo keliamos abejonės dėl to, jog kaltinime nurodytu laiku A. L. apskritai disponavo narkotinėmis medžiagomis. Tai, kad A. L. disponavo narkotinėmis medžiagomis neginčijamai patvirtina bylos medžiaga. Liudytojas policijos pareigūnas D. R. teisme patvirtino, jog „apieškojus A. L. buvo rastos narkotinės medžiagos. A. L. pasakė, kad tai yra heroinas, kad įsigijo iš V. S.“. Ikiteisminio tyrimo metu D. R. parodė, kad „dalinės apžiūros metu dešinėje bliuzono kišenėje pas A. L. buvo rasta servetėlė, į kurią buvo suvyniotas permatomas maišelis su milteliais. A. L. po to iškart buvo nuvestas į tarnybinį automobilį. A. L. paaiškino, kad tai heroinas“. Liudytojas policijos pareigūnas A. A. teisme parodė, jog „atlikus A. L. paviršutinę apžiūrą buvo rastas tualetinis popierius su narkotinėmis medžiagomis. Jis pasakė, kad čia apie 1 g ir kad čia jam priklauso“, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir liudytojas D. R.. Kaltinamojo V. S. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtina, jog sulaikymo metu pas A. L. buvo rasta narkotikų. Disponavimo narkotikais fakto nei teisminio nagrinėjimo, nei ikiteisminio tyrimo metu neneigė pats A. L.

Tačiau šioje byloje kilo klausimas, ar narkotinėmis medžiagomis disponavo V. S. ir kokiu kiekiu narkotinių medžiagų disponavo A. L. Atliekant pirminę apklausą ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. S. teigė, „kad narkotinės priemonės, kurios buvo rastos, t. y. 32-34 lankstinukai priklauso jam, jas pirko sau čigonų tabore po 6 eurus užvakar, t. y. iki 2016 m. gruodžio 3 d.“ Rašytiniame paaiškinime liudytojas S. I. nurodė, kad „kai jį su V. S. vežė policijos automobiliu į komisariatą, V. S. ištraukė iš apatinių geltonos spalvos plastmasinę dėžutę „Kinder“ ir numetė S. I. po kojomis“. Taigi, iš šių parodymų matyti, jog pirminėse apklausose užfiksuota, jog V. S. disponavo narkotinėmis medžiagomis. A. L., apklaustas pirminėje apklausoje taip pat parodė, jog turi heroino, pirkto už 50 eurų prieš valandą.

Tačiau vėlesnėse apklausose parodymus pakeitė tiek abu klatinamieji V. S. ir A. L., tiek liudytojas S. I. 2017 m. spalio 31 d. papildomai apklausiamas kaltinamasis A. L. nurodė, kad tai jis vežamas išmetė policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje rastas narkotines medžiagas. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu A. L. teigė, kad „Kinder“ dėžutę su folijos lankstinukais jis iki sulaikymo padavė S. I., kad šis ją palaikytų už pinigus – už 10 EUR, neva nenorėdamas, kad pas jį rastų daugiau narkotinių medžiagų (1 t., b.l.185-187; 2 t., b.l. 144-147). Liudytojas S. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme taip pat nurodė, kad „Kinder“ už pinigus davė palaikyti A. L., be to liudytojas nurodė, kad būtent jis policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje išmetė „kamuoliuką Kinder“. Kaltinamasis V. S. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, jog „Kinder“ išmetė būtent S. I. Taip pat kaltinamieji ir liudytojas S. I. teisme nurodė, jog policijos pareigūnai naudojo smurtą, todėl jie davė neteisingus pirminius parodymus, kad „Kinder“ policijos automobilyje išmetė būtent V. S.

Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo netikėti pirminiais ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų V. S. ir A. L. bei liudytojo S. I. parodymais, kad „Kinder“ policijos automobilyje išmetė kaltinamasis V. S.

Visų pirma, byloje surinkta medžiaga paneigia kaltinamųjų ir liudytojo S. I. vėlesnius, pakartotinių apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, jog liudytojui S. I. buvo perduotos narkotinės medžiagos dėžutėje „Kinder“. Iš policijos pareigūnų D. R. ir A. A. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje kurį laiką stebėjo kaltinamuosius ir liudytoją S. I., buvo 5-10 m atstumu. Be to, pats kaltinamasis A. L. patvirtino įvykio metu pastebėjęs šalia esančius pareigūnus. Todėl versija, jog A. L. perdavė „Kinder“ ir jame esančias narkotines medžiagas S. I. yra nelogiška dėl to, jog šalia esantys policijos pareigūnai būtų pastebėję tokį veiksmą, juo labiau, kad liudytojai D. R. ir A. A. nurodo pastebėję, kaip V. S. kažką perdavė A. L., bet tokiu pat atstumu stovėdami ir specialiai stebėdami, nematę, kad kaltinamasis A. L. būtų ką nors perdavęs liudytojui S. I. (1 t., b.l. 189-190; 2 t., b.l.44-45; 61-62).

Be to, iš šių policijos pareigūnų parodymų matyti, kad kaltinamieji ir liudytojas S. I. buvo laikomi atskirai vienas nuo kito kelių metrų atstumu. Liudytojas J. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad V. S. ir S. I. buvo surakinti antrankiais už nugaros. Taigi, iš šių parodymų matyti, kad nei iki sulaikymo, nei sulaikymo metu, nei po to kaltinamieji ir liudytojas S. I. neturėjo galimybių kažką perduoti vienas kitam, o juo labiau padaryti tai nepastebėti.

Be to, liudytojas J. P. patvirtino, kad automobiliu vežant į komisariatą sulaikytus V. S. ir S. I., V. S. reiškė nepasitenkinimą, kad jam spaudžia antrankiai, reikalavo juos atlaisvinti, nuolat neįprastai muistėsi, nors kelias buvo tolygus ir automobilio nekratė, taigi, nebuvo poreikio muistytis ( 1 t., b.l. 31). Pareigūnas patvirtino, kad liudytojas S. I. automobilyje sėdėjo ramiai. Tokie patys faktai užfiksuoti ir 2016-12-05 vyriausiojo patrulio J. P. tarnybiniame pranešime (1 t., b.l.3). Liudytojas J. P. taip pat ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog S. I. pasakė, kad tai ne jo dėžutė, taip pat dar kažką sakė V. S. atžvilgiu (1 t., b.l.31).

Pažymėtina, jog pirminiai parodymai, kuriuose V. S. pripažino, kad turėjo narkotinių medžiagų „Kinder“ dėžutėje, taip pat liudytojo S. I. parodymai, kad ne jis, o būtent kaltinamasis V. S. išmetė policijos automobilyje važant į komisariatą „Kinder“ dėžutę, ištrauktą iš iš apatinių, duoti iš karto po įvykio. O jiems priešingi, juo paneigiantys V. S. ir S. I. parodymai duoti beveik po metų – 2017 m. lapkričio 3 d. (1 t.,b.l. 29) ir 2017 m. lapkričio 10 (1 t., b.l.56). Pažymėtina, jog kaltinamojo V. S. duoti parodymai yra nenuoseklūs – pirminėje apklausoje jis pripažino, kad turėjo narkotinių medžiagų „Kinder“ dėžutėje, apklaustas 2017 m. lapkričio 10 (1 t., b.l.56) nurodė, jog pareigūnams jis sakęs, kad tai ne jo „Kinder“ dėžutė su narkotinėmis medžiagomis, kad „Kinderį“ automobilyje išmetė S. I., bet niekas juo netikėjo, todėl jis nusileido ir pasakė, kad tai jo dėžutė (1 t., b.l. 56). Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu V. S. nurodė, jog prisipažino, kad tai jo narkotinės medžiagos dėl to, jog prieš jį policijos darbuotojai vartojo smurtą, mušė, naudojo elektrošoką „Tazer“ (1 t., b.l. 181-191).

Vienok visi trys apklausti liudytojai policijos pareigūnai – D. R., A. A., A. A. – prisiekę teisme, paliudijo, jog prieš kaltinamąjį V. S. nesmurtavo. Liudytojas A. A. patvirtino, kad naudojant elektrošoką „Tazer“, pareigūnai privalo pasirašyti atitinkamame šio prietaiso panaudojimo apskaitos žurnale (2t., b.l.91-3). Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato rašto Dėl informacijos pateikimo matyti, kad patikrinus Vilniaus apskrities VPK OVS saugomus žurnalus dėl specialiųjų priemonių išdavimo buvo nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 5 d. specialioji priemonė elektrošokas „Taser“ nebuvo išduota nei vienam Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato policijos pareigūnui. Dėl 2016 m. gruodžio 5 d. sulaikytų ir apklaustų asmenų Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariate tuo metu dirbusiam policijos pareigūnui A. A. nebuvo atliktas ir inicijuotas vidinis patikrinimas (2 t., b. l. 109).

Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji V. S. ir A. L. būtų kreipęsi į teisėsaugos institucijas dėl prieš juos policijos pareigūnų vartoto smurto.

Be to, liudytojo S. I. parodymus, duotus papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose, teismas vertina kaip nepatikimus, nes pats liudytojas S. I. patvirtino apklausiamas teisme, kad yra priklausomas nuo įvairių asmenų, kurie suteikia pragyvenimą (1 t., b. l. 191-193; 2 t., b. l. 43-46, 62-63, 93).

Todėl, teismo vertinimu, nepasitvirtino kaltinamųjų V. S. ir A. L. bei liudytojo S. I. argumentai dėl to, kad pirminiai parodymai apie V. S. išmestas narkotines medžiagas „Kinder“ dėžutėje buvo išgauti naudojant smurtą prieš kaltinamsuosius, o liudytojui S. I. grasinat, kad prieš jį bus pavartotas smurtas.

Kaltinamasis A. L. keitė parodymus tris kartus. Jo pirminiuose parodymuose užfiksuota, kad jis įsigijo heroino už 50 EUR. 2017-03-02 A. L. tyrėjai pateikė prašymą, kur nurodė, kad jis S. padavė narkotikus, kad jis „pas čigonus tabore apkeistų, kadangi jis žinojo kur jie slepia narkotikus“ (1 t., b.l.95). 2017-10-31 apklaustas A. L. davė kitokius parodymus parodymus, kad „Kadangi pas jį rado lankstinuką, tai daugiau ir neieškojo, o „Kinder“ dėžutė buvo paslėpta rankovėje. Kiek atsimena, pas V. S. nieko nerado. Pabijojęs, kad pas jį ras daugiau narkotinių medžiagų, jis „Kinder“ dėžutę išmetė ant grindų, kur sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės. <...> visos narkotinės medžiagos priklauso jam, pirko jas sau, kadangi pardavė pigiai, vartoja narkotikus“ (1 t., b.l. 101-102). 2017-11-07 apklaustas A. L. jau davė kitokius parodymus, dėl narkotinių medžiagų perdavimo S. I., teigdamas, kad „Pamatęs S. nusprendė paprašyti, kad jis tabore padėtų pakeisti suktinukus, įkištų taip vadinamą „lėlę“, o paimtų normalius. A. L. už tai pažadėjo sumokėti, davė pinigų ir padavė „Kinderio“ dėžutę.“ (1 t., b.l.103). Tačiau ir šie parodymai yra prieštaringi, nes čia pat A. L. nurodė ir dar vieną versiją, kodėl perdavė narkotines medžiagas S. I., t.y.: „Pamatęs S. specialiai jam pakišo „Kinder“ dėžutę, kadangi žinojo, kad jo labai smarkiai neapieškinės“ (1 t., b. l. 103-104). Taigi, apibendrinant akivaizdžiai matyti, kad A. L. net ir tos pačios apklausos metu davė skirtingus, logiškai nesuderinamus parodymus dėl narkotinių medžiagų perdavimo S. I. tikslų. Todėl, įvertinus šių kaltinamojo A. L. parodymų itin dinamišką kaitą ir kitas jau aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti kaltinamojo A. L. pirminiais parodymais, duotais iš karto po jo sulaikymo, kad jis buvo įgijęs ir turėjo tik tiek heroino, kiek pas jį ir buvo rasta kratos metu.

Svarbią reikšmę turi aptariamų narkotinių medžiagų kiekis, jų laikymo, suradimo aplinkybės. Teismas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad nelogiška būtų buvę A. L. bandyti atsikratyti dalies narkotinių medžiagų, o dalį narkotinių medžiagų pasilikti, juo labiau, kad tuomet jam galėtų grėsti atsakomybė už narkotinių medžiagų platinimą S. I. A. L. neturėjo pagrindo tikėti, jog suradus narkotines medžiagas pas S. I., pastarasis nenurodys jų įsigijimo aplinkybių. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad narkotinės medžiagos rastos pas A. L. ir „Kinder“ dėžutėje automobilyje buvo supakuotos į skirtingas dozes ir pakuotes.

Taigi, ištyrus pirminius kaltinamųjų V. S. ir A. L. bei liudytojo S. I. parodymus ne fragmentiškai, o visapusiškai, įvertinus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, teismas konstatuoja, jog tai, kad V. S. taip pat laikė narkotinę medžiagą – heroiną, abejonių nekyla.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog tiek kaltinamasis A. L. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas ( 0,362 g heroino) neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, todėl jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tiek kaltinamasis V. S. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas – 0,373 g heroino – neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, todėl jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamasis A. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tiesiogine tyčia. A. L. asmenybę apibūdina tai, kad jis yra teistas, nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „b“ papunktis“; 1 t., b. l. 108-112, 116-135), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 113-115), nedirba (1 t., b. l. 136). Byloje nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Teismas pažymi, kad tokia išvada daroma nepaisant fakto, jog kaltinamasis A. L. prisipažino padaręs nusikaltimą, kadangi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Tačiau kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, A. L. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kelis kartus keisdamas parodymus, klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokurorę ir teismą, siekė padėti V. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės, taigi, jis neprisidėjo prie nusikaltimo išaiškinimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti, kad A. L. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Todėl A. L. atžvilgiu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė nekonstatuojama.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam griežčiausią BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą galimam skirti bausmės vidurkiui, nenustačius kaltinamojo A. L. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Tokia bausmės rūšis bei jos dydis skirtini, atsižvelgus į ankstesnius kaltinamojo teistumus, bei į tai, jog kaltinamajam baudą skirti nėra tikslinga, kaltinamojo galimybės sumokėti baudą yra ribotos, nes jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis A. L. nusikalstamą veiką padarė iki 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, 2017 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio bei 2017 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme, prie griežtesnės 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nusoprendžiu paskirtos bausmės, į bausmės laiką įskaitant pagal 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį faktiškai atliktą bausmės laiką ir įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas A. L. laikiname sulaikyme nuo 2016 m. gruodžio 5 d. 12.00 val. iki 2016 m. gruodžio 6 d. 12.00 val. (1 t., b. l. 88, 94) išbūtas laikas (1 para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamasis V. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tiesiogine tyčia. V. S. asmenybę apibūdina tai, kad jis yra teistas, nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis; 1 t., b. l. 60-77), nedirba (1 t., b. l. 78), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 79-87). Jam teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale ambulatoriniame skyriuje pagal pakaitinio gydymo opioidiniais vaistiniais preparatais (metadonu) gydymo programą (1 t., b. l. 176), Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. (1 t., b. l. 178), yra buvę nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas, kitos sveikatos problemos (1 t., b. l. 179; 2 t., b. l. 126-127), mokėsi pagal programą „Šunų kirpimas“ (1 t., b. l. 177; 2 t., b. l. 124). Vilniaus priklausomybės ligų centro rašte nurodoma, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. priimtas į farmakoterapijos metadonu programą. Ją tęsia, laikosi paskirto gydymo plano (2 t., b. l. 125). V. S. turi neįgalius tėvus (2 t., b. l. 128-129). Byloje nėra nustatyta kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.

Atsižvelgus į visus kaltinamąjį charakteriziuojančius duomenis, matyti, kad V. S. savo poelgių visgi nevertina kritiškai, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti. Įvertinęs visas aptartas ir baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. S. už jo padarytą nusikaltimą skirtina griežčiausia BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį visgi nustatant artimą galimam skirti bausmės vidurkiui, nenustačius kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2016 m. gruodžio 5 d. 12.00 val. iki 2016 m. gruodžio 6 d. 12.00 val. (1 t., b. l. 45, 52) išbūtas laikas (1 para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

BK 75 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06, 2015-03-19 įstatymas Nr. XII-155 (TAR, 2015, Nr. 2015-04087)) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už dėl neatsargumo padarytus vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Byloje yra daug V. S. neigiamai charakterizuojančių aplinkybių: tai teistumų ir baustumų administracine tvarka skaičius, tai, kad V. S. nedirba, tačiau iš teistumų duomenų matyti, kad nusikaltimai buvo nesusiję su priklausomybe narkotikams.

Nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti Bk 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Pažymėtina, kad V. S. atitinka formalias BK 75 straipsnyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis V. S. periodiškai gydėsi priklausomybės ligas, deda pastangas keisti gyvenimo būdą, įgijo kvalifikaciją kirpti šunis, teismas linkęs suteikti V. S. galimybę galutinai pakeisti savo gyvenimo būdą ir pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, jog bausmės individualizavimui svarbi aplinkybė – nuteistojo siekis gydytis nuo priklausomybės narkotikams – sudaro pagrindą manyti, kad V. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, suteikiant jam galimybę savanoriškai gydytis nuo priklausomybės narkotikams. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma – sąlyginis bausmės vykdymo atidėjimas, kartu su įpareigojimais (nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti; neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi) bus efektyvesnė poveikio priemonė nei realus laisvės atėmimas, siekiant paveikti nuteistąjį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo V. S. skirti realų laisvės atėmimo bausmės atlikimą.

Svarstant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino ir skirtinų pareigų klausimą teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas turi būti pakankamai ilgas, artimesnis maksimaliam bausmės vykdymo atidėjimo terminui, nes nuteistasis per ilgą laikotarpį turi parodyti, kad pasitikėjimas juo yra pagrįstas, kad jis bus sąžiningas pilietis, o ne pasinaudoti bausmės vykdymo atidėjimu kaip priemone realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymui išvengti, nes kaip minėta, nuteistajam skirtinos pareigos, susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartojimu bei užimtumo skatinimu (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktai). Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, kartu nustatant gana griežtas pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose – neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi; pradėti dirbti, ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. vokas su tyrimo objektų pakuotėmis (1 t., b. l. 36-38) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekamas saugoti Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, o jam įsiteisėjus – perduodamas sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

2. CD diskas su 2018 m. rugsėjo 5 d. posėdžio vaizdo įrašu (2 t., b. l. 138) paliekamas saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 51) paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Ikiteisminio tyrimo metu A. L. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 93) paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

pripažinti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu bendrinti su 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme, prie griežtesnės 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti galutinę 7 metų laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitant pagal 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį faktiškai atliktą bausmės laiką ir minėta nutartimi įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. L. laikiname sulaikyme nuo 2016 m. gruodžio 5 d. 12.00 val. iki 2016 m. gruodžio 6 d. 12.00 val. išbūtą laiką (1 parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2018 m. spalio 29 d.).

Bausmės atlikimo vieta nustatyti pataisos namus.

Pripažinti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. S. laikiname sulaikyme nuo 2016 m. gruodžio 5 d. 12.00 val. iki 2016 m. gruodžio 6 d. 12.00 val. išbūtą laiką (1 parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės atlikimo vieta nustatyti pataisos namus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, V. S. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi; pradėti dirbti, ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. voką su tyrimo objektų pakuotėmis iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, o jam įsiteisėjus – perduoti sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

2. CD diską su 2018 m. rugsėjo 5 d. posėdžio vaizdo įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Ikiteisminio tyrimo metu A. L. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: