Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio, teisėjų Violetos Miliuvienės ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. ir nukentėjusiojo J. S. apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2006-07-13 nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal BK 281 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per vienerius metus atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam M. K. ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2005-06-07 iki 2005-06-09. Šilalės rajono apylinkės teismo 2006-08-18 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 ir 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su to paties teismo 2005-11-15 nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per vienerius metus atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam M. K. ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2005-06-07 iki 2005-06-09, ir nuo 2005-07-03 iki 2005-07-05.

Nuosprendžiu iš dalies patenkinti nukentėjusiųjų S. B. , L. S. civiliniai ieškiniai bei pilnai patenkintas nukentėjusiojo M. K. civilinis ieškinys:

nukentėjusiajam S. B. priteista 29137 litai neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo V. S. bei 1033,7 lito turtinės žalos ir 863 litai neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „Baltikum draudimas“,

nukentėjusiajam L. S. priteista 29137 litai neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo V. S. bei 863 litai neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „Baltikum draudimas“,

nukentėjusiajam M. K. priteista 4500 litų turtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo V. S. .

Iš nuteistojo V. S. priteista po 500 litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti S. B. ir L. S. .

Nukentėjusiojo J. S. civilinis ieškinys atmestas.

Tuo pačiu apeliaciniu skundu nukentėjusysis J. S. skundžia ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2006-07-13 nutartį, kuria teismas BPK 257 str. tvarka pranešė prokurorui apie galimai J. S. padarytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 5 d. apie 13 val. 20 min. Šilalės r. Vabalų km. teritorijoje, kelio Kryžkalnis - Rietavas - Vėžaičiai 34-me kilometre, vairuodamas automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį M. K. , pažeidė Kelių eismo taisyklių 50, 51, 53, 199 punktų reikalavimus, tai yra važiuodamas Rietavo kryptimi, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi lygiareikšmiu keliu važiuojančiam S. B. vairuojamam automobiliui AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini), su juo susidūrė, sužalojo automobilio AUDI 80 vairuotoją S. B. , padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, keleivę V. A. , padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, keleivius S. U. ir G. A. , padarydamas jiems nežymius sveikatos sutrikdymus, sužalojo automobilio VW Passat keleivius L. S. , padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, ir M. K. , padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sugadino M. K. automobilį VW Passat, padarydamas M. K. 4500 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiojo J. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, jog apylinkės teismas neteisingai jį nuteisė ir už S. U. , G. A. ir M. K. nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 281 str. 3 d., kadangi šio straipsnio dispozicija neapima tokio masto sveikatos sužalojimų, o už nežymų sveikatos sutrikdymą yra numatyta tik administracinė atsakomybė, yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai autoįvykio, užtraukiančio baudžiamąją atsakomybę, metu atsiranda ir pasekmės, užtraukiančios administracinę atsakomybę, šios pasekmės turi būti nurodytos tiek kaltinamajame akte, tiek aprašomojoje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje, ir į šias pasekmes turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę, nes padarytos žalos dydis ir mastas yra viena iš aplinkybių, turinčių įtakos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui, į kurį atsižvelgiama skiriant bausmę (LAT 2006-04-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120/2006). Taigi apylinkės teismas, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodydamas visas nuteistojo nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, tame tarpe ir minėtų asmenų nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasielgė teisingai.

Atliekant įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismo iniciatyva bylos medžiaga buvo papildyta esminę reikšmę turinčiais naujais duomenimis – atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra bei išreikalauta greta įvykio vietos esančioje degalinėje įrengta vaizdo aparatūra nufilmuota autoįvykio medžiaga, o siekiant išsamiai atsakyti į apeliacinių skundų argumentus, kuriais ginčijamas teismo nustatytas autoįvykio mechanizmas, buvo atlikta ir eismo įvykio ekspertizė. Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11K-433(06) turinio, ekspertas, remdamasis eismo įvykio vietos apžiūrų protokoluose ir autoavarijos vietos planuose užfiksuotais duomenimis, greta įvykio vietos esančioje degalinėje įrengta vaizdo aparatūra nufilmuota autoįvykio medžiaga bei duomenimis apie transporto priemonių sugadinimą autoįvykio metu, atlikęs atitinkamas skaičiuotes pateikė vienareikšmę išvadą - automobilis VW Passat įvykio metu sankryžoje darydamas posūkio į kairę manevrą ir beveik visiškai išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu Audi 80, o techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu buvo auto­mobilio VW Passat vairuotojo veiksmai - sankryžo­je sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui Audi 80. Ekspertizės akte taip pat konstatuota, jog automobilio Audi 80 greitis prieš įvykį, prieš pat stabdymą buvo apie 81 km/h, o techniniu požiūriu degalinėje įrengta vaizdo aparatūra nufilmuotoje medžiagoje matomoje kelio ir eismo situacijoje prieš įvykį nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų tvirtinti, kad šio įvykio kilimui įtakos turėjo ta pačia kryptimi kaip ir automobilis VW Passat priekyje jo važiavęs, medžiagoje nenustatytas automobilis. Šias išvadas patvirtina apeliacinės instancijos teisme ištirti greta įvykio vietos esančioje degalinėje įrengta vaizdo aparatūra nufilmuota autoįvykio medžiaga ir papildomai atliktos eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyti duomenys. Minėtame 2006-10-18 eismo įvykio vietos apžiūros protokole (3 t., b. l. 18-23), o grafiškai ir tos pačios dienos Eismo įvykio vietos plane užfiksuota, jog dešinėje kelio pusėje važiuojant kryptimi nuo Rietavo link Kryžkalnio (šia kryptimi ir važiavo nukentėjusysis S. B. ) esantis ženklas, nuo kurio iki Varnių g. yra 147 metrai, žymi gyvenvietės pabaigą. Taigi automobilių susidūrimo vieta yra išvažiavus iš Laukuvos miestelio teritorijos, o tuo pačiu ir iš kelio ženklo, žyminčio teritorijos, kurioje galioja KET reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenvietėse, galiojimo zonos. Iš to seka, kad autoavarija kilo kelio atkarpoje, kurioje didžiausias leistinas važiavimo lengvaisiais automobiliais greitis buvo 90 km/h. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į tai, kad nuo Laukuvos miestelio pabaigą žyminčio kelio ženklo iki automobilių susidūrimo vietos yra daugiau kaip 150 metrų, šia atkarpa važiuojama nuokalne, eksperto nustatytą 81 km/h automobilio Audi 80 greitį prieš stabdymą, kolegijai nekyla abejonių, jog S. B. esant geram matomumui ir sausai kelio dangai (tai matosi iš jau minėto 2005-06-05 įvykio vietos apžiūros prokolo ir jo priedų), pagrįstai tikėdamasis atsargaus kitų eismo dalyvių elgesio, buvo pasirinkęs mažesnį už didžiausią leistiną bei saugų minėtomis sąlygomis važiavimo greitį. Tokiu būdu apeliantų argumentai, jog autoįvykio kilimui turėjo įtakos viršytas leistinas nukentėjusiojo S. B. vairuojamo automobilio greitis bei prieš juos netikėtai atsidūręs kitas automobilis, yra visiškai paneigti. Pažymėtina ir tai, jog priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nukentėjusysis J. S. , iš 2005-06-06 specialisto išvados Nr. T-A 1544/05(03) matyti (1 t., b. l. 65), kad S. B. kraujyje, paimtame 2005-06-05 14.30 val., t. y. praėjus vos valandai po autoįvykio, etilo alkoholio nerasta. Taigi esant paminėtoms aplinkybėms, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl autoįvykio mechanizmo, jog 2005 m. birželio 5 d. apie 13 val. 20 min. Šilalės r. Vabalų km. teritorijoje, kelio Kryžkalnis - Rietavas - Vėžaičiai 34-me kilometre, automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 50, 51, 53, 199 punktų reikalavimus, tai yra važiuodamas Rietavo kryptimi, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi lygiareikšmiu keliu važiuojančiam S. B. vairuojamam automobiliui AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti ne tik įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Tuo tarpu apylinkės teismas, teisingai nustatęs autoįvykio mechanizmą, nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl 2005-06-04 autoavarijos vietos plane pažymėtų automobilio pėdsakų iš šalutinio kelio, bei policijos išduotoje pažymoje dėl autoavarijos nurodytų duomenų, prieštaraujančių teismo nustatytoms aplinkybėms, vertinimo, bei neaptarė, kodėl, esant prieštaringiems duomenims, vienais jų remiasi, o kitus – atmeta. Ištaisydama šią apylinkės teismo klaidą, kolegija, remdamasi aukščiau nurodytais motyvais, atmeta 2005-06-05 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir Autoavarijos vietos plane užfiksuotų iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią vedančių stabdymo žymių priskyrimą autoavarijoje dalyvavusiam automobiliui VW Passat, ir vertina šiuos pėdsakus kaip neturinčius ryšio su nagrinėjamu autoįvykiu. Tais pačiais motyvais atmetami ir policijos išduotoje pažymoje dėl autoavarijos nurodyti, minėtais neturinčiais ryšio su byla pėdsakais pagrįsti duomenys dėl autoįvykio mechanizmo. Vertinant nuteistojo kaltės klausimą, kolegija remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytu autoįvykio mechanizmu, kuriuo abejoti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistojo V. S. versiją, neva jis nevairavo automobilio VW Passat, paneigia byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo ištirti ir teisingai įvertinti įrodymai. 2005 m. birželio 9 d. specialisto išvadoje Nr. G331/05(11) nurodyta, kad V. S. galimai aplinkybėse nurodyto autoįvykio metu padaryti odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje ir krūtinės ląstos sumušimas bei įtariamas krūtinkaulio kardinės ataugos lūžimas, šie sužalojimai daugiau padaryti iš priekio, galimai sėdint vairuotojo vietoje. Apklausiamas teisiamajame posėdyje ekspertas A. Gedminas paaiškino, kad bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti specialisto apžiūros metu kilusius įtarimus dėl galimo krūtinkaulio lūžio. Vienok ekspertas kategoriškai patvirtino savo išvadą dėl krūtinės ląstos sumušimo ir paaiškino, kad šis sužalojimas V. S. apžiūros metu pasireiškė skausmu. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde abejoja eksperto sugebėjimais iš paciento veido išraiškos nustatyti sužalojimų vietą, tačiau iš specialisto išvados aprašomosios dalies matyti, kad ekspertas rėmėsi ne tik savo patirtimi betarpiškai apžiūrėdamas V. S. , bet ir VŠĮ Šilalės rajono ligoninės asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje užfiksuotu įrašu, jog 2005-06-07 ligonis (V. S. ) skundžiasi krūtinės ląstos skausmais, apsunkintu kvėpavimu. Be to, ekspertas parodė, kad susitrenkti krūtinę ir kakta atsitrenkti į stiklą, o būtent tokius sužalojimus patyrė V. S. , automobilio gale viduryje sėdintis žmogus patirti negali, jis gali tik atsitrenkęs tarp sėdynių susilaužyti šonkaulį. Eksperto paaiškinimai apie tai, jog sėdintis prie vairo žmogus avarijos metu sulenkia rankomis vairą ir susitrenkia, tačiau nuo susitrenkimo nebūtinai turi atsirasti hematomos, paneigia ir kitą nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, neva dėl vairo sulankstymo sužalojimai krūtinės ląstos srityje būtinai turėjo atsirasti. Taigi abejoti argumentuota ir pagrįsta byloje užfiksuotų duomenų tyrimu specialisto išvada bei ją patikslinančiais specialisto paaiškinimais, kaip ir šią išvadą davusio eksperto kvalifikacija bei kompetencija kolegija neturi pagrindo. Kadangi nuteistasis kitų sužalojimų, nei nustatė ekspertas, nepatyrė, akivaizdu, jog V. S. priklausančio kraujo (ką patikimai patvirtina specialisto išvada), rasto ant iš automobilio VW Passat vidaus nuo vairuotojo pusėje esančio sudaužyto priekinio stiklo paimtų sudužusio stiklo dalelių bei vairo apdailos, šaltinis yra odos nubrozdinimas nuteistojo kaktos dešinėje pusėje. Priimant dėmesin eksperto A. Gedmino paaiškinimus, jog automobilio gale viduryje sėdintis žmogus negali kakta atsitrenkti į stiklą ir taip susižaloti, nuteistojo palikti kraujo pėdsakai visiškai patvirtina teismo išvadą, jog nuteistasis V. S. kaktą susižalojo automobilių susidūrimo metu sėdėdamas vairuotojo vietoje, gi nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog ant paties priekinio stiklo jo kraujo nerasta, pati savaime šios išvados nepaneigia.

Nustatydamas įvykio aplinkybes, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pasirėmė liudytojų D. B. , Z. A. , V. B. parodymais. Liudytoja D. B. parodė, kad jai su seserimi (liudytoja Z. A. ) sėdint kieme, tiesiai prieš akis susidūrė dvi mašinos. Nubėgusi į avarijos vietą, iki kurios nuo namų yra tik apie 20 metrų matė, kaip atsivėrė VW Passat vairuotojo durelės ir iškrito vairuotojas, kurio ji nepažinojo ir kuris dabar yra teismo salėje (V. S. ), daugiau pro tas dureles niekas neiškrito, po kurio laiko tas vairuotojas nuėjo į degalinę, daugiau jo nebematė. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, ši liudytoja parodė iš esmės tokias pat įvykio aplinkybes, tik detaliau jas paaiškino. Liudytoja Z. A. parodė, kad sėdėdama kieme ant laiptelių, išgirdo smūgį, pamatė kaip dvi mašinos pakilo, nukrito ir apsisuko. Būdama kieme, matė kaip atsivėrė VW Passat vairuotojo durelės ir ant rankos krito stambus vyras žaliu bliuzonu, daugiau pro tas dureles niekas neiškrito, vėliau atėjusi į įvykio vietą to vyro jau nebematė, dabar tas vyras yra teismo salėje (V. S. ). Liudytojas V. B. parodė, jog automobilių susidūrimą pamatė, būdamas namo, kurio kieme buvo anksčiau minėtos liudytojos, verandoje, išbėgo į lauką, pamatė, kaip iš VW Passat vairuotojo vietos iškrito ranka, pribėgo prie jo, paklausė "ar gyvas", tada jis išgriuvo iš automobilio. Tuomet skambino į greitąją med. pagalbą, po to vairuotojo nebematė, dabar tas vyras yra teismo salėje. Iš esmės analogiškus, tik dar detalesnius parodymus šis liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Netikėti nuosekliais, tarpusavyje sutampančiais liudytojų D. B. , Z. A. , V. B. parodymais nėra pagrindo. Šie liudytojai iki įvykio nuteistojo V. S. nepažinojo, dalį jų parodymų patvirtino ir pats nuteistasis (teisme parodydamas, jog susidaužė galvą į stiklą, bėgantį kraują nusivalė nuėjęs į degalinę, ikiteisminio tyrimo metu parodydamas, jog įsikibęs į vairą priekiu pro vairuotojo dureles iššliaužė į lauką, po to iškėlė kojas, išlipus į lauką pasidarė silpna ir prie vairuotojų durelių klūpojo ant kelių, iš kaktos bėgo kraujas ir tiško ant asfalto (2 t., b. l. 3-4), taip pat šie liudytojai atpažino V. S. teismo salėje kaip vyriškį, kurį jie matė išlipantį per vairuotojo dureles. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog liudytojai jį atpažino pažeidžiant BPK normas, kadangi jis vienas sėdėjo kaltinamųjų suole, šį nuteistojo teiginį paneigia liudytojos D. B. parodymai, jog ji atpažįsta esant teismo salėje ir kitus su nuteistuoju viename automobilyje buvusius asmenis. Liudytojų D. B. , Z. A. , V. B. parodymus, jog per automobilio VW Passat priekines dureles iškrito tik vienintelis žmogus, ir tai buvo V. S. , patvirtina ir šiame automobilyje važiavusių nukentėjusiųjų M. K. bei L. S. parodymai apie tai, kad būtent V. S. vairavo šį automobilį ir joks kitas jiems nepažįstamas asmuo, kurį ten neva buvus tvirtina V. S. ir J. S. , automobiliu nevažiavo. Nukentėjusysis M. K. parodė, kad 2005 m. birželio 5 d. jo automobiliu važiavo parsivežti degtinės, kadangi dėl girtumo jis vairuoti nebegalėjo, už vairo sėdo V. S. , o jis atsisėdo priekinėje keleivio vietoje, važiuojant jiedu su V. S. kalbėjosi, iš pirmos juostos rikiuojantis suktis trenkėsi į kitą mašiną, pamatė išlipant V. S. iš automobilio, automobilyje nebuvo jokio nepažįstamo. Nukentėjusysis L. S. parodė, kad 2005 m. birželio 5 d., prieš įvykstant avarijai, už automobilio VW Passat vairo sėdo V. S. , priekyje keleivio vietoje M. K. , jis sėdėjo gale su J. S. , kuris sėdėjo kairėje pusėje, nepažįstamų asmenų automobilyje nebuvo. Netikėti šiais tarpusavyje sutampančiais minėtų nukentėjusiųjų parodymais apie tai, jog įvykio metu automobiliu VW Passat važiavo keturi asmenys – V. S. , M. K. , L. S. ir J. S. (tai patvirtina ir liudytojos K. Sadauskienės parodymai), ir jie buvo išsidėstę taip: vairuotojo sėdynėje V. S. , priekinėje keleivio sėdynėje M. K. , kairėje galinėje keleivio sėdynėje J. S. , dešinėje galinėje keleivio sėdynėje L. S. (tai iš dalies patvirtina ir nuteistojo bei nukentėjusiojo J. S. parodymai), kolegija neturi pagrindo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog minėti nukentėjusieji dėl girtumo įvykio metu negali duoti objektyvių parodymų, šių nukentėjusiųjų parodymai visiškai atitinka kitus, jau aptartus, nuteistojo kaltę patvirtinančius įrodymus, dar labiau sustiprindami ir pagrįsdami įsitikinimą dėl nuteistojo V. S. kaltės. Ir priešingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nukentėjusiojo J. S. parodymus apie tai, kad automobilį VW Passat 2005 m. birželio 5 d. autoįvykio metu vairavo ne V. S. , o kitas nepažįstamas asmuo, kaip aiškiai prieštaraujančius jau aptartais įrodymais byloje nustatytoms aplinkybėms. Nustatęs, jog J. S. ir V. S. sieja asmeniniai ir darbiniai santykiai - V. S. padeda J. S. prižiūrėti tvenkinius, ir tokiu būdu J. S. suinteresuotas bylos baigtimi nuteistojo naudai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tokie J. S. parodymai gali būti melagingi, ir nutartimi pranešė apie galimai J. S. padarytą nusikaltimą, numatytą BK 235 str., Šilalės rajono apylinkės vyriausiajai prokurorei.

Tuo būdu nuteistojo kaltė inkriminuoto nusikaltimo padaryme neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės ir jo veikos kvalifikavimo pagal BK 281 str. 3 d. klausimu, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.

Nukentėjusiojo J. S. apeliacinio skundo teiginiai, jog ši byla yra „policininkų byla“, todėl tyrimas vyko vienašališkai, buvo vilkinamas, esminės aplinkybės liko neišaiškintos, transporto priemonės buvo paslėptos, nepaimtas policininko S. B. kraujas tyrimui, taip siekiant apkaltinti nekaltą asmenį V. S. , yra deklaratyvūs ir neparemti bylos duomenimis. Aukščiau aptartais įrodymais J. S. nurodyti argumentai dėl galimo bylos falsifikavimo yra visiškai paneigti - atliktas S. B. kraujo tyrimas ir nustatyta, jog jis vairavo blaivus, atlikus ekspertizę nustatyta, jog S. B. neviršijo leistino tame kelio ruože važiavimo greičio, taip pat nepažeidžiant BPK normų apklausti įvykio liudytojai, įvykio vietos bei daiktų apžiūrų metu užfiksuoti reikšmingi duomenys, atlikti specialistų bei ekspertų tyrimai, surinkti įrodymai ištirti ir įvertinti teisme, jais remiantis patikimai nustatyta V. S. kaltė dėl padaryto nusikaltimo. Todėl nepagrįstos J. S. interpretacijos dėl, jo manymu, šališkai ir neobjektyviai atlikto ikiteisminio tyrimo vertintinos ne kitaip, kaip siekimas padėti išvengti atsakomybės nuteistajam V. S. , bei pačiam išvengti galimų įtarimų davus šioje byloje melagingus parodymus, ir atmestinos kaip aiškiai neatitinkančios tikrovės.

Nukentėjusiojo J. S. apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė jo civilinį ieškinį dėl 70000 litų neturtinės žalos atlyginimo, taip pat yra nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu J. S. dėl sužalojimų niekam pretenzijų neturėjo, gavęs iš tyrėjo užduotį atlikti sveikatos sutrikdymo masto tyrimą, atsisakė vykti pas ekspertą (1 t., b. l. 120). Nors teisme J. S. pareiškė, kad dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų 2005-06-06 kreipėsi į Kauno 2 - ją Aleksoto polikliniką, o 2005-06-09 Jurbarke į med. ekspertą, kuriam pateikė užduotį specialisto išvadai, o patirti sužalojimai turėjo įtakos jo darbingumo netekimui, šios J. S. nurodytos aplinkybės jokiais bylos duomenimis nepatvirtintos. Priešingai, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Jurbarko skyrius teismą informavo, jog J. S. dėl šioje byloje įvykusio autoįvykio į skyrių nesikreipė (2 t., b. l. 120). Taigi byloje nesant objektyvių duomenų dėl J. S. sužalojimų, juolab, kad autoįvykio kaltininkui V. S. J. S. pretenzijų neturi ir iš jo žalos atlyginimo priteisti neprašo tvirtindamas, kad V. S. automobilio nevairavo, kolegija daro išvadą, jog J. S. jo civiliniame ieškinyje nurodytos neturtinės žalos dėl J. S. veiksmų nepatyrė. Todėl keisti nuosprendžio dalį dėl J. S. civilinio ieškinio išsprendimo jo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistojo V. S. apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė 4500 litų turtinės žalos, kurią sudaro automobilio VW Passat remonto išlaidos, atlyginimo M. K. , yra pagrįsti. Vienas pagrindinių turtinės žalos atlyginimo principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas. Šis principas reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Visiško žalos atlyginimo principas, viena vertus, neleidžia teisės pažeidėjui gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, kita vertus, užtikrina, kad civilinė atsakomybė atliktų kompensacinę, o ne nubaudimo funkciją. Nukentėjusysis M. K. , įrodinėdamas savo automobilio remonto išlaidas, teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 149) parodė, jog visas detales, reikalingas automobilio remontui, pirko iš panaudotų detalių parduotuvių, kuriose jokie kasos kvitai neišduodami, už jas sumokėjo 3500 litų, dar 1000 litų sumokėjo meistrui, savo darbo į bendrą sumą neįtraukė, tačiau, kaip matyti iš bylos, nepateikė nei konkrečių paskaičiavimų, kuriuose matytųsi, kokios detalės panaudotos remontuojant automobilį, nei dokumentų, pagrindžiančių šias išlaidas (pavyzdžiui, kasos kvitų ar pažymų iš firmų, prekiaujančių panaudotomis automobilių detalėmis, apie tuo metu buvusias M. K. automobilio remontui panaudotų detalių rinkos kainas). Įvertinus, jog nukentėjusiojo M. K. nurodytų remonto išlaidų suma (4500 litų) nėra pagrįsta dokumentais ir sudaro net 2/3 jo automobilio vertės, kurią nurodė pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu (7000 litų), kolegijai kyla abejonės dėl civilinio ieškinio dydžio pagrįstumo. BPK 115 str. 1 ir 2 d. nustato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apylinkės teismas, skundžiamame nuosprendyje patenkindamas nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį, nesant patikimų duomenų apie tikslų nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydį, BPK 115 str. 1 ir 2 d. reikalavimų nesilaikė. Byloje nesant medžiagos apie tai, kokios apimties remontas buvo reikalingas autoavarijos metu sugadintam automobiliui, kokios detalės buvo reikalingos automobilio remontui ir už kokią kainą jos pirktos, kiek sumokėta meistrams už remonto darbus, negalima nustatyti tikslią automobilio remonto išlaidų sumą, o tuo pačiu ir tiksliai apskaičiuoti ieškinio dydžio. Todėl nuosprendis dalyje dėl M. K. civilinio ieškinio išsprendimo keičiamas, nukentėjusiajam pripažįstant teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Kolegija pripažįsta nepagrįstais nuteistojo V. S. argumentus, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš jo po 29137 litus neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems S. B. ir L. S. , nenurodydamas nei materialinių, nei procesinių teisės normų, kurių pagrindu priteistos sumos, bei neatsižvelgdamas į jo kaltę, turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Kolegijos nuomone, mažinti nukentėjusiesiems S. B. ir L. S. skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Savo sprendimą dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio teismas pakankami išsamiai argumentavo nuosprendyje. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad S. B. ir L. S. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė didelius skausmus, nepatogumus stresą, jų gydymas truko ilgą laiką, S. B. patyrė dvi sudėtingas galvos operacijas, jo kaukolėje įmontuotas implantas, sužalojimo pasekmes ilgalaikės, jam nuo 2006-01-31 iki 2007-01-31 nustatyta 60% netekto darbingumo, dėl sveikatos būklės visam laikui atleistas iš darbo policijoje, L. S. dėl sužalojimo operuotas visiškoje narkozėje, atliktas įspaustinio kaukolės lūžio pakėlimas ir fiksavimas titano plokštelėmis, kurios liko galvoje visam gyvenimui, kaktoje liko randas, sužalojimo pasekmės ilgalaikės, jam nuo 2005-09-29 iki 2006-09-30 nustatytas 40 % darbingumas, dėl sužalojimo tapo ribotai darbingas, taip pat į tai, jog V. S. padarė neatsargų nusikaltimą, augina tris nepilnamečius vaikus, nors oficialiai nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus ir gali uždirbti žalos atlyginimui. Pažymėtina ir tai, jog sukeldamas autoavariją, nuteistasis itin šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6. 250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vertino visumą aplinkybių, tame tarpe ir nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, be to, atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką jog, kuomet neatsargiais nusikaltimais asmuo sunkiai sužalojamas, neturtinės žalos dydis sudaro apie 30000 litų (kasacinės bylos Nr. 2K-132/2007, 2K-492/2006, 2K-474/2004). Kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiųjų S. B. ir L. S. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose. Keisti nuosprendžio dalį dėl minėtų civilinių ieškinių išsprendimo nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., 328 str. 4 p., 332 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 13 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria patenkintas nukentėjusiojo M. K. civilinis ieškinys, iš nuteistojo V. S. priteista 4500 litų turtinės žalos atlyginimo M. K. . Pripažinti nukentėjusiajam M. K. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.