- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- 1-372-201/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-02368-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Nukentėjusysis
- S. J.
- Kaltinamasis
- R. Ž.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei, nukentėjusiajai S. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), aštuonių klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas: 2013-05-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. - laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2013-11-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. - 1 m. laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė subendrinta su 2013-05-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirtas 1 m. 1 mėn. laisvės apribojimas, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, bausmės neatlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (du savarankiški epizodai),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-12-18 apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), stumdė sugyventinę S. J. po kambarį, po to, apkabinęs ranka per kaklą, tempė ją ir smaugė bei vieną kartą smogė karnavaline kauke į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
Be to, R. Ž. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui:
2014-01-03 apie 00.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pažadino miegojusią sugyventinę S. J. ir įsakė kartu su mažamečiu sūnumi išeiti iš buto, o po to, delnu smogė vieną kartą į lūpas ir tris kartus į galvos sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
R. Ž. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su S. J. augina sūnų, tačiau susituokę nėra. 2013-12-18, grįžęs ryte iš darbo, namuose gėrė alų. Vakare, jam miegant į namus grįžo S. J., kuri tuojau pat vėl ketino išeiti. Tuo metu jam neblaiviam pasirodė, kad ji per anksti eina į darbą, todėl jis bandė jos neišleisti, dėl ko tarp jų įvyko konfliktas. Jis priekaištavo S. J., kad ji eina pas kitus vyrus. Kai ši bandė iš buto išbėgti, jis ją sulaikė apkabinęs per kaklą. Atėmė iš jos maišelį su rūbais. S. J. prašė atiduoti jos darbo rūbus, jis, maišelyje aptikęs sūnaus karnavalinę klouno kepurę, suprato, kad kaukę S. J. neša savo sesers vaikui. Išėjo iš savo kambario, jame palikęs S. J. darbo rūbus ir eidamas pro telefonu kalbančią S. J., metė į ją klouno kepurę. Po šio įvykio S. J. su sūnumi buvo išėjusi gyventi pas savo seserį, tačiau jis šios atsiprašė, įtikino, kad tai paskutinis kartas. 2014-01-02 vakare namuose jis kartu su tėvais gėrė alkoholį. Apie vidurnaktį, atėjęs į kambarį miegoti, pamatė S. J., miegančią lovoje su sūnumi. Pakėlė ją, sakė, kad neprispaustų vaiko. Paėmė už rankos, pasakė jei nepatinka, gali išeiti, vaikui neliepė išeiti. Sudavė delnu į lūpas nukentėjusiajai. Nepamena, ar sudavė į galvą, gal vieną kartą ir sudavė. Nukentėjusioji išėjo su vaiku. Dabar santykiai geri, nebegeria.
Nukentėjusioji S. J. parodė, kad gyvena 10 metų su kaltinamuoju. Jis vaiko tėvas. Ji gyvena pas kaltinamojo tėvus. Ji kovoja prieš alkoholį, bet kaltinamojo tėvai nuolat perka alkoholį. Kai jos nėra, tėvai kaltinamąjį girdo alkoholiu. Anksčiau kaltinamasis buvo teistas už sumušimą. Stengiasi nekviesti policijos, nes buvo skyrę baudą, o šeimoje prasta finansinė padėtis. Būna, kad išeina pas seserį, kai būna sunku. Gruodžio 18 dieną buvo pas seserį. Vyras pabudo ir supyko, ji pati skubėjo, ją tempė, tokio kaip smaugimo nebuvo. Ji negalėjo niekaip vyro sudrausminti, todėl iškvietė policiją. Griebė jos maišą, iš jo iškrito karnavalinė kaukė, jis į ją metė, kauke nesudavė. Sausio 3 dieną, pusę pirmos nakties, jos vyras gėrė su savo tėvu. Matė, kad jie geria. Stengėsi tyliai nueiti į kambarį. Atėjęs į kambarį, vyras keiksmažodžiavo ir užmigo. Atsibudo kaltinamasis naktį. Atėjo pas ją, supyko, kad su vaiku miega. Pasakė, o kur jai miegoti, ar su juo girtu. Ją visaip užgauliojo. Prabudo vaikas, kaltinamasis ją ragino eiti lauk. Matė, kad akys jau kaip nesavo. Paskambino policijai, norėjo paklausti ką daryti. Jai pagalba pasakė, kad atsiųs policiją. Kaltinamasis delnu mosikavo. Ji iškvietė policiją, viskas nurimo. Po to su vaiku išėjo pas seserį. Kaltinamasis varė ir su vaiku ją. Ji patyrė psichologinį smurtą.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 8, 35-36), S. J. parodė, kad R. Ž. per dešimt metų bendro gyvenimo laikotarpį, ją yra mušęs daug kartų. 2013-12-18 apie 09.30 val., R. Ž. grįžo iš darbo ir pradėjo gerti alų. Tuo metu ji buvo po naktinės darbo pamainos, todėl ilsėjosi ir apie 13.00 val., sūnui grįžus iš mokyklos, kartu su juo išėjo iš namų. Matė, jog R. Ž. girtėja, agresyvėja ir žinojo, kad jo priekabiavimų ir konflikto neišvengs. Sūnų palikusi nakčiai pas savo seserį, ji apie 18.00 val. grįžo į namus pasiimti daiktų, kadangi 19 val. jai reikėjo būti darbe. Jai grįžus ir tik įėjus į jų kambarį, R. Ž. ją stumdė po kambarį, vadino necenzūriniais žodžiais, žemino, o kai ji ketino išbėgti iš buto, pasivijęs stipriai apkabino iš už nugaros per kaklą ir jėga tempė ją atbulą į butą, dėl ko ji suklupo ir pametė maišelį su rūbais. Tuomet R. Ž. paėmė maišelį su rūbais ir užsirakino kambaryje. Ji prašė atiduoti daiktus, sakė, kad vėluoja į darbą, tačiau jis visaip šaipėsi, tyčiojosi iš jos ir daiktų neatidavė. Tada ji paskambino pagalbos telefonu. Jai kalbantis su operatore, R. Ž., praeidamas pro šalį, juokdamasis iš jos, smogė per veidą su sūnaus karnavaline kauke, prie kurios buvo pritvirtinti metaliniai varpeliai, kurie pasiskirstė po visą jos veidą ir tuo momentu sukėlė skausmą.
2014-01-03, R. Ž., būdamas jau visiškai girtas, atėjo į jų kambarį, staiga nuklojo nuo jos užklotą ir liepė jai eiti lauk iš buto ne vienai, bet su jų mažamečiu sūnumi. Išlaukusi momento, kai R. Ž. nebuvo, kai šis išėjo į laiptinę parūkyti, paskambino pagalbos telefonu, nes suprato, kad R. Ž. ji sutramdyti negalės ir kad jam prieštaraudama tik sukels dar didesnę jo agresiją. Laukdama policijos pareigūnų ji belsdama į R. Ž. motinos kambario duris, prašė jos išeiti ir pabūti kartu su ja, iki atvyks policininkai, tačiau ji durų neatidarė, o R. Ž. dar labiau susinervino, delnu smogė jai į lūpas, dėl ko trūko viršutinė lūpa ir iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po to, R. Ž. sudavė jai delnu dar tris smūgius į galvos sritį, tiksliau jis ne smogė, o stumdamas jos galvą delnu, sudavė smūgius. Jis šaipėsi ir tyčiojosi iš jos, kad jo motina neatidaro jai durų ir vis mojavo rankomis jai apie veidą, gąsdindamas ją, tačiau smūgių nesudavė.
Savo parodymų pakeitimo teisme įtikinamų ir argumentuotų motyvų nenurodė. Jos parodymus, kad tyrėja užrašė ne taip, kaip ji sakė, teismas atmeta, kaip nepagrįstus. Be to, nukentėjusioji gyvena kartu su kaltinamuoju, su kuriuo susitaikė, todėl, keisdama parodymus, turi pagrindą būti suinteresuota bylos baigtimi. Esant šioms aplinkybėms pripažįstama, kad S. J. buvo sumušta jos ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis.
Apžiūros protokoluose užfiksuota, kad atlikta garso įrašo perklausa, kurioje girdisi kaip S. J. skambina bendruoju pagalbos telefonu ir praneša apie smurtaujantį sugyventinį R. Ž. (b.l. 16-19, 45-48).
Liudytojas J. Ž. parodė, kad abi pusės konfliktuoja, vienas kitam nenori nusileisti, dėl to kviečia policiją. Nukentėjusioji pradeda namų erzelį. Kaltinamasis išgėrinėja. Pasitaiko, kad ir su juo ir jo žmona geria sūnus. Mano, kad abu kalti. Sūnus pakankamai ramaus būdo. Jo sutuoktinė būna, kad barasi su sūnum, nežino dėl ko, nesikiša. Sūnus teistas dėl jo sutuoktinės sumušimo. Žodžių neužteko, tai kitaip aiškinosi. Su karnavaline kauke buvo konfliktas iš nieko. Aišku, nuoskauda yra, dėl to nukentėjusioji ir verkė. Policija dėl R. Ž. veiksmų yra atvykusi. Jo nuomone, abu vienodai prisidėję.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta. Jo veikos, sumušus šeimos narį - sugyventinę, sukeliant jai fizinį skausmą, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kaip du savarankiški epizodai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.
Teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį - padaryti nesunkūs nusikaltimai, į veikų motyvus ir tikslus - veikos padarytos tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimai yra baigti. Taip pat atsižvelgiama į kaltininko asmenybę – anksčiau du kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas.
Įvertinus šių aplinkybių visumą, teismo nuomone bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam arešto bausmę.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d., 2 p. c papunkčiu, bausmė bendrintina su bausme, paskirta 2013-11-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintina.
Du CD diskai su garso įrašais paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso Kodekso 297-307 str., str.,
nusprendė:
R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti:
dėl 2013-12-18 nukentėjusiosios sumušimo – 30 parų areštą;
dėl 2014-01-03 nukentėjusiosios sumušimo – 50 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirti galutinę bausmę – 60 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d., 2 p. c papunkčiu, bausmę subendrinti su neatlikta bausme, paskirta 2013-11-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, laisvės apribojimo bausmę keičiant areštu, paskirti galutinę bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.
Bausmę vykddyti, nuosprendžiui įsiteisėjus. Bausmės pradžią skaityti nuo faktinio R. Ž. sulaikymo laiko.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.