Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos R. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrius, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, jog I. S. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas mirties metu turėjo vienintelę dukrą R. Z. Palikėjo sūnus M. S. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjo sutuoktinė M. S. mirė (duomenys neskelbtini). Abu palikėjo tėvai mirę. Nurodo, jog pareiškėjos žiniomis yra likęs palikėjo turtas - 15600/111500 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), į kurias nuosavybės teisės palikėjui atkurtos 2007-03-02 apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.3 str. 1 d., 5.50 str. 1 d., 3 d. nurodo, jog palikėjo palikimas turėjo būti priimtas iki 2012-08-16 d. Pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Notaras Tomas Vėlyvis pareiškėjai išdavė raštą, kuriame nurodoma, jog po palikėjo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, taip pat tai, jog palikėjas nebuvo sudaręs testamento. Teigia, jog pareiškėja palikėjo turtą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti, t. y. tvarkė, rūpinosi, prižiūrėjo žemės sklypo dalis, laikė jas nuosavomis ir žemės sklypas buvo dirbamas. Kiti turto savininkai pareiškėją laikė bendrasavininke, ginčų dėl to nebuvo. Pareiškėja paveldėjo, priėmė palikėjo asmeninius daiktus. Teigia, jog, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja turės galimybę kreiptis į notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Nurodo, jog į palikėjo turtą šiuo metu niekas nepretenduoja. Pareiškėja nesikreipė į notarą dėl asmeninių aplinkybių, t. y. teisinio išsilavinimo neturėjimo, sveikatos būklės, karantino, dvasinių išgyvenimų.

Teismas 2023-08-09 nutartimi nutarė pareiškėjai nustatyti 7 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo vietos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog santuoka tarp M. S. ir I. S. sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokos metu gimė sūnus M. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir pareiškėja R. Z. Pareiškėjos motina M. S. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas I. S. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjo I. S. mirties vieta yra (duomenys neskelbtini).

Iš 2023-08-02 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog A. K. priklauso 45/223, V. U. - 734/1115, o I. S. - 15600/111500 žemės sklypo dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš registro išrašo 4.3. p. matyti, jog I. S. daiktinės teisės į žemės sklypo dalį yra neįregistruotos. Byloje pateiktas 2007-03-02 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui I. S. Sprendimu nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui I. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,61 ha žemės (skl. Nr. (duomenys neskelbtini) - 1,56 ha; Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,05 ha). Žemės sklypo adresas (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių palikėjas neįregistravo nuosavybės teisės į nurodytą žemės sklypo dalį.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog palikėjas nebuvo sudaręs testamento, o po palikėjo mirties notarų biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla. Byloje nėra duomenų apie asmenis, kurie pretenduotų į palikėjo turtą.

Nagrinėjamu atveju palikėjo turtą R. Z. priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pareiškėja teigia, kad žemės sklypo dalį tvarkė, rūpinosi, prižiūrėjo žemės sklypo dalis, laikė jas nuosavomis ir žemės sklypas buvo dirbamas. Į bylą pateiktas žemės sklypo bendrasavininkės A. K. pareiškimas, kuriame teigiama, jog A. K. iki palikėjo mirties gyveno tame pačiame name, kuriame gyveno palikėjas, pareiškėjos šeima. Teigia, jog buvo žinoma, kad palikėjui buvo atkurta nuosavybės teisė į 15600/111500 žemės sklypo. Palikėjas džiaugėsi ir sakė, jog atkurta žemės sklypo dalis atiteks dukrai (pareiškėjai). Nurodo, jog yra žinoma, kad pareiškėja faktiniu valdymu perėmė palikėjo turtą. Nurodo, jog pareiškėja jau pirmą mėnesį po palikėjo mirties pradėjo rūpintis žemės sklypu, jį prižiūrėjo, pjovė žolę, dirbo žemę, vėliau pasitelkė ir trečiuosius asmenis. Niekas jokių pretenzijų į palikėjo turtą neturėjo. Nurodo, jog pareiškėja taip pat priėmė asmeninius palikėjo daiktus, nuo pat mirties tuos turi savo žinioje, valdyme, jais naudojasi. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais teismo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, taigi, prieštaravimų dėl pareikšto pareiškimo byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad R. Z. per tris mėnesius nuo I. S. mirties toliau rūpinosi palikėjo turtu kaip savo ir tęsė aktyvius valdymo veiksmus, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas. Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. Z. po tėvo I. S. mirties priėmė palikimą, faktiškai jį valdydama (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pateiktam pareiškimui neprieštaravo.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai R. Z. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos R. Z. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), po tėvo I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjai R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimo kopiją siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.