- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- A-1064-525/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01635-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- T. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujam Kauno tardymo izoliatorius
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. N. su skundu (b. l. 4, 9) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2017 metų buvo etapuojamas iš Panevėžio areštinės ir kitų kalėjimų bei pataisos namų į Kauno TI. Atvykimo į Kauno TI dieną nebuvo išvedamas pasivaikščioti. Po kelionės etapu trūkdavo gryno oro, jausdavo išsekimą ir nuovargį, todėl prašydavo pareigūnų suteikti jam galimybę pabūti gryname ore, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama. Tuo buvo pažeistos jo teisės, patirta neturtinė žala.
Atsiliepimas
3. Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12–14) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad pareiškėjo teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore buvo užtikrinta. Kauno TI įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai yra nuo 11,22 kv. m iki 17,43 kv. m, taip pat įrengti du kiemeliai su sporto įranga ir teniso kambarys. Pareiškėjo pretenzija dėl vienos valandos trukmės pasivaikščiojimo nepagrįsta, nes nėra duomenų, kad pareiškėjui atvykus į Kauno TI jis būtų kreipęsis su pageidavimu pasivaikščioti į posto prižiūrėtoją ar pareigūną, užtikrinantį pasivaikščiojimų tvarką. Įskaitos skyriaus duomenimis pareiškėjas nuo 2013 m. birželio 14 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. Kauno TI lankėsi 15 kartų. Duomenys apie apreiškėjo išvedimą pasivaikščioti gryname ore jo atvykimo Kauno TI dieną nėra išskiriami iš bendrų toje pačioje kameroje laikomų asmenų pasivaikščiojimų registravimo duomenų, nebent pasivaikščioti yra atsisakoma. Naujai atvykęs asmuo, norėdamas pasivaikščioti gryname ore, turi teisę kreiptis į budintį posto pareigūną arba į pareigūną, tą dieną vykdantį išvedimus pasivaikščioti gryname ore. Tokio prašymo pareiškėjas neteikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad Kauno TI neužtikrino pareiškėjo teisės pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos, todėl jo skundas atmestinas.
II.
5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis galimai patyrė Kauno TI, neužtikrinant jam teisės pasivaikščioti gryname ore.
7. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo klausimus, pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 14 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. pareiškėjas į Kauno TI buvo etapuojamas 15 kartų. Atsakovo atstovas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjo atvykimo į Kauno TI laiką, jo patalpinimo į režiminio korpuso kameras laiką, kamerų, į kurias buvo paskirtas pareiškėjas, numerių, nuteistųjų išvedimą pasivaikščioti, tarnybinių pranešimų ar kitų duomenų. Sprendime pažymima, jog atsakovas į bylą pateikė suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į pasivaikščiojimo gryname ore apskaitos žurnalo pavyzdį, tačiau jis nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog atvykimo į Kauno TI dienomis jis nebuvo vedamas pasivaikščioti. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2016 m. spalio 25 d. pareiškėjas buvo išvestas pasivaikščioti gryname ore, todėl, Kauno TI nepaneigus pareiškėjo teiginių, susijusių su jo teisės pasivaikščioti gryname ore pažeidimu, konstatavo Kauno TI neteisėtus veiksmus. Teismas taip pat pažymėjo, jog į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie nesuteiktų pasivaikščiojimų gryname ore įtaką pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, jo emocinei būklei, todėl teismas, įvertinęs pažeidimo trukmę, pobūdį, tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog dėl neišvedimo pasivaikščioti gryname ore pareiškėjas skundėsi Kauno TI, 250 Eur sumą vertino proporcinga pareiškėjo patirtai žalai kompensuoti.
III.
9. Atsakovo atstovas Kauno TI (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 46–49), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.
10. Nurodo, jog Kauno TI pateikė duomenis, kurie tiesiogiai neįrodo, ar pareiškėjui buvo užtikrinta galimybė pasivaikščioti gryname ore, tačiau pirmosios instancijos teismas galimai netinkamai vykdė savo pareigą būti aktyviu procese nepareikalaudamas papildomų duomenų kitų laisvės atėmimo įstaigų, kurios galimai galėtų patvirtinti arba paneigti informaciją apie pareiškėjo teisės pasivaikščioti įgyvendinimą. Todėl, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjo teisės į pasivaikščiojimus gryname ore pažeidimą, tai padarė nepagrįstai, kadangi nebuvo patikrintos visos aplinkybės galėjusios įrodyti, jog pažeidimų nebuvo.
11. Be to, pirmosios instancijos teismas pripažįsta, jog asmens sveikatos istorijos duomenys galėtų būti reikšmingos sprendžiant byloje nustatyto pažeidimo neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau nepaisant to, jog visa tai nenustatyta, pažymi, jog nekyla abejonių, kad po etapo bei gana ilgai užtrunkančios patalpinimo į kameras procedūros, atvykimo dieną negalėdamas pabūti lauke, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą. Tačiau teismas nenustatė, ar pareiškėjas iš tiesų negalėjo pabūti lauke prieš atvykstant į Kauno TI. Be to, pareiškėjo skundų registruota nebuvo, nors pateikti skundą jis galėjo. Taip pat Kauno TI pažymi, kad priteista neturtinė žala neatitinka teismų praktikos ir yra nepagrįsta. Todėl prašo teismo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti visa apimtimi ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dėl pareiškėjo teisės pasivaikščioti gryname ore neužtikrinimo.
13. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas.
14. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundo reikalavimą grindė tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. atvykimo į Kauno TI dienomis nebuvo vedamas į lauką pasivaikščioti gryname ore.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. nustatė, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad 2013- 2017 m. laikotarpiu, atvykimo į Kauno TI dienomis, pareiškėjas buvo išvestas pasivaikščioti gryname ore, todėl Kauno TI nepaneigus pareiškėjo teiginių, susijusių su jo teisės pasivaikščioti gryname ore pažeidimu, šį pažeidimą laikė nustatytu. Teismas priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 250 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
17. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, nustatydamas pareiškėjo teisės į pasivaikščiojimus gryname ore pažeidimą, tai padarė nepagrįstai, nes nebuvo patikrintos visos aplinkybės, galėjusios įrodyti, jog pažeidimo nebuvo.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo reikalavimas grindžia išimtinai tik savo paties paaiškinimais, jog jis Kauno tardymo izoliatoriuje nebuvo vedamas į pasivaikščiojimus gryname ore. Jokių objektyvių šiuos paaiškinimus patvirtinančių įrodymų (prašymų, skundų izoliatoriaus administracijai ir pan.) pareiškėjas nėra pateikęs.
19. Atsakovo atstovas taipogi savo poziciją, jog pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, grindžia iš esmės vien tik savo pateiktais paaiškinimais. Kartu nurodo, jog duomenys apie suimtųjų ir nuteistųjų išvedimą į pasivaikščiojimus nebuvo renkami. Apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad kartu su atsiliepimu į skundą atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismui yra pateikęs Kauno tardymo izoliatoriaus suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į pasivaikščiojimus gryname ore apskaitos žurnalo dalies nuorašą (b.l. 19-21). Iš pateiktų nuorašų matyti, jog apskaitos žurnale fiksuojami duomenys apie suimtųjų-nuteistųjų asmenų išvedimo pasivaikščioti datą, laiką, trukmę, faktus jog asmuo atsisakė eiti į pasivaikščiojimą. Ši faktinė aplinkybė paneigia atsakovo atstovo paaiškinimus, kad Kauno TI nebuvo renkami duomenys apie suimtųjų ir nuteistųjų išvedimą į pasivaikščiojimus.
20. Kolegijos vertinimu Kauno TI rinkti duomenys apie suimtųjų-nuteistųjų išvedimą į pasivaikščiojimus gali būti esminiai nagrinėjamoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti šią bylą, privalėjo imtis priemonių bylai aktualiems įrodymams surinkti, t.y. išreikalauti iš Kauno TI surinktus duomenis apie suimtųjų ir nuteistųjų išvedimą pasivaikščioti ginčui aktualiomis dienomis, t.y. tada kai Kauno TI buvo laikomas pareiškėjas.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas buvo nepakankamai aktyvus, nesurinko bylai aktualių įrodymų, neišreikalavo iš Kauno TI duomenų apie pareiškėjo išvedimą pasivaikščioti gryname ore, nerinko duomenų apie pareiškėjo gal būt teiktus prašymus ar skundu Kauno TI administracijai dėl jo neišvedimo pasivaikščioti, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu (ABTĮ 86 str. 1 ir 2 d.), todėl sprendimas yra naikintinas. Byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes byloje būtina surinkti daug naujų įrodymų (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p.).
22. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
Nutartis neskundžiama.