Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. K. ir J. K. ieškinį atsakovui Raseinių rajono Girkalnio seniūnijos seniūnui, tretieji asmenys R. J. ir M. K., dėl testamento nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu 2004 m. liepos 16 d. Raseinių rajono Girkalnio seniūnijos seniūno A. R. patvirtintą M. K. testamentą, registro Nr. 79, Notarinio registro Nr. ASR 4025 , bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas K. K. prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, kad jis yra M. K. anūkas, su močiute sutardavo gerai, ją aplankydavo kartą ar du kartus per mėnesį, pas močiutę praleisdavo šventes. Močiutė jam visada padėdavo, duodavo pinigų, kai senelis nematydavo. Jo tėvas mirė 1996 metais, po tėčio mirties, močiutė visada sakydavo, kad jų nenuskriaus ir savo turtą anūkams padalins po lygiai, močiutė negalėjo viso turto palikti tetai. Abejoja, kad pati močiutė galėjo pasirašyti testamentą, nes ji yra baigusi tik keturias klases, mano, kad galėjo teta viską sutvarkyti ir duoti močiutei tik pasirašyti. Močiutė jau 2004 metais kartais būdavo nesąmoninga, maišydavo vardus, pasakodavo nebūtus dalykus. Ji sunkiai vaikščiodavo, tik po kambarį ir po kiemą, į bažnyčią nenueidavo, nebent ją nuveždavo. Močiutė dalyvavo jo vestuvėse, davė pinigų. Pablogėjus močiutės sveikatai, ją prižiūrėjo senelis ir kaimynė, teta atvažiuodavo tik savaitgaliais. Su seneliu apie testamentą nekalbėjo, jų santykiai visada buvo šalti, šiuo metu jie visiškai nebendrauja. Paskutinį kartą močiutę aplankė likus savaitei iki jos mirties. Močiutė visada sakydavo, kad juo pasirūpins, todėl abejoja, kad močiutė sąmoningai galėjo pasirašyti testamentą ir visą turtą palikti tetai.

Ieškovas J. K. prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, kad jis yra M. K. anūkas, visus savaitgalius praleisdavo pas močiutę, jai padėdavo. Jo tėvas mirė 1996 metais, todėl močiutė nuolat sakydavo, kad jiems padės, paliks tėvo palikimo dalį, todėl labai nustebo sužinojęs, kad visą savo turtą močiutė paliko tetai. Močiutė duodavo slapčia nuo senelio pinigų, visada laukdavo jo atvažiuojant ir apsidžiaugdavo jį pamačiusi, todėl jis galvoja, kad močiutė negalėjo viso turto palikti tetai, močiutę turbūt apgavo ar suklastojo testamentą, ar padavė ne tą dokumentą pasirašyti. Jis tikisi paveldėti savo dalį, jam labai svarbi tiesa.

Atsakovo Raseinių rajono Girkalnio seniūnijos atstovė seniūnė J. Š. atsiliepime bei teismo posėdyje ieškinį dėl testamento nuginčijimo prašo atmesti ir nurodė, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos Girkalnio seniūnijoje 2004 m. liepos 16 d. surašytas testatorės M. K. pasirašytas testamentas yra teisėtas, įsitikinus testatorės veiksnumu, patvirtintas Girkalnio seniūno A. R., perduotas saugoti į Raseinių rajono pirmojo notarų biurą notarei A. S.. Minėtas testamentas užregistruotas Girkalnio seniūnijos notarinių veiksmų registracijos žurnale. Seniūnijoje yra nuotraukų, fotografuotų 2011 m. rugpjūčio mėnesį, kuriose matosi, kaip M. K. puikiausiai šoka kapelų šventės metu. Seniūne Girkalnyje pradėjo dirbti 2008 metais, M. K. atsimena kaip reto darbštumo, geros sveikatos, pamaldžią, atsakingą miestelio gyventoją. Pagal savo amžių, M. K. buvo itin geros sveikatos, kiekvieną sekmadienį lankydavo bažnyčią, net po akių operacijos, užsidėjusi tamsius akinius, ji eidavo į bažnyčią. M. K. sveikata sušlubavo 2013 m. sausio mėnesį, kuomet ji patyrė insultą. 2013 metų rugpjūčio 18 dieną, seniūnė, rajono savivaldybės administracijos valdžios atstovai sveikino M. K. 90-ojo jubiliejaus proga jos namuose, jubiliatė puikiausiai bendravo, buvo sąmoninga. M. K. sugebėjo ne tik vardą ir pavardę pasirašyti, bet turėjo prisirašiusi nemažą dainų sąsiuvinį, mėgo dainuoti. Jeigu anūkai, kaip jie teigia, dažnai lankė močiutę, tai turėtų apie tai žinoti.

Tretysis asmuo M. K. atsiliepime į ieškinį dėl testamento nuginčijimo bei teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis yra mirusiosios M. K. sutuoktinis, Karolis ir Justas yra jo anūkai. M. K. su žmona nėra kalbėjęs apie turto dalybas, testamentą, tačiau ne kartą kalbėjo, kad jais rūpintis ir visa našta senatvėje teks dukrai Rūtai, nes po sūnaus Juozapo mirties, liko tik dukra. Apie tai, kad žmona būtų žadėjusi turtą palikti anūkams, nėra girdėjęs, ji rūpinosi jais, duodavo pinigų, remdavo produktais. Žemė ir miškas buvo žmonos, jis nepyksta, kad žmona viską paliko dukrai. Niekas negalėjo jai padaryti įtakos, sugalvojo ir nuėjo sudaryti testamento, nei jis, nei dukra Rūta apie testamento sudarymą nieko nežinojo. 2004 metais žmona buvo savarankiška, kaimynė padėdavo ją slaugyti tik nuo 2013 metų, žmona viską atsimindavo, viską žinodavo. Žmona Monika rašyti tikrai mokėjo, laikraštį, knygą skaitydavo. Jam testamentas abejonių nekelia, tai jos ranka rašytas parašas.

Tretysis asmuo R. J. atsiliepime į ieškinį dėl testamento nuginčijimo bei teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ji yra mirusiosios duktė, o Karolis ir Justas yra mirusio jos brolio vaikai, ji apie testamentą sužinojo tik po mamos mirties. Karolis ir Justas sužinoję, kad mama viską paliko jai, nebendrauja nei su ja, nei su seneliu. Močiutė visada rūpinosi brolio vaikais, jiems padėdavo, duodavo pinigų, buvo net apdraudusi. Po brolio mirties ji viena rūpinosi tėvais, veždavo pas gydytojus. Nors mama sirgo, jai drebėdavo rankos, tačiau ji tikrai mokėjo pasirašyti, dėl atminties niekada nėra pastebėjusi sutrikimų. 2004 metais mama tikrai vaikščiojo ir iki Girkalnio seniūnijos 300 metrų tikrai galėjo nueiti pati, dar 2010 metais dalyvavo anūko Karolio vestuvėse. Jos sveikata pablogėjo 2013 metais, todėl mano, kad mamos sudarytas testamentas yra gerai apgalvotas žingsnis. Ji nesitikėjo, kad brolio vaikai ginčys testamentą.

Liudytoja V. K. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra M. K. mirusio sūnaus žmona, Karolis ir Justas yra jos vaikai. M. K. savo anūkus labai mylėjo, duodavo jiems pinigų už deklaruotą žemę, visada sakydavo, kad nenuskriaus vaikų, kad tėvo dalį paliks vaikams, todėl žinia apie testamentą buvo netikėta. Rūtos vyras kurį laiką gyveno su Kuniauskais, galėjo jis įtakoti M. K. sudaryti testamentą, sakydamas, kad leistų dirbti žemę. M. K. nueidavo iki bažnyčios, galėjo nueiti ir iki seniūnijos, tačiau ji sunkiai nulaikydavo šaukštą, jai drebėjo rankos, todėl netiki, kad pati galėjo pasirašyti testamentą. Pablogėjus sveikatai ją prižiūrėjo senelis ir kaimynė.

Liudytoja I. O. teismo posėdyje nurodė, kad ji buvo M. K. gydytoja nuo 1977 metų, Kuniauskienės anūkų nepažinojo, dukrą Rūtą yra mačiusi. 2004 metais M. K. buvo aktyvi, ateidavo pasitempusi, pasipuošusi. Nėra pagrindo abejoti dėl testamento sudarymo, nes ji buvo protaujanti, nėra sirgusi psichinėmis ligomis, tai miestelio šviesuolė, mokanti rašyti, pasirašyti.

Liudytojas A. R. teismo posėdyje nurodė, kad jis 2004 metais dirbo Girkalnio seniūnu, tuo metu seniūnas galėjo tvirtinti testamentą, M. K. testamentas tikrai surašytas seniūnijoje ir jo patvirtintas. Tekstą surašydavo seniūno pavaduotoja, seniūnas testamentą perskaitydavo garsiai, tada jį pasirašydavo, testamentą M. K. pasirašė pati, liudytojų neįleisdavo. M. K. veiksnumas abejonių nekėlė, jis dukters Rūtos nepažįsta.

Liudytoja A. Š. teismo posėdyje nurodė, kad ji pažįsta Karolį ir Justą, o dukrą Rūta pažįsta apie 30 metų. 2004 metais ji dirbo Girkalnio seniūnijoje, prisimena, kad M. K. buvo atvykusi pasiteirauti, kokių dokumentų reikia dėl testamento sudarymo, ji tuo metu pavadavo seniūno pavaduotoją. Testamento sudaryme nedalyvavo, ji tik įrašė į knygą, testamentas buvo nuvežtas į notarų biurą. M. K. sudaryti testamento atėjo viena, niekas jos nelydėjo. M. K. tikrai mokėjo rašyti, yra užrašiusi senovinių dainų, pasirašydavo dėl pensijos. Moniką pažinojo kaip nuo ryto dirbančią darže, lankančią pamaldas bažnyčioje, taip ji gyveno iki 2013 metų ištikusio insulto, nuo tada ji padėdavo prižiūrėti M. K. jos vyrui, rytais ir vakarais suduodavo vaistus, padėdavo nuprausti. M. K. pavalgydavo pati, tik maistą gamino vyras, pažinojo visus.

Ieškinys atmestinas.

M. K. mirė 2015 m. gegužės 3 d. (b. l. 6). 2004 m. liepos 16 d. testamentu, patvirtintu Raseinių rajono Girkalnio seniūnijos seniūno A. R., M. K. savo turtą paliko R. J.. Raseinių rajono pirmojo notarų biuro notarė A. S. priėmė saugoti M. K. testamentą (b. l. 5). Iš gimimo liudijimų (b. l. 8, 9) matyti, kad K. K., gim. 1987 m. liepos 6 d., J. K., gim. 1991 m. lapkričio 12 d., J. K., mirusio 1996 m. rugpjūčio 17 d., vaikai.

Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma yra testamentas, kuris yra asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 2 dalis). Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais.

Gnčijant testamentą, galima remtis sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalyje), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis), dėl ko siekiant nuginčyti testamentą šiuo pagrindu būtina nustatyti, kad testatoriaus išreikšta valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitiko tikrosios testatoriaus valios. Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, o teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik gavus patikimus duomenis apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014).

Nagrinėjamu atveju, mirusiosios M. K. 2004 m. liepos 16 d. testamentas, kuriuo ji visą savo turtą paliko R. J., sudarytas vadovaujantis 1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 8 dalyje numatytomis seniūnijos ir seniūno funkcijomis, kuriose nurodyta, kad Notariato įstatymo nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka neatlygintinai tvirtina seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus. Minėtą testamentą patvirtino tuometinis Girkalnio seniūnijos seniūnas A. R. (b. l. 47).

CK 5.17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.

Ieškovai K. K. ir J. K., kurie yra M. K. anūkai, ieškinyje laikėsi pozicijos, kad jau nuo 2004 metų M. K. sveikata buvo prasta, ji beveik nevaikščiojo, pasakodavo pramanytus dalykus, nepažinojo žmonių, nesugebėjo pati pasirašyti, ir tai ieškovams kelia abejonių dėl testamento sudarymo, todėl jie prašo pripažinti negaliojančiu 2004 m. liepos 16 d. Raseinių rajono Girkalnio seniūnijos seniūno A. R. patvirtintą M. K. testamentą. Tokia ieškovų pozicija akivaizdžiai paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Šioje byloje, siekiant išsiaiškinti, ar M. K. 2004 m. liepos 16 d. testamento sudarymo metu (b. l. 5) suprato savo veiksmų prasmę ir galėjo juos valdyti, buvo paskirta ir atlikta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2016 nurodyta (b. l. 112-115), kad M. K., sudarydama 2004 m. liepos 16 d. testamentą ir jį pasirašydama, pagal savo psichikos būklę, galėjo suprasti veiksmų reikšmę ir juos valdyti, galėjo numatyti savo veiksmų pasekmes.

Be to, patys ieškovai, teikdami paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė prieštaringas aplinkybes, nurodytas ieškinyje. Ieškovas K. K. nurodė, kad močiutė vaikščiodavo ne tik po kambarį, bet ir po namų kiemą, kad yra matęs močiutės parašą, tačiau jo neatsimena, o 2010 metais dalyvavo jo vestuvėse, tretysis asmuo R. J. yra pateikusi nuotrauką iš vestuvių (b. l. 70). Atsakovė Raseinių rajono Girkalnio seniūnijos seniūnė J. Š. teismo posėdyje nurodė, kad ji Girkalnio seniūne dirba nuo 2008 metų ir M. K. prisimena kaip reto darbštumo, geros sveikatos, pamaldžią miestelio gyventoją lankančią bažnyčią. Tretieji asmenys M. K., R. J. paaiškino bei liudytojai I. O., A. Š. paliudijo, jog mirusioji visada buvo blaivaus proto, aiškiai mąstė, turėjo gerą atmintį, pati eidavo pas gydytoją, visada būdavo gražiai ir tvarkingai apsirengusi. Tik ieškovas J. K. ir liudytoja V. K. nurodė, kad M. K. nepažinojo žmonių, Justą vadindavo „Juzuku“, nes jis buvo labai panašus į savo tėvą, M. K. mirusį sūnų (b. l. 6). Liudytoja A. Š. nurodė, kad testamento sudarymo metu ji pavadavo atostogaujančią seniūno pavaduotoją ir prisimena, kad M. K. buvo atvykusi pasiteirauti, kokių dokumentų reikia dėl testamento sudarymo, ji buvo viena. A. Š. testamento sudaryme nedalyvavo, ji tik užregistravo sudarytą testamentą į Notarinių veiksmų registracijos žurnalą (b. l. 43, 46), vienintelis liudytojas A. R., 2004 metais dirbęs Girkalnio seniūnijos seniūnu (b. l. 47), buvo tuo metu, kai buvo sudaromas 2004 m. liepos 16 d. M. K. testamentas. Jis patvirtino, kad sudarant testamentą M. K. buvo viena, jam perskaičius sudarytą testamentą, jį pasirašė pati M. K., M. K. veiksnumas abejonių jam nekėlė, ji neturėjo paskirto globėjo.

Dauguma liudytojų ir tretieji asmenys parodė, kad M. K., nors ir buvo garbingo amžiaus, tačiau buvo stiprus žmogus, tikrai galėjo pati nueiti iki seniūnijos, nė vienas neparodė apie kokius nors jos atminties praradimus ar įžvelgiamus psichinius sutrikimus, t. y. liudytojai, kurie dažnai lankydavo testatorę, nepatvirtino, jog testamento sudarymo laikotarpiu ji buvo praradusi gebėjimą orientuotis, valdyti savo veiksmus ir suvokti jų reikšmę, priešingai, jie patvirtino, kad testatorė bendravo, orientavosi aplinkoje, todėl galėjo išreikšti ir savo tikrąją valią dėl testamento turinio. Be to, testatorė lankėsi pas šeimos gydytoją I. O., kuri taip pat teismo posėdyje patvirtino, kad M. K. buvusi protaujanti, nėra sirgusi psichinėmis ligomis, tai miestelio šviesuolė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. K. laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 12 d., 2009 m. gruodžio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d. ir nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. buvo nustatytas nuolatinės priežiūros poreikis, kaip asmeniui, sukakusiam senatvės pensijos amžiaus (b. l. 78-81), tačiau jai nebuvo diagnozuoti jokie pažinimo funkcijų sutrikimai, ji nesiųsta konsultuotis pas psichiatrą, neurologą. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, yra pagrindo pripažinti, jog M. K. 2004 m. liepos 16 d. testamento sudarymo metu tikrai suvokė savo atliekamų veiksmų reikšmę , niekas jos neįtakojo, apie testamento sudarymą nežinojo nei sutuoktinis M. K., nei dukra R. J.. Pažymėtina, ir tai, kad visi byloje nurodė, kad M. K. sveikata pablogėjo 2013 metais, ištikus insultui, tai yra jau praėjus ilgam laiko tarpui po testamento sudarymo.

Ieškovai ir liudytoja V. K. nurodė, kad M. K. negalėjo pati pasirašyti testamento, nes buvo neraštinga, jai drebėjo rankos. Šie ieškovų argumentai buvo paneigti byloje dalyvavusių liudytojų parodymais, kad M. K. buvo raštinga, mokėjo pasirašyti ir rašyti, buvo užrašiusi dainas. Net pats ieškovas K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra matęs močiutės parašą, tačiau jo neatsimena. Tretysis asmuo M. K. patvirtino, kad ant testamento tikrai jo žmonos parašas, ji mokėjo ne tik pasirašyti, bet skaitė laikraščius, knygas. Byloje yra pateiktos Ūkio banko 2005 m. kovo 4 d., 2006 m. gegužės 31 d. terminuoto indėlio sutartys, kurias pasirašė M. K. (b. l. 56-58), tai galutinai paneigia ieškovų argumentus, kad M. K. negalėjo pati pasirašyti testamento, vizualiai žiūrint matyti, kad tie parašai labai panašūs.

Ieškovai ir liudytoja V. K. nurodė, kad M. K. žadėjo dalį turto palikti ieškovams, sakydama, kad pasirūpins anūkais, kad jiems paliks mirusiojo tėvo dalį, todėl jie nėra tikri, kad sudarytas testamentas išreiškia tikrąją mirusiosios valią. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad M. K. tikrai labai mylėjo savo anūkus, juos rėmė materialiai, mokėjo už mokslus (b. l. 59, 60), laukdavo jų atvažiuojant, tačiau niekas, net sutuoktinis M. K., niekada nebuvo girdėję apie testatorės valią turtą palikti anūkams. Sutuoktinis M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su žmona kalbėjo, jog jais rūpintis ir visa našta senatvėje teks dukrai Rūtai, nes po sūnaus Juozapo mirties, liko tik dukra. Nors apie sudarytą testamentą M. K. nieko nežinojo, jam žmonos sudarytas testamentas abejonių nekelia, kad ji savo mišką ir žemę paliko dukrai Rūtai. Byloje taip pat nustatyta, kad po patirto insulto M. K. rūpinosi ne tik vyras M. K. ir kaimynė A. Š., bet savaitgaliais ir atostogų metu ją prižiūrėdavo dukra R. J.. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad testatorės noras palikti visą savo turtą dukrai yra racionalus ir suprantamas veiksmas, kadangi jas siejo artimas ryšys.

Galiausiai, atsižvelgtina į tai, kad ieškovų ginčijamas 2004 m. liepos 16 d. testamentas yra oficialusis, t. y. patvirtintas Raseinių rajono Girkalnio seniūnijos seniūno A. R., perduotas Raseinių rajono pirmojo notarų biuro notarei A. S. saugoti. Buvusio seniūno A. R. paaiškinimais testatorei testamento tekstas buvo garsiai perskaitytas, testamentas patvirtintas M. K. parašu, jis buvo kategoriškai įsitikinęs testatorės veiksnumu. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovų pateiktus argumentus, kad M. K. nesuvokė savo veiksmų ar buvo suklaidinta, nesugebėjo pati pasirašyti testamento, kad testamentas neišreiškia tikrosios jos valios, šias aplinkybes ieškovai grindžia tik savo spėlionėmis, samprotavimais ir deklaratyviais teiginiais, kurie negali būti laikomi patikimais įrodymais, sudarančiais pagrindą testamentą pripažinti negaliojančiu, ir teismas jais remtis negali (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis). M. K. sudarydama testamentą R. J. naudai atliko sąmoningą veiksmą, testamentas atitinka tikrąją testatorės valią, todėl pripažinti M. K. 2004 m. liepos 16 d. sudarytą testamentą negaliojančiu nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis), ieškovų ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tretieji asmenys pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, R. J. pateikė 2015 m. spalio 9 d. pinigų priėmimo kvitą, kad patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, M. K. pateikė 2015 m. spalio 9 d. pinigų priėmimo kvitą, kad patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus, minėtos sumos iš ieškovų priteistina tretiesiems asmenims (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

Iš ieškovų priteistinos teismo turėtos 16,60 Eur pašto išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 88, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti po lygiai iš ieškovų K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur, t. y. po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) iš kiekvieno ieškovo, bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti po lygiai iš ieškovų K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur, t. y. po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) iš kiekvieno ieškovo, bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš K. K. ir J. K. po 8,30 Eur (aštuonis eurus 30 ct) teismo turėtų pašto išlaidų, viso 16,60 Eur į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.