Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo SĮ (duomenys neskelbtini) atstovei L. S., atsakovei I. Š., atsakovės atstovui advokatui D. B., Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo, skolos priteisimo ir iškeldinimo, pareikštą atsakovams I. Š., V. Š., D. N., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas, kuriame nurodė, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius lankėsi bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad šiame bute gyvena atsakove su savo nepilnamečiais vaikais V. ir D.. Vaikai naudojasi kambariu kartu su motina, namuose yra jiems reikalingi baldai ir daiktai, butas švarus ir tvarkingas, namuose sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečių vaikų ugdymuisi ir poilsiui. Pati atsakovė nedirba, augina vaiką iki trejų metų. Šeimos pajamas sudaro išmoka vaikui, socialinė pašalpa, išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo, našlaičio pensija D. N.. 20 procentų šeimai skirtos socialinės pašalpos yra tiesiogiai pervedama už susidariusias būsto nuomos ir komunalinių paslaugų skolas. Atsakovės šeima nuo 2012-02-03 įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų auginančių vaikus, sąrašą, o 2016-05-30 įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Teismo posėdžio metu atsakovė teismui paaiškino, kad byloje tokia padėtis susidarė dėl sunkios jos finansinės padėties, šiuo metu atsakovė niekur nedirba, paskutinį kartą dirbo iki sūnaus gimimo 2013 metais, augina mažametį vaiką. Pripažįsta, kad turi problemų su alkoholio vartojimu, tačiau šiuo metu gydosi, rūpinasi vaikais ir juos prižiūri.

Teismo posėdžio metu Vaikų teisių apsaugos skyrius prieštarauja atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų iškeldinimui, kadangi nepilnamečių vaikų interesai turi būti ginami prioritetiškai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai mano, kad ši šeima dar gali išsikapstyti iš skolų, jas padengti ir deda visas pastangas jiems padėti, atsakovė pažadėjo gydytis nuo alkoholizmo, jai šiuo metu yra surasta gydymo įstaiga, kurioje ji gydysis ir bus kartu su vaikais, taip pat jai bus padėta įsidarbinti, todėl mano, kad šiuo atveju nėra tikslinga iškeldinti atsakovę ir jos vaikus iš socialinio būsto. Atsakovės nepilnamečiams vaikams geriau augti su savo motina, ji šiuo metu jais rūpinasi ir prižiūri.

Ieškinys patenkintas iš dalies.

Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių duomenų nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 SĮ (duomenys neskelbtini) perdavė patikėjimo teise naudoti ir valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, socialinio būsto, bendrabučių gyvenamąsias patalpas šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įstaigos įstatuose, vykdyti.

SĮ (duomenys neskelbtini) su atsakove I. Š. 2009-04-17 sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N09/0914 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Sutartimi nuomininkas įsipareigojo laiku mokėti sutartyje numatytus mokesčius, kitus sutartimi nustatytus mokėjimus. Minėto buto perdavimą nuomininkui patvirtina 2009-04-27 buto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. N-5.22-0914. Iš šalių paaiškinimų, GRT ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenų nustatyta, kad šiame bute kartu su atsakove gyvena jos nepilnamečiai vaikai – V. Š., gim. 2005-04-16, ir D. N., gim. 2013-12-24.

Ieškovas į bylą pateikė įrodymus apie nuomininkės atsakovės I. Š. atsiskaitymo ataskaitą, mokesčių paskaičiavimo lenteles, iš kurių matyti, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2016-07-31 yra nesumokėjusi 922,37 EUR nuomos mokesčio, paskaičiuoti 79,81 EUR delspinigiai, taip pat nemokami mokesčiai už šildymą ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2016-07-31 bei tuo pagrindu susidaręs 1512,27 EUR įsiskolinimas. Pažymėtina, kad kaip nurodė ieškovas, tai ir patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, savo prievolių atsakovė nevykdo jau ilgą laiką ir šios aplinkybės jau ne kartą buvo konstatuotos teismų įsiteisėjusiais teismo sprendimais dėl įvairių dydžių skolų priteisimo kitose civilinėse bylose (2010-12-03 Nr. 2-12527-817/2010, 2012-10-30 Nr. 2-3702-432/2012, 2013-07-08 Nr. 2-25371-790/2013, 2014-10-13 Nr. 2-11608-821/2014 sprendimai). Atsakovė teismo posėdžio metu iš esmės neneigė skolos fakto, pripažino, jog šios skolos susidariusios dėl jos sunkios finansinės padėties ir neturimo darbo, atsakovė šiuo metu nedirba, augina mažametį vaiką, taip pat planuoja gydytis nuo alkoholizmo ir įsidarbinti. Tuo tarpu atsakovės atstovas nesutiko su ieškovo nurodytais skolų dydžiais, nurodydamas, jog šie skolų dydžiai nepagrįsti, tačiau nepateikė teismui jokių kitų duomenų (įrodymų), priešingų skaičiavimų, apie tai, jog šios sumos nurodytos ataskaitose, lentelėse buvo apskaičiuotos neteisingai, teismui nepateikta jokių papildomų įrodymų apie galimus neįskaičiuotus nuomos mokesčius ar tai, kad atsakovė yra sumokėjusi daugiau nei nurodo ieškovas (LR CPK 178 str.). Tuo labiau, kad pati atsakovė neneigia, jog šių mokesčių tinkamai ieškovui nemokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str., 6.487 str. 1 d., 6.583 str. 1 d.). Nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, komunalinius mokesčius ir kitus susijusius mokesčius. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų, atsakovė naudojasi patalpomis, tačiau įsipareigojimų nevykdo – nemoka nuomos mokesčio, todėl nuo 2014-10-01 iki 2016-07-31 susidarė 922,37 EUR įsiskolinimas už buto nuomą. Atsakovė iš esmės neginčija aplinkybių, jog nevykdo įsipareigojimų ieškovui, tuo tarpu atsakovės atstovas nesutikdamas su ieškiniu, nurodė, jog ieškovės skaičiavimai ir pateikti įrodymai, kuriuose šios sumos apskaičiuotos yra neteisingi, tačiau kaip minėta, kitų duomenų (įrodymų), priešingų skaičiavimų, apie tai, jog šios sumos buvo apskaičiuotos neteisingai, teismui nepateikė, jokių papildomų įrodymų apie galimus neįskaičiuotus atsakovės sumokėtus nuomos mokesčius ar tai, kad atsakovė yra sumokėjusi daugiau nei nurodo ieškovas, nepateikta. Atsakovės atstovas ginčija ieškovės skaičiavimo būdą (ieškovo buhalterių naudojamą programą), tačiau nenurodo, jog šiuo būdu (programa) apskaičiuotos įsiskolinimų sumos yra neteisingos, kaip minėta, savo skaičiavimų atsakovės atstovas teismui nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 922,37 EUR įsiskolinimą už buto nuomą yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.583 str.), todėl tenkintinas.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Sutarties Nr. 1.39-N09/0914 34 punkte numatyta, kad jeigu nuomininkas laiku nesumoka sutartyje numatyto nuomos mokesčio, jis privalo mokėti nuomotojui 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovo pateikti skaičiavimai patvirtina, kad atsakovės nesumokėtų delspinigių suma yra 79,81 EUR suma. Atsižvelgiant į sutarties nuostatas, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 79,81 EUR delspinigių suma.

Dėl mokesčių už šilumos energiją ir karštą vandenį. Atsakovės atstovas teigė, kad ieškovas neturi įgalinimų šiuos mokesčius iš atsakovės reikalauti išieškoti. Teismo vertinimu, tokie atsakovės atstovo argumentai yra nepagrįsti. 2010-10-08 tarp UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta šilumos pirkimo-pardavimo sutartis. Jos 13 punktas numato, kad <...> UAB (duomenys neskelbtini) visus procesinius dokumentus bylose, susijusiose su Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis ir SĮ (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise perduotomis gyvenamosiomis patalpomis – turtu (dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą šioms patalpoms), teiks SĮ (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad analogiškos skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį šio ieškovo naudai iš tos pačios atsakovės jau ne kartą buvo priteistos įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitose bylose.

CK 6.584 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas (CK 5.583 straipsnio 2 dalis). Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2010-10-08 Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ (duomenys neskelbtini) pagrindu šilumos vartotojas, t. y. SĮ (duomenys neskelbtini), įsipareigojo atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini) už tiekiamą šilumos energiją. Remiantis šia sutartimi, sąskaitas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas butui adresu (duomenys neskelbtini) teikia SĮ (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovei neapmokant pateiktų sąskaitų, už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2016-07-31 už šildymą ir karštą vandenį yra susidariusi 1512,27 EUR skola. Šio skolos dydžio atsakovė savo įrodymais nepaneigė. Kadangi atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų, iš jos priteistina 1512,27 EUR skola.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl ieškovo reikalavimų nutraukti 2009-04-17 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį sudarytą su atsakove I. Š. bei iškeldinti atsakovę bei jos nepilnamečius vaikus iš gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitų gyvenamųjų patalpų.

Lietuvos Respublikos CK 6.611 straipsnio 1 dalyje numatyta, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką iškeldinimo bylose yra išaiškinęs, jog nors įstatyme numatyta galimybė iškeldinti asmenis, tačiau teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčus, turi vertinti tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiamus padarinius kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl turi būti atsižvelgiama ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo (LAT 2012 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 3K-7-110/2012; LAT 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-645/2013; LAT 2014 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-192/2014 ir kt.).

Savivaldybei, siekiančiai iškeldinti nuomininką iš socialinio būsto dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, kartu tenka pareiga įrodyti, kad toks nemokėjimas yra ne sunkios nuomininko materialinės padėties, kurios jis neturi galimybių pakeisti, rezultatas, o piktnaudžiavimas socialinėmis garantijomis bei sąmoningas vengimas savo jėgomis užsitikrinti materialinį minimumą, kuris būtų pakankamas, be kita ko, nuomos mokesčiui sumokėti (LAT 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-557/2011 ir kt.).

Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, jog atsakovė prievolių ieškovui nevykdo jau ilgą laiką, nurodomos pagrindinės priežastis – sunki finansinė padėtis (nedarbas). Pažymėtina, kad šioje byloje, nutraukus socialinės nuomos sutartį, prašoma iškeldinti ir du atsakovės nepilnamečius vaikus, kurie yra mažamečiai, vienas iš jų vos 3 metų amžiaus, todėl tokioje byloje yra labai svarbi Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada. Teismo posėdžio metu Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė prieštarauja atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų iškeldinimui, pažymėdama, jog nepilnamečių vaikų interesai turi būti ginami prioritetiškai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai mano, kad ši šeima dar gali išsikapstyti iš susidariusių skolų, jas padengti ir deda visas pastangas jiems padėti, atsakovė raštiškai pažadėjo gydytis nuo alkoholizmo, jai šiuo metu yra surasta gydymo įstaiga, kurioje ji gydysis ir bus kartu su vaikais, taip pat jai bus padėta įsidarbinti, todėl mano, kad šiuo atveju nėra tikslinga iškeldinti atsakovę ir jos vaikus iš socialinio būsto, turi būti suteikta galimybė atsakovei padengti įsiskolinimus. Atsakovės nepilnamečiams vaikams geriau augti su savo motina, ji šiuo metu jais tinkamai rūpinasi ir prižiūri. Taip pat nurodė, kad 20 proc. atsakovės šeimos gaunamos socialinės pašalpos yra tiesiogiai pavedama už susidariusias buto nuomos ir šildymo/teikiamo karšto vandens skolas. Iš teismui pateiktos atsakovės darbo ieškančio asmens atmintinės matyti, jog atsakovė nuolat atvyksta į teritorinę darbo biržą, ieškosi darbo. Paskutinius metus (nuo 2013 metų) atsakovė iš esmės nedirbo dėl objektyvių priežasčių – augino mažametį sūnų, gimusį 2013-12-24.

Ieškovas ieškinyje taip pat buvo nurodęs, jog atsakovei nuomojamas butas netvarkingas ir neprižiūrimas, jaučiamas pėlesio kvapas, sienos apspardytos, sugadintos durys, t.y. jog atsakovė blogina socialinio būsto būklę. Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė 2016-12-09 pranešimą, kuriame nurodė, jog jų specialistai buvo nuvykę į minėtą butą ir nustatė, kad būstas yra pakankamai švarus ir tvarkingas, namuose sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečių ugdymuisi ir poilsiui. Taip pat atsakovės atstovas pateikė įrodymus, kad susidaręs pelėsis ir kvapas yra dėl namo statybų broko, dėl jo anksčiau ne kartą skundėsi ir to namo kiti gyventojai, buvo rengiami namo gyventojų susirinkimai. Atsakovė pripažino, jog bute yra sulaužytos durys, žada jas suremontuoti.

Ieškovas iš esmės nepateikė teismui neabejotinų įrodymų, jog atsakovė piktnaudžiauja savo socialinėmis garantijomis ir sąmoningai vengia vykdyti Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t.y. jog atsakovė nesiekia gauti didesnių pajamų, savo pastangomis neieško galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Laikoma, jog esant dabartinei atsakovės I. Š. padėčiai, vienai auginančiai du mažamečius vaikus (vieno iš jų amžius vos 3 metai), ruošiantis gydytis nuo alkolizmo ir susirasti darbo, iškeldinimas dar labiau socialiai pažeistų atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, be to, toks ieškovo reikalavimas dėl atsakovės bei jos vaikų iškeldinimo iš socialinio būsto pažeistų ir įstatyme įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis). Tam nepritaria ir Vaikų teisių apsaugos skyrius, kuris prašo teismo suteikti galimybę atsakovei išsikapstyti iš skolų, kadangi ši žada dirbti ir gydytis nuo alkoholizmo, rūpintis savo vaikais, Vaiko teisių apsaugos skyrius pažada atsakovei padėti. Socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo dėl jos pažeidimo kontekste Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012, pažymėjo, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau tais atvejais, kai ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų, garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad teisės į būsto neliečiamybės gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis) apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant šiuo atveju į visas anksčiau byloje šalių nurodytas ir teismo nustatytas aplinkybes, ieškovo reikalavimai dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės bei jos nepilnamečių vaikų iškeldinimo atmetami, suteikiant atsakovei dar galimybę per protingą terminą – išsigyti nuo alkoholizmo, įsidarbinti ir pradėti tinkamai vykdyti visus įsipareigojimus ieškovui, taip pat dengti įsisenėjusius įsiskolinimus, nevykdant šių įsipareigojimų, ieškovui vėliau pasikreipus per protingą terminą vėl dėl naujų skolų priteisimo iš atsakovės į teismą, ieškovas galės pakartotinai reikšti tokį reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, ir teismas atitinkamai į visas šias aplinkybes atsižvelgs.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas nepateikė įrodymų apie kokias nors patirtas bylinėjimosi išlaidas, tuo tarpu atsakovės atstovas pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

LR CPK 93 str. 4 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šiuo nagrinėjamu atveju iš esmės pripažįstama, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas - šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, atsakovė realiai nevykdė įsipareigojimų pagal socialinio būsto nuomos sutartį, teismas tenkino ieškovo reikalavimus dėl skolų, procesinių palūkanų priteisimo, tačiau teismas atsižvelgęs į bylos įrodymų visumą, į Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsižvelgęs į įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nenutraukė socialinio būsto nuomos sutarties ir neiškeldino atsakovės su nepilnamečiais vaikais, suteikdama jai galimybę padengti įsiskolinimus ieškovui. Ieškovo procesinis elgesys šiuo atveju (teikiant ieškinį su visais minėtais reikalavimais) tinkamas, jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, todėl iš jo nėra pagrindo priteisti jokių bylinėjimosi išlaidų (proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai) už patirtas išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Ieškovas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 5 p.) atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Atsakovei teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (100 proc.), todėl žyminis mokestis ir pašto išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistini (CPK 96 str. 4, 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovo SĮ (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui SĮ (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), iš atsakovės I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 922,37 EUR skolos už buto nuomą, 79,81 EUR delspinigių, 1512,27 EUR skolos už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išaiškinti atsakovei I. Š., kad tuo atveju, jeigi ji ir toliau nevykdys pareigos mokėti už gautas paslaugas, neužsiims darbine veikla, netvarkys nuomojamo būsto, nesigydys nuo priklausomybės alkoholiui, tai nežiūrint fakto, kad ji gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais, tai bus nutraukta būsto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis ir ji kartu su nepilnamečiais vaikais bus iškeldinta iš šio būsto.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.