- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-13
- Bylos Nr.
- 2-916-617/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01343-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- VĮ „Turto bankas“
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovui VĮ „Turto bankas“ dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė T. B. ieškiniu prašė: 1) pripažinti 101,09 m² ploto gyvenamąjį namą ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir 73 m² ploto ūkinį pastatą ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)., L. O., mirusios (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.
Ieškovė T. B. visiškai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina L. O.. Ji kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimo procedūros pabaigti negali, nes teismo sprendime, kuriuo nekilnojamasis turtas pripažintas asmenine L. O. nuosavybe, nurodyti nekilnojamojo turto duomenys neatitinka faktinių nekilnojamojo turto duomenų. Jos tėvai yra L. O. ir P. O.. Tėvas P. O. 1975 m., jai būnant kūdikiu, paliko šeimą ir išvyko gyventi į Ukrainą, mama augino ją ( ieškovę ) viena. Tėvas kartais skambindavo, kelis kartus buvo atvykęs, tačiau nei su motina, nei su ja ( ieškove ) jokių artimų santykių nepalaikė. Ji su savo šeima – vyru ir vaikais, nuolat gyveno su motina, motinos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). 2013 m. motina kreipėsi dėl santuokos nutraukimo. Tuo pačiu metu buvo tvarkomi dokumentai dėl namo, kuriame gyveno, rekonstrukcijos – prie seno namo buvo pristatytas priestatas, padidėjo namo plotas, pastatytas naujas ūkinis pastatas, įteisinimo. Buvo parengtas namo rekonstravimo iš dvibučio gyvenamojo namo į vienbutį gyvenamąjį namą ir ūkinio pastato griovimo ir naujo ūkinio pastato statybos projektas. Priestatas buvo pastatytas 2010 m., tačiau nebuvo įteisintas, užtruko dokumentacijos tvarkymas. Teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu tėvų santuoka nutraukta, nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, namas, ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini)., pripažinti asmenine motinos nuosavybe. Tačiau teismo sprendime nurodyti seni, t. y. iki namo ir ūkinio pastato rekonstrukcijos buvę gyvenamojo namo duomenys – plotas, unikalūs daiktų Nr., kurie neatitinka faktinius duomenis. Rekonstrukcija buvo atliekama teisėtai, t. y. suderinus techninį projektą, gavus statybos leidimą, po ko nekilnojamasis turtas buvo registruotas nustatyta tvarka. Mirus motinai, ji kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo, tada ir paaiškėjo, kad teismo sprendime nurodyti duomenys neatitinka faktinių aplinkybių, nors visas nekilnojamasis turtas yra pripažintas motinos asmenine nuosavybe dėl ko negali užbaigti paveldėjimo procedūros. Prašo pripažinti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) sav., L. O., mirusios (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į ieškinį ieškinio reikalavimų patenkinimui neprieštaravo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau ir – CK ) 3.87 straipsnio 1 dalį, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ( CK 3.88 straipsnio 2 dalis ). Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe ( CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas ).
Iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir iki CK įsigaliojimo ( 2001-07-01 ), galiojusiame Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 ir 22 straipsniuose.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.
Nustatyta, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimu ( civilinės bylos Nr. 2-57-405/215 ) santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav. administracijos CMS ( įrašo Nr. 203 ), tarp L. O. ir P. O. nutraukta; L. O. asmenine nuosavybe pripažintas nekilnojamasis turtas: 0,0689 ha ploto žemės sklypas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), butas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bei butas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).
T. B. ( pavardė iki santuokos – O., santuokos liudijimo įrašas Nr. 108 ) yra L. O. ir P. O. dukra ( gimimo liudijimo įrašas Nr. 9 ). L. O. mirė (duomenys neskelbtini) ( Švenčionių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro 2021-06-28 liudijimas, registro Nr. 2098 ).
Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad L. O. asmenine nuosavybės teise registruotas (duomenys neskelbtini) esantis nekilnojamasis turtas: 1) pastatas – gyvenamasis namas 101,09 m² ploto ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruotas 2014-06-27 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2 pagrindu nuo 2014-07-10; kurio statybos pradžios metai – 1940, statybos pabaigos metai – 1940, rekonstrukcijos pradžios metai – 2013, rekonstrukcijos pabaigos metai – 2014; 2) pastatas – ūkinis pastatas 73 m² ploto ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio statybos pradžios metai – 2013, statybos pabaigos metai –2014, ir šiems pastatams priklausantis 0,0689 ha ploto žemės sklypas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruotas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimu ( civilinės bylos Nr. 2-57-405/2015 ).
Iš techninio projekto Nr. ŠP-13-RTP-289 parengto savivaldybės įmonės „Švenčionių planas“ užsakovei L. O. matyti, kad šio techninio projekto (duomenys neskelbtini), esantis dvibučio gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcija į vienbutį pastatą, ūkinio pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) griovimas ir naujo ūkio pastato statyba. Techninis projektas patvirtintas 2013-12-06 Švenčionių rajono savivaldybės vyriausiojo architekto S. L.. Iš Nekilnojamojo daikto kadastro matavimų byloje esančių duomenų matyti, kad 2014-01-28 atlikti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklype ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai, kurių metu nustatyta, kad: 1) pastato – gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas 101,09 m², baigtumo procentas – 100; 2) pastatas – pagalbinio ūkio pastatas ( unikalus Nr. v) – sunaikintas; 3) pastatas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – sunaikintas.
Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimu nutraukta L. O. ir P. O. santuoka, L. O. asmenine nuosavybės teise pripažintas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir jame esantis dvibutis gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos ( LITEKO ) duomenimis sprendimas įsiteisėjo 2015-07-30. Byloje nėra ginčo, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), L. O. priklausė asmenine nuosavybės teise. L. O. mirė (duomenys neskelbtini), ieškovė T. B. yra L. O. dukra ir įpėdinė pagal įstatymą. Ieškovė paaiškino, kad nagrinėjant jos tėvų santuokos nutraukimo bylą lygiagrečiai buvo tvarkomi gyvenamojo namo, kuriame motina gyveno, ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), dokumentai – parengtas techninis projektas, gautas leidimas statybai, o atlikus gyvenamojo namo rekonstrukciją ir pastačius naują ūkinį pastatą, minėti pastatai nustatyta tvarka buvo įregistruoti VĮ „Registrų centre“. Teismo 2015-06-29 sprendimu nekilnojamasis turtas pripažinti asmenine L. O. nuosavybe, tačiau teismo sprendime nurodyti seni, t. y. iki namo rekonstrukcijos ir ūkinio pastato statybos buvę duomenys – plotas, unikalūs daiktų Nr., kurie neatitinka faktinius ir VĮ „Registrų centre“ įregistruotus duomenis.
Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-57-405/2015 yra 2013-08-05 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ( prijungtos civilinės bylos l. 35-41 ), kurio duomenys apie nekilnojamąjį turtą ir yra nurodyti teismo 2015-06-29 sprendime.
Susiklostė tokia faktinė situacija, kad L. O. ( ieškovė prijungtoje byloje Nr. 2-57-405/2015 ), vykstant teisminiam procesui dėl jos ir P. O. santuokos nutraukimo, atliko statybos darbus – gyvenamojo namo rekonstrukciją, naujo ūkinio pastato statybą, ūkinio pastato nugriovimą ir 2014-06-27 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2 nuo 2014-07-10 pastatus nustatyta tvarka įregistravo VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, tačiau šie duomenys santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikti. Kaip jau minėta, teismo 2015-06-29 sprendimu L. O. asmenine nuosavybės teise pripažintas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, dvibutis gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Tačiau iki teismo sprendimo priėmimo buvo faktiškai pasikeitę nekilnojamojo turto kadastro duomenys, nuo 2014-07-10 įregistruotas rekonstruotas vienbutis gyvenamasis namas ( buvo dvibutis ), didesnis gyvenamojo namo plotas, pakito kiti gyvenamojo namo kadastriniai duomenys; ūkinis pastatas nugriautas, kitas pastatytas, todėl ir šių pastatų kadastro duomenys ir unikalūs daiktų numeriai buvo pakeisti ( vieni panaikinti, kiti suteikti ). Tai, kad pasikeitę nekilnojamojo turto duomenys santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikti ( žinomi ), sudarė prielaidas teismo 2015-06-29 sprendime nurodyti duomenis – pastatų plotą, unikalius numerius, pagal byloje esantį 2013-08-05 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašą. Teismo 2015-06-29 sprendimu L. O. pripažinta nuosavybė į visą nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti nekilnojamojo turto duomenys – pastatų plotas, unikalūs daiktų numeriai, neatitinka faktinių duomenų. Turto savininkė L. O. mirė (duomenys neskelbtini), atsakovė VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į ieškinį ieškinio reikalavimų patenkinimui neprieštaravo. Esant išdėstytoms aplinkybėms yra pagrindas ieškinį patenkinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Ieškovė teikiant teismui ieškinį sumokėjo 529 € žyminį mokestį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė turėjo kitų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas turėjo 13,28 € ( 2 x 6,64 € ) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų. Teismo turėtos pašto išlaidos viršija nepriteistiną 5 € sumą ( CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ ( TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės – VĮ „Turto bankas“ kaltų ar neatsargių veiksmų, yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti iš atsakovės ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų – 529 € dydžio žyminį mokestį. Taip pat iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos teismo turėtos, su procesinių dokumentų įteikimu, susijusios išlaidos – 13,28 €.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti 101,09 m² ploto gyvenamąjį namą ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 73 m² ploto ūkinį pastatą ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), L. O., mirusios (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.