Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. N.pareiškimą dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, sprendė pareiškimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose gautas pareiškėjos I. N. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimas suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir suinteresuotas asmuo), kuriuo prašoma: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. N. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. N. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje, Kaune.

Pareiškime nurodoma, jog pareiškėja yra Izraelio pilietė, yra žydų tautybės, gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Kaune, siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Dėl šios priežasties, pareiškėja 2021 m. spalio 13 d. kreipėsi į Lietuvos Valstybės istorijos archyvą su prašymu dėl informacijos suteikimo, kuri pateikė atsakymą, kad Kauno žydų bendruomenės 1932-1936 metų metrikų knygose I. N. gimimo duomenų nerasta. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau - LSMU) pareiškėjai pateikė stojimo metu pateiktus dokumentus: prašymą dėl priėmimo į studijas, brandos atestatą, vidurinės mokyklos išduotą charakteristiką, Komjaunimo organizacijos išduotą charakteristiką, autobiografijos kopiją, Kauno inventorizacijos technikinio biuro išduotą pažymėjimą ir stojančiojo į aukštąją mokyklą anketą. Brandos atestate įrašyta, kad I. N. (I. N.) (duomenys neskelbtini) gimusi Kauno mieste ir gyveno (duomenys neskelbtini). Mano, jog teismui pateikti dokumentai patvirtina, jog ji gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje, gyveno ir mokėsi Kaune, todėl yra pagrindas nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

pareiškimą atsisakoma priimti.

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20 punktas). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

Lietuvos Respublikos pilietybės principus, Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato ir kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (toliau – ir Pilietybės įstatymas) (1 straipsnis). Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka (10 dalis). Pilietybės įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jų prašymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai. Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimo tvarką reguliuoja Pilietybės įstatymo 38 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, be kita ko, prideda dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4, 5 dalyse nurodyti dokumentai, kurie turi būti pateikiami norint patvirtinti, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę. Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos) konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Taigi, Pilietybės įstatyme yra imperatyviai nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Ši teismo išvada atitinka ir formuojamą teismų praktiką šio pobūdžio bylose (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-206-854/2022).

Pareiškėja pateiktame pareiškime nenurodo ar ji pasinaudojo privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, taip pat nėra pateikti duomenys, jog ji kreipėsi įstatymo nustatyta tvarka į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad pareiškėja prieš kreipdamasi į teismą, nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. nesikreipė į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pateiktas pareiškimas pareikštas nesilaikant šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pareiškimas atsisakytinas priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Pareiškėjai išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą su pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137, 290–292 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti I. N. pareiškimą dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.