- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-10
- Bylos Nr.
- 2-4036-251/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02983-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Ieškovas
- „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje
- Atsakovas
- UAB „Pekotra“
- Advokatai
- Simas Šuminas, Martynas Stankevičius
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, atsakovo UAB „Pekotra“ atstovui advokato padėjėjui Simui Šuminui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui UAB „Pekotra“ dėl draudimo išmokos grąžinimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 5171,40 Lt išmokėtos draudimo išmokos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų - 155 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo UAB „Pekotra“. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir nurodė, kad ieškovas su atsakovu sudarė draudimo sutartį Nr. 12 1089007, pagal kurią transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta automobilio IVECO AS440S48, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2008-04-20 Belgijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl atsakovo UAB „Pekotra“ (draudėjo) samdomo darbuotojo R. S., vairavusio automobilį IVECO AS440S48, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaltės, buvo apgadintas automobilis Opel Meriva, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pastato sienelė (tvora). Įvykio metu, eismo įvykio kaltininkui R. S. buvo nustatytas girtumas. Iš viso eismo įvykio metu buvo padaryta 2162,14 EUR žala, kurios dydis patvirtintas pateikta sąmata. Dėl 2008-04-20 eismo įvykio padarytos žalos, už sienelės (tvoros) sutvarkymą, ieškovas 2012-04-24 iš viso išmokėjo 1497,74 EUR dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro 1408 EUR žala ir 89,74 EUR administravimo mokestis. Ieškovo atstovas nurodė, kad į teismą ieškovas kreipėsi nepraėjus vienerių metų senaties terminui nuo draudimo išmokos išmokėjimo, nes pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, teisė reikalauti sugrąžinti draudimo išmoką iš atsakovo, atsirado nuo to momento, kai ieškovas draudimo išmokos sumą sumokėjo užsienio draudimo įmonei „Afes Vaduz“, t. y. nuo 2012-04-24, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas ir nėra pagrindo prašyti jo atnaujinti.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Pekotra“ pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, ir nurodė, kad LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau LR TPVCAPDĮ) 16 str. 4 d. įtvirtinta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. CK 1.125 str. 1 d. 7 p. numato, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Eismo įvykis įvyko 2008-04-20, o pretenzija draudimo įmonei pareikšta, atsiunčiant sąskaitą-faktūrą 2012-02-28, t. y., praėjus beveik 4 metams nuo žalos atsiradimo dienos. Apie padarytą žalą tvorai, naudos gavėjas „Afes Vaduz“ žinojo jau 2008-06-23, nes draudimo kompanijos byloje yra dokumentai dėl žalos turtui paskaičiavimu: žala tvorai - 1308 EUR, o žala transporto priemonei - 731,77 EUR. Be to, 1408 EUR suma minima kompanijos „Ing Claims Advisers“ 2010-05-20 pažymoje, todėl jau tada buvo žinoma tiksli padarytos žalos suma. Nors naudos gavėjas apie žalos dydį sužinojo 2010-05-20, tačiau sąskaitą-faktūrą ieškovui „BTA draudimas“ apmokėti pateikė tik 2012-02-28, suėjus LR TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. numatytam terminui. Ieškovas, būdamas profesionaliu ir rūpestingu draudimo paslaugų teikėju, privalėjo vadovautis LR TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. ir CK 1.125 str. bei atsisakyti išmokėti draudimo išmoką naudos gavėjui, tačiau 2012-04-12 sumokėjo 5171,40 Lt draudimo išmoką. Atsakovo manymu, toks ieškovo elgesys aplaidus ir pažeidžiantis atsakovo interesus. Ieškovas sumokėdamas draudimo išmoką naudos gavėjui „Afes Vaduz“, veikė neteisėtai, todėl negali turėti atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovą.
Atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties institutą, nes ieškinio senaties termino pradžia laikoma teisės į ieškinį atsiradimo diena (CK 1.127 str.). Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apie pareikštą finansinį reikalavimą ieškovas sužinojo 2012-02-28, o neteisėtą sprendimą išmokėti draudimo išmoką priėmė 2012-04-12, todėl laikytina, kad apie tariamą savo teisės pažeidimą ieškovas sužinojo 2012-02-28. Ieškinio atsakovui surašymo data 2013-04-18, tačiau preziumuojama, kad teisme ieškinys gautas vėliau. Atsakovas prašo teismo vadovautis CK 1.126 str. 2 d., 1.125 str. 1 d. 7 p. (kadangi byloje nagrinėjami santykiai kyla iš draudimo sutarties) bei CK 1.131 str. 1 d. ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti atsakovo naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Simas Šuminas teismo posėdžio metu nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, palaikė atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus bei jų pagrindu prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnį, 17 straipsnį ir 178 straipsnį šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, bei teismo posėdžio metu šalių paaiškinimų, nustatyta, kad 2008-04-20 Belgijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl atsakovo UAB „Pekotra“ darbuotojo R. S., vairavusio automobilį IVECO AS440S48, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaltės, buvo apgadintas automobilis ir įvažiavimo – sodo sienelė (27, 29-34, 38-45 b. l.). Eismo įvykio metu, eismo įvykio kaltininkui R. S. buvo nustatytas girtumas (35, 36-37 b. l.). Ieškovas (draudikas) dėl 2008-04-20 dėl eismo įvykio padarytos žalos, t. y. už sodo sienelės sutvarkymą draudiko korespondentui (užsienio draudimo įmonei) „Afes Vaduz“ 2012-04-24 mokėjimo nurodymu Nr. TZ003350 išmokėjo 1497,74 EUR dydžio draudimo išmoką (28 b. l.).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas ne dėl priteistinos žalos dydžio, o dėl to, nuo kada turi būti pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas, kai reiškiamas regresinis reikalavimas asmeniui pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemoje dalyvauja draudikas (šiuo atveju ieškovas) ir draudėjas (šiuo atveju atsakovas), kurie sudarė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudėjas (atsakovas), sudarydamas tokią sutartį, prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, nes nuo sutarties sudarymo momento žinojo, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį, jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Šiuo atveju draudėjui (atsakovui) nereikėjo rūpintis, kaip ir kokiu būdu draudikas atlygins žalą už eismo įvykį, įvykusį kitoje valstybėje (Belgijoje), nes šios žalos administravimo ir atlyginimo pareiga teko draudikui. Tačiau akivaizdu, kad draudikui nustačius, jog eismo įvykį sukėlė ir padarė žalą neblaivus asmuo, draudikas įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą (grąžinti draudimo išmoką) iš draudėjo, kurios šis nesutinka mokėti, nurodydamas, kad draudikas prarado šią teisę, nes suėjo ieškinio senaties terminas.
Iš byloje, esančių duomenų matyti, kad draudiko (ieškovo) korespondentas (užsienio draudimo įmonė) administravo ir atlygino žalą Belgijoje nukentėjusiems asmenims pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurią ieškovas buvo sudaręs su atsakovu. Užsienio draudimo įmonei atlikus žalos administravimo ir atlyginimo veiksmus, draudikas (ieškovas) minėtai užsienio draudimo įmonei pervedė sumą, lygią draudimo išmokai - 1408 EUR, taip pat sumokėjo administravimo mokestį - 89,74 EUR, iš viso 1497,74 EUR (38-39, 28 b. l.).
LR CK 1.127 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pradžios momentą, 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o 4 dalyje – kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Atsižvelgiant į tai ieškovui teisė reikalauti sugrąžinti draudimo išmoką iš atsakovo atsirado nuo to momento, kai jis draudimo išmokos sumą sumokėjo draudiko (ieškovo) korespondentui „Afes Vaduz“, t. y. nuo 2012-04-24. Atsakovo motyvas, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2012-02-28, kai ieškovas sužinojo apie pareikštą finansinį reikalavimą, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismas konstatuoja, kad nėra žinoma, kada užsienio draudimo bendrovė atlygino eismo įvykio metu sukeltą žalą pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį nukentėjusiems asmenims ar jo draudikui Belgijoje. Draudikas (ieškovas), nustatęs, kad eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo, pagrįstai reiškia ieškinį draudėjui (atsakovui) dėl draudimo išmokos grąžinimo pagal privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudimo išmoka išmokėta draudiko korespondentui Belgijoje, nes šioje valstybėje įvyko eismo įvykis, sukėlęs žalą, todėl teismas sprendžia, kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui, t. y. 2012-04-24 (Lietuvos AT 2012-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012).
Kai reikalavimas yra reiškiamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pagrindu, toks reikalavimas yra kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, todėl šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos AT 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Nustatyta, kad ieškovas draudimo išmokos sumą užsienio draudimo įmonei sumokėjo 2012-04-24, o ieškinį registruotu laišku Šiaulių apylinkės teismui išsiuntė 2013-04-22 (11 b. l.), todėl teismas konstatuoja, kad pateikiant ieškinį, vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
LR TPVCAPDĮ 22 str. įtvirtina draudiko regreso teisė, t. y. draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad draudikas gali įgyvendinti regreso teisę, jeigu asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Analogiška atsakingo draudiko regreso teisė numatyta 2004-06-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, 59 ir 59.1 punktuose. LR CK 6.264 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.
Šiuo atveju atsakinguoju draudiku laikytinas ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, o už padarytą žalą atsakingas asmuo laikytinas draudėjas, t. y. atsakovas UAB „Pekotra“, kurio samdomas darbuotojas R. S., būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą. Ieškovas įrodė, kad jis, remdamasis įvykio aplinkybėmis, užsienio draudimo įmonei sumokėjo 5171,40 Lt (1497,74 EUR) draudimo išmoką (28 b. l.) (CPK 178 str.), todėl teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo išmokėtą draudimo išmoką yra pagrįstas, pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino, todėl tenkintinas, t. y. ieškovui iš atsakovo priteistina 5171,40 Lt suma.
Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos prašomo dydžio, t. y. 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 5171,40 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-04-29 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 155,00 Lt žyminis mokestis (Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str., 93 str. 1 d., 3 b. l.).
Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes jos mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Pekotra“, į. k. 110863020, ieškovui „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, į. k. 300665654, 5171,40 Lt (penkių tūkstančių vieno šimtų septyniasdešimt vieno lito, 40 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5171,40 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013-04-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 155,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimt penkių litų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.