- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- 2-462-813/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00049-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Ieškovas
- S. A.
- Atsakovas
- B. B.
- Advokatai
- Valteris Alekna, Kęstutis Jaruševičius
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, Živilei Vaičiūnaitei, dalyvaujant ieškovei S. A., jos atstovui advokatui Valteriui Aleknai, atsakovui B. B., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Jaruševičiui, institucijos, teikiančios išvadą civilinėje byloje, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Motiejūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui B. B., institucijai, teikiančiai išvadą civilinėje byloje, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir atsakovo B. B. priešieškinį ieškovei S. A., institucijai, teikiančiai išvadą civilinėje byloje, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo jiems priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. A. kreipėsi į teismą, pareikštame ieškinyje (b.l. 19-20) prašydama priteisti iš atsakovo B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kiekvienam vaikui, mokant jas kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki nepilnamečių vaikų V. B. ir E. B. pilnametystės, pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų motinai S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) Atsakovas B. B. priešieškiniu (b.l. 45-47) prašo nustatyti nepilnamečių vaikų V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200,00 Lt kiekvienam vaikui, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė S. A. nurodė, jog jai ir atsakovui B. B. pradėjus gyventi atskirai, t.y. nuo 2008 metų, atsakovas gera valia materialinio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), neteikia. Vaikų poreikių tenkinimui ieškovė kas mėnesį išleidžia apie 1400,00 Lt, iš jų 600,00 Lt maistui, 400,00 Lt drabužiams, avalynei, žaislams, higienos priemonėms, 400,00 Lt mokyklinėms prekėms ir mokykloje organizuojamiems renginiams, vaikų laisvalaikio praleidimui. Ieškovės turtinė padėtis bloga, ji šiuo metu Lietuvoje nedirba, santaupų ar kitų pajamų neturi, todėl sumokėjus mokesčius už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso šalių nepilnamečiams vaikams, komunalines ir kitas paslaugas, ieškovei nelieka lėšų ir pačios poreikiams patenkinti. Atsakovas šiuo metu dirba, todėl privalo materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo.
Atsakovas B. B. su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovės prašomas priteisti materialinio išlaikymo dydis yra aiškiai per didelis ir nepagrįstas. Be to, atsakovas iki šiol rūpinasi vaikais, juos lanko, su jais bendrauja, domisi jų kasdieniais poreikiais, duoda pinigų, taip pat nuperka drabužių bei kitų būtiniausių daiktų. Kadangi ieškovė faktiškai Lietuvoje negyvena, dirba Vokietijoje, tai vienintelis iš tėvų, kuris rūpinasi vaikais, ir yra atsakovas. Ieškovės ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, yra nepagrįstos įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovas B. B. priešieškinyje (b.l. 45-47) nurodė, kad ieškovei faktiškai Lietuvoje negyvenant, dirbant Vokietijoje, nepilnamečiai vaikai yra priversti gyventi su ieškovės motina ir vienintelis iš tėvų, kuris realiai rūpinasi vaikais, yra atsakovas, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su atsakovu. Ieškovė negali nurodyti tikslių vaikų poreikių bei išlaidų jiems patenkinti, kadangi su jais negyvendama yra nuo jų nutolusi, nežino tikslių jų poreikių, palikusi vaikus ir patikėjusi jų priežiūrą savo motinai ieškovė elgiasi neatsakingai, dėl ko nukenčia vaikų interesai, jų lavinimas. Vaikai nelanko jokių užsiėmimų, jiems niekas nepadeda ruošti namuose namų darbų, be to, vaikų gyvenimo sąlygos yra patenkinamos, bute, kuriame vaikai gyvena reikalingas remontas. Atsakovui gyvenant trijų kambarių bute vaikams būtų sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos, jis galėtų pasirūpinti vaikų poreikiais, dėl geresnės turtinės padėties jis nepilnamečiam vaikams galėtų užtikrinti daug geresnes ateities perspektyvas, užtikrinti būtinas sąlygas jų vystymuisi, su vaikais nuolat bendrauti. Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, iš ieškovės priteistinas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Šalies argumentai
Ieškovė S. A. su atsakovo pareikštu priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog patenkinus priešieškinį būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovė dirba Vokietijoje, o vaikus prižiūri jų močiutė, ieškovės motina, dar nėra pakankamas pagrindas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu. Ieškovė ir jos motina rūpinasi vaikais, jų ugdymu, lavinimu, močiutė nuolat lankosi anūkės V mokykloje. Tuo tarpu atsakovas vaikais nesirūpina, su jais bendrauja tik epizodiškai, ir tik ieškovei pareiškus ieškinį dėl materialinio išlaikymo jiems priteisimo, pareiškė priešieškinį dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo. Sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą būtina atsižvelgti ir į nepilnamečių vaikų nuomonę. Vaikai yra prisirišę tiek prie ieškovės, tiek ir prie jos motinos, savo močiutės, todėl gyvenamosios vietos pakeitimas gali turėti neigiamos įtakos glaudiems socialiniams vaikų ryšiams. Be to, vaikai gyvena jiems nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausančiame bute, vaikų gyvenamosios vietos adresas atsakovu yra žinomas, todėl atsakovo galimybės bendrauti su savo vaikais yra pakankamai plačios, nepriklauso nuo teismo nuartytos jų gyvenamosios vietos, tačiau tik nuo atsakovo iniciatyvumo, geranoriškumo ir vaikų valios, bei jų tarpusavio supratimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.
Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b.l. 3-4) nustatyta, kad nepilnamečių vaikų V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas B. B., a.k. (duomenys neskelbtini)
Tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.1355 str. 2 d.). Tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str. 1 d.). Vadovaujantis LR CK 3.169 str. nuostatomis, tėvui ir motinai gyvenant atskirai, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp tėvų kyla ginčas, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
Civilinėje byloje kilęs ginčas dėl nepilnamečių vaikų V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo bei materialinio išlaikymo jiems priteisimo. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų V. B. ir E. B. gyvenamąją vietą kartu su juo, tuo tarpu ieškovė ieškinyje reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nereiškė. Nustatyta, kad šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , kur šiuo metu yra deklaruota tiek ieškovės S. A., tiek ir nepilnamečių vaikų V. B. ir E. B. gyvenamoji vieta (b.l. 5-6). Paminėtas 1 kambario, 34.56 kv. m. bendro ploto butas, kaip jau buvo nurodyta, nuosavybės teise po ½ dalį priklauso nepilnamečiams vaikams V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), (b.l. 65-66), kuriems šį nekilnojamąjį turtą 2007 m. balandžio 18 d. sutartimi padovanojo ieškovė S. A. (b.l. 67-70). Nepilnamečiai vaikai jiems nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena kartu su savo motina ir močiute R. A.. Atsakovas iš esmės reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su juo nustatymu reiškia dėl to, jog ieškovė, vaikų motina S. A. išvyksta dirbti į užsienį, o tuo metu vaikai turi gyventi ir jais rūpinasi ne ieškovė, o jos motina R. A.. Šalių ir liudytojų parodymais nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai su savo motina gyvena nuo to laiko, kai šalys pradėjo gyventi skyrium t.y. nuo 2008 metų. Iki šiol ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nebuvo kilęs, atsakovas priešieškinį dėl to pareiškė tik ieškovei pateiktus ieškinį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, būtina išsiaiškinti ir nustatyti šiuo metu vaikų turimas gyvenimo sąlygas, taip pat tiek išsiaiškinti sąlygas, kuriomis vaikai gyventų nustačius jų gyvenamąją vietą su atsakovu, taip pat vaikų tarpusavio ir jų ryšius su kiekvienu iš tėvų, vaikų nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo.
Kaip jau buvo nurodyta, šiuo metu nepilnamečiai vaikai V. B. ir E. B. gyvena vieno kambario bute su savo motina ir močiute. Kaip nurodė Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus savo išvadoje, nors bute, kuriame šiuo metu gyvena nepilnamečiai vaikai, reikalingas remontas, tačiau kambaryje ir virtuvėje švara ir tvarka patenkinama, vaikams yra sudarytos sąlygos miegui, poilsiui, pamokų ruošai (b.l. 29-30), duomenų apie vaikų nepriežiūrą ar netinkamą priežiūrą nėra. Tuo tarpu atsakovas B. B. gyvena 3 kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio 3/8 dalys priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Likusi minėto buto dalis nuosavybės teise priklauso atsakovo močiutei E. S.. Pirmiau paminėtu adresu atsakovas yra deklaravęs ir savo gyvenamąją vietą (b.l. 34-35), o šiame bute taip pat gyvena ir atsakovo motina bei močiutė. Tuo atveju, jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, jiems būtų skirtas atskiras kambarys, todėl, atsakovo teigimu, vaikams būtų sudarytos daug geresnės gyvenimo sąlygos. Paminėtas butas yra švarus bei tvarkingas, jame yra visi reikalingi baldai (b.l. 55). Ir nors nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų tėvu vaikams būtų skirtas didesnis gyvenamasis plotas, tačiau tai nėra vienintelis kriterijus, į kurį atsižvelgtina sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Paminėtina, jog butas, kuriame šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena, jiems priklauso asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis, o atsakovui priklauso tik dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovei išvykus dirbti į užsienį, nepilnamečius vaikus prižiūri ir su jais lieka gyventi jų močiutė, ieškovės motina R. A.. Ieškovė nurodė, jog ji dėl sunkios turtinės padėties yra priversta išvykti į užsienį dirbti, ir ten praleidžia keletą mėnesių per metus. Atsakovui teigiant, kad vaikai nemato savo motinos šiai išvykus į užsienį ir yra priversti gyventi tik su močiute, paminėtina, kad atsakovas dirba pamainomis, todėl jam dirbant vaikus, jo ir liudytojos M. B. paaiškinimais, galėtų prižiūrėti taip pat jų močiutė M. B., kuri šiuo metu bendrauja su savo anūkais ir net intensyviau, nei kad atsakovas, arba auklė (b.l. 92). Taigi viso savo laiko atsakovas savo vaikų priežiūrai skirti negalės ir jiems taip pat reikės būti prižiūrimiems arba močiutės M. B. ar net svetimo žmogaus. Ieškovei net ir būnant užsienyje, ji su savo vaikais palaiko glaudžius ryšius, su jais bendrauja kiekvieną dieną, kalbasi telefonu, naudodamasi pokalbių programa Skype, rašo trumpąsias SMS žinutes, todėl bendravimas su jais nenutrūksta net ir tuo metu. Tuo tarpu atsakovo bendravimo intensyvumas su vaikais nepriklauso nuo tos aplinkybės, ar ieškovė būna Lietuvoje ar užsienyje. Atsakovas, ieškovės manymu, o taip pat ir atsakovo motinos teigimu, kuri nurodė bendraujanti net daugiau su savo anūkais, nei kad jos sūnus, per mažai bendrauja su savo vaikais, todėl jie svetimėja, dėl ko vaikai ir nenori bendrauti su tėvu bei gyventi su juo. Paminėtina, kad pats atsakovas su savo vaikais dėl jų gyvenamosios vietos nėra kalbėjęs, neklausė, kodėl jie nenorėtų gyventi kart su juo.
Kaip jau buvo nurodyta, duomenų apie tai, kad nepilnamečiai vaikai V. B. ir E. B., šiems gyvenant su jų motina ar šiai išvykus, esant prižiūrimiems jų močiutei R. A., būtų neprižiūrėti, jais nesirūpinama – nėra. Priešingai, remiantis Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus byloje pateikta išvada bei liudytojos D. Č. parodymais, nepilnamečiais vaikais yra rūpinamasi tinkamai, jie yra tinkamai aprengti, pamaitinti, rūpinamasi jų sveikata ir ugdymu, lavinimu. Duomenų ar juos patvirtinančių įrodymų apie tai, kad ieškovė ar jos motina netinkamai prižiūrėtų nepilnamečius vaikus ar jais nesirūpintų, kad šie būtų nepamaitinti ar neaprengti, nepateikė ir atsakovas. Paminėtina, kad nors atsakovas teigia, jog jis rūpinasi savo vaikais, su jais bendrauja, perka jiems darbužius, kitus būtinus daiktus, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas nesugebėjo paaiškinti nei kokio dydžio rūbus ar avalynę dėvi jo vaikai, kokį maistą jie mėgsta valgyti, kokios yra jų svajonės ar pageidaujamos gauti dovanos (b.l. 91). Tai rodo, kad atsakovo ryšiai su savo vaikais nėra itin glaudūs, jis su vaikais bendrauja tik epizodiškai, paviršutiniškai, nuolat nesidomi jų veikla, pomėgiais, gyvenimu, nežino savo vaikų elementarių poreikių. Byloje paaiškėjusios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas per mažai dėmesio skiria savo nepilnamečiams vaikams, dėl ko jų tarpusavio santykiai nėra geri, o nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu gali būti pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Atsakovas nesirūpina vaikų mokymusi ir ugdymu, jų sveikata, pats savo iniciatyva nesiekia sužinoti apie tai informacijos ir mano, kad kažkas turėtų jį apie tai informuoti (b.l. 91). Byloje dalyvaujantys asmenys, o taip pat liudytojos R. A. bei D. Č. patvirtino, kad atsakovas savo dukros V mokslais šiuo metu nesirūpina, nesidomi, nedalyvauja tėvų susirinkimuose, į auklėtoją nėra kreipęsis dėl informacijos apie dukros mokymąsi pateikimo, tačiau iki tol, kol šalys gyveno kartu, atsakovas domėjosi dukros mokymusi, dalyvaudavo mokyklos renginiuose, tėvų susirinkimuose. Tuo tarpu ieškovė, net ir dalį savo laiko praleisdama užsienyje, domisi V mokymusi, ugdymu, jai yra siunčiami duomenys apie jos mokymosi rezultatus. Visa tai rodo, kad atsakovas nededa maksimalių pastangų rūpindamasis savo vaikais bei bendraudamas su jais, jų tarpusavio ryšiai nėra tiek stiprūs, kaip kad vaikų ryšys su jų motina, todėl tas faktas, jog ieškovė dėl sunkios turtinės padėties yra priversta dalį savo laiko praleisti dirbdama užsienyje, nesudaro pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad nepilnamečiai vaikai V. B. ir E. B. neneigia, kad jie bendrauja su tėvu atsakovu B. B., tačiau nesutinka, kad jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su juo (b.l. 55-56). Žinių nei apie ieškovės S. A., nei apie atsakovo B. B. netinkamą gyvenimo būdą ar vaikų nepriežiūrą Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi (b.l. 55), o atsižvelgęs į vaikų nuomonę bei visas aplinkybes mano esant tikslinga vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina S. A.. Tuo tarpu atsakovas gali bendrauti su vaikais bei prisidėti prie jų geresnio gyvenimo teikdamas jiems materialinį išlaikymą (b.l. 110). Nors Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė neturintis duomenų nei apie ieškovės, nei apie atsakovo B. B. netinkamą gyvenimo būdą, tačiau vertinant abiejų tėvų moralines savybes ir jų galimybes, atsižvelgiant į jų elgesį, auklėti vaikus dorais ir sąžiningais Lietuvos Respublikos piliečiais, paminėtina, kad byloje esantys įrodymai (b.l. 100-101) patvirtina, jog atsakovas B. B. administracine tvarka yra baustas 2009 metais 2 kartus, 2010 metais 2 kartus, o 2011 metais taip pat 2 kartus. Nustatyta, kad padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra leistino greičio viršijimas, kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam bei kiti kelių eismo taisyklių pažeidimai. Atsakovui už padarytus administracinius teisės pažeidimus buvo paskirtos įvairaus dydžio baudos, iš kurių didžiausia 3000 Lt, todėl paaiškėjus šioms aplinkybėms galima teigti, jog atsakovas savo neatsakingu ir teisės normas pažeidžiančiu elgesiu savo valia blogino savo turtinę padėtį, o tai taip pat rodo neatsakingą atsakovo požiūrį į visuomenėje pripažintas ir teisės aktais reglamentuotas elgesio taisykles. Nors atsakovas darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai, kaip stropus, pareigingas ir atsakingas darbuotojas (b.l. 102), tačiau padaryti atsakovo administraciniai teisės pažeidimai rodo jo polinkį nusižengti, nesilaikyti visuomenėje galiojančių teisės aktų reikalavimų ir juos pažeisti, neigiamai charakterizuoja atsakovą. Taip pat vertinant atsakovo asmenybę atsižvelgtina į tai, jog jis nors ir nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau jo atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla buvo nutraukta tik kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, t.y. tik atsakovui prisipažinus dėl padarytos nusikalstamos veikos (b.l. 104), kas taip pat neigiamai charakterizuoja atsakovą. Visa tai sudaro pakankamą pagrindą abejoti atsakovo galimybėmis vaikus auklėti dorais piliečiais, skiepijant jiems visuotinai pripažįstamas elgesio taisykles ir moralines nuostatas.
Paminėtina, jog vaikai išreiškė norą gyventi su savo motina, o V. B. yra pareiškusi ieškovei, jog tuo atveju, jei jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, ji pabėgs iš ten (b.l. 91). Visos pirmiau paminėtos aplinkybės, o taip pat ir ši rodo, kad nepilnamečiai vaikai yra ypač glaudžiais ryšiais susiję su savo motina ir močiute R. A., jie yra prie jų prisirišę, su jomis bendrauja kiekvieną dieną ir noriai, jų tarpusavio emocinis ryšys yra itin stiprus, todėl pakeitus jų gyvenamąją vietą ir ją nustačius su vaikų tėvu, tai gali turėti neigiamų pasekmių jų psichiniam ir dvasiniam vystymuisi. Duomenų apie tai, kad nepilnamečiams vaikams gyvenant su ieškove jų teisės ir teisėti interesai į tinkamą ugdymą, priežiūrą, tinkamas gyvenimo sąlygas būtų pažeisti, nėra, taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo, kaip motinos pareigas, tačiau atsakovas, net ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, galėtų ne tik kad intensyviau bendrauti su savo vaikais, bet ir didesne dalimi prisidėti siekiant užtikrinti tinkamą jų priežiūrą bei ugdymą ir ateityje.
Išklausius šalis, išanalizavus surinktus įrodymus, atsižvelgus į asmenines ieškovės ir atsakovo savybes, jų turtinę padėtį bei kitus duomenis, į visas kitas pirmiau nurodytas aplinkybes, vaikų išreikštą valią, teisingumo ir protingumo principus, teismas mano esant tikslinga šiuo metu atsakovo priešieškinio netenkinti ir, nors ieškovei nereiškiant reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau kilus dėl to ginčui, teismo iniciatyva nustatyti nepilnamečių vaikų V. B. ir E. B. gyvenamąją vietą su jų motina S. A., kadangi ji tinkamai užtikrins vaikų teisę gyventi ir vystytis, teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, teisę į būstą, teisę į tinkamą ugdymą, priežiūrą bei kitas jų teises ir interesus.
Nustačius nepilnamečių vaikų V. B. ir E. B. gyvenamąją vietą su jų motina S. A., spręstinas klausimas dėl materialinio išlaikymo iš atsakovo jiems priteisimo. Ieškovė S. A. prašo priteisti iš atsakovo B. B. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. B. ir E. B. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui, mokant jas kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki nepilnamečių vaikų V. B. ir E. B. pilnametystės. Ieškovė S. A. nurodė, jog vaikų poreikių tenkinimui ji kas mėnesį išleidžia apie 1400 Lt, iš jų 600 Lt maistui, 400 Lt drabužiams, avalynei, žaislams, higienos priemonėms, 400 Lt mokyklinėms prekėms ir mokykloje organizuojamiems renginiams, vaikų laisvalaikio praleidimui. Tikėtina, kad ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir realios, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (LR CK 6.461 str. 2 d.), kuri šiuo metu yra 800 Lt. Ieškovė nurodė, kad atsakovas B. B. gera valia materialinio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams neteikia, vieną kartą yra davęs 200 Lt, tačiau daugiau išlaikymo neteikė, neprisideda prie nepilnamečiams vaikams nuosavybės teise priklausančio buto išlaikymo. Neturint pakankamai lėšų, ieškovė negali visiškai patenkinti savo nepilnamečių vaikų poreikių, dėl ko dukra buvo priversta atsisakyti stalo teniso treniruočių. Atsakovui teikiant materialinį išlaikymą vaikų poreikiai būtų patenkinti, lėšų užtektų ne tik būtiniausių poreikių tenkinimui, bet ir jų lavinimui, papildomam ugdymui, laisvalaikio užsiėmimams.
Sprendžiant byloje ginčą dėl nepilnamečiams vaikams priteistino materialinio išlaikymo, atsakovas nurodė, jog jis prisideda prie vaikų materialinio išlaikymo, yra jiems nupirkęs rūbų, ką pripažino ir ieškovė bei liudytoja R. A., patvirtinusi, jog atsakovas yra nupirkęs 2 striukes ir džinsus, tačiau įrodymų apie tai, jog atsakovas nuolat, tinkamai ir reguliariai teikia materialinį išlaikymą byloje nėra. Kaip galima spręsti iš byloje paaiškėjusių aplinkybių, būtent dėl sunkios turtinės padėties, atsakovui neteikiant materialinio išlaikymo savo vaikams, ieškovė ir yra priversta vykti dirbti į užsienio valstybę, dalį savo laiko praleidžiant gyvenant atskirai nuo vaikų. Atsakovas pripažino, jog 2012 metais vaikams materialinio išlaikymo neteikė, anksčiau davė 200 Lt ir mano, kad 200 Lt abiem vaikams užtenka. Be to, atsakovas nurodė, jog jis prisidėjo prie vaikų išlaikymo nupirkęs langus vaikams nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovo teismui pateikta 2007-10-24 kilnojamo turto išperkamosios nuomos sutarties kopija (b.l. 108), PVC gaminių sąmatos kopija (b.l. 109) patvirtina, jog atsakovas išperkamosios nuomos sutarties pagrindu įsigijo butui, esančiam adresu Sodų g. 1-402, Jonavoje, PVC langus ir kitus priedus bei montavimo darbus, iš viso už 3430,01 Lt sumą, ir galutinis kredito grąžinimo terminas numatytas sutartyje yra 2010 m. spalio 24 d. Paminėtina, jog sutartis sudaryta šalims gyvenant kartu, langai įstatyti bute, kuris nuosavybės teise priklauso ir atsakovo vaikams, todėl nurodytos išlaidos laikytinos investicija į vaikams nuosavybės teise priklausantį butą, padaryta šalims gyvenant kartu ir negali būti laikoma tinkamu materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimu. Tas pats pasakytina ir apie atsakovo vardu įsigytą kompiuterį 2880,88 Lt vertės, kuris buvo pirktas šalims gyvenant drauge, dar 2007 m. spalio 4 d. sudarius vartojimo kredito sutartį. Pagal minėtą sutartį įmokų mokėjimo terminas turėjo pasibaigti 2009 m. spalio 15 d. (b.l. 110), t.y. jau šalims gyvenant skyrium, tačiau ir kompiuteris buvo skirtas vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas taip pat teigė, jog pagal 2007 m. lapkričio 29 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 07-138985-GV gautas 10 000 Lt dydžio kreditas (b.l. 112) buvo panaudotas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, nenurodė, kur ir kokiu būdu buvo panaudotas gautas kreditas. Nesant įrodymų apie minėto kredito panaudojimą bendriems šalių ir vaikų poreikiams tenkinti, negalima sutikti su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, jog jam grąžinant suteiktą kreditą ir mokant įmokas jis tokiu būdu prisidėjo prie nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo. Paminėtina, kad pagal šią sutartį suteiktas kreditas turėjo būti grąžintas iki 2011 m. lapkričio 27 d., o įrodymų apie tai, kad atsakovas šiuo metu turėtų kreditorinių įsipareigojimų, nėra.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.155 str. 2 d.). Teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota LR CK trečiosios knygos antrame skirsnyje. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (LR CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų turtinė prievolė išlaikyti vaikus yra absoliuti, prigimtinė ir asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Tuo atveju, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (LR CK 3.194 str.).
Kaip jau buvo nurodyta, LR CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad atsakovas B. B., būdamas nepilnamečių vaikų V. B. ir E. B. tėvas, tinkamai nevykdo savo, kaip tėvo pareigos, materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę ir patvirtinančių atsakovo tinkamą pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus vykdymą, atsakovas nepateikė, o jo pateikti įrodymai to nepatvirtina. Taigi atsakovui gera valia neteikiant savo nepilnamečiams vaikams materialinio išlaikymo, jis priteistinas teismine tvarka. Vadovaujantis LR CK 3.194 str. 3 d., išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.
Sprendžiant materialinio išlaikymo priteisimo klausimą būtina nustatyti tiek nepilnamečio vaiko poreikius, tiek ir tėvų materialinę padėtį. Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Teismo manymu, ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečių vaikų išlaikymui yra pagrįstos ir būtinų nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą, tačiau, nustatant vaiko poreikius, reikia atsižvelgti tik į tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, patenkintų kiekvieną iš aptariamų vaiko poreikių. Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį, jeigu tėvai yra materialiai pajėgūs teikti didesnį išlaikymą tam, kad būtų tenkinami ne tik minimalūs, bet ir visi reikalingi vaikui ir jam naudingi poreikiai, toks didesnis išlaikymo dydis ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-368/2006). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinti vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteisto išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 str. 2. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S.; bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22 p. 13-22). 2007-12-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga – 800 Lt. Taigi nors remiantis teisės aktų nuostatomis vieno mėnesio išlaikymo vertė ir negalėtų būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt, tačiau ieškovė nurodė, jog ji dviejų nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį išleidžia tik 1400 Lt, t.y. mažiau, nei kad teismų praktikoje pripažįstama suma. Be to, remiantis byloje esančiu 2012 m. balandžio 6 d. VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro raštu Nr. S3-833 „Dėl V. B. ir E. B. sveikatos būklės“ (b.l. 97) nustatyta, kad V. B. serga lengvos eigos alergine bronchine astma (lėtinė eiga), o E. B. serga alerginiu dermatitu (eiga lėtinė), jiems gydyti yra paskirti vaistai, todėl ieškovė turi papildomų išlaidų. Be to, byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiui sūnui E. B. reikalinga logopedo pagalba, todėl ieškovė nepilnamečių vaikų specifiniams poreikiams tenkinti turi papildomų išlaidų. Nors ieškovė iš atsakovo prašo nepilnamečiams vaikams priteisti vienodo dydžio materialinį išlaikymą, tačiau, atsižvelgiant į skirtingą nepilnamečių vaikų amžių, į tai, jog V. B. jau lanko mokyklą ir jos poreikiai iš esmės yra didesni, jos poreikiams patenkinti reikalingas didesnio dydžio materialinis išlaikymas.
Remiantis civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė S. A. nuosavybės teise neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių (b.l. 7-8), yra registruota darbo biržoje (b.l. 9), tačiau remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais bei liudytojų parodymais dirba Vokietijoje. Ieškovė Vokietijoje dirba ne pastoviai, o tik kelis mėnesius per metus. Ieškovės gaunamos pajamos yra apie 500-600 Eurų, t.y. apie 1700 – 2000 Lt per mėnesį (b.l. 91), iš kurių 150-200 Eurų ji siunčia vaikams (b.l. 29). Ieškovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b.l. 7-8), tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės turimas išlaidas nepilnamečiams vaikams priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), išlaikyti. Ieškovės teismui pateikti įrodymai (b.l. 21-24, 73-76) patvirtina ieškovės išlaidas minėtam butui išlaikyti, mokesčiams už suteiktas komunalines ir kitas (pvz. interneto ir kabelinės televizijos) paslaugas sumokėti, be to, liudytoja R. A. parodė, jog už minėto buto komunalinius mokesčius yra susidaręs apie 3000 Lt dydžio įsiskolinimas. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad atsakovas B. B. šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra apie 2000 Lt, o 2011 m. liepos – gruodžio mėnesiais jo gautas darbo užmokestis buvo vidutiniškai 2200 Lt (b.l. 33). Atsakovui B. B. nuosavybės teise priklauso 3/8 dalys 3 kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas B. B. taip pat turi transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 36). Atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių neturi (b.l. 91). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, jo gaunamos pajamos yra pastovios, reguliarios, kai tuo tarpu ieškovės pajamos iš darbinės veiklos nėra pastovios, atsakovas turi nekilnojamojo turto ir transporto priemonę, todėl, teismo manymu, atsakovo turtinė padėtis leidžia didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo ir teikti ieškovės prašomą priteisti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, kad būtų patenkinti jų poreikiai. Kaip jau buvo nurodyta, teismas laiko, kad nepilnametės V. B. poreikiai yra didesni nei E. B., todėl, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, iš atsakovo B. B. nepilnametės dukros V. B. materialiniam išlaikymui priteistinos 400 Lt dydžio periodinės, kas mėnesį mokamos išmokos nuo kreipimosi į teismą dienos 2012-01-03 iki jos pilnametystės, o taip pat E. B. materialiniam išlaikymui priteistina 350,00 Lt dydžio periodinės, kas mėnesį mokamos išmokos nuo ieškinio padavimo teismui kreipimosi į teismą dienos 2012-01-03 iki jo pilnametystės, indeksuojant priteisto materialinio išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.). Nepilnamečiams skirtų lėšų tvarkytoju skirti jų motiną S. A., įskaičiuojant į priteisto materialinio išlaikymo sumą pagal 2012 m. kovo 26 d. teismo nutartį sumokėtą laikiną materialinį išlaikymą. Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai, o 2012 m. kovo 26 d. teismo iniciatyva nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo B. B. vaikams V. B. ir E. B. priteistą laikiną materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt, mokant kas mėnesį nuo 2012 m. kovo 26 d. iki bus visiškai išspręsta civilinė byla dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei jų gyvenamosios vietos nustatymo (b.l. 77), panaikinti.
Šalys prašė priteisti viena iš kitos jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas B. B., pateikdamas priešieškinį, sumokėjo 139,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 48), tačiau, kadangi jo priešieškinis atmestas, iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (LR CPK 93 str.). Duomenų apie kitas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra.
Pagal pareikšto ieškinio kategoriją už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo mokėtino žyminio mokesčio suma yra 288 Lt (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.), tačiau ieškovė už pareikštą ieškinį pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas tik iš dalies, remiantis LR CPK 92 str. ir 96 str. 1 d. valstybei iš atsakovo priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų sumai mokėtinas žyminis mokestis, t.y. 270 Lt. Nustatyta, kad civilinėje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso yra 20,84 Lt. Ir nors ieškovės ieškinys patenkintinas tik iš dalies (patenkinta 93,75 procentai reikalavimų), dėl ko pašto išlaidos turėtų būti priteisiamos iš abiejų šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai, tačiau, kadangi iš esmės ieškovės ieškinys patenkintas, materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistas, tik priteista materialinio išlaikymo suma neženkliai mažesnė, nei kad prašė ieškovė, o atsakovo priešieškinis atmestas, teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, mano esant tikslinga visa išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisti tik iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str., LR CPK 259-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.
Nustatyti nepilnamečių vaikų V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina S. A., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų), mokant jas kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo teismui dienos 2012-01-03 iki V. B. pilnametystės, ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų), mokant jas kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo teismui dienos 2012-01-03 iki E. B. pilnametystės, indeksuojant priteisto materialinio išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, įskaičiuojant į priteisto materialinio išlaikymo sumą pagal 2012 m. kovo 26 d. teismo nutartį sumokėtą laikiną materialinį išlaikymą.
Nepilnamečiams V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), skirtų lėšų tvarkytoja skirti jų motiną S. A., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 270 Lt (du šimtus septyniasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 20,84 Lt (dvidešimt litų aštuoniasdešimt keturis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Panaikinti 2012 m. kovo 26 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Remiantis LR CPK 646 str. 1 d. išduoti ieškovei S. A. vykdomąjį raštą dalyje dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.