Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (dabar Regionų administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Politinė partija Laisvė ir teisingumas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, Komisija) 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. Sp-76 „Dėl A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinės kampanijos bei politinės partijos veiklos finansavimo juridinių asmenų lėšomis“ (toliau – ir Sprendimas).

2.1. VRK 2022 m. liepos 25 d. surašė išvadą Nr. 3-31(1.2) „Dėl A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinės kampanijos bei politinės partijos veiklos finansavimo juridinių asmenų lėšomis“ (toliau – ir Išvada). Išvados projektas buvo tvirtinamas 2022 m. rugsėjo 6 d. posėdyje, kurio metu pristatytas Išvados projektas, Laisvės ir teisingumo bei pareiškėjo atsiliepimai. VRK neturėjo teisės Sprendimu patvirtinti Išvados, nes VRK praleido imperatyvius terminus tyrimui atlikti ir Sprendimui priimti. Išvados 1 punkte nurodoma, kad Komisija tyrimą dėl pareiškėjo ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) (toliau – ir LLS (liberalai)) politinės kampanijos pradėjo 2020 m. kovo 10 d. pagal paskelbtą žurnalistinę publikaciją. Taigi, iki Sprendimo priėmimo VRK posėdyje, Komisija tyrimą atlikinėjo 30 mėnesių, Sprendimą priėmė tik po 2 metų ir 6 mėnesių nuo tyrimo pradžios dėl aplinkybių, kurios vyko 2017 m., 2018 m., 2019 m. VRK tyrimo politizavimą patvirtina tai, kad buvęs partijos pirmininkas A. Z. 2022 m. liepos 24 d. (sekmadienį) paskelbė apie savo kandidatavimą į būsimus 2023 m. Vilniaus miesto savivaldybės mero rinkimus, tuo tarpu VRK 2022 m. liepos 25 d., t. y. sekančią dieną, atsiuntė Išvadą elektroniniu paštu (Išvados surašymo data 2022 m. liepos 25 d.). VRK tyrimo atlikimo metu galiojo Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), 2019 m. lapkričio 29 d. buvo priimti Įstatymo pakeitimai.

2.2. Įstatymo 12¹ straipsnyje numatyti nauji naikinamieji terminai (naikinamieji terminai negali būti atnaujinti teismo): (i) draudimo nagrinėti skundą / prašymą, jei praėjo daugiau nei 3 metai nuo galimo pažeidimo atsiradimo dienos; (ii) imperatyvų pranešimo / skundo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminą VRK, t. y. 3 mėnesiai nuo pranešimo VRK gavimo dienos; Įstatymo 12¹ straipsnio 3 dalis nustatė vienkartinį pranešimo / skundo pratęsimo terminą 6 mėnesiams. Aptariamą pratęsimo galimybę atkartoja ir tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. Sp-11 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimu komisijos reglamento patvirtinimo“ patvirtinto VRK reglamento (redakcija, galiojusi tyrimo vykdymo metu) 66 ir 67 punktuose buvo įtvirtintos nuostatos (66–67 p.).

2.3. VRK tyrimą pradėjo 2020 m. kovo 10 d., posėdžio metu buvo pripažinta, kad terminas ginčo tyrimui išnagrinėti buvo pratęstas 2020 m. birželio 3 d., t. y. galiojant naujajai Įstatymo redakcijai. Naikinamasis pranešimo / skundo nagrinėjimo terminas turėjo būti pabaigtas 2020 m. gruodžio 10 d. Tai, kad Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas (toliau – ir PKFFKĮ) nenustato pranešimo nagrinėjimo termino, yra nereikšminga aplinkybė, nes pranešimo nagrinėjimo terminą nustato specialusis teisės aktas – Įstatymo 12¹ straipsnis. Komisijos atskiri nariai prieš balsavimą taip pat pasisakė, kad VRK yra pažeidusi esminius procedūrinius terminus Sprendimui priimti.

2.4. Išvados projekte nurodyta 2017 m. lapkričio–gruodžio mėn. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa (toliau – ir Apklausa) negali būti 2019 m. pareiškėjo ar tuometinės LLS (liberalai) politinės kampanijos išlaidos. LLS (liberalai) 2019 m. užsakė apklausą, kuri buvo apmokėta ir teisės aktų nustatyta tvarka apskaityta UAB ,,Baltijos tyrimai“, išrašius 2019 m. sausio 17 d. sąskaitą (būtent 2019 m. sausio 17 d. apklausos rezultatai buvo aktualūs). Apklausos užsakymo metu pareiškėjas nebuvo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) ,,Azzara“ darbuotojas, direktorius ar dalininkas (savininkas), todėl nėgalėjo daryti jokios įtakos šios Apklausos užsakymui. 2017 m. UAB ,,Baltijos tyrimų“ apklausa rinkiminės politinės kampanijos laikotarpiu nenaudinga ir neaktuali kandidatui ar politinei organizacijai, todėl teiginys apie 1,5 metų senumo informacijos naudojimą yra nelogiškas ir neatitinkantis tikrovės.

2.5. Išvadoje neanalizuota, kokia apimtimi, kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis priėmė auką. 2017 m. UAB ,,Baltijos tyrimai“ vykdytos apklausos atveju nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas ar LLS (liberalai) priėmė auką, ją naudojo. Nėra jokių duomenų, kad ši Apklausa kaip auka būtų naudota, nėra duomenų, jog bent vienas partijos narys šią Apklausą matė. LLS (liberalai) buvo savarankiškas politinės kampanijos dalyvis, todėl klausimas apie pareiškėją savaime nesuteikia jokios naudos partijai, taip pat neleidžia teigti, jog tokį klausimą uždavus visiškai su partija nesusijusiai VšĮ ,,Azzara“ būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad LLS (liberalai) naudoja Apklausą, kuri yra visiškai neaktuali.

2.6. Sprendime VRK tyrimo medžiagą nusprendė perduoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, tačiau tai politizuotas, o ne teisinis veiksmas.

2.7. UAB ,,Civitta“ gavo intelektinę naudą, tačiau ne pareiškėjas. Pareiškėjas 2018 m. kovo 15 d. paskelbė 34 skaidrių apimties studiją apie nemokamą viešajį transportą, kuriame analizuojamos projekto ekonominės įgyvendinimo galimybės, tarptautinė patirtis ir nauda gyventojams.

2.8. Sprendimas yra neteisėtas, neobjektyvus, neskaidrus. Išvadoje pažeidimai atlikti spėjimo būdu, pasitelkiant subjektyvią nuomonę asmens, kurio veiksmusVyriausioji tarnybinės etikos komisija įvertino kaip neteisėtus.

2.9. Išvados dalyje dėl LLS (liberalų) ir UAB ,,Civitta“ viešojo transporto studijos nėra teisinių argumentų, kad LLS (liberalai) ar jos partijos nariai būtų pasinaudoję UAB ,,Civitta“ studija.

2.10. VRK nurodo, kad nepakanka duomenų vienareikšmiškai teigti, jog J. L. tekstas apie pareiškėją buvo rengtas išskirtinai 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinei kampanijai. Vadinasi, VRK nepagrindžia savo individualaus administracinio akto, nors tokią išvadą dėl pažeidimo ir siūlo pripažinti.

2.11. Teisiškai ydinga ir nelogiška teigti, kad vienkartinis 2018 m. liepos 5 d. ,,Vyčio“ dėlionės sudėliojimas 2018 m. liepos 5 d. reiškia partijos naudą 2019 m. savivaldos rinkimuose ar priimtą auką ne politinės kampanijos metu.

2.12. Nesutinka su motyvais, kad pareiškėjo ir LLS (liberalų) 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansuotos per trečiuosius asmenis, panaudojant VšĮ ,,Azzara“ gautą paramą iš kitų trečiųjų asmenų. Bendro pobūdžio teiginus apie neva buvusį finansavimą, nenurodant nutariamojoje dalyje konkrečios paramos naudojimo konkrečiam pažeidimui, neįmanoma ne tik pateikti atsikirtimų, tačiau ir suprasti nutarimo. Toks Sprendimas neatitinka administracinio sprendimo objektyvumo, skaidrumo, teisėtumo reikalavimų.

3. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. neginčija, jog tyrimas buvo pradėtas 2020 m. kovo 10 d., o Sprendimas dėl atlikto tyrimo priimtas 2022 m. rugsėjo 6 d. Tyrimo trukmę lėmė objektyviai pateisinančios aplinkybės – tyrimas yra ypač didelės apimties ir sudėtingas, dalis asmenų, į kuriuos tyrimo metu kreiptasi, nepateikė visos ar dalies tyrimui reikalingos informacijos ir dokumentų. Negavus prašytos informacijos, papildomos informacijos buvo ieškoma viešuose šaltiniuose, tokia informacija buvo vertinama, tikrinama, pakartotinai prašoma pateikti informaciją ar dokumentus. Paskutinė tyrimui reikalinga informacija buvo renkama dar 2022 m. birželio 23 d., kai buvo išsiųsti paklausimai UAB „Tugva“, 2022 m. birželio 10 d. – paklausimas UAB „Respublikos leidiniai“, 2022 m. birželio 9 d. – Lietuvos nacionaliniam muziejui. Išvada buvo baigta ir įregistruota 2022 m. liepos 25 d., o pareiškėjas 2022 m. liepos 26 d. pateikė prašymą atidėti 2022 m. rugpjūčio 11 d. suplanuotą VRK posėdį dėl Išvados svarstymo vėlesniam laikotarpiui, todėl VRK posėdžio data buvo nukelta į rugsėjo mėnesį. Terminai tyrimui atlikti yra instrukcinio pobūdžio, o ne naikinamieji terminai. Tyrimo terminų praleidimas neatleidžia institucijos nuo pareigos priimti sprendimą. Ilgas tyrimo terminas jokių neigiamų pasekmių suinteresuotiems asmenims nesukėlė, jie turėjo teisę skųsti VRK neveikimą, tačiau šia teise nepasinaudojo.

4.2. VšĮ „Azzara“ nepateikė paaiškinimo, kokiu tikslu užsakė tyrimą, tačiau jis yra aktualus pareiškėjo ir nepartinių vilniečių koalicijai, dalyvavusiai 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, kurių kampanija prasidėjo 2018 m. lapkričio 7 d. Už 2017 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais vykdytą apklausą pagal UAB „Baltijos tyrimai“ 2018 m. vasario 13 d. sąskaitą faktūrą VšĮ „Azzara“ apmokėjo 2018 m. vasario 28 d., t. y. tais pačiais metais, kai prasidėjo ir rinkimų politinė kampanija, todėl šios išlaidos pagrįstai buvo priskirtos 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos išlaidomis – LLS (liberalų) ir pareiškėjo bei įvertintos kaip nepiniginė auka pagal PKFFKĮ.

4.3. Pagal PKFFKĮ 19 straipsnio 4 dalį VRK atsakinga už nuolatinį informacijos apie politinių kampanijų finansavimo pažeidimus teikimą laiku Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 24 straipsnyje, todėl VRK turėjo teisinį ir faktinį pagrindą kreiptis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.

4.4. Pareiškėjas skunde įrodinėja, kad UAB „Civitta“ intelektinės veiklos rezultatais pasinaudojo anksčiau negu buvo baigta rengta UAB „Civitta“ studija, tačiau tai, kad pareiškėjas dirbo ekspertu rengiant studiją, tai nereiškia, jog jam priklauso minėtos studijos intelektinės veiklos rezultatai. Tai, kad pareiškėjas iki ir po UAB „Civitta“ studijos naudojosi intelektinės veiklos rezultatais savęs viešinimo, propagavimo, savo idėjų sklaidos tikslais, nekeičia vertinimo, kad tokia veikla jam suteikė nematerialinę naudą, nes jis pasinaudojo intelektinės veiklos rezultatais, už kuriuos mokėti jam nereikėjo. Tie rezultatai buvo panaudoti politinei programai, idėjoms propaguoti 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų politinėje kampanijoje, todėl yra laikytini politinės kampanijos išlaidomis pagal PKFFKĮ.

4.5. Pareiškėjas skunde patvirtina, kad J. L. teikė paslaugas 2019 m. rinkimų kampanijos tikslais redaguojant žurnalą. Tarp pareiškėjo paaiškinimų ir J. L. paaiškinimų yra akivaizdus neatitikimas. Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad likusi dalis už minėto žurnalo redagavimą buvo apmokėta juridinių asmenų lėšomis – viešųjų įstaigų „Azzara“ (2 100 Eur) ir J. M. fondo (1 000 Eur) lėšomis, kuriomis buvo finansuota pareiškėjo politinė kampanija. Apmokėta suma laikytina nepiniginėmis aukomis (viešųjų įstaigų „Azzara“ (2 100 Eur) ir J. M. fondo (1 000 Eur) pareiškėjo politinei kampanijai finansuoti.

4.6. Nustatyta, kad LLS (liberalai) inicijavo 2018 m. liepos 5 d. renginį, kvietė asmenis atvykti į renginį, siekė užregistruoti rekordą, dalyvavo savo inicijuotame renginyje, tačiau atsisako pripažinti šiame renginyje panaudoto „Vyčio“ stendo (dėlionės) pagaminimo bei mažesnių ,,Vyčio“ dėlionių vaikams ir suaugusiems dalinimo išlaidas, tokiu būdų išvengiant prievolės apmokėti už renginio organizavimo išlaidas ir jas atvaizduoti partijos apskaitoje, kas yra laikoma Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo, partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu. Pareiškėjas yra susijęs su VšĮ „Azzara“, nes yra buvęs LLS (liberalai) vadovas ir VšĮ „Azzara“ vadovas, o pareiškėjo buvusi sutuoktinė A. Z. taip pat vadovavo VšĮ „Azzara“ 2019–2020 m., t. y. tyrimo atlikimo laikotarpiu. Politines partijas draudžiama finansuoti Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nenumatytomis lėšomis, t. y. ir juridinių asmenų aukomis. Šiuo atveju LLS (liberalai) neturėjo teisės priimti ir naudoti juridinio asmens VšĮ „Azzara“ užsakytų, apmokėtų ir partijai perduotų gaminių, nes tai laikoma neteisėtu partijos finansavimu, kuris yra draudžiamas.

4.7. Sprendimo argumentai yra išdėstyti Išvadoje, jie yra pagrįsti teisės aktų normomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nurodytus reikalavimus.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Sprendimą.

6. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas visų pirma vadovavosi Įstatymo 12¹ straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis ir nurodė, kad aptartos Įstatymo 12¹ straipsnio nuostatos apibrėžia procedūrinius terminus – įstatymų leidėjo VRK nustatytus terminus atitinkamiems veiksmams atlikti. Teismas pažymėjo, kad minėti procedūriniai terminai išskirtinai reguliuoja VRK vidinę veiklą. Atkreipė dėmesį, kad nors nurodyti terminai ir nėra tiesiogiai siejami su subjektų pažeistų materialiųjų subjektinių teisių gynyba, tačiau įstatyme nurodytų tokių terminų paskirtis – užtikrinti pažeistos materialiosios subjektinės teisės gynimo ne teismo tvarka operatyvumą ir efektyvumą. Tokia procedūrinių terminų paskirtis apibūdintina kaip skatinanti ir drausminanti teisinių santykių subjektą, kuriam šie terminai nustatyti, kad subjektinėms teisėms įgyvendinti nustatyta procedūra nebūtų vilkinama, o būtų tikslingai vykdoma. Priešingu atveju, tokių terminų nustatymas įstatyme neturėtų jokios teisinės prasmės.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog VRK Sprendimą, priimdama po 2 metų ir 6 mėn., terminą tokiam sprendimui priimti praleido ypač ženkliai. Pasisakydamas dėl Įstatymo 12¹ straipsnio aktualumo, teismas nurodė, kad nors VRK tyrimą pradėjo ne pagal trečiojo asmens skundą ar prašymą, tačiau objektyvų pagrindą pradėti tyrimą VRK turėjo – pradėtas publikacijos pagrindu ir šis pagrindas, teismo vertinimu, yra adekvatus įstatyme nurodytam prašymui, skundui. Priešingu atveju, t. y. minėtą teisės normą aiškinant taip, kaip ją aiškina atsakovas, susidarytų ydinga teisinė situacija, kad VRK, atlikdama tyrimą skundo ar prašymo pagrindu, būtų ribojama įstatyme numatytų terminų, o kitu pagrindu inicijuotiems tyrimams jokie terminai negaliotų. Įstatymo 12¹ straipsnyje nurodytos formuluotės „pranešimas, skundas ar prašymas“ bendrąja prasme reiškia bet kokį objektyvų pagrindą, iš kurio turinio būtų galima daryti prielaidas dėl politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo pažeidimų. Taigi, teismas apibendrino, kad Įstatymo 12¹ straipsnis reglamentuoja VRK atliekamo tyrimo terminus, kurie taikomi visiems tyrimams, pradėtiems bet kuriuo objektyviu pagrindu, todėl atsakovas neteisus teigdamas, kad neturėjo pareigos vadovautis Įstatymo 12¹ straipsnio nuostatomis, nes tyrimą pradėjo publikacijos pagrindu.

9. Teismas nustatė, kad VRK pareiškėjo atžvilgiu 2020 m. kovo 10 d. pradėtas tyrimas 2020 m. birželio 3 d. buvo pratęstas šešiems mėnesiams ir turėjo būti baigtas iki 2020 m. gruodžio 10 d., tačiau tyrimas buvo baigtas 2022 m. rugsėjo 6 d. (priėmus Sprendimą), t. y. ypač ženkliai praleidus Įstatymo 12¹ straipsnyje nurodytą maksimalų terminą, t. y. maksimalų terminą viršijant beveik 2 metus.

10. Teismas aiškino, kad įstatymų leidėjęs Įstatymo 12¹ straipsnyje yra nustatęs VRK pareigų vykdymo terminus, kuriuos susiejo su teisinių santykių apibrėžtumu, šalių teisių ir pareigų atsiradimo momento nuspėjamumu, teisėtų lūkesčių užtikrintumu ir pan. (terminų tikslas, esmė). Teismas pažymėjo, kad nors Įstatymo nuostatos tiesiogiai ir nereglamentuoja byloje nagrinėjamo atsakovo padaryto procedūrinio pažeidimo pasekmių, tačiau, šiuo atveju, ne ką mažiau yra reikšminga vertinti ir tai, kokios priežastys (pobūdis ir pan.) lėmė termino tyrimui atlikti praleidimą ir, ar tokio dydžio terminas, koks nustatytas byloje (beveik du metai), objektyviai vertinant, atitinka protingumo standartą net ir nesant įstatyme nustatytoms tokio pažeidimo pasekmėms.

11. Vertindamas atsakovo atsiliepime nurodytas priežastis, lėmusias ypač ilgą atliekamo tyrimo eigą, teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas atsiliepime itin abstrakčiai apibūdino šių priežasčių pobūdį (tyrimas ypač didelės apimties ir sudėtingas; dalis asmenų nepateikė prašomos informacijos ir dokumentų; negavus duomenų, informacijos buvo ieškoma viešuosiuose šaltiniuose; vėliau informaciją buvo prašoma pateikti pakartotinai) ir nurodytų priežasčių jokiais įrodymais neįrodinėjo. Atsakovui, šiuo aspektu, nepateikus svarių įrodymų, teismas įvertino, kad pareiškėjo ir partijos atžvilgiu atliktas tyrimas užtruko nepateisinamai ilgą laiką, vertinant nuo tyrimo pradžios iki Sprendimo priėmimo (2 m. ir 6 mėn.) ir toks ilgas terminas neatitiko protingumo standartų. Teismas įvertino, kad tokia faktinė situacija leidžia teigti, jog dėl šios priežasties (per ilgas nagrinėjimo terminas) buvo pažeistas pareiškėjo interesas, kuris, be kita ko, apėmė ne tik pareiškėjo teisėtus lūkesčius, bet ir teisinių santykių stabilumą. Teismas akcentavo, kad nors Įstatymo nuostatos tiesiogiai ir nereglamentuoja byloje nagrinėjamo atsakovo padaryto procedūrinio pažeidimo pasekmių, tačiau, kaip ir kiekvienuose teisiniuose santykiuose, taip ir šiuo atveju, yra svarbus viešojo administravimo subjekto (VRK) ir individualaus (pareiškėjo) intereso suderinimas bei teisingos pusiausvyros užtikrinimo būtinumas, kuris nagrinėjamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios situacijos aplinkybes. Įstatymų leidėjas Įstatymo 12¹ straipsnyje aiškiai įtvirtino maksimalius terminus (9 mėnesiai) tyrimui atlikti. Atsakovas, tyrimą atlikdamas pareiškėjo ir partijos atžvilgiu, Įstatymo 12¹ straipsnyje nurodytą maksimalų terminą viršijo ypač ženkliai – beveik 2 metus, taip stipriai uždelsto termino turinio tinkamai nepagrindė, todėl teismas nusprendė, kad tokio ilgio terminas, objektyviai vertinant, buvo neproporcingai per ilgas, dėl ko neatitiko protingumo standarto.

12. Įvertinęs šalių argumentus, byloje nustatytas aplinkybes, teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad jo ir partijos atžvilgiu atliktas tyrimas pažeidus Įstatymo 12¹ straipsnyje įtvirtintą maksimalų terminą tokiam tyrimui atlikti. Šį pažeidimą įrodyti priešingai (pagrįsti itin ilgą tyrimo terminą) pareigą byloje turėjo atsakovas, tačiau atsakovui priešingai neįrodžius, o tyrimo terminą pripažinus ženkliai per ilgu, teismas padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas panaikinti VRK priimtą Sprendimą dėl procedūrinio pažeidimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokia išvada priimta įvertinus šios bylos individualias aplinkybes.

13. Teismas, Sprendimą panaikinęs dėl esminio procesinio pažeidimo, kitų aplinkybių tyrimo neatliko.

III.

14. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 12¹ straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bylose dėl aiškinimo, jog procedūrinių terminų pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui, ir neatleidžia viešojo administravimo subjekto nuo pareigos priimti administracinį sprendimą, netinkamai vertino įrodymus, ir dėl šių padarytų pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas laiko, kad terminai tyrimui atlikti yra instrukcinio pobūdžio, o ne naikinamieji. Tyrimo terminų praleidimas neatleidžia institucijos nuo pareigos priimti sprendimą. Ilgas tyrimo terminas jokių neigiamų pasekmių suinteresuotiems asmenims nesukėlė, jie turėjo teisę skųsti VRK neveikimą, tačiau šia teise nepasinaudojo.

16. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad stipriai uždelsto tyrimo terminio turinio tinkamai nepagrindė, o tik abstrakčiai apibūdino šių priežasčių pobūdį ir jų jokiais įrodymais neįrodinėjo. Teigia, kad VRK, priimdama Sprendimą, tinkamai taikė Įstatymą, PKFFKĮ, nustatė visas Sprendimui priimti reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą, motyvuotą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Pareiškėjas teigia, kad Sprendimui priimti buvo suėjęs naikinamasis senaties terminas, kuris pripažintinas savarankišku pagrindu panaikinti Sprendimą, o naikinamasis terminas pratęstas negali būti. Procedūriniai individualaus administracinio akto priėmimo pažeidimai taip pat gali turėti įtakos asmens teisės į gynybą tinkamam įgyvendinimui, todėl individualūs administraciniai aktai, turintys minėtų procedūrinio pobūdžio trūkumų, yra naikintini.

19. Pareiškėjo teigimu, įstatymų leidėjas Įstatymo 12¹ straipsnyje yra nustatęs VRK pareigų vykdymo terminus, kuriuos susiejo su teisinių santykių apibrėžtumu, šalių teisių ir pareigų momento nuspėjamumu, teisėtų lūkesčių užtikrinimu (terminų tikslas, esmė). Įstatymo nuostatos tiesiogiai nereglamentuoja byloje nagrinėjamo atsakovo padaryto procedūrinio pažeidimo pasekmių, tačiau šiuo atveju taip pat reikšminga vertinti ir tai, kokios priežastys (pobūdis ir pan.) lėmė termino tyrimui atlikti praleidimą ir, ar tokio dydžio terminas, koks nustatytas byloje (beveik du metai), objektyviai vertinant, atitinka protingumo standartą net ir nesant įstatyme nustatytoms tokio pažeidimo pasekmėms.

20. Pareiškėjas nurodo, kad VRK abstrakčiai apibūdino priežastis, nulėmusias ypač ilgą tyrimo eigą ir pažymi, jog pats tyrimo atlikimas ir yra reikiamų duomenų rinkimas, o tyrimas nėra tokios didelės apimties, kad būtų pateisintas termino viršijimas net dvejus metus. Taigi, pareiškėjas apibendrina, kad tyrimo terminą pripažinus ženkliai per ilgu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, jog yra teisinis pagrindas panaikinti Sprendimą dėl procedūrinio pažeidimo.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju iš Išvados ir Sprendimo nėra aišku, kokius konkrečius veiksmus atliko pareiškėjas, o kokius trečiasis suinteresuotas asmuo. Sprendime pateiktos bendros išvados, kurios yra nekonkrečios, iš jų neįmanoma atskirti, kokie asmenys, kokius veiksmus atliko. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad tyrimo terminą pripažinus ženkliai per ilgu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, jog yra teisinis pagrindas panaikinti Sprendimą dėl procedūrinio pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Sprendimą.

25. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ir partijos atžvilgiu atliktas tyrimas pažeidus Įstatymo 12¹ straipsnyje įtvirtintą maksimalų terminą tokiam tyrimui atlikti. Teismas nurodė, kad pažeidimą įrodyti priešingai (pagrįsti itin ilgą tyrimo terminą) pareigą byloje turėjo atsakovas, tačiau atsakovui priešingai neįrodžius, o tyrimo terminą pripažinus ženkliai per ilgu, yra teisinis pagrindas panaikinti VRK priimtą Sprendimą dėl procedūrinio pažeidimo.

26. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos ir netinkamai vertino įrodymus.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Byloje nustatyta, kad VRK tyrimą pradėjo 2020 m. kovo 10 d., galiojant Įstatymo 12¹ straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) nuostatoms. Pagal Įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalį pranešimas, skundas ar prašymas dėl politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo pažeidimų (toliau – pranešimas) Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateiktas raštu per trejus metus nuo galimų pažeidimų atsiradimo dienos. Pagal Įstatymo 12¹ straipsnio 2 dalį VRK pranešimą išnagrinėja ir sprendimą priima per 3 mėnesius nuo pranešimo VRK gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuojamas per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Pagal Įstatymo 12¹ straipsnio 3 dalį dėl pranešime nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio VRK sprendimu šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pranešimo išnagrinėjimo terminas gali būti pratęsiamas iki 6 mėnesių. Apie pranešimo nagrinėjimo termino pratęsimą pranešimą pateikęs asmuo informuojamas raštu. Nagrinėjamu atveju VRK tyrimą pradėjo 2020 m. kovo 10 d., o baigė 2022 m. rugsėjo 6 d., priimdama Sprendimą.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai)). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

30. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

31. Pažymėtina, kad teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek byloje nagrinėjami santykiai yra tapatūs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019). Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

32. Nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-352-629/2024, kurioje teisėjų kolegija konstatavo, kad Įstatymo 12¹ straipsnyje nustatytas terminas yra instrukcinio pobūdžio, o ne naikinamasis, todėl jo praleidimas nedaro Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. Sp-76 „Dėl A. Z. ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politinės kampanijos bei politinės partijos veiklos finansavimo juridinių asmenų lėšomis“ negaliojančiu. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisykle, suformuotoje iš esmės analogiškoje byloje, todėl darytina išvada, kad ir nagrinėjamu atveju Įstatymo 12¹ straipsnyje nustatyto termino praleidimas nedaro Sprendimo negaliojančiu.

33. Byloje nustatyta, kad VRK, grįsdama ilgą tyrimo trukmę, nurodė, jog tokią tyrimo trukmę nulėmė objektyvios aplinkybės, nes tyrimas buvo ypač didelės apimties, sudėtingas, nebuvo laiku gauta reikalinga informacija bei dokumentai, o, negavus prašytos informacijos, VRK ieškojo jos viešuose šaltiniuose. VRK pabrėžė, kad paskutinė tyrimui reikalinga informacija buvo reikalauta 2022 m. birželio 23 d., Išvada buvo parašyta ir įregistruota 2022 m. liepos 25 d., tačiau A. Z. dėl atostogų 2022 m. liepos 26 d. pateikė prašymą atidėti 2022 m. rugpjūčio 11 d. suplanuotą VRK posėdį vėlesniam laikui.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi tyrimo apimtį ir sudėtingumą, medžiagos kiekį (Išvadą sudaro 93 puslapiai), atsakovo elgesį (atsakovas nuosekliai kreipėsi tiek į pareiškėją, tiek į kitas įstaigas ir institucijas, siekdamas gauti tyrimui būtiną informaciją), pareiškėjo elgesį (pareiškėjas nepateikė visų atsakovo prašomų duomenų) sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog atsakovas sąmoningai vilkino tyrimo eigą ar elgėsi nepagrįstai neoperatyviai. Nagrinėjamu atveju VRK tyrimo trukmę lėmė objektyviai pateisinamos aplinkybės. Analogiškas nagrinėjamai bylai nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas atliktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-352-629/2024.

35. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija negali sutikti su teisiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra teisinis pagrindas panaikinti VRK priimtą Sprendimą dėl procedūrinio pažeidimo. Byloje teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.