- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- 1-947-1203/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22316-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Ročys
- Kaltinamasis
- G. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. Ž. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:
1.1. jis 2023 m. birželio 18 d., apie 21.40 val., Kauno gatvėje, ties pastatu Nr. 61, Ukmergėje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems, <...>.“, vairavo motociklą „Honda FES 125“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 22 val. 03 min. alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,94 promilių etilo alkoholio koncentracija.
2. Šiais savo veiksmais G. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
3. Kaltinamasis G. Ž. teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir gailisi. Jis parodė, kad jo parodymai yra tokie patys, kokie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu. G. Ž. nusipirko motociklą už 100 Eur iš draugo. Kirto pagrindinį kelią, užvažiavo ant kelkraščio. Motociklas buvo techniškai netvarkingas. G. Ž. buvo praradęs sąmonę kuriam laikui. Gydėsi. Šiuo metu jaučiasi gerai, nebesigydo. Motociklui nebuvo atlikta techninė apžiūra, neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Ketina dirbti vairuotoju. Vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas, kadangi kartais reikia nuvežti šeimos narius į gydymo įstaigas, reikia atsivežti geriamąjį vandenį namo, kadangi jo gyvenvietėje nėra geriamojo vandens. Prašo taikyti laidavimą be užstato. Jo santykiai su mama yra geri.
4. Kadangi baudžiamoji byla buvo perduota teismui pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o kaltinamasis G. Ž.savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, paaiškino, kad sutinka būti teisiamas tuoj pat, nenori, jog bylos nagrinėjimas būtų atidėtas vėlesniam laikui, todėl byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 426–432 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
6. Įtariamasis G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kuo yra įtariamas, jis supranta, dėl jam pareikšto įtarimo jis pilnai prisipažįsta. Jam jo teisės išaiškintos suprantamai, gynėjas jam nėra reikalingas, parodymus duoti sutinka laisva valia. Nepageidauja, kad būtų daromas jo apklauso vaizdo ir (ar) garso įrašas. Jis psichinėmis ligomis neserga, psichiatro įskaitoje nestovi. Gali pasakyti, kad motociklas „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, motociklą jis yra pirkęs 2023 m. birželio mėnesio pradžioje iš savo draugo R. S. už 100 eurų, žinojo, kad motociklas yra išregistruotas, žinojo, kad neturi draudimo, galvojo motociklą susiremontuoti ir užregistruoti, bet taip ir nespėjo. Kam dokumentaliai priklauso šis motociklas, jis tikrai nežino, negali nurodyti. Šio motociklo jokio dokumento neranda, gali būti, kad dokumentą bus pametęs, tačiau, jei ras, pateiks prie šios ikiteisminio tyrimo bylos. 2023 m. birželio 18 d. jis buvo pas draugą sode, pas kurį ir buvo jau prieš tai palikęs savo motociklą „Honda“. Pas draugą nuvažiavo autobusu, ten pas jį išgėrė alaus, jis gėrė 5 laipsnių stiprumo alų, išgėrė gal 5–6 skardines po 0,5 l talpos, apgirto. Tada sugalvojo pravažiuoti savo motociklu, nes su juo dar ir nebuvo labai važiavęs po nusipirkimo, taip neblaiviam jam atrodė, kad nieko blogo nenutiks. Žino, kad esant neblaiviam negalima vairuoti transporto priemonės, bet tuo metu apie tai nepagalvojo, galvojo pavažiuos truputį ir viskas. Su motociklu važiavo link gaisrinės, nes jo draugas gyvena (duomenys neskelbtini), tada sankryžoje nesuveikė stabdžiai, neišėmė posūkio ir nuvažiavo tiesiai link autobusų stotelės, kažkur atsitrenkė, kur, net negali pasakyti, buvo kažkuriam laikui ir sąmonę praradęs. Kas iškvietė greitąją, jis nežino, sąmonę jis atgavo jau greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Šiuo metu skauda sumuštas vietas, bet nieko dėl šio įvykio kaltinti negali, tik pats save. Žino, kad apgadino ir savo transporto priemonę – motociklą, važiavo vienas, šalmo nedėvėjo. Vairuotojo pažymėjimą jis turi. Jis tikrai labai nuoširdžiai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, jaučia didžiulę gėdą dėl tokio savo poelgio prieš savo tėvus ir draugus, tikrai pasielgė neteisingai. Yra neteistas, todėl prašo šią ikiteisminio tyrimo bylą nutraukti už jį laiduojant kitam asmeniui. Alkoholiu tikrai nepiktnaudžiauja, jis yra dirbęs tolimųjų reisų vairuotoju, dirbo Europoje, Skandinavijoje, dabar buvo išėjęs paatostogauti ir štai padarė tokią nesąmonę, o jau planavo vėl grįžti į darbą tolimųjų reisų vairuotoju. Labai prašo atsižvelgiant į jo profesiją iš jo vairuotojo pažymėjimą paimti kiek įmanoma trumpesniam laikui, nes tai jo pagrindinis darbo įrankis, dabar be vairuotojo pažymėjimo negalės dirbti ir savo mėgstamo darbo, aišku, galėjo apie tai pagalvoti anksčiau, bet yra jaunas žmogus, turintis norą dirbti, suklydo, bet pažada ateityje naujų nusikalstamų veikų jokių nedaryti (b. l. 76–79).
7. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta D. Ž. parodė, kad jai jos teisė prieš savo sūnų G. Ž., kuriam šioje ikiteisminio tyrimo byloje yra pareikštas įtarimas, neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus išaiškinta suprantamai, parodymus duoti sutinka. Atsakomybė dėl melagingų parodymų davimo yra aiški. G. Ž. yra jos sūnus. 2023 m. birželio 18 d. buvo sekmadienis, G. apie 15 val. su kažkokiu baltu automobiliu išvyko pas draugus. Iš namų G. išvažiavo blaivus, kad jis ir šiaip mažai alkoholio vartoja. Žino, kad sekmadienį ji išvažiavo dirbti į naktinę pamainą. Pirmadienį grįžusi į namus ji pamatė, kad jos sūnaus nubrozdintas veidas ir ranka, todėl paklausė jo, kas jam nutiko. Tuomet G. ir pasakė, kad vakar buvo pas draugą, kur išgėrė alaus, o tada jis su pas draugą paliktu motociklu norėjo pravažiuoti, jo nesuvaldė ir griuvo, susižalojo griūdamas veidą ir ranką. Sūnus pasakė, kad dėl to, kad jis vairavo motociklą būdamas neblaiviu, jam iškelta baudžiamoji byla. Ji asmeniškai niekada nemanė, kad dėl sūnaus turės tokių rūpesčių, niekada nemanė, kad G. gali pakliūti į tokią situaciją. Dabar jau po visko ji mato, kaip G. jaudinasi dėl tokio savo poelgio, kokia jam yra gėda dėl to, graužia save jis dėl tokio savo neatsakingo elgesio. Ji G. gali apibūdinti tik gerai, jis nuoširdus, rūpestingas, kai ji labai sunkiai sirgo, tai jis atsiprašė iš darbo mėnesiui laiko ir ja nuolat rūpinosi, ją slaugė, rėmė ją finansiškai, G. tikrai yra nuostabiausias sūnus, koks begali būti. G. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, dabar buvo išėjęs tokių kaip ir atostogų, kad pailsėtų ir štai nutiko toks įvykis, jis dabar negalės grįžti į darbą, o jau buvo planavęs vėl pradėti dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. G. jų šeimoje vienintelis asmuo, kuris turėjo vairuotojo pažymėjimą, tas jų šeimai buvo tikrai labai svarbu, nes jos visą geriamą vandenį gėrimui, maisto ruošai perka, jis vienintelis to vandens joms ir pristatydavo savo automobiliu, jis vienintelis esant reikalui nuveždavo ten, kur reikia, dabar jo teisių praradimas tikrai sukelia labai daug sunkumų jų šeimai, todėl labai prašo pasigailėti ir jos sūnui skirti kiek įmanoma trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, nes griūna jauno žmogaus gyvenimas, jį šis neatsakingas žingsnis labai paveikė, mato, kaip jis graužiasi dėl to, dreba jam net visas kūnas, kaip išgyvena, jam tai tikrai bus didžiulė gyvenimo pamoka, jis tikrai, yra įsitikinusi, kad niekada taip neatsakingai nebepasielgs ir naujų nusikalstamų veikų ateityje jokių nedarys. Prašo jos sūnų atleisti šį kartą nuo baudžiamosios atsakomybės, sutiktų ir galėtų ji už jį laiduoti, nes pati nėra nei teista, nei bausta administracine tvarka (b. l. 61–64).
8. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. S. parodė, kad jam pareiga sakyti tiesą yra suprantama, atsakomybė už melagingų parodymų davimą aiški. Jis G. Ž. pažįsta jau ganėtinai seniai, nuo mokyklos laikų, jie draugai. Gali pasakyti, kad jis turėjo motociklą „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pagal pirkimo sutartį buvo nusipirkęs 2019 m. gegužės 14 d. iš G. P.. Šio motociklo jis savo vardu neperregistravo, motociklas kelis metus stovėjo pas jį sode nenaudojamas. 2023 m. birželio 3 d. šį motociklą „Honda“ iš jo nupirko jo draugas G. Ž., kuris sakė, kad motociklą susiremontuos, prikels naujam gyvenimui. Šį motociklą jis G. pardavė už 100 eurų. Kai jis pardavė šį motociklą G., tai G. žinojo, kad motociklas yra išregistruotas, techniškai netvarkingas, nedraustas. Gali pasakyti, kad motociklo dokumentų jis neturi, jų neperdavė ir G., jam atrodo, kad jis dokumentus yra pametęs, sutartis prie dokumentų dar padėtas rado. Vakar G. buvo pas jį sode, G. ir tą motorolerį dar buvo palikęs pas jį sode, motociklo vis nepasiėmė, G. gėrė alų, nežino, gal kokias 5 skardines nestipraus alaus G. išgėrė, jis gurkšnojo vieną ir tą pačią skardinę, nes sode pjovė žolę. Pjaudamas žolę jau pavakaryje jis negirdėjo, kada G. iš jo išvažiavo, jis G. pasigedo apie 22 val. tik, mėgino G. skambinti, G. iš karto jam neatsiliepė. Grįžęs į kiemą tada, kai pasigedo G., pamatė, kad nėra ir motociklo. Paskui po ligoninės jam G. vakare perskambino, pasakė, kad su motociklu padarė eismo įvykį, kad nesuveikė stabdžiai ir kad nežymiai susižalojo. Nežino, kodėl G. taip neatsakingai pasielgė, sunku kažką ir paaiškinti. G. jis galėtų apibūdinti kaip ramaus būdo vaikiną, kuris draugiškas, paslaugus, alkoholiu tikrai nepiktnaudžiauja, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, kiek žino, jau ir dabar pailsėjęs planavo vėl pradėti dirbti tolimųjų reisų vairuotoju ir štai čia toks įvykis. Mato, kad G. dabar tikrai labai nuoširdžiai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, supranta, kad negalėjo vairuoti būdamas neblaivus, jis net nepagalvojo pjaudamas žolę, kad G. galėtų važiuoti motociklu, nes apie tai G. nekalbėjo. Mano, kad G. ši padaryta nusikalstama veika bus tikrai didžiulė pamoka gyvenime ir G. daugiau jokių nusikalstamų naujų veikų nedarys. Prie apklausos prideda dvi pirkimo–pardavimo sutartis (b. l. 53–56).
9. 2023 m. birželio 19 d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Justo Armacko tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai buvo prie asmens, kaip paaiškėjo vėliau, G. Ž., kuris gulėjo ant žemės šalia motociklo. Taip pat Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai paaiškino, kad išgirdo triukšmą ir išėjus į lauką pastebėjo nuo motociklo nugriuvusį asmenį, kuris buvo be šalmo ir iškart iškvietė pagalbą. Daugiau asmenų įvykio vietoje jie nematė. Priėjus prie vairuotojo ir bendraujant su juo, pasiteiravus, ar asmuo nevartojo alkoholio, G. Ž. paaiškino, kad prieš valandą gėrė alaus ir važiavo namo, tačiau sankryžoje nesuveikė motorolerio stabdžiai, dėl ko jis nuvažiavo tiesiai ir vertėsi, važiavo vienas. Vėliau alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKJ-0074, patikros sertifikato Nr. 1936938, 21.47 val. patikrinus vairuotojo girtumą, pirmu pūtimu buvo nustatytas vidutinis 2,06 promilės girtumo laipsnis, dėl ko vėliau, 22 val. 03 min., G. Ž. buvo atliktas antrasis neblaivumo nustatymo testas ir buvo nustatytas vidutinis 1,94 promilės girtumo laipsnis. Vėliau per Vilniaus apskrities VPK OVS budėtoją buvo iškviestas tralas, kuris motorolerį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežė į automobilių saugojimo aikštelę adresu Ukmergė, Pramonės g. 7. Iš įvykio vietos G. Ž. buvo pristatytas Greitosios medicinos pagalbos brigados 0815 į Ukmergės priėmimo skyrių apžiūrai, po kurios buvo paleistas. Dėl G. Ž. veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmeniui įteikus šaukimą su pareigų išaiškinimu asmuo buvo paleistas. G. Ž. su padarytu pažeidimu sutiko, procesiniuose dokumentuose pasirašė. Įvykis užfiksuotas tarnybinio automobilio V7034 įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis bei „Body“ kamera (b. l. 20–21).
10. 2023 m. birželio 22 d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Linos Šereivienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog įvykio vietoje policijos pareigūnai filmavo nešiojamomis „Body“ kameromis, todėl tikslinga tyrėjo Justo Armacko „Body“ kameros vaizdo įrašą pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos, nes jame yra užfiksuota tyrimui reikšminga informacija (b. l. 45–47).
11. 2023 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, t. y. Ukmergėje esanti Kauno g. ir Mirabalio g. sankryža, kur Kauno g. dešinėje pusėje, važiuojamosios dalies kelkraštyje, matomos vėžės, už kurių toliau, apie 7 metrų atstumu ant žolės, matomas gulintis motoroleris, baltos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia motorolerio matomos motorolerio apdailos plastikinės nuolaužas. Apžiūrint motorolerį, jo užvedimo spynelėje ir aplink jį užvedimo raktelių nerasta. Taip pat matomas stipriai apgadintas motorolerio priekis bei šoninės apdailos detalės. Ant motorolerio kėbulo matoma lentelė, kurioje matomas transporto priemonės VIN kodas. Apžiūrint įvykio vietą ir motorolerį daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ir detalių nerasta ir nepastebėta. Iš įvykio vietos motoroleris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas ir uždarytas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Ukmergėje, Pramonės g. 7 (b. l. 8–17).
12. 2023 m. birželio 18 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad G. Ž. nurodžius, jog alkoholį vartojo prieš valandą, gėrė alaus, alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKJ-0074, patikros sertifikato Nr. 1936938, pirmu tikrinimu 21.47 val. nustatytas 2,06 promilės neblaivumas, antru tikrinimu 22.03 val. nustatytas 1,94 promilės neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais G. Ž. sutiko (b. l. 22–25).
13. 2023 m. birželio 18 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad mopedas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (yra matomų sugadinimų), nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Ukmergėje, Parko g. 7 (b. l. 26–27).
14. 2023 m. birželio 19 d. Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal valstybinį numerį išraše nurodyta, kad transporto priemonė „Honda FES 125“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra motociklas, kurio valdytoju–savininku įregistruotas G. P. (b. l. 18).
15. 2019 m. gegužės 14 d. sudarytoje transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjas R. S. perka transporto priemonę „Honda FES 125“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 500 eurų iš G. P. (b. l. 57).
16. 2023 m. birželio 3 d. sudarytoje transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjas G. Ž. perka „Honda FES 125“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 100 eurų iš R. S. (b. l. 58).
17. 2023 m. birželio 19 d. Ieškomų kelių transporto priemonių paieškos registro duomenimis, transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra paieškoma (b. l. 32–33).
18. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, motorolerio „HONDA FES 125 Pantheon“ vidutinė kaina Lietuvoje 2003 m. birželio mėnesį su PVM yra 810 Eur (b. l. 19).
19. 2023 m. birželio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūno „Body“ kameros vaizdo įrašas „PSS-20230618-214400UTC+300“, kuriame matyti, kad policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į įvykio vietą. Kaip yra žinoma, filmuojama pareigūno Justo Armacko dėvima kamera. Kelkraštyje matyti ant šono nugriuvęs motociklas, šalia jo guli, kaip dabar jau yra žinoma, G. Ž., prie jo sustoję du vyrai, trečias palinkęs prie G. Ž., suteikia jam pagalbą, prašo, kad jis pagulėtų, kol atvyks greitoji. Vyrai iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnui R. Lobinui paaiškina, kad vaikinas važiavęs vienas, matyt, nesuvaldė motociklo, sako, kad jie išgirdo garsą „bum“ ir pamatė jau gulintį asmenį. Atvyksta daugiau pareigūnų. Vienam iš pareigūnų paklausus, asmuo, vairavęs motociklą ir gulintis ant žemės šalia motociklo, prisistato G. Ž.. Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos darbuotojai pareigūnui sako, kad jie nieko nematė, tik išgirdo garsą. G. Ž. pokalbio metu su vienu iš pareigūnų pripažįsta vartojęs alkoholį – alų. G. Ž. nurodo važiavęs iš sodų. Pareigūnui paklausus, ar nieks nenutrenkė, G. Ž. atsako, kad ne. Pareigūnas J. Armackas prieina prie tarnybinio automobilio, paima alkotesterį ir su juo grįžta prie G. Ž., kuriam pirmu pūtimu nustatytas 2,06 promilių neblaivumas. G. Ž. atsisėda ant žemės. Matyti, kad eismo įvykį G. Ž. su motociklu padarė netoli Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Pareigūnai tarpusavyje kalbasi, kad vairuotojas neblaivus, kad niekur nieko neapgadino. Pareigūnas fotografuoja įvykio vietą. Matyti, kad į įvykio vietą atvyko Greitosios medicinos pagalbos automobilis. Gydytoja apžiūri vairuotoją G. Ž., jis guldomas ant neštuvų. Pareigūnas per raciją praneša, kad pirmu pūtimu vairuotojui nustatytas 2,06 promilių girtumas ir kad Ukmergės brigada 0815 veš vairuotoją apžiūrai į priimamąjį. G. Ž., paklaustas pareigūnų, nurodo savo gimimo datą, gyvenamąją vietą. Matyti, kad ant žemės gulintis motociklas yra aplaužytas, šalia jo mėtosi kelios detalės. Į įvykio vietą kviečiamas tralas. Pareigūnas nurodo, kad mopedas registruotas ne G. Ž. vardu. Pareigūnai apžiūri motociklą. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje G. Ž. nurodo, kad vairuotojo pažymėjimą turi, kam priklauso mopedas, jis nežino, kad nieko daugiau negali komentuoti, nes nepamena. G. Ž. antrą kartą duodama papūsti į alkotesterį, nustatomas 1,94 promilių neblaivumas. G. Ž. išvežamas į priimamąjį greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 48–50).
20. 2023 m. birželio 19 d. vairuotojų registro duomenimis, G. Ž. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki 2029 m. balandžio 9 d. (b. l. 97).
Įrodymai dėl nusikalstamos veikos ir jos vertinimas
Motyvuojamoji dalis
21. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
22. Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad G. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
23. G. Ž. 2023 m. birželio 18 d., apie 21.40 val., vairavo motorinę transporto priemonę – motociklą „Honda FES 125“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
23.1. G. Ž. teisiamajame posėdyje pripažino, kad vairavo šį motociklą (2023 m. liepos 5 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 17 min. 52 sek.).
23.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. S. parodė, kad G. buvo pas jį sode, G. ir tą motorolerį dar buvo palikęs pas jį sode, motociklo vis nepasiėmė, G. gėrė alų, nežino, gal kokias 5 skardines nestipraus alaus G. išgėrė, jis gurkšnojo vieną ir tą pačią skardinę, nes sode pjovė žolę. Pjaudamas žolę jau pavakaryje jis negirdėjo, kada G. iš jo išvažiavo, jis G. pasigedo apie 22 val. tik, mėgino G. skambinti, G. iš karto jam neatsiliepė. Grįžęs į kiemą tada, kai pasigedo G., pamatė, kad nėra ir motociklo. Paskui po ligoninės jam G. vakare perskambino, pasakė, kad su motociklu padarė eismo įvykį, kad nesuveikė stabdžiai ir kad nežymiai susižalojo (b. l. 53–54).
23.3. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta D. Ž. parodė, kad, pirmadienį grįžusi į namus, ji pamatė, kad jos sūnaus nubrozdintas veidas ir ranka, todėl paklausė jo, kas jam nutiko. Tuomet G. ir pasakė, kad vakar buvo pas draugą, kur išgėrė alaus, o tada jis su pas draugą paliktu motociklu norėjo pravažiuoti, jo nesuvaldė ir griuvo, susižalojo griūdamas veidą ir ranką (b. l. 61).
23.4. Kelių transporto priemonės registracijos žurnalas pagal valstybinį numerį patvirtina, kad transporto priemonė, kurios valst. Nr. yra (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), markė „HONDA“, modelis „FES 125“, yra motociklas (dviratis motociklas) (b. l. 18).
24. G. Ž. vairavo minėtą motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 2023 m. birželio 18 d., 22 val. 03 min., alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,94 promilių etilo alkoholio koncentracija.
24.1. 2023 m. birželio 18 d., Neblaivumo nustatymo akte yra nurodyta, kad buvo patikrintas G. Ž. alkotesteriu, antrojo tikrinimo metu, 22 val. 03 min., buvo nustatytos 1,94 promilės (b. l. 22).
24.2. Tokie patys duomenys yra nurodyti ir dokumente apie patikrinimo rezultatus (b. l. 24).
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad kaltinamojo G. Ž. veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
26. BK 40 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
27. Teismui buvo pateiktas laiduotojos D. Ž. prašymas perduoti G. Ž. jos atsakomybei pagal laidavimą. Prašymas grindžiamas, be kita ko, tuo, kad ji žino, jog savo sūnui yra autoritetas, sugebės ir galės jam daryti teigiamą įtaką, jie visus sunkumus išsprendžia kartu, kadangi jos ir G. Ž. santykiai pagrįsti pasitikėjimu, nuoširdumu (b. l. 113).
28. G. Ž. teisiamojo posėdžio metu prašė taikyti laidavimą be užstato. Parodė, kad jo santykiai su mama yra geri (2023 m. liepos 5 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 22 min. 30 sek., 23 min. 40 sek.).
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 1,94 promilių alkoholio koncentracija. G. Ž. yra neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taigi jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Nors byloje yra duomenys, jog G. Ž. buvo teistas Prancūzijos Respublikoje 2021 m. sausio 4 d. sprendimu už su kelių eismo taisyklėmis susijusį pažeidimą (sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 21 d.), tačiau byloje nėra duomenų apie šio pažeidimo pobūdį, aplinkybes ir pan. Be to, savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (2023 m. liepos 5 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 24 min. 10 sek.). Taip pat žalos nebuvo padaryta.
Žemesnės instancijos teismas
30. Sprendžiant dėl G. Ž. asmenybės, kaip minėta, jis yra neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, administracine tvarka per pastaruosius trejus metus baustas vieną kartą už 2022 m. gruodžio 16 d. vairavimą motociklo, kuris nustatyta tvarka neįregistruotas, be valstybinių numerių, neatlikta jo valstybinė techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam paskirta bauda sumokėta (b. l. 93), neturi priklausomybės alkoholiui (b. l. 77), seniūno charakterizuojamas teigiamai (b. l. 118), buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 119). Proceso metu teismas įžvelgė kaltinamojo didelį gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Įvertinus ir kitų G. Ž. charakterizuojančių duomenų visumą teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad G. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
31. Bylos duomenimis, D. Ž., kuri prašė perduoti G. Ž. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra jo mama, su kuria jie kartu gyvena, neteista (b. l. 67), administracine tvarka nebausta (b. l. 65), darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 115), manoma, kad yra kaltinamajam autoritetas. Teismo vertinimu, D. Ž. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, tai, kad juos sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas bei ilgalaikis ryšys, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką G. Ž. elgesiui, t. y. yra verta teismo pasitikėjimo.
32. Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam G. Ž. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis G. Ž. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato nustatant 1 metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutraukiama (BK 40 straipsnio 1–4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – paskyrimo
33. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš kurių viena – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
34. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 metų iki 5 metų, o uždraudimo terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.
35. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr., pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).
36. Svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei. Baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
37. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymima, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.
38. Šioje byloje nustatyta, kad G. Ž. padarė pažeidimą, kuris priskiriamas patiems šiurkščiausiems ir pavojingiausiems KET pažeidimams, t. y. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (1,94 promilių – vidutinis girtumo laipsnis), tokiu būdu pažeisdamas KET 14 punkte numatytą reikalavimą. G. Ž. parodė, kad įsigydamas motociklą jis žinojo, jog motociklas yra išregistruotas, neapdraustas, ketino jį susiremontuoti ir užregistruoti, tačiau nespėjo (b. l. 76). G. Ž. važiavo be šalmo (b. l. 20, 77). Pats išvažiavimas į kelkraštį ir pievelę įvyko dėl to, kad sankryžoje nesuveikė motociklo stabdžiai, dėl ko jis nuvažiavo tiesiai ir vertėsi (b. l. 20). G. Ž. pripažino, kad motociklas buvo techniškai netvarkingas (2023 m. liepos 5 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 18 min. 42 sek.). Teismas neabejoja, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai, nors jais ir nebuvo sužaloti jokie asmenys ar padaryta kitokia turtinė žala kitiems asmenims, galėjo sukelti didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties G. Ž. sveikatai ar net gyvybei. Be kita ko, teismas įvertina ir tai, kad šiuo atveju buvo padarytas nesunkių kategorijai priskiriamas nusikaltimas, G. Ž. vairavo motociklą, o ne automobilį, kaltinamasis dėl jo visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. G. Ž. pats nukentėjo – griuvo (b. l. 20, 48), nusimušė dantį (b. l. 49) prarado sąmonę (b. l. 77, 2023 m. liepos 5 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 18 val. 30 min.), lankėsi Ukmergės priėmimo skyriuje (b. l. 20), jam buvo nubrozdinti veidas, ranka (b. l. 61). Be to, buvo apgadintas jam priklausantis motociklas (b. l. 8, 15). G. Ž. ketina dirbti tolimųjų reisų vairuotoju (b. l. 62). G. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas, kadangi kartais reikia nuvežti šeimos narius į gydymo įstaigas, reikia atsivežti geriamąjį vandenį namo, kadangi jo gyvenvietėje nėra geriamojo vandens (2023 m. liepos 5 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas: 24 min. 20 sek. – 24 min. 50 sek.).
39. Atsižvelgiant į tai, G. Ž. atžvilgiu taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas, nustatomas minimalus, t. y. 1 metai, įvertinus ir atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. birželio 19 d.
40. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels G. Ž. tam tikrų nepatogumų, tačiau pabrėžiama, kad, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai paprastai nėra laikomi pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar sutrumpinti jos terminą. Teismas pastebi, kad būtinybė vairuoti transporto priemones kaltinamajam buvo žinoma ir veikos padarymo metu, tačiau jo nesustabdė nuo nusikalstamos veikos padarymo – jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir rizikavo prarasti teisę vairuoti transporto priemones.
41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemonę – minimaliam galimam terminui (1 metams), šį terminą skaičiuojant nuo faktinio šios teisės sulaikymo, tai yra 2023 m. birželio 19 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018).
Dėl BK 72 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimo
42. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
43. Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. d.); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).
44. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu teismas vertina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
45. Šioje byloje yra formalios motociklo konfiskavimo sąlygos – G. Ž. jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė panaudojęs motociklą „Honda FES 125“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). G. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo (b. l. 76), tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad šis motociklas 2023 m. birželio 18 d. priklausė būtent jam, kadangi jis tuo metu jau buvo sudaręs pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau dar jos neįregistravęs VĮ „Regitra“ sistemoje. Iš motociklo pirkimo–pardavimo sutarčių yra matyti, kad G. P. 2019 m. gegužės 14 d. pardavė motociklą R. S. (b. l. 57), o R. S. 2023 m. birželio 3 d. pardavė G. Ž. (b. l. 58). Akivaizdu, kad šis kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis motociklas buvo anksčiau aptartos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, duomenų apie šios transporto priemonės paslėpimą, priklausymą tretiesiems asmenims baudžiamojoje byloje taip pat negauta.
46. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes sprendžiama, kad šiuo atveju egzistuoja visi pagrindai taikyti turto (motociklo „Honda FES 125“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliu, kuris nuosavybės teise priklauso kaltinamajam), konfiskavimą. Nors motociklas įvykio metu buvo apgadintas (b. l. 8, 15), tačiau byloje nėra duomenų, kad jis buvo apgadintas nepataisomai ar nebegalėtų atlikti savo funkcijų. Teismo vertinimu, ši paskirta poveikio priemonė yra proporcinga bei nepažeis teisingumo principo.
Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo
47. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6–ojo skyriaus prokurorės Jolitos Inčienės 2023 m. birželio 21 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. Ž. į motociklą „Honda FES 125“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), registruotą G. P. vardu (b. l. 18, 34–35, 39, 43), paliekamas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo dienos.
Dėl kardomųjų priemonių
48. G. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 80) – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.
Dėl daiktų
49. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (b. l. 47) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamas saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
50. G. Ž. vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke byloje (b. l. 49, 77, 84, vokas bylos pabaigoje), nuosprendžiui įsiteisėjus perduodamas VĮ „REGITRA“.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
51. Byloje pateikta 2023 m. liepos 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo G. Ž. (b. l. 120).
52. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.
53. Pažymima, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam G. Ž. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, paskirtas pripažinus būtinu jo gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą, kadangi byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka.
54. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, šiuo nuosprendžiu jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, į kaltinamojo finansinę padėtį (šiuo metu nedirba, ketina dirbti (b. l. 62), prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojos D. Ž. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą G. Ž. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, G. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vienerius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 19 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, G. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – motociklo „Honda FES 125“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliu – konfiskavimą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6–ojo skyriaus prokurorės Jolitos Inčienės 2023 m. birželio 21 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į G. Ž. motociklą „Honda FES 125“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (terminas iki 2023 m. rugsėjo 21 d.), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo dienos.
G. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, kuris yra voke (b. l. 47) – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
G. Ž. vairuotojo pažymėjimą, saugomą voke, esančiame baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Valstybės įmonei „REGITRA“.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.
Išaiškinti G. Ž., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.