Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. atstovės advokatės I. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. P. P. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės (toliau – ir Institucija) I. R. 2024 m. balandžio 19 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 75 straipsnio 3 dalį 40 Eur bauda už tai, kad jis 2024 m. sausio 14 d. suteikė žinomai melagingą informaciją apie būtinumą ginti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai, būtent: P. P., vaiko motinos O. Š. iš anksto telefonu informuotas apie dukros P. P. ligą, 2024 m. sausio 14 d., apie 11.21 val., atvyko į O. Š., gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), namo kiemą, reikalavo išnešti sergantį vaiką į lauką dėl pasimatymo su dukra P. P., o iš vaiko motinos pakartotinai gavęs informaciją apie vaiko ligą, apie 12.30 val. susitiko su socialine darbuotoja, iš kurios taip pat gavo patvirtinimą apie P. P. ligą, 12.54 val. telefonu 112 melagingai informavo policijos pareigūnus apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei pateikė skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai, melagingai prašydamas ginti mažametės dukros teises ir interesus, teigdamas, jog O. Š. nesirūpina dukros sveikata bei neteikia jam informacijos apie dukros ligą. 2024 m. sausio 24 d. įvertinus gautą informaciją iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro bei (duomenys neskelbtini) parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro, Radviliškio rajono policijos komisariato pateiktus duomenis, taip pat išklausius P. P. ir O. Š. paaiškinimus, Skyriuje atliktas vaiko – P. P. situacijos vertinimas ir vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Konstatuota, kad O. Š. tinkamai rūpinasi ir užtikrina dukros sveikatos priežiūrą.

2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, P. P. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams. Skundu prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą; panaikinti Institucijos 2024 m. balandžio 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; atlyginti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi patenkintas P. P. prašymas dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo ir atnaujintas praleistas terminas skundui dėl Institucijos 2024 m. balandžio 19 d. nutarimo paduoti. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutartimi P. P. skundas netenkintas, paliktas galioti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės 2024 m. balandžio 19 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat netenkintas P. P. prašymas dėl išlaidų teisinei pagalbai apmokėti priteisimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu P. P. atstovė advokatė I. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 28 d. sprendimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-185-766/2024; panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM 2024 m. balandžio 19 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti; priteisti P. P. iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visas bylinėjimosi išlaidas, pastarojo patirtas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

4.1. Skunde apeliantė nurodo nesutinkanti su apylinkės teismo nutartyje nurodytais motyvais, mano, kad jie yra nepagrįsti, P. P. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pažymi, kad P. P. Institucijai teikti 2023 m. lapkričio 14 d., 2023 m. lapkričio 20 d., 2023 m. lapkričio 29 d., 2023 m. gruodžio 15 d. pranešimai nėra ir negali būti susiję su nagrinėjamu klausimu ar su 2024 m. sausio 14 d. įvykiu. Atkreipia dėmesį, jog į bylą šie pranešimai net nebuvo pateikti ar analizuojami, taigi nebuvo jokio pagrindo tvirtinti, jog Institucija teisingai vertino jų pagrįstumą.

4.2. Pasak apeliantės, svarbu ir tai, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino P. P. kartu su 2024 m. rugpjūčio 28 d. prašymu į bylą teiktų papildomų įrodymų: Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 1 d. administracinio nusižengimo protokolo (bylos Nr. 81-ANR_P-1102-2024), surašyto O. Š., kuriame nurodyta, jog O. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje (mažamečių vaikų akivaizdoje, viešoje vietoje, vartojo necenzūrinius žodžius bei įžeidinėjo P. P.), ir jai yra paskirta 15 Eur bauda, kaltę O. Š. pripažįsta; 2024 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai skyriaus pasitarimo protokolo dėl atvejo vadybos proceso, kuriame pažymėta, jog atvejo vadyba P. P. atžvilgiu nutrauktina, kadangi „2024-07-22 buvo atliktas pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimas ir nustatyta, kad tėvas geba tinkamai rūpintis vaiku ir patenkinti visus jo poreikius. Mano, kad P. P. netikslinga taikyti atvejo vadybą ir teikti socialinės priežiūros šeimoms paslaugą, kadangi tėvas geba užtikrinti geriausius vaiko interesus savarankiškai“, be to, pažymėta, jog: „Specialistai nurodo, kad mama priima jai siūlomą pagalbą, tačiau moteris iki šiol nėra baigusi pozityvios tėvystės mokymų, nepaisant to, kad jai jau kyla sunkumų su vyresnės dukros elgesiu. Atvejo vadybininkė priminė, kad O. Š. atsisakė dalyvauti ir mediacijos procese, siekiant konstruktyviai spręsti kylančius konfliktus su vaiko tėvu, o savaime situacija neišsisprendžia. Mano, kad pagalbą teikiantys specialistai turėtų intensyviau dirbti su mama ir motyvuoti ją priimti siūlomą pagalbą. Pažymėjo, kad bendravimo tvarkos keitimo klausimą tėvai turėtų spręsti teisiniu keliu“; 2024 m. liepos 8 d. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos vaiko situacijos vertinimo anketos, iš kurios matyti, kad atsakovės atstovė nematė pagrindo O. Š. taikyti atsakomybės už necenzūrinių žodžių vartojimą ir konfliktavimą mažamečių vaikų akivaizdoje. Nors pateikti papildomi įrodymai ir nesusiję su 2024 m. sausio 14 d. įvykiu, tačiau jie charakterizuoja O. Š. kaip konfliktišką asmenybę, nesiekiančią konstruktyviai ir geranoriškai spręsti „vaiko klausimų“ su vaiko tėvu. Iš minėtų duomenų taip pat matyti, jog vienu atveju Institucija sprendžia, kad reikia nubausti P. P. administracine tvarka pagal ANK 75 straipsnio 3 dalį už melagingos informacijos pranešimą, nors jis tik siekia, kad būtų užtikrinta jo mažametės dukros (įvykio metu dukrai buvo 7 mėnesiai) teisę į sveikatą, tinkamą gydymą, aktyvius tėvų veiksmus, taip pat ir jo teisę gauti teisingą informaciją iš skyriumi gyvenančios vaiko motinos, bendradarbiauti su vaiko motina „vaiko klausimais“, o kitu atveju nusprendžia, jog atsakomybė už nuolatinius konfliktavimus ir necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje, mažamečių vaikų akivaizdoje, O. Š. neturėtų būti taikoma. Manytina, jog tokie Institucijos veiksmai nebuvo nei teisingi, nei teisėti, jie P. P. atžvilgiu buvo šališki, o minėti pranešimai iš tikrųjų galėjo būti pagrįsti.

4.3. Be to, apeliantės teigimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad P. P. teiginys, jog vaiko motina jam neteikia informacijos apie dukros sveikatos būklę, yra melagingas ir užtraukiantis administracinę atsakomybę pagal ANK 75 straipsnio 3 dalį. Iš šalių susirašinėjimo matyti, jog dukros motina P. P. nurodė melagingą informaciją, kad dukra serga gripu, neįvertino P. P. rūpesčio dėl dukters gyvybės, žinodama, jog pastarasis važiavo 200 kilometrų dėl pasimatymo su dukra, nebandė spręsti situacijos geranoriškai, nors galėjo P. P. parodyti vaiką, leisti nuvežti dukrą pas gydytojus, iškviesti greitąją pagalbą, kuri galbūt būtų patvirtinusi, jog vaiko gyvybei pavojus negresia, atsiųsti vaizdinę medžiagą, kurioje matytųsi, kaip jaučiasi vaikas, ar kitais būdais spręsti susidariusią situaciją. O. Š. pasirinko piktybiškai ignoruoti P. P., nebeteikti jam jokios informacijos apie dukros sveikatos būklę. Būtent dėl tokio O. Š. elgesio P. P. ir kreipėsi trumpuoju pagalbos numeriu, siekdamas, kad vaikas būtų apžiūrėtas profesionalių medicinos darbuotojų, ir prašė Institucijos padėti sureguliuoti santykius su vaiko motina. Kadangi tuo metu šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, P. P. manė, kad apie susidariusią situaciją jis privalo informuoti Instituciją, siekiant spręsti kylančias tarpusavio problemas.

4.4. P. P. atstovė cituoja ANK 5 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatas ir teigia, kad bylos duomenys patvirtina, jog P. P. siekis buvo tik užtikrinti vaiko teisę į „sveikatos apžiūrą“, jis, kaip vaiko tėvas, rūpinosi vaiku, o vaiko motina nesiekė bendradarbiauti šiuo klausimu, ignoravo P. P., todėl pastarasis, pateikdamas pranešimą Institucijai, siekė ne pranešti apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus, o gauti pagalbą dėl jo ir vaiko motinos tarpusavio santykių sureguliavimo. Todėl, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais, manytina, jog administracinė atsakomybė P. P. buvo pritaikyta nepagrįstai, nes jis ANK 75 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų neatliko. Dėl to skundžiamas teismo sprendimas ir Institucijos nutarimas turėtų būti panaikinti, o administracinio nusižengimo byla nutraukta. Be to, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, P. P. iš Institucijos turėtų būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, pastarojo patirtos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

5. Atsiliepimu į P. P. atstovės advokatės I. K. apeliacinį skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas V. M. prašo skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-185-766/2024 palikti nepakeistą.

5.1. Atsiliepime nurodyta, kad, Institucijos manymu, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose administracinio nužengimo byla buvo išnagrinėta išsamiai, priimtas sprendimas yra motyvuotas, teisėtas ir teisiškai pagrįstas. Apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, tarp jų ir teiginį, kad „nežinodamas ko griebtis apeliantas paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112 siekdamas iškviesti greitąją pagalbą..>“ paneigia tiek byloje surinkti duomenys, tiek paties P. P. paaiškinimai, duoti specialistams administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek jo parodymai, duoti bylos teisminio nagrinėjimo metu.

5.2. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliaciniame skunde minimi 2023 m. lapkričio 14 d., 2023 m. lapkričio 20 d., 2023 m. lapkričio 29 d., 2023 m. gruodžio 15 d. pranešimai bylos nagrinėjimo metu buvo paminėti kaip P. P. ir O. Š. santykius charakterizuojanti medžiaga, jie nebuvo vertinami kaip įrodymas sprendžiant P. P. atsakomybės klausimą, todėl ir nebuvo nagrinėjami bei analizuojami, kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde. Instituciją atstovavęs specialistas teismo posėdžio metu akcentavo, kad vertinant P. P. nuolatinius pranešimus dėl galimai pažeidžiamų jo mažametės dukros teisių, šie pranešimai būdavo išsamiai išnagrinėjami ir, net jiems nepasitvirtinus, netraktuojami kaip melagingi. 2024 m. sausio 14 d. P. P. atlikti veiksmai, kai net trijų skirtingų šaltinių informuotas apie dukros ligą pastarasis vis tiek pateikė Institucijai pranešimą, nurodydamas ginti jo mažametės dukros teises, bei teigdamas, kad jam nesuteikiama informacija apie dukros sveikatą, apeliuojant į netinkamai užtikrinamą vaiko teisę į sveikatos priežiūrą, peržengia tėviško rūpestingumo ribas ir turėtų būti traktuojami kaip melagingas pranešimas, siekiant sau naudingų tikslų, kurie netiesiogiai įvardijami skunde, t. y. siekiant spręsti P. P. ir jo vaiko motinos tarpusavio santykius.

5.3. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad skunde minima administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje O. Š., praėjus 3 mėnesiams po 2024 m. balandžio 19 d. sprendimo skirti administracinę nuobaudą P. P. pagal ANK 481 straipsnį, buvo nubausta pinigine bauda už necenzūrinių žodžių vartojimą mažamečių vaikų akivaizdoje, nėra susijusi su nagrinėjama P. P. administracinio nusižengimo byla, kurioje priimtas skundžiamas 2024 m. balandžio 19 d. sprendimas. Be to, kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde, O. Š. policijos pareigūnų už padarytą teisės pažeidimą jau nubausta, todėl P. P. noras, kad O. Š. už tą patį pažeidimą būtų nubausta dar ir Institucijos specialistų, yra nesuprantamas bei prieštaraujantis iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiam reikalavimui, draudžiančiam asmenį už tą patį teisės pažeidimą bausti du kartus.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. P. P. atstovės advokatės I. K. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde P. P. atstovė ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, teigia, kad P. P. ANK 75 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų neatliko, todėl administracinėn atsakomybėn yra patrauktas nepagrįstai, ir prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Taip pat prašo priteisti P. P. iš Institucijos visas bylinėjimosi išlaidas, pastarojo patirtas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Dėl ANK 75 straipsnio 3 dalies taikymo

8. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).

9. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą ir išanalizavęs skundžiamą nutartį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis įvertino nepažeisdamas minėtų ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apylinkės teismas išklausė paties P. P. paaiškinimus, Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovo paaiškinimus, ištyrė rašytinius bylos dokumentus ir, įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, konstatavo, kad P. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 75 straipsnio 3 dalyje.

10. ANK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus suteikimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. P. P. nubaustas pagal ANK 75 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2024 m. sausio 14 d. suteikė žinomai melagingą informaciją apie būtinumą ginti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai, melagingai prašydamas ginti mažametės dukros teises ir interesus, teigdamas, jog O. Š. nesirūpina dukros sveikata bei neteikia jam informacijos apie dukros ligą. P. P. atstovės teigimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad P. P. teiginys, jog vaiko motina jam neteikia informacijos apie dukros sveikatos būklę, yra melagingas ir užtraukiantis administracinę atsakomybę pagal ANK 75 straipsnio 3 dalį, nes iš šalių susirašinėjimo matyti, jog dukros motina P. P. nurodė melagingą informaciją, kad dukra serga gripu, neįvertino P. P. rūpesčio dėl dukters gyvybės, žinodama, jog pastarasis važiavo 200 kilometrų dėl pasimatymo su dukra, nebandė spręsti situacijos geranoriškai. Sutikti su minėtais skundo teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

11. Iš byloje esančių SMS žinučių fotokopijų matyti, kad 2023 m. sausio 14 d. 9.03 val. O. Š. SMS žinute pranešė P. P., kad jų vaikas serga, naktį turėjo temperatūros, blogai jaučiasi, „nes gripas“, todėl „pasimatymo“ nebus. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, O. Š. informavo P. P. apie vaiko ligą ir nurodė konkrečią priežastį, dėl kurios pastarasis negalės pasimatyti su vaiku. Apie tai P. P. buvo informuotas ryte, 9.03 val. P. P. 2024 m. sausio 14 d. skunde, kurį jis 2024 m. sausio 16 d. pateikė Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui, nurodyta, kad iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini) , į O. Š. gyvenamosios vietos kiemą, jis atvyko 11.21 val. Pirmosios instancijos teismo posėdyje P. P. nurodė, kad kelionė jam truko 2 valandas. Taigi, akivaizdu, jog O. Š. žinutę apie vaiko ligą P. P. gavo ne „pusiaukelėje“ ir turėjo galimybę į (duomenys neskelbtini) nebevykti, tačiau, kaip nurodė skunde Institucijai, nusprendė kelionę tęsti, nors O. Š. kitose SMS žinutėse parašė, jog sergančio vaiko „neleis į pasimatymą“, ir siūlė jam pasirinkti kitą pasimatymo su dukra dieną, kai ji pasveiks, nurodė, kad dukra yra gydoma namuose, o pirmadienį ji bus nuvežta pas gydytoją (b. l. 18–20, 27–18). Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad O. Š. neįvertino P. P. rūpesčio dėl dukters, neteikė jam informacijos apie dukrą ir nebandė geranoriškai spręsti susidariusios situacijos. P. P. skundo, pateikto Institucijai, teiginį, kad O. Š. nesirūpina dukros sveikata, paneigia ne tik minėtos SMS žinutės, bet ir kiti bylos duomenys, t. y. asmens sveikatos priežiūros įstaigos duomenys, iš kurių matyti, kad O. Š. su dukra P. P. atvyko į gydymo įstaigą 2024 m. sausio 15 d. ir ambulatorinio apsilankymo metu vaikui buvo diagnozuotas ūminis nazofaringitas (peršalimas) (b. l. 22–25), taip pat 2024 m. sausio 24 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuoti duomenys, kad 2024 m. sausio 16 d. iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro gauta informacija, jog vaiko motina vaiku rūpinasi tinkamai, užtikrina vaiko sveikatą, vykdo visus gydytojos nurodymus, sugeba ir adekvačiai vertina dukros sveikatos problemas (b. l. 8–15). Tai, kad O. Š., nebūdama medikė, SMS žinutėje P. P. nurodė, jog vaikas serga gripu, nereiškia, kad ji tyčia pateikė vaiko tėvui melagingą informaciją.

12. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, kad atvykęs į O. Š. ir dukters gyvenamąją vietą, P. P., kaip jis pats nurodė pirmosios instancijos teisme, sutiko O. Š. socialinę darbuotoją G., kuri paskambino O. Š., bei 2024 m. sausio 24 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuotus duomenis, kad P. P. informavus socialinį darbuotoją (darbui su šeimomis), jog O. Š. jam neteikia informacijos apie dukros sveikatą, pokalbio su vaiko tėvu metu buvo susisiekta su O. Š., kuri paaiškino, kad P. P. „naktį buvo sukilusi 38,2 temperatūra, vaikui buvo suduoti vaistai nuo temperatūros, o pirmadienį su dukra P. P. apsilankys pas šeimos gydytoją. O. Š. pabrėžė, kad tėvą P. P. buvo informavusi, kad tėvo susitikimas su dukra neįvyks, nes vaikas serga“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad P. P. 2024 m. sausio 14 d. skunde, be kita ko, nurodė, jog 12.54 val. skambino trumpuoju pagalbos numeriu, prašydamas „patikrinti dukrytės sveikatą“, ir 13.26 val. iš pareigūnų gavo atsakymą, kad vaikui naktį „buvo temperatūros“. Iš 2024 m. sausio 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono Policijos komisariato pateikto policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad P. P. pranešus apie susidariusią situaciją, buvo nuvykta pas O. Š., kuri paaiškino, kad dukra P. P. naktį susirgo, jai pakilo temperatūra. O. Š. taip pat nurodė, kad apie esamą situaciją jau kalbėjo su socialine darbuotoja, o rytoj ryte kartu su dukra P. P. eis į polikliniką, kad dukrą apžiūrėtų šeimos gydytojas. Pabendravus su O. Š. buvo susisiekta su pranešėju P. P. ir jam paaiškinta, kad O. Š. nurodė, jog P. P. jaučiasi geriau, ją O. Š. į gydymo įstaigą ves rytoj (b. l. 16–17). Pirmosios instancijos teisme P. P. patvirtino, kad policijos pareigūnai jį informavo apie vaiko sveikatos būklę, patikino, kad jam nėra jokios priežasties nerimauti, ir jam „buvo ramiau, kad vaikui viskas gerai“, tačiau grįžęs į namus surašė skundą „vaikų teisėms“, kad negauna jokios informacijos apie vaiko sveikatos būklę (b. l. 61–70).

13. Taigi P. P. apie dukros sveikatos būklę, t. y. apie tai, kad P. P. naktį buvo pakilusi temperatūra, tačiau dieną jos sveikata pagerėjo ir kitą dieną ji turėjo būti vedama pas gydytoją, buvo informuotas ne tik vaiko motinos, bet ir socialinės darbuotojos bei policijos pareigūno. Akivaizdu, kad jokio pavojaus vaiko gyvybei nebuvo, be to, P. P., būdamas pakankamai rūpestingas, pats galėjo iškviesti vaikui Greitąją medicinos pagalbą, o ne po dviejų dienų teikti skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai, tvirtindamas, jog O. Š. nesirūpina dukros sveikata, neteikia jam informacijos apie dukros ligą, ir be pagrindo prašydamas ginti mažametės dukros teises bei interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad P. P. atstovės apeliaciniame skunde nurodyta, jog pastarasis, pateikdamas pranešimą Institucijai, siekė gauti pagalbą dėl jo ir vaiko motinos tarpusavio santykių sureguliavimo, o tai taip pat patvirtina, kad P. P. nebuvo jokio pagrindo teigti Institucijai, kad O. Š. nesirūpina dukra. Kaip teisingai pažymėta Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą, tokie P. P. veiksmai vertintini ne kaip siekis ginti vaiko interesus, o kaip siekis su Institucijos pagalba spręsti jo (P. P.) ir vaiko motinos tarpusavio nesutarimus. Skunde nurodyta aplinkybė, kad tuo metu šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, nepaneigia P. P. kaltės suteikus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai melagingą informaciją apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus. P. P. kaltės padarius ANK 75 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nepaneigia ir pastarojo atstovės skunde nurodytos aplinkybės, kad 2024 m. liepos 30 d. buvo nutarta netaikyti atvejo vadybos proceso P. P., konstatavus, kad jis tinkamai rūpinasi savo dukra, geba savarankiškai užtikrinti jos teisėtus interesus (b. l. 45–46), taip pat byloje esanti administracinio nusižengimo protokolo kopija, patvirtinanti, kad O. P. 2024 m. rugpjūčio 1 d. buvo nubausta pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (b. l. 42–44). Kaip teisingai pažymėta ir P. P. atstovės apeliaciniame skunde, minėti duomenys su 2024 m. sausio 14 d. įvykiu nėra susiję. Kartu akcentuotina ir tai, kad šioje administracinio nusižengimo byloje sprendžiamas ne O. Š., o P. P. administracinės atsakomybės klausimas, todėl turi būti vertinami ne O. Š., o P. P. charakterizuojantys duomenys, tarp jų ir Institucijos vyriausiosios specialistės 2024 m. sausio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, kad P. P. anksčiau ne kartą kreipėsi į Instituciją su pranešimais, tačiau juose išdėstyti faktai nė vienu atveju nepasitvirtino (b. l. 9).

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog P. P. teiginiai, kad jam neteikiama informacija apie vaiko sveikatos būklę, yra melagingi, nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad P. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 75 straipsnio 3 dalyje, todėl jis Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės 2024 m. balandžio 19 d. nutarimu yra nubaustas pagrįstai.

15. ANK 75 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus suteikimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai užtraukia baudą nuo 30 Eur iki 140 Eur. Institucijos 2024 m. balandžio 19 d. nutarimu P. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 75 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta 40 Eur bauda, t. y. bauda, dydžiu artima minimaliai sankcijoje numatytai baudai, todėl daryti išvadą, kad ši nuobauda per griežta, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, P. P. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, apeliaciniame skunde P. P. paskirta nuobauda ir neginčijama.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria Institucijos 2024 m. balandžio 19 d. nutarimas paliktas galioti, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį P. P. atstovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. P. atstovė advokatė I. K. apeliaciniu skundu prašo priteisti P. P. iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visas bylinėjimosi išlaidas, pastarojo patirtas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

18. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Taigi asmeniui iš valstybės jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu administracinė teisena nutraukiama, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

19. Kadangi šiuo atveju P. P. administracinė teisena nenutraukiama, o paliekama galioti apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. balandžio 19 d. nutarimas, kuriuo P. P. nubaustas pagal ANK 75 straipsnio 3 dalį, jis neturi įstatymu įtvirtintos teisės į patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Dėl to P. P. atstovės prašymas priteisti pastarajam visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. atstovės advokatės I. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.