Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-2050-656/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-15
Bylos Nr.: e2A-2050-656/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02609-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Ignotas, Rūta Latvelė, Alvydas Barkauskas
Ieškovas: G. V.
Atsakovas: S. V.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.17pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-2050-656/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02609-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.17; 3.3.1.18.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Rūtos Latvelės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei S. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovas G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės S. V. 13322,57 Eur turtinės žalos atlyginimo, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarė žodinę panaudos sutartį dėl atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių neįrengtų (be apdailos) patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) perdavimo ieškovui naudotis gyvenimui. Šalys susitarė, kad Butą dalinai savo lėšomis įrengs ieškovas, kurio patirtas Buto įrengimo išlaidas kompensuos atsakovė.

3. Atsakovė nepagrįstai praturtėjo, nes ieškovas pagerino atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį Butą savo lėšomis ir jėgomis, patirdamas 3 583,22 Eur būtinąsias išlaidas, kurias ieškovė kompensuoti atsisakė.

4. Be to, 2019 m. gruodžio 5 d. ryte, ieškovui asmeniniais reikalais kartu su savo gyvenimo drauge iš Buto išvykus į (duomenys neskelbtini), atsakovė ėmėsi savavališkų neteisėtų veiksmų: be ieškovo žinios ir/ar sutikimo, atsakovė kartu su antstoliu bei kitais nenustatytais trečiaisiais asmeninis, neturėdama teismo sprendimo ir antstolio patvarkymo dėl priverstinio iškeldinimo, savavališkai įsibrovė į Butą ir neteisėtai užvaldė ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, kurių vertė 9 739,35 Eur (toliau – ir Turtas), bei pakeitusi Buto spyną atėmė ieškovui galimybę laisvai patekti į savo faktinę gyvenamąją vietą ir prie savo Turto.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu už akių ieškovo reikalavimus tenkino visiškai.

Atsiliepimas

6. Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad leido ieškovui neatlygintinai gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame Bute. Norėdama, kad po šalių santuokos nutraukimo kuo greičiau baigtųsi psichologinis smurtas bei patyčios sutarė, jog kurį laiką ieškovas galės ten pagyventi, bet tada pradės mokėti po 500 eurų kas mėnesį 2 vaikų išlaikymui, kurių negaus iš nuomininkų. Ieškovė nurodė, kad pati pirko ir mokėjo iš savo sąskaitos visas medžiagas, baldus, įrangą, buitinę techniką, už darbus. Ieškovo tėvas P.V. V. atliko kai kuriuos elektros darbus, už ką G. V. pareikalavo sumokėti jam 1000 Eur. Praėjus mėnesiui po apsigyvenimo tame būste atsakovė paprašė sumokėti sutartą išlaikymo pinigų sumą, bet jis pradėjo tyčiotis, visaip grasinti bei liepė pamiršti susitarimą mokėti 500 eurų. Nei raštu nei žodžiu atsakovė nėra davusi sutikimo ieškovui pertvarkyti būstą, jį gerinti ar įrengti.

7. Atsakovė pateikė pretenziją, kad ieškovas per 3 mėnesius išsikraustytų iš patalpų. Ieškovas už komunalines paslaugas nemokėjo, o 2019 m. rugpjūčio 23 d. pateikė atsakymą, iš kurio sekė, kad jis toliau ketino tęsti panaudos sutartį ir išsikraustyti neketina. Nuo 2019 m. lapkričio 15 d. atsakovė susidarė įspūdį, kad ieškovas apleido patalpas ir ten jau nebegyvena, todėl 2019 m. gruodžio 5 d.. nesant ieškovo Bute, antstoliui konstatavus atitinkamas faktines aplinkybes išvežė ir perdavė saugoti Turtą sandėliavimo įmonei, informavo ieškovą. Ieškovas Turto neatsiėmė, kadangi sandėliavimo kaštai vis augo, atsakovė Turtą parsivežė namo. Ieškovas ne kartą buvo kviečiamas pasiimti, tačiau jis to nepadarė. Ieškinyje neturtinė žala siejama iš esmės su neteisėtu turto pasisavinimu. Kadangi Turtas nėra pasisavintas, o randasi sudėtas dėžutėse ir maišeliuose ir tokį ieškovas galėjo pasiimti tiek 2019 m. tiek dabar, reikalavimas nepagrįstas.

II. Teismo sprendimo esmė

8. Teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, nusprendė ieškinį atmesti visiškai, ieškovui G. V. už piktnaudžiavimą procesu skirti 3000 EUR baudą, kurios pusę (1500 EUR) ieškovas privalo sumokėti valstybės naudai, pinigus pervedant į Valst. Mokesčių inspekcijos sąskaitą, kitą pusę (1500 EUR) – atsakovės S. V. naudai, pinigus pervedant į jos asmeninę sąskaitą. Teismas priteisė iš ieškovo G. V. atsakovei S. V. 700,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė išlaidų suvestinę lentelę bei prekių čekius už statybines medžiagas 3583,22 Eur sumai bei ieškovo brolio S. V. banko sąskaitos išrašus ir mokėjimo nurodymus apie pirktas prekes laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. sausio 1 d. S.V. 2021 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu teismui nurodė, kad visos šiuo laikotarpiu pirktos prekės ir paslaugos yra jo brolio G. V. nuosavybė.

10. Atsakovė pateikė kasos pajamų orderius laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d. su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)” dėl avanso už Buto remontą. Taip pat pateikė sąskaitas faktūras apie pirktą šaldytuvą, indaplovę, skalbimo mašiną, minkštą kampą, plautuves, virtuves baldus, lovą, spintą, kitą buitinę techniką bei statybines medžiagas.

11. Teismas sprendė, kad šalių susirašinėjimo su bei atsakovės pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad atsakovė pirko baldus, statybines medžiagas iš savo sąskaitos, atsakovas prašė ieškovės nuimti pinigų (keletą kartų nuo 300 Eur iki 1800 Eur). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų davusi leidimą buto pagerinimui atlikti iš ieškovo lėšų. Be to, atsakovė buvo sudariusi rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)” dėl rangos darbų Bute: sienų gipso klijavimo, dažymo, grindų laminato dėjimo, plytelių klojimo, lubų dažymo. Už šiuos darbus atsakovė apmokėjo kasos pajamų orderiais. Teismas nusprendė, kad ieškovo patirtos 3583,22 Eur išlaidos atsakovės buto pagerinimui, nebuvo įrodytos.

12. Teismas ieškinio dalį dėl 9739,35 Eur turtinės žalos priteisimo atmetė visiškai. Nurodė, kad ieškovas reikalavimą priteisti 9739,35 Eur turtinės žalos (Turto vertės) už priverstinio iškraustymo metu prarastus daiktus grindė byloje pateikta suvestine apie daiktų vertę bei daiktų pirkimą įrodančiomis sąskaitomis faktūromis. Teismas nustatė, kad atsakovė ieškovo daiktus iškraustymo metu, fiksuojant antstoliui, supakavo ir nusiuntė saugoti pasaugos paslaugas teikiančiai įmonei MB „(duomenys neskelbtini)”, apie daiktų buvimo vietą raštu pranešė ieškovui, tačiau ieškovas delsė daiktus pasiimti, reikšdamas pretenzijas ne tik atsakovei, bet ir daiktus saugojančiai įmonei. Iš susirašinėjimo tiek el. paštu, tiek sms žinutėmis matyti, kad atsakovė nuolat ragino ieškovą atsiimti daiktus, tačiau buvo atsiimta tik dalis daiktų. Ieškovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų susigrąžinant daiktus, tik nuolat reikalavo daiktus grąžinti į bute buvusias vietas ir reiškė pretenzijas dėl priverstinio iškraustymo. Teismas ieškovo turtines pretenzijas vertino kaip dar vieną spaudimo priemonę atsakovei ir piktnaudžiavimo procesu atvejį, nes nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iškeldinimo iki dabar dalies daiktų neatsiėmė, o reikalauja grąžinti jam priklausančių saugomų daiktų vertę.

13. Šalių santykiai buvo įtempti, konfliktiški, todėl ieškovas galėjo numanyti, kad atsakovė stengsis atgauti jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Be to, ieškovas sau priklausančių daiktų vengė atsiimti, nedėjo jokių pastangų konfliktą išspręsti taikiai, priešingai, siuntė atsakovei grasinančias žinutes, telkėsi įvairias tarnybas, rašė raštus, siekdamas daryti poveikį atsakovės gyvenimui ir sprendimams. Teismas nusprendė, kad ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prašomą priteisti 3000 Eur neturtinę žalą, nenurodė, kokius sveikatos sutrikimus patyrė, o įvertinus šalių santykių pobūdį, ieškovo elgesį atsakovės atžvilgiu bei kitas byloje esančias aplinkybes, ieškovo prašymas dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

14. Teismas nurodė, kad nesąžiningą ieškovo elgesį atsakovės atžvilgiu patvirtina ir į bylą pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 skyriaus 2021-11-12 kaltinamasis aktas, kuriame konstatuojama, kad ieškovas G. V. sistemingai baugino atsakovę, naudodamas psichinę prievartą, ją psichologiškai gniuždė, kaip moterį, motiną, darbuotoją ir klientę, siųsdamas žinutes ir skambindamas jai, bei atsakovės artimiems asmenims, šeimos nariams, darbdaviui, advokatei, ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti,

15. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys buvo aukščiau minėtų veiksmų tąsa, G. V., pateikdamas akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, sąmoningai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kadangi ieškinį, teismo nuomone, pateikė siekdamas daryti spaudimą ir kerštauti atsakovei, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, tokiu būdu ieškovas akivaizdžiai pažeidė ir CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus, bei civilinio proceso operatyvumo, ekonomiškumo, bei koncentruotumo principus. Teismas, atsižvelgiant ir į aplinkybę, kad ieškovą atstovavo kvalifikuotas teisininkas, išmanantis civilinio proceso normas, ieškovui skyrė CPK 95 str. 2 d. ribose numatytą 3000 eurų bauda.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Apeliacinio skundo argumentai

16. Ieškovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai. Teismas nepagrįstai peržengė pareikštų reikalavimų ribas, netinkamai išaiškino ir pritaikė aktualias šalių ginčo teisiniams santykiams taikytinas teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įteisino atsakovės akivaizdžiai neteisėtą praturtėjimą ieškovo sąskaita, be jokių argumentų skyrė baudą ieškovui, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, kas lėmė neteisėto ir iš esmės neteisingo sprendimo byloje priėmimą (CPK 13 str., 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

17. Nurodė, jog atsakovė patvirtino, kad Butą panaudos pagrindais suteikė ieškovui gyventi ir apmokėjo savo lėšomis už apdailos darbų atlikimą bei buitinės technikos įsigijimą, Buto įrengimas pagal susitarimą su atsakove vyko, šalims pasidalijus atliekamus darbus. Tik šalims įvykdžius sutartus įsipareigojimus, ieškovas pradėjo naudoti Butą pagal jo paskirtį.

18. Teismas, nepagrįstai spręsdamas, kad ieškovas neįrodė patirtų išlaidų Buto pagerinimui, vadovavosi išskirtinai tik atsakovės pateiktais įrodymais ir nevertino ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, kad ieškovas savo ir brolio lėšomis įsigijo baldus ir kitą ieškinyje nurodytą įrangą bei medžiagas. Ieškovas paneigė atsakovės teiginį, neva, ji sumokėjo už minėtus baldus savo lėšomis bei pateikė jos vardu sudarytą baldų užsakymą Nr. 00023874. Atsakovė, ginčydama šią faktinę aplinkybę, 2022-03-30 pateikė teismui UAB (duomenys neskelbtini) jos vardu išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 016854 1 275 Eur sumai, tačiau nepateikė jokio šios sąskaitos apmokėjimo faktą patvirtinančio dokumento. Sulyginus baldų užsakymo, kurį apmokėjo ieškovo brolis, ir atsakovės pateiktą sąskaitą faktūrą, akivaizdu, kad juose nurodytos tos pačios 11 pozicijų prekių, kurių pavadinimai identiški ir kurios kainuoja tą pačią galutinę kainą - 1275 Eur. Teismas klaidingai nustatė, neva, šiuos baldus atsakovė įsigijo už savo lėšas ir įgijo į jas nuosavybės teisę. Ieškovas pateikė brolio S.V. pranešimą, kuriuo jis minėtas prekes, jo įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini) ir kitų tiekėjų, perdavė ieškovo nuosavybėn.

19. Atsakovės pateikta sąskaita faktūra Nr. 016854 paneigia nepagrįstą teismo išvadą, kad ieškovas nederino su atsakove Buto pagerinimo, o tik patvirtina, kad būtent šie baldai abipusiu sutarimu buvo įrengti atsakovės Bute; šią faktinę aplinkybę patvirtina šalių susirašinėjimas Messenger programėle: atsakovė klausė ieškovo, ar jis norėtų nuolaidos virtuvei. Toks klausimas patvirtina, kad ieškovas finansavo baldų pirkimą.

20. Apdailos darbus (sienų gipso klijavimo, dažymo, grindų dėjimo, plytelių klojimo, lubų dažymo) Bute atliko atsakovės samdytas rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)”, o pagal susitarimą su atsakove Bute ieškovas atliko konkrečius ieškinyje nurodytus darbus (įrengė elektrotechnikos, santechnikos, šildymo sistemas, sumontavo baldus ir įrangą) ir sumokėjo už ieškinyje nurodytas prekes bei medžiagas. Atsakovė neįrodė, jog perdavė ar pervedė ieškovui kokias nors piniginių lėšų sumas finansuojant minėtus darbus.

21. Susirašinėjimas tarp šalių, liudytojų P.V.V. ir S.V. parodymai, patvirtinantys faktines aplinkybes, kad šalys sutartinai buvo pasidalijusios atliekamus darbus Bute: atsakovė finansavo apdailos darbus, sumokėjo už sofą, buitinę techniką (indaplovę, kaitlentę, šaldytuvą, orkaitę, skalbyklę), o ieškovas ir ieškovo tėvas P.V.V. savo lėšomis ir darbu įrengė elektrotechnikos, santechnikos, šildymo sistemas, sumontavo virtuvės baldų komplektą su stalviršiu, miegamojo lovą ir spintą, televizorių, muzikinį centrą, santechnikos prietaisus, šviestuvus, langų roletus, įvairius namų apyvokos daiktus ir aksesuarus. Teismas netyrė ieškovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių ieškovo patirtas išlaidas Buto įrengimui, nepateikė jokių argumentų dėl jų atmetimo, nevertino liudytojų parodymų, o pilna apimtimi sutiko su atsakovės deklaratyviais teiginiais.

22. Paneigiant teismo išvadą, kad pagal CK 6.636 str panaudos gavėjui (ieškovui) tenka pareiga daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą, pabrėžtina, kad šalys patvirtino, jog Bute niekada nebuvo atliekamas joks einamasis ar kapitalinis remontas, nes Butas buvo perduotas neįrengtas.

23. Dėl Turto išgabenimo atsakovė pripažino, kad: a) iškeldindama ieškovą neturėjo teismo sprendimo bei vykdomojo rašto; b) savo žinioje turi visą ieškinyje nurodytą atsakovui priklausantį Turtą, kuris buvo užvaldytas neteisėto iškeldinimo metu. Teismas sprendime nepasisakė, kaip vertina atsakovės neteisėtus veiksmus, tačiau deklaratyviai teigė, neva, priverstinis iškeldinimas vyko, praėjus 4 mėnesiams po pretenzijos įteikimo ieškovui, kuris turėjo susiprasti, kad atsakovė dėl šalių konfliktinių santykių bandys atsiimti savo turtą. Tokios kontraversiškos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, neleidžia atsakovės įvykdyto neteisėto priverstinio ieškovo iškeldinimo ir jo turto neteisėto užvaldymo traktuoti teisėtais veiksmais.

24. Ieškovas pusantrų metų laikotarpyje pats ir per savo atstovus aktyviai veikė ir dėjo pastangas motyvuoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus ir grąžinti jo Turtą, bent penkis kartus raštu to reikalaudamas. Toks neteisėtas ir nesąžiningas ilgai trunkantis atsakovės veikimas lemia išvadą, kad atsakovė suvokė savo neteisėtų veiksmų pasekmes ieškovui ir tyčia norėjo taip veikti, siekdama pasisavinti ieškovo Turtą ir padaryti jam turtinę ir neturtinę žalą.

25. Teismas sprendė, kad atsakovė, vykdydama neteisėtus iškraustymo veiksmus, neva, tinkamai gynė jai nuosavybės teise priklausantį turtą ir konstatavo, kad ieškovas yra pats atsakingas už atsakovės neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes. Toks aiškinimas prieštarauja pamatiniams teisingumo principams. Tokie atsakovės neteisėti veiksmai, dėl kurių ieškovas staiga neteko gyvenamosios vietos, asmens paso, bankinių kortelių, PIN kodų generatorių, asmeninių dokumentų ir kompiuterio, visų drabužių ir kitų daiktų, sukėlė didžiulius neigiamus išgyvenimus. Neabejotina, kad atsakovė puikiai suprato savo neteisėtų prievartinių veiksmų pasekmes ir tyčia siekė ieškovą pažeminti, sukelti jam stresą bei nesaugumo jausmą.

26. Teismo minėtas kaltinamasis aktas, kuriame nurodoma, kad ieškovas terorizavo ieškovę, nėra įsiteisėjęs nuosprendis, kuriuo nustatytas asmens kaltumas ar nekaltumas, todėl teismas, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą, nepagrįstai apkaltino ieškovą nesąžiningumu. Iš tikrųjų ne ieškovas vilkino bylos nagrinėjimą, o atsakovė, kuri nepateikė atsiliepimo į ieškinį, dėl ko teismas priėmė sprendimą už akių. Dispozityvioje byloje, ieškovui neprašius atlikti tebevykstančio baudžiamojo proceso ieškovo atžvilgiu teisinį įvertinimą, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti ieškovo kaltę ar nesąžiningumą, vadovaujantis nepatvirtintais baudžiamosios bylos duomenimis.

27. Atsakovė su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių prašymą pagrindžiančių įrodymų, neįrodinėjo CPK 288 str. 4 d. nustatytų privalomųjų sąlygų. Atsakovė papildomai 2021-10-26 pateikė teismui prašymą dėl dokumentų prijungimo, kuriuo prašė prijungti prie bylos atsakovės rašytinius paaiškinimus ir priedus prie jų. Teismas šioje procesinėje fazėje neturėjo jokio teisinio pagrindo šį prašymą tenkinti, tačiau prijungė minėtus dokumentus prie bylos, ir vadovaudamasis šiais rašytiniais paaiškinimais, sprendė, kad yra pagrindai atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nors atsakovė to neprašė, panaikino sprendimą už akių bei atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atsiliepimo argumentai

28. Atsakovė atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) užsakytus baldus (lovos, spintos ir virtuvės komplektą) už 1 275 Eur apmokėjo ieškovo brolis S.V., nepaneigia teismo išvados, jog šiuos baldus nuosavybės teise įsigijo būtent S.V.. Tai patvirtina atsakovės teismui pateikti buhalteriniai dokumentai apie darbų ir prekių užsakymą bei medžiagų įsigijimą. Be to, ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo - spalio mėnesiais įrenginėjant Butą, ieškovo prašymu daug kartų nuėmė nuo savo bankinės sąskaitos pinigus ir atidavė juos grynais ieškovui be jokio raštiško dokumento, iš viso virš 30 000 Eur. Šiuos jos teiginius akivaizdžiai patvirtina byloje esantis šalių susirašinėjimas Messenger žinutėmis, iš kurio matyti, kad rugsėjo 6, 9, spalio 4, 11, 19, 23, 24 dienomis ieškovas prašė atsakovę nuimti nuo sąskaitos įvairias pinigų sumas, iš viso 6 100 Eur. Liudytojas ieškovo tėvas V.P.V., paaiškino, kad įvairias medžiagas pirko jo sūnus G. ir S., į kurios sąskaitą buvo pervesti visi pinigai pagal teismo sprendimą santuokos nutraukimo byloje ir kad girdėjo iš sūnaus, jog būtent ji finansuodavo ir statybas, ir remontą iš savo pinigų, o sūnus G. lėkdavo pirkti medžiagų. Nelogiška manyti, kad ieškovas, kuriam pagal žodinę panaudos sutartį buvo leista laikinai nemokamai pagyventi ieškovei priklausančiame Bute, būtų sau pirkęs ir įrenginėjęs baldus.

29. Išskyrus paties ieškovo aiškinimą, byloje nėra įrodymų nei apie ieškovo atliktus konkrečius įrenginėjimo darbus, nei apie jų mastą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pagrindinius Buto įrengimo darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)”, o už juos apmokėjo S.V.. Ieškovo tėvas liudytojas V.P.V. teisme paaiškino, kad, sūnaus paprašytas, būtent jis atliko elektros instaliavimo ir baldų surinkimo darbus, jokio atlyginimo už tai nesitikėjo, neprašė ir negavo, o sūnus dirbo kartu su juo ir atliko kitų darbininkų priežiūrą, bet šis liudytojas nekonkretizavo ieškovo atliktų darbų.

30. Panaudos sutarties šalys nebuvo susitarę, kad atsakovė kokiu nors būdu kompensuos pinigais ieškovui jo indėlį, įrengiant ir pritaikant Butą jo apsigyvenimui bei galimą jo prisidėjimą prie kai kurių darbų atlikimo, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neva be jokio pagrindo atsisakė taikyti nepagrįsto praturtėjimo nuostatas ir nepriteisė ieškovui jo prašomų sumų už Buto pagerinimą, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

31. Teismas sprendime pagrįstai rėmėsi kaltinamuoju aktu, kuriuo buvo pareikšti įtarimai ieškovui pagal BK 145 str. 2 d. dėl savo buvusios sutuoktinės atsakovės S.V. sistemingo bauginimo, naudojant psichinę prievartą. Pažymėtina, kad G.V. teismo 2022-04-21 nuosprendžiu jau yra ir nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2019-08-11 iki 2020-01-01 iš savo mobiliojo telefono į S.V. telefoną daug kartų rašė bauginančio pobūdžio žinutes ir skambino, grasindamas susidorojimu bei keikdamas necenzūriniais žodžiais. Teismas pagrįstai akcentavo, jog tokiais savo veiksmais ieškovas psichologiškai gniuždė ieškovę, be to, analogiškus veiksmus atliko ir ieškovės vaikų, darbdavio, advokato atžvilgiu, o akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas dėl tariamai patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tėra minėtų veiksmų tąsa.

32. Ieškovo 2019-12-05 iškeldinimo iš Buto aplinkybės yra aptartos ir teisiškai įvertintos Vilniaus apygardos teismo 2020-03-23 nutartyje, nagrinėjant G.V. skundą byloje Nr. 1BPS-V-477/2020. Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, motyvavo tuo, kad tikimybe, jog buvo pagrobti, gabenti ir laikyti G. V. dokumentai verčia abejoti paties pareiškėjo elgesys ir reakcija į įvykį. Nustatyta, kad S. V. prižiūrint antstoliui iškrausčiusi ir pervežusi daiktus į saugojimo patalpas, apie G. V. daiktų buvimo vietą informavo patį ieškovą. Tai patvirtina pateiktas elektroninis susirašinėjimas. Pareiškėjui nebuvo apribota galimybė atsiimti saugomus daiktus. Norint juos atsiimti tereikėjo sumokėti už papildomą saugojimo mėnesį, bet ir tai ši daiktų atsiėmimo sąlyga iškilo dėl to, kad G. V. savo saugomų daiktų neatsiėmė per pirmąjį mėnesį.

33. Ieškovo turtas niekur nėra dingęs, jis gali jį bet kada atsiimti, tačiau sąmoningai to nedaro, reikšdamas nepagrįstus ieškinius, rašinėdamas analogiškus pakartotinius skundus įvairioms instancijoms ir tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo teisėmis bei bandydamas piktybiškai pakenkti S.V. (Vilniaus apygardos teismo 2021-01-06 nutartis byloje Nr. 1BPS-V-2985427-20, nagrinėjant analogišką G.V. skundą).

34. Ieškovo atstovė V.P. 2019-08-23 reikalavime S.V. „Dėl neįvykdytų prievolių ir iš to kylančių teisinių pasekmių“ pareikalavo atlyginti G.V. patirtas 40 000 Eur Buto įrengimo išlaidas, kurios ieškinyje „sumažėjo“ iki 13 322,57 Eur. Toks laisvas manipuliavimas piniginių prievolių dydžiu liudija ne tik reikalavimų nepagrįstumą, bet ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, už ką ir buvo nubaustas G.V..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

36. Apeliantas ginčija teismo sprendimą, kuriuo buvo atmesti ieškovo reikalavimai dėl panaudai suteikto Buto pagerinimo (santechnikos ir elektros įrangos įrengimo) išlaidų priteisimo (CK 6.501 str.), atsakovės išvežto ieškovo turto vertės (turtinės žalos) ir neturtinės žalos dėl savavališko atsakovo iškraustymo. Taip pat ginčijamas sprendimas už piktnaudžiavimą procesu ieškovui skirti 3000 EUR baudą.

Dėl Buto pagerinimo (įrengimo) išlaidų

37. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 3583,22 Eur išlaidas, patirtas Buto pagerinimui. Šalys pripažįsta aplinkybę, kad Butas ieškovo apsigyvenimo metu nebuvo įrengtas, ieškovo gyvenimo Bute laikotarpiu buvo įrenginėjama elektrotechnikos ir santechninė įranga, montuojami baldai. Atsakovė atsikirtinėja argumentais, kad ieškovas kaip panaudos gavėjas privalėjo savo sąskaita daryti naudojamo Buto remontą, taip pat argumentais, kad ieškovas neįrodė medžiagų, baldų ir kitos įrangos pirkimo fakto, nors ieškovė pripažino, kad ieškovas atliko elektros įrangos montavimo darbus.

38. CK 6.501 str., kuris taikytinas ir panaudos santykiuose nustatyta: kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Panaudos gavėjui tenka pareiga daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą (CK 6.636 str.); remonto darbams tenkančios išlaidos prie daikto pagerinimo išlaidų gali būti priskiriamos tik tuo atveju, jei remontas būtų daromas ne siekiant daiktą išlaikyti tokios būklės, kad jis atitiktų panaudos gavėjui keliamus reikalavimus, nustatytus CK 6.629 str. 1 d., o jį pagerinti; kasacinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams panaudos gavėjo poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui - nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas (panaudos davėjas) gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. Tačiau byloje nustatyta, kad Butas perdavimo ieškovui metu buvo be apdailos, elektros instaliacijos, šildymo ir santechninės įrangos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas turėjo pareigą savo sąskaita įrengti Butą. Ieškovas pagerino turtą (atliko dalį įrengimo darbų), todėl turi teisę reikalauti šiam tikslui turėtų išlaidų atlyginimo.

39. Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė Buto neterminuoti panaudos santykiai ir ieškovas Bute nemokėdamas nuomos mokesčio gyveno laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d. Ieškovo teigimu, jis su atsakove buvo susitarę, kad ieškovas Bute neatlygintinai gyvens iki atsakovė išmokės ieškovui 85 tūkst. eurų kompensaciją pagal 2017-06-06 įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.e2YT-24281-931/2017 dėl santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu ir kompensuos jo patirtas Buto įrengimo išlaidas.

40. Šalys pripažįsta aplinkybę, kad Butas panaudos pradžioje nebuvo įrengtas (nebuvo sienų apdailos, visos ar dalies santechnikos ir elektros instaliacijos, baldų). Atsakovė pripažįsta, kad ieškovas surinko baldus, kartu su tėvu įrengė elektrotechnikos sistemas, šildymo sistemą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas netinkamai kvalifikavo, kad ieškovo patirtos išlaidos negali būti priskirtos daikto (Buto) pagerinimui. Kaip minėta, ieškovo atlikti santechnikos ir elektros instaliacijos įrengimo darbai negali būti priskirti einamojo ar kapitalinio remonto darbams.

41. Atsakovė neginčija, kad elektrotechnikos darbus Bute atliko ieškovo tėvas P. V. V., tuo patvirtindama, kad Butą ieškovui perdavė be elektrotechnikos sistemų, t.y. neįrengtą. Pagrįstas apelianto argumentas, kad atsakovė, perdavusi neįrengtą Butą ieškovui, aiškiai suvokė, kad neatlikus nuoseklių statybos įrengimo darbų, Buto bus negalima naudoti pagal paskirtį t.y. gyvenimui. Potinkinės elektrotechnikos ir santechnikos instaliacijos (kabeliai, vamzdžiai) būste įrengiamos prieš apdailos darbus, todėl atsakovė, 2018-10-02 sudarydama statybos rangos sutartį Nr.18/10.21 su UAB „(duomenys neskelbtini)” atlikti tik apdailos darbus, žinojo, kad ieškovas savo ir tėvo jėgomis jau yra atlikęs būtinuosius elektrotechnikos ir santechnikos darbus, kad būtų galima pradėti vykdyti apdailos darbus. Šią faktinę aplinkybę patvirtino liudytojas P. V. V.. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, kad santechnikos ir elektrotechnikos darbus Bute atliko jos pasamdytas rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)” ar kiti asmenys.

42. Pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ieškovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių ieškovo patirtas išlaidas Buto įrengimo darbams, nepateikė konkrečių argumentų, kodėl ieškovo pateikti įrodymai atmetami. Teismas sprendė, kad ieškovo patirtos 3583,22 Eur išlaidos atsakovės buto pagerinimui nebuvo įrodytos.

43. Ieškovas pateikė baldų (lovos, spintos bei virtuvės komplekto) užsakymą 1275,00 Eur sumai UAB (duomenys neskelbtini) atsakovės vardu, kurį apmokėjo ieškovo brolis S. V. bankiniais pavedimais (mokėjimo nurodymas Nr. 409, gavėjas UAB RDTS, avansas 700,00 Eur ir mokėjimo nurodymas Nr. 410, gavėjas UAB (duomenys neskelbtini), galutinis mokėjimas 575,00 Eur). Viso nurodytais bankiniais pavedimais apmokėta suma 1275,00 Eur, kaip ir nurodyta baldų užsakyme. Ieškovo brolis S.V. kaip trečiasis asmuo turėjo teisę įvykdyti ieškovo prievolę atsiskaityti su pardavėju (CK 6.50 str.).

44. Nors ieškovė pateikė jos vardu sudarytą baldų užsakymą Nr. 00023874, tačiau nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų (fiskalinio čekio, bankinio mokėjimo nurodymo ar kasos pajamų orderio), patvirtinančio atsakovės nuosavybės teisės įgijimą į sąskaitoje nurodytas prekes. Ieškovės pateikta UAB (duomenys neskelbtini) ieškovės vardu išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 016854 (DOK-19960-647) tai pačiai 1275 Eur sumai nepatvirtina pinigų sumokėjimo fakto. Sulyginus baldų užsakymo, kurį apmokėjo ieškovo brolis, ir atsakovės pateiktą sąskaitą faktūrą, akivaizdu, kad juose nurodytos tos pačios 11 pozicijų prekių, kurių pavadinimai identiški ir kurios kainuoja tą pačią galutinę kainą - 1275,00 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismo pagrįsta tik atsakovės pateikta sąskaita-faktūra Nr. 016854 bei jos deklaratyviais teiginiais, kad neva atsakovė sumokėjo už baldus savo lėšomis, nepateikiant teismui jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės atliktą apmokėjimą pagal užsakymą ir sąskaitą-faktūrą Nr. 016854.

45. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų - medžiagų, kuriuos susiję konkrečiai su elektros ir santechninės-šildymo sistemos įrengimu, lovos, spintos bei virtuvės komplekto pirkimu, dokumentų (sąrašų, sąskaitų, S. V. atliktų mokėjimų dokumentų) (el.bylos 1 t. 16-49 l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai tiesiogiai patvirtina ieškovo (brolio S. V.) patirtas išlaidas 3583,22 Eur sumai. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad pirko elektros ir santechninės-šildymo sistemų įrengimui būtinas medžiagas.

46. Ieškovas neginčija, kad apdailos darbus (sienų gipso klijavimo, dažymo, grindų dėjimo, plytelių klojimo, lubų dažymo) Bute atliko atsakovės samdytas rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)”, tačiau pagal susitarimą su atsakove Bute ieškovas atliko konkrečius ieškinyje nurodytus darbus (įrengė elektrotechnikos, santechnikos, šildymo sistemas, sumontavo baldus ir įrangą) ir sumokėjo už konkrečias ieškinyje nurodytas prekes bei medžiagas (pridėdamas ieškovo atliktų darbų progreso fotonuotraukas), kad atsakovė neįrodė, jog perdavė ar pervedė ieškovui kokias nors piniginių lėšų sumas. Atsakovė pateikdama prekių įsigijimo čekus, kurios buvo atsakovės nupirktos prieš daugiau kaip pusę metų iki Buto įsigijimo datos 2018 metų rugpjūčio 29 d. (2018 m. sausio 19 d. -2018 m. kovo 2 d. statybinių medžiagų pirkimo čekiai) nepaneigia ieškovo argumentų dėl anksčiau minėtų išlaidų.

47. Teismas netinkamai ištyrė įrodymus ir klaidingai nustatė, kad tarp šalių Buto įrenginėjimo laikotarpiu 2018 m. rugsėjo - 2019 m. sausio mėnesiais nevyko bendradarbiavimas, nors šį bendradarbiavimą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai dėl tarpusavyje suderintų konkrečių baldų įrengimo Bute, susirašinėjimas tarp šalių, liudytojo P. V. V. parodymai, liudytojo S. V. parodymai, patvirtinantys faktines aplinkybes, kad šalys sutartinai buvo pasidalijusios atliekamus darbus Bute - atsakovė savo lėšomis finansavo apdailos darbus, sumokėjo už sofą, buitinę techniką (indaplovę, kaitlentę, šaldytuvą, orkaitę, skalbyklę), o ieškovas savo lėšomis ir darbu įrengė elektrotechnikos, santechnikos, šildymo sistemas, sumontavo virtuvės baldų komplektą su stalviršiu, miegamojo lovą ir spintą, televizorių, muzikinį centrą, santechnikos prietaisus, šviestuvus, langų roletus, įvairius namų apyvokos daiktus ir aksesuarus. Atsakovė buvo sudariusi rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)” dėl kitų darbų: sienų gipso klijavimo, dažymo, grindų laminato dėjimo, plytelių klojimo, lubų dažymo; už šiuos darbus S.V. apmokėjo kasos pajamų orderiais. Taigi, įrengimo darbus ieškovas atliko atsakovės sutikimu, su ja suderinus.

48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.501 str., tenkina ieškinio dalį dėl 3583,22 Eur išlaidų atsakovės buto pagerinimui priteisimo bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str.).

Dėl išvežto ieškovo turto vertės (turtinės žalos) priteisimo

49. Ieškovas prašė priteisti 9 739,35 Eur turtinės žalos už priverstinio iškraustymo metu prarastus daiktus. Reikalavimą grindė suvestine apie daiktų vertę bei jų pirkimą įrodančiomis sąskaitomis faktūromis.

50. Ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl turtinės žalos už priverstinio iškraustymo metu prarastus daiktus (Turtą) prašo taikyti deliktinę atsakomybę. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

51. Byloje nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai po santuokos nutraukimo yra itin konfliktiški ir vyko keli procesai pagal šalių skundus viena kitos atžvilgiu. Ieškovas teikė skundus statybų inspekcijai, vaikų teisių apsaugos tarnybai, policijai dėl S.V. veiksmų, atsakovės prašymu G.V. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl S.V. bauginimo, grasinančių žinučių; Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-04-21 nuosprendžiu nuteisė G.V. pagal Baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. dėl bauginimo, panaudojant psichinę prievartą prieš S.V.. Ieškovo elgesys faktiškai atsisakant iš ieškovės paimti Turtą vertintinas kaip šalių konflikto tąsa, tyčinis elgesys siekiant tęsti konfliktą.

52. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovė ieškovo daiktus iškraustymo metu, fiksuojant antstoliui, supakavo ir nusiuntė saugoti į daiktų pasaugos paslaugas teikiančią įmonę MB „(duomenys neskelbtini)”, apie daiktų buvimo vietą raštu pranešė ieškovui, tačiau jis delsė daiktus pasiimti; iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė nuolat ragino ieškovą atsiimti daiktus, tačiau buvo atsiimta tik dalis daiktų; ieškovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, susigrąžinant daiktus.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodyta žala ir priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovo daiktų praradimo. Ieškovas neneigė aplinkybės, kad turi galimybę pasiimti daiktus iš atsakovės nurodytos saugojimo vietos, teismo posėdžių metu ieškovui buvo pasiūlyta pasiimti daiktus.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios teismas pagrįstai ieškovo turtines pretenzijas vertino kaip dar vieną spaudimo priemonę, nes nuo 2019-12-05 iškeldinimo dalies daiktų jis neatsiėmė, o reikalauja grąžinti jam priklausančių saugomų daiktų vertę. Teismas pagrįstai ieškinio dalį dėl 9 739,35 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl neturinės žalos

55. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2019-12-05 iškeldinimo iš Buto aplinkybės yra aptartos ir teisiškai įvertintos Vilniaus apygardos teisino 2020-03-23 nutartyje, nagrinėjant G.V. skundą byloje Nr. 1BPS-V-477/2020. Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą kaltinant atsakovę dokumentų pagrobimu, motyvavo tuo, kad tikimybe, jog buvo pagrobti, gabenti ir laikyti G. V. dokumentai verčia abejoti paties pareiškėjo elgesys ir reakcija į įvykį. Nustatyta, kad S. V. prižiūrint antstoliui iškrausčiusi ir pervežusi daiktus į saugojimo patalpas, apie G. V. daiktu buvimo vietą informavo patį pareiškėją. Tai patvirtina pateiktas elektroninis susirašinėjimas. Pareiškėjui nebuvo apribota galimybė atsiimti saugomus daiktus. Norint juos atsiimti tereikėjo sumokėti už papildomą saugojimo mėnesį, bet ir tai ši daiktų atsiėmimo sąlyga iškilo dėl to, kad G. V. savo saugomų daiktų neatsiėmė per pirmąjį mėnesį. Teismas sutiko su apelianto teiginiais, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmuo priverstinai iškeldinamas parengus pretenziją dėl iškeldinimo ir kreipiantis į teismą su ieškiniu. Nors S.V. elgesys galimai neatitinka numatytos tvarkos, tačiau nėra pagrindo teigti, kad jis yra neteisėtas baudžiamosios teisės prasme.

56. Vertinant ieškovo daiktų išgabenimą civilinės teisės prasme svarbi aplinkybė, kad atsakovė iš anksto įspėjo ieškovą dėl panaudos sutarties nutraukimo (CK 6.609 str.). Atsakovė savo teisę įgyvendino nesikreipdama į teismą, be teismo sprendimo išgabeno iš Buto ir perdavė ieškovo daiktus pasaugos paslaugas teikiančiai įmonei, tačiau informavo ieškovą ir sudarė sąlygas ieškovui juos pasiimti. Ieškovas ginčo laikotarpiu gyventojų registre buvo deklaravęs ir dokumentuose buvo nurodęs faktinę savo gyvenamąją vietą kitu adresu negu yra Butas.

57. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Galimai neteisėtas ieškovo daiktų išgabenimas iš Buto, nesudaro pagrindo priteisti neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti neturtinę žalą.

Dėl procesinių pažeidimų

58. Apeliantas teigė, kad atsakovė su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimu nepateikė jokių prašymą pagrindžiančių įrodymų, neįrodinėjo CPK 288 str. 4 d. nustatytų privalomųjų sąlygų. Atsakovė papildomai 2021-10-26 pateikė teismui prašymą dėl dokumentų prijungimo, kuriuo prašė prijungti prie bylos atsakovės rašytinius paaiškinimus ir priedus prie jų. Teismas šioje procesinėje fazėje neturėjo jokio teisinio pagrindo šį prašymą tenkinti, tačiau prijungė minėtus dokumentus prie bylos, ir vadovaudamasis šiais rašytiniais paaiškinimais, sprendė, kad yra pagrindai atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nors atsakovė to neprašė, panaikino sprendimą už akių bei atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

59. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi nutarė tenkinti atsakovės S. V. prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių. Teismas konstatavo, kad atsakovės atstovas advokatas nepažeisdamas nustatyto termino 2021 m. rugsėjo 15 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Be to, atsakovė pateikdama pareiškimą teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalėjo pateikti ir įrodymus, galinčius turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 287 str. 2 d. 3 p.), todėl atsakovė šioje stadijoje turėjo teisę teikti dokumentus. Teismas pagrįstai atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

60. Apeliantas teigė, kad dispozityvioje byloje, ieškovui neprašius atlikti tebevykstančio baudžiamojo proceso ieškovo atžvilgiu teisinį įvertinimą, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, nepagrįstai konstatuoti ieškovo kaltę ar nesąžiningumą, vadovaujantis baudžiamosios bylos nepatvirtintais duomenimis.

61. Apelianto argumentai nepagrįsti, nes CPK 95 str. 2 d. sakoma, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 d. numatytus piktnaudžiavimo atvejus (dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 eurų baudą. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę savo nuožiūra spręsti dėl baudos skyrimo ieškovui. Tačiau būtinoji sąlyga baudos skyrimui yra nesąžiningas nepagrįsto ieškinio pareiškimas.

62. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 3583,22 Eur Buto įrengimo išlaidas yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Dėl to teisėjų kolegija naikina sprendimo dalį, kurioje teismas ieškovui skyrė CPK 95 str. 2 d. ribose numatytą 3000 eurų baudą.

Dėl procesinės bylos baigties

63. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį patenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

64. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65. Ieškovas prašė priteisti 16322,57 Eur, apeliacinės instancijos teismas tenkina ieškinio dalį dėl 3583,22 Eur (22 procentus), todėl perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

66. Atsakovė S.V. patyrė 700 Eur atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų ir 420 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidų (CPK 93 straipsnis). Ieškovas G.V. už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo po 367 Eur žyminio mokesčio.

67. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio bei apeliacinio skundo reikalavimų daliai atsakovei priteisiama 546 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų (78 procentai) ir 328 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Ieškovui priteisiama 81 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų (22 procentai) ir 81 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

68. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus atsakovei iš ieškovo priteisiama 465 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų ir 247 Eur bylinėjimosi apliacinės instancijos teisme išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės S.V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3583,22 Eur išlaidų atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2021-08-27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei S. V. iš ieškovo G. V. 465 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Priteisti atsakovei S. V. iš ieškovo G. V. 247 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasRūta Latvelė