- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-24
- Bylos Nr.
- Iv-369-554/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01649-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- B. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,
sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,
atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, įgaliotai atstovei Mildai Stankūnaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2010-06-04 skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos:
1034812 Lt turtinės žalos atlyginimui;50000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (b.l. 1-5) nurodė, taip pat jis bei jo įgaliota atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad neturtinė žala susideda iš 907730 Lt sumos už negrąžintą jam priklausančią žemę ir 127082 Lt - nuostoliai, atsiradę dėl negautų palūkanų už šios sumos laikymą kredito įstaigoje. Neturtinę (moralinę) žalą pareiškėjas įvertina 50000 Lt. Ši žala pareiškėjui buvo padaryta neteisėtais Kauno apskrities viršininko bei Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmais. CK 6.271 str. numato, jog šiuo atveju žalą privalo atlyginti Lietuvos valstybė. Tiesiogiai pareiškėjui žala buvo padaryta Kauno apskrities viršininko veiksmais, kadangi jam iki šiol dar neatlyginta už negrąžintą žemę. Konstitucijos 23 str. numato, jog už valstybės paimtą nuosavybę turi būti teisingai atlyginta. CK 4.100 str. nustato, kokiu būdu asmeniui turi būti atlyginta. 2005 metais Kauno apskrities viršininkas pripažino pareiškėjo teisę į S. B. žemę bei įsipareigojo už 0,86 ha žemės valdą atlyginti kitu lygiaverčiu žemės sklypu. Pareiškėjas su tuo sutiko ir kantriai laukė žemės. Nežiūrint to buvo priimti įsakymas bei sprendimas, kuriais nuosavybės teisė buvo atkurta vertybiniais popieriais. Iš to seka, jog buvo sulaužytas įsipareigojimas suteikti lygiavertį žemės sklypą. Be to, Kauno apygardos administracinis teismas panaikino paminėtus sprendimus dėl atlyginimo už negrąžintą žemę vertybiniais popieriais. Nežiūrinti to, ginčas neišspręstas iki šiol, kadangi pareiškėjui rinkos kaina neatliginta už jam negrąžintą žemę. 2010-03-10 Kauno apskrities viršininkės raštu buvo atsisakyta patenkinti tokį pareiškėjo reikalavimą. Taip pat buvo pranešta, jog 2010-02-25 įsakymu jis įrašytas į eilę lygiaverčiam sklypui gauti. Toks įrašymas į eilę sukelia pareiškėjui ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą dėl pasityčiojimo iš jo asmens. Atsakovas jam turi sumokėti mažiausiai 907730 Lt, kadangi tik už tokią sumą galima įsigyti lygiavertį sklypą. Šią sumą pareiškėjas būtų laikęs banke ir papildomai gavęs 127082 Lt palūkanų. 50000 Lt neturtinė žala atsirado iš neišpildytų teisėtų lūkesčių, nes iki šiol už negrąžintą žemę neatlyginta. Įrašytas į eilę lygiaverčiam sklypui taip pat yra pasityčiojimas, kuris sukelia moralinę žalą, pergyvenimus, sveikatos pablogėjimą.
Atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, įgaliota atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimuose į skundą (b.l. 31-33, 49-50) nurodė, taip pat atsakovo įgaliota atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų. Pareiškėjas 2001-06-28 prašyme pageidavo, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos tik natūra ir savo valios nustatytu terminu nepakeitė. Nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo nustatyta, kad žemės sklypas į kurį pretenduoja pareiškėjas, yra naudojamas sodininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ ir tai yra valstybės išperkama žemės. Tai, kad žemės yra valstybės išperkama, negali būti vertinama kaip neteisėti veiksmai, sukeliantys turtinę bei neturtinę žalą. Be to, pareiškėjas taip pat visiškai neįrodė turtinės žalos dydžio. Pareiškėjas ir šiuo metu įtrauktas į eilę lygiaverčiam sklypui gauti, o įsakymo, kurio pagrindu jam suteiktas eilės numeris, jis įstatymų nustatyta tvarka net neginčijo. Be to, negrąžintos žemės vertė buvo tiksliai paskaičiuota pagal galiojančius teisės aktus – Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 patvirtintos Metodikos pagrindu. Suformuota teismų praktika taip pat neįpareigoja pareiškėjui už žemę atlyginti rinkos kaina. Atsakovas bei jo įgaliota atstovė taip pat nurodė, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti turtinės žalos buvimą, todėl nėra jokio pagrindo atsirasti ir neturtinei žalai.
Tretysis suinteresuotas asmuo – Teisingumo ministerija atsiliepime į skundą (b.l. 127-128) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, jog pareiškėjas visiškai neįrodė turtinės žalos egzistavimo. Jis siekia nepagrįstai praturtėti, nes, būdamas pretendentu į lygiavertį sklypą, prašo iš Lietuvos valstybės pinigų. Nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjo atžvilgiu vykdomas pagal galiojančius teisės aktus, todėl nėra jokio pagrindo atsirasti ir neturtinei žalai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų duomenų visuma patvirtina aplinkybes, kad 2001-06-28 pareiškėjas Institucijai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į buvusios žemės savininkės savo senelės S. B. išlikusį nekilnojamąjį turtą - 0,86 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 8073 duomenys). Kauno apskrities viršininko 2008-03-14 įsakymu Nr. 02-01-3026 ir Kauno apskrities viršininko 2008-03-14 sprendimu Nr. 8741 pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į S. B. nuosavybės teise valdytą 0,86 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, nustatant už 0, 8600 ha žemės 11 251 Lt kompensaciją valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 8073, administracinės bylos Nr. I-40-423/2009 dokumentų duomenys). Kauno apygardos administracinis teismas 2009-02-17 sprendimu (administracinės bylos Nr. 1-40-423/2009 duomenys) Kauno apskrities viršininko 2008-03-14 sprendimą Nr. 8741 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui B. P.“ bei Kauno apskrities viršininko 2008-03-14 įsakymą Nr. 02-01-3026 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ panaikino kaip nepagrįstus. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančioje Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2001-11-08 pažymoje Nr. 8005 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ pateikta išvada, kad iki nacionalizacijos S. B. turėtas žemės sklypas užstatytas ir siūloma pareiškėjui atkurti nuosavybės teises perduodant nuosavybėn naują žemės sklypą įstatymų nustatyta tvarka. 2001-11-08 pareiškėjas ant šio dokumento pasirašė, tuo patvirtindamas, kad su šia išvada susipažino ir jokių pastabų (nesutikimo argumentų) nepareiškė. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų duomenys taip pat patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2004 metų iki šiol yra įrašytas į eilę naujam žemės sklypui gauti ir jo numeris eilėje periodiškai keitėsi. 2010-12-17 Nacionalinės žemės tarnybos įsakymu Nr. Ž8-512 pareiškėjo eilės Nr. 1261 (b.l. 91-121). Be to, pareiškėjas minėtų įsakymų neginčijo, taip pat net atsisakė vieną iš analogiškų ginčyti teismine tvarka (administracinės bylos Nr. Ik-1246-428/2010 duomenys). Administracinėje byloje Nr. I-40-423/2009 pareiškėjas jau prašė įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją nustatyti teisingą atlyginimą už pareiškėjui nuosavybės teisėmis priklausančią žemę - 907730 Lt bei įpareigoti Lietuvos valstybę 907730 Lt išmokėti pareiškėjui per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos administracinis teismas 2009-02-17 sprendimu atmetė šį pareiškėjo reikalavimą kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašo atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, esančią Kauno mieste, pinigais, nurodant konkrečią pinigų sumą - 907730 Lt. Toks reikalavimas buvo pripažintas nepagrįstu, nes pareiškėjas, akivaizdžiai praleidęs Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. numatytą terminą, keičia valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą - t.y., būdamas oficialiai įrašytas į eilę lygiaverčiam sklypui gauti, prašo už negrąžintą žemės sklypą atlyginimo pinigais. Minėto teismo sprendimo argumentų teisėtumą patvirtino ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010-02-08 nutartimi, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus.
Žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau – CK). CK 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.249 str. 1 d. žalą apibrėžta kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Iš to seka, kad būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų (arba valstybės institucijos) veiksmų (neveikimo) neteisėtumo faktas. CK 6.271 str. 4 d. neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laiko šių subjektų neteisėtą veiką – t.y. jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Neturtinės žalos, padarytos valdžios institucijų ir pareigūnų neteisėtais veiksmais viešojo administravimo srityje, atlyginimą numato ir Viešojo administravimo įstatymo bei CK 6.250 str. 1 – 2 d. normos. Skundo reikalavimų patenkinimui taip pat būtina nustatyti ir aplinkybes, kad asmuo dėl kaltininko veiksmų realiai patyrė CK 6.250 str. 1 d. numatytus neigiamus moralinius padarinius: fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir t.t. CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti įjos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Akcentuojama, kad atsirastų civilinė atsakomybė (pagrindas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) įstatymai numato būtinas sąlygas: neteisėtą pareigūnų veiką - netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą, žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir pareigūnų kaltę. Nesant bent vieno iš šių elementų civilinė atsakomybe iš esmės negalima. Teismas pažymi, kad Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. nurodyta, jog pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003-04-01. Jeigu pilietis iki šios datos nepareiškia valios dėl būdo (pareiškėjas reikalavo nuosavybės teises atkurti tik natūra), kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio Įstatymo 17 str. nurodytos institucijos. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 3 p. nuostatos, detalizuojančios šią Atkūrimo įstatymo nuostatą, nurodo, jog iki nurodytosios datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių (žemė į kurią pretenduoja pareiškėjas yra valstybės išperkama), prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003-03-01 pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003-04-01 pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu. Kaip jau buvo minėta, 2001-06-28 pareiškėjas Institucijai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra ir kitokio prašymo iki nustatyto termino nepateikė. To pasėkoje Institucija turėjo pakankamą pagrindą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo savarankiškai (atkūrė nuosavybes teises vertybiniais popieriais) ir tokie veiksmai negali būti pagrindu žalai atsirasti. Vėliau Institucija pareiškėją įrašė į eilę piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę padavimo datą. Pareiškėjas tokiam nuosavybės teisių atkūrimo būdui iš esmės pritarė ir neginčijo įrašymo į eilę lygiaverčiam sklypui gauti teisme. Teismas taip pat pabrėžia, jog nustatant valstybės išperkamos žemės vertę, ji yra skaičiuojama vadovaujantis specialiaisiais teisės aktais, o ne rinkos kaina (LVAT jau suformuota praktika iš esmės analogiškose bylose). Pareiškėjui lygiavertis sklypas dar tik bus suteiktas ateityje (b.l. 91) ir pareiškėjas turės galimybę galimą šio sklypo nelygiavertiškumą ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, nustačius, jog pareiškėjas yra įrašytas į eilę dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo ir iš esmės su tuo sutinka, toliau vykdoma procedūra dėl žemės sklypo suteikimo teisės aktų nustatyta tvarka. Iš to seka išvada, kad Institucijų pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl neatsiranda joks pakankamas teisinis pagrindas žalai atsirasti ir, tuo pačiu, skundo reikalavimui patenkinti (ABTĮ 57 str.). Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, jog pirminės neturtinės žalos galimam atlyginimui sąlygos - viešosios teisės subjekto veiksmų (aktų) neteisėtumas viešojo administravimo sektoriuje. Tai reiškia, jog siekiant žalos atlyginimo inter alia ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. būtina nustatyti neteisėtus valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmus ar neveikimą viešojo administravimo srityje. Be to, civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Kaip jau buvo minėta, žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju pareiškėjas turi įrodyti ne tik teisės aktų neatitinkančius institucijų ar pareigūnų veiksmus ar neveikimą, bet ir su tuo susijusią neturtinę žalą - asmens dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, nepatogumus ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinta pinigais. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje vyrauja nuostata, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir t.t.. Konstatuojama, kad pareiškėjas teismui taip pat nepateikė pakankamo pagrindo duomenų savo skundo reikalavimams dėl neturtinės žalos atsiradimo pagrįsti (ABTĮ 57 – 63 str.). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą, jo dvasinius išgyvenimus ir patvirtinančių tiesioginį priežastinį su konkrečių pareigūnų (institucijų) veiksmais (neveikimu). Visi piniginei (vertės) paskaičiavimai – tai tik pareiškėjo prielaidos, ketinimai, teoriniai samprotavimai, kurie nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis (sutartimis, kainomis, palūkanų normomis ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, kreipdamasis su skundais ir negindamas savo interesų įstatymų nustatyta tvarka, pats nepasirūpino tinkama savo interesų apsauga (pvz. – žinodamas, jog žemė yra valstybės išperkama, nustatytu terminu nepateikė prašymo dėl atkūrimo būdo pakeitimo (į piniginę kompensaciją), visiškai neginčijo įsakymų dėl jo įtraukimą į eilę lygiaverčiam sklypui gauti, neginčijo išvadų apie jo žemės priskyrimą valstybės išperkamai ir t.t.). Dėl sprendime išdėstytų aplinkybių visumos pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo B. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.