Telšių apylinkės teismo sprendimas

2020-07-13 · Civilinė byla Nr. e2-3962-1112/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-13
Bylos Nr.
e2-3962-1112/2020
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-00860-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Jasutienė
Atsakovas
K. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3962-1112/2020Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00860-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6; 2.6.4; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.16; 2.6.10.8; 3.2.6.4 (S)
telšių APYLINKĖS TEISMASPRELIMINARUS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 13 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinį dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo priteisimo regreso tvarka iš atsakovo K. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė prašo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos naudai 1 796,77 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino M. V. prašymą kompensuoti jam smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir 2017 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 796,77 Eur į nukentėjusiojo nurodytą sąskaitą. Tokiu būdu ieškovas įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš K. L. teismo tvarka išieškoti 1 796,77 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-309/2016, K. L. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 25 d., laikotarpiu nuo 14.30 val. iki 16.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, tarpusavio konflikto metu vieną kartą delnu sudavė sėdinčiam ant lovos A. V. į galvos dešinę pusę dėl ko A. V. nugriuvo, vieną kartą trenkė savo kakta bandančiam atsistoti A. V. į kairę veido pusę prie smilkinio dėl ko A. V. vėl nugriuvo ir vieną kartą spyrė gulinčiam A. V. į krūtinę, padarydamas A. V. kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujosruvą kairio smilkinio ir momens minkštuosiuose audiniuose, poodinę kraujosruvą kairiame smilkinyje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, ko pasekoje nuo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio A. V. mirė įvykio vietoje ir taip tyčia nužudė A. V. K. L. pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusiajam M. V. iš K. L. priteista 8 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Antstolė Elena Miliauskienė 2017 m. liepos 17 d. pažymoje dėl žalos neišieškojimo dėl objektyvių priežasčių, nurodė, kad nėra galimybės išieškoti M. V. priteistos žalos iš skolininko K. L. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies patenkino M. V. prašymą kompensuoti jam smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir 2017 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 796,77 Eur į nukentėjusiojo nurodytą sąskaitą.

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad smurtinis nusikaltimas – Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika. Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 20 d. Įsakymu Nr. 1R-88 „Dėl smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašas. Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas įtrauktas į smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.114 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad regreso tvarka reikalavimas pereina kitais įstatymų nustatytais atvejais. Anksčiau minėtu Įstatymu buvo įsteigtas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas, nustatyta šio fondo paskirtis, administravimas ir lėšų kaupimas. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, nustatyta tvarka kompensavusi smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybei šiose bylose atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės Įgaliota institucija. Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad priėmus sprendimą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, laikoma, jog sprendime nurodyto dydžio žala yra atlyginta. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.5 punktu atstovauti valstybei įgaliojo Teisingumo ministeriją.

CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui (o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą) privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir nurodytus argumentus, ieškovo reikalavimas tenkintinas.

Ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistinas 20,00 Eur žyminis mokestis valstybei.

Teismo patirtos pašto išlaidos šioje proceso stadijoje nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) preliminariu sprendimu valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 ir 29 straipsniais, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 796,77 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 77 ct) skolą valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 20,00 Eur (dvidešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei (įmokos kodas 5660).

Per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo atsakovas privalo jį įvykdyti arba Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Informuoti atsakovą, kad nuo 2020 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą privalo mokėti metines palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Teisėja Jolanta Jasutienė