Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

dalyvaujant ieškovei S. B. ir jos atstovui adv. D. Narmontui, atsakovui A. B. ir jo atstovui adv. R. Dobrovolskiui, Institucijos, duodančios išvadą byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė S. B. iš pradžių į teismą kreipėsi su ieškiniu, o vėliau su pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodydama šiuos motyvus.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir atstovas pakartojo motyvus nurodytus procesiniuose dokumentuose ir prašė teismo ieškinį (pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo) tenkinti visiškai.

Atsakovas pateikė į bylą atsiliepimą dėl ieškovės ieškinio reikalavimų nurodydamas šiuos atsikirtimus.

Motyvuojamoji dalis

Dėl išdėstytų motyvų atsakovas teismo prašė

Atsakovas savo reikalavimus ir atsikirtimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais:

- Liudytoja R. B. parodė teismui, jog yra atsakovo motina. Parodė, jog dėl sūnaus santuokos iširimo kaltais laiko juos abu. Mano, kad su banku už suteiktą paskolą turės atsiskaityti sūnus, o marti nieko neskolinga. Nurodė, kad marti Sima neprisidėjo prie statybos darbų kuomet vaikai sode statėsi gyvenamąjį namą. Kai vyko statybos sūnus dirbo užsienyje ir siuntė jiems (tėvams) pinigus apmokėti už medžiagas ir darbus. Teigė, kad ji prisideda pinigais prie paskolos grąžinimo. Parodė, kad marčiai leido su vaikaite gyventi jai ir vyrui priklausančiame bute ir ji turėjo susimokėti už komunalines paslaugas. Parodė, kad sode statomam gyvenamajam namui jos vyras pirko židinį. Kiek marti mokėjo architektui už namo projektą ji nežino. Pripažino, kad žino apie tai, jog sūnus yra pasirašęs sutartį dėl kompensacijos marčiai išmokėjimo.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus, bei prašė teismo ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

ŠVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius, susipažino su ieškovės S. B. ieškiniu atsakovui A. B. ir visais pridedamais dokumentais dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Ieškovė S. B. ieškinyje teismo prašė remiantis Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-06-29 nutartimi laikyti, kad nepilnamečio vaiko E. B. gyvenamoji vieta yra su motina, motyvuodama šį prašymą tuo pagrindu, jog motiną ir vaiką sieja artimas ryšys (T.1, 16-17 b.l.). Atsakovas atsiliepime irgi sutiko, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į tai, jog abi šalys dėl šio klausimo naujo reikalavimo nereiškia, laikytina, kad tokia situacija tenkina juos abu ir paliktina galioti Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-06-29 nutarties nuostata dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas laiko, kad toks šalių apsisprendimas gerbtinas ir jis neprieštarauja vaiko interesams.

Tuo pačiu pripažintina, kad atsakovas bendrauja su vaiku be apribojimų ir jokių išankstinių sąlygų, kadangi ieškovė tam irgi ieškinyje prieštaravimo nepareiškė.

Dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teismas sutinka su ŠVTAS atstovo argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams, bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Tačiau remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad šiandien ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo šešių šimtų dvidešimties litų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris jos manymu reikalingas šalių dukrai iš tėvo, dar yra per didelis. Dėl to ieškovės nurodytas nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas išlaikymas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis didintinas nuo 300 Lt iki 400 Lt. Toks teismo nustatytas periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymo dydis nebus ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, bei galimus profesinius įgūdžius. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi nuolat teikti nepilnametei dukrai reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo dukros išlaikymo našta atitektų, pavyzdžiui, valstybei (savivaldybei) ar artimiesiems iš motinos pusės arba vien tik vaiko motinai. Todėl teismas laiko, jog atsakovo dabartinė padėtis (amžius, sveikata, profesiniai gebėjimai ir kt.) objektyviai leidžia tenkinti iš dalies šį ieškovės reikalavimą ir priteisti iš jo 400 Lt išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, kuris būtinas vaikui, sudarant normalias sąlygas jo vystymuisi. Teismas tenkindamas iš dalies ieškovės nurodytą prašymą, tuo pačiu įvertina ir tai, jog atsakovas teikia išlaikymą sūnui iš pirmosios santuokos (šio teismo civ. byla Nr. 2-4551-124/2006). Be to ateityje pasikeitus bet kurios šalies socialiniam statusui, kiekvieną iš turės galimybę reikalauti peržiūrėti iš jo priteistą (nustatytą) dukros išlaikymui teismo nustatytą išlaikymo dydį. Šis teismo priteistas šalių vaiko išlaikymui reikalingas dydis, visuomet gali būti peržiūrėtas ateityje, atsižvelgiant ne tik į ieškovės socialinį statusą, bet ir į tuometinę šalių materialinę padėtį, o taip pat ir į visus su vaiko gyvenimu, jo išlaikymu, susijusius poreikius (T.2, 22-27 b.l.). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog reikalinga nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui skiriamų išlaidų dydį per mėnesį. Šių išlaidų dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, tačiau į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos. Dėl to pastebėtina, kad ieškovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos (pvz. gydymo, operacijos, slaugos ir kt.), tačiau susijusios su vaiko interesais ir kurių atsakovas nesutinka kompensuoti. Tokiu būdu teismui yra teisinis pagrindas tenkinti iš dalies ieškovės pateiktą prašymą ir iš atsakovo dukros išlaikymui priteisti po 400 Lt periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo 2013-12-16, tai yra nuo pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo padavimo teismui dienos, iki vaiko pilnametystės.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tačiau ieškovė pagal įstatymą ir 2011-06-29 teismo nutartį (civ. byla Nr. 2-3672-797/2011), toliau įpareigojama tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 str.) iš atsakovo nepilnamečio vaiko E. B. išlaikymui priteistas pinigines lėšas.

Atskirai pažymėtina, kad E. B. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Šis priteistų išmokų indeksavimas neįpareigoja vaiko motinos pakartotinai kreiptis į teismą kuomet dėl infliacijos didėja vartojimo kainų indeksas.

Dėl sutuoktinių turto balanso.

Pagal LR CK 3.118 str. siekiant padalinti sutuoktinių turtą, visų pirma reikia sudaryti jų turto balansą, t.y. nustatyti ir atskirti sutuoktinių bendrą ir asmeninį turtą. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LR CK 3.88 str. 2 d.). Ieškovė ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad santuokos metu jie vykdė gyvenamojo namo statybą atsakovui dovanotame žemės sklype, esančiame Žilvyčio Sodų 5 - oji g. 2, Šiauliai, o atsakovas be to turi skolinių įsipareigojimų kreditoriui (T.1, 35-47 b.l.). Be to atsakovui asmenins nuosavybės teise priklauso jam tėvų dovanotas žemės sklypas, kurie jie vykdė gyvenamojo namo statybą (T. 1, 53 b.l.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sutuoktiniai 2013-02-04 sudarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje siekė išspręsti jiems priklausančio turto pasidalijimo klausimą (T.1, 66 b.l.). Ši sutartis anot ieškovės yra galiojanti, kadangi šalys bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui pareiškimų dėl jos negaliojimo, todėl ieškovės teigimu teismas privalo į tai atsižvelgti nustatydamas jai tenkančios kompensacijos dydį dalinant santuokoje įgytą turtą.

Dėl to, kad sutuoktiniai nesutaria dėl turto statuso ir jo padalijimo tarp sutuoktinių proporcijų bei kompensacijos dydžio, todėl teismas žemiau atskirai pasisako tiek dėl atsakovo skolinių įsipareigojimų kreditoriui, tiek ir dėl turto padalijimo ar kompensacijos už jį priteisimo.

Dėl atsakovo vardu įregistruotame žemės sklype, vykdant gyvenamojo namo statybą, ieškovės patirtų išlaidų dydžio ir kompensacijos jai priteisimo.

Ši prezumpcija taikoma ir nustatant dalis bendrosios nuosavybės teisėje, bei priskiriant atskirus daiktus kiekvienam iš sutuoktinių valdyti asmeninės nuosavybės teise.

Dalijamo bendro sutuoktinių turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Turtą įvertinti gali patys sutuoktiniai savarankiškai arba pasitelkę turto vertintojus, o jei nustatyta turto vertė teismui kelia abejonių, gali būti paskirta ekspertizė, išreikalauti kiti turto vertės įrodymai. Kadangi šalys byloje dėl nebaigtos statybos gyvenamojo namo vertės klausimo nekėlė, todėl vertinant šį turtą teismas galėtų atsižvelgti į tai, kokia jo vertė yra nurodyta viešame registre. Kaip jau minėta ieškovė reiškia atsakovui reikalavimą tik dėl 24 000,00 Lt kompensacijos priteisimo, todėl teismas dėl šio reikalavimo ir pasisako. Pirmiausia, ieškovė šį savo reikalavimą grindžia ankstesnėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu šalių 2013-02-04 sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9 punkto nuostata, kuomet atsakovas pripažino ir sutiko ieškovei išmokėti 24 000,00 Lt piniginę kompensaciją už jos indėlį į gyvenamojo namo statybą ( civ. byla Nr. 2-1(duomenys neskelbtini)3-569/2013, 3 b.l.) (CPK 182 str. 1d. 2p.). Antra, ieškovė laiko, kad šį sutartis yra galiojanti, nenuginčyta ir iš jos kylančios prievolės turi būti vykdomos (CK 6. 189 str.). Trečia, ieškovė mano, kad jos reikalavimas atsakovui sietinas ir su CPK 187 str. nuostata (tai yra faktų pripažinimas). Ketvirta, teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad gyvenamojo namo baigtumas dabar yra ne 69 proc., o (duomenys neskelbtini)-85 proc. (T.1, 33b.l., T.2, 4-5 b.l.).

Sutuoktinių bendras turtas gana dažnai dalijamas natūra, t. y. kiekvienam sutuoktiniui perduodamas aiškiai apibrėžtas turtas. Kiekvienu atveju, teismas, spręsdamas, koks turtas turi atitekti vienam ir kitam sutuoktiniui, pirmiausia turi atsižvelgti į pačių sutuoktinių pageidavimus, nes jie patys geriausiai žino, koks turto padalijimo būdas geriausiai atitiktų jų pačių ir jų vaikų interesus. Be to pažymėtina, jog kai šalių turtas dalijamas ne teismo sprendimu, o šalys turtą pasidalija sutartimi, tai kaip vienas iš santuokos nutraukimo pasekmių vyraujantis kriterijus gali būti ne turto vertė, o šalių apsisprendimas dėl konkretaus turto didesnio poreikio vienos iš šalių socialiniams, ekonominiams ar kitokiems interesams patenkinti. Nes sutuoktiniai, sudarydami sutartį dėl turto, kuris yra jų bendra nuosavybė, kurio paskirtis, panaudojimo savybės, vertingumas, poreikis vieno iš sutuoktinių interesams tenkinti geriausiai žinomi patiems sutuoktiniams, gali geriausiai nuspręsti dėl turto likimo, t. y. priklausomybės vienam jų. Jei sutuoktiniai nesusitaria arba jei toks jų pageidavimas pažeidžia teisėtus vieno sutuoktinio ir/ar jų nepilnamečių vaikų interesus ir teises, teismas turtą padalija: 1) natūra, atsižvelgdamas į kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalį, jeigu galima taip padalyti; 2) natūra, perduodamas jį vienam iš sutuoktinių ir kartu įpareigodamas kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Šis aplinkybių sąrašas taip pat nėra baigtinis ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Pavyzdžiui, teismas gali atsižvelgti į daiktų skaičių, rūšinius požymius, jų savybes, paskirtį, daiktų įgijimo aplinkybes, turto savininkų - sutuoktinių, bei su jais liekančių gyventi vaikų poreikius, įvertinti sutuoktinių galimybes išmokėti piniginę kompensaciją bei kitus svarbius šių subjektų interesus. Taip pat teismas gali atsižvelgti ir į tai, kad parinktas turto padalijimo būdas padės galutinai išspręsti visus ginčus dėl ginčo turto. Kiekvienu atveju dalijant turtą teismas turi atsižvelgti, ar nėra turto suvaržymų, apsunkinimų kreditoriniais reikalavimais ir kita. Šios anksčiau nurodytos aplinkybės, teismo nuomone yra reikšmingos pasirenkant šalių ginčo turto paskirstymo principą ir dalijant kiekvieną daiktą atskirai. Be to skirstydamas turtą sutuoktiniams, teismas privalo siekti, kad kiekvienam sutuoktiniui perduoto turto vertės išraiška atitiktų sutuoktiniams tenkančias bendro turto dalis. Teismas taip pat turi įvertinti dalijamo turto dalomumą, kad turto padalijimas nepadarytų žalos pačiam dalybų objektui.

Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad realus turto padalijimas nors ir neatitinka idealiųjų sutuoktiniams tenkančių turto dalių, tačiau remiantis ieškovės prašymu teismas įpareigoją sutuoktinį (atsakovą), gavusį didesnę, nei jam priklauso, turto dalį, kompensuoti jo dalį pinigais ieškovei. Atsižvelgiant į viešame registre pateiktą ginčo turto vidutinę rinkos vertę (204 000 Lt), tokiu atveju ieškovės reikalavimas atsakovui nelaikytinas neadekvačiu, turint omenyje, kad jo dydis tėra tik 11,76 proc. nuo visos nekilnojamojo daikto vertės (T.1, 52 b.l.). Taip pat atmestinas ir atsakovo sutikimas, kad ieškovės dalis tokiu atveju galėtų būti tik 10 000 Lt. Taigi tarp šalių nesant ginčo dėl turto padalijimo, o tik dėl kompensacijos už jį dydžio, teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus taip, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei kiek įmanoma eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas dėl 24 000,00 Lt kompensacijos jai priteisimo už atsakovui atitenkančia jos turto dalį, o atsakovui pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę į nebaigtos statybos gyvenamąjį namą. Šį teismo išvada remiasi ne tik šalių 2013-02-04 sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9 punkto nuostata, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais. Tam įtakos turi ir atsakovo paimtos paskolos dydis (59 884 Lt likutis), jo asmeninė atsakomybė kreditoriui už gautą paskolą, bei jo tėvų laidavimas už paskolą ir kitos byloje nustatytos aplinkybės (T.1, 48-49, 169-182 b.l.).

Kaip matyti iš kitos civilinės bylos medžiagos, šalys 2013-02-04 sudarė Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (civ. byla Nr. 2-1(duomenys neskelbtini)3-569/2013, 3 b.l.), kurios pagrindu atsakovas pripažino ieškovės teisę į 24 000,00 Lt kompensaciją (sutarties 9 p.). Šia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis atsisakė galimo teisminio ginčo. Tačiau teismas šios jų sudarytos sutarties nepatvirtino, kadangi tarp jų kilo ginčas būtent dėl pačios sutarties (civ. byla Nr. 2-1(duomenys neskelbtini)3-569/2013, 46 b.l.). Tokiu būdu teismui palikus šalių pareiškimą nenagrinėtu, joms išliko teisė pakartotinai kreiptis į teismą siekiant išspręsti kilusi ginčą teisminiu būdu. Iš teismui pateiktos minėtos sutarties seka, kad šalys šia sutartimi siekė išspręsti tik piniginės kompensacijos, o ne nekilnojamojo daikto padalinimo klausimą, kas iš esmės turi įtakos ir šios sutarties galiojimui. Nors šalių sudaryta Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis teisme liko procesiniu sprendimu nepatvirtinta, tačiau teismas remiasi joje šalių pripažintu faktu dėl piniginės kompensacijos ieškovei iš atsakovo priteisimo. Pažymėtina, kad sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punktas), o prireikus dėl minėtos sutarties patvirtinimo šalys galėjo kreiptis ir į notarą. Tačiau tais atvejais, kai tokiai sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma (pvz., daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris), tai siekiant, kad tokia sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, jeigu dėl tokios sutarties, kuriai taikytina notarinė sandorio forma, patvirtinimo kreipiamasi į teismą supaprastinto proceso tvarka, kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo nebūtina, nes šiuo atveju teismo atliekami tokios sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiškus notaro veiksmus.

Kadangi res judicata galią pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi tik teismo patvirtinta Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, o teismo nepatvirtinta minėta sutartis tokios galios neįgyja, tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma ( pacta sunt servanda). Tai, kad liko teismo nepatvirtinta minėtą sutartis kuri neturi res judicata galios, reiškia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl tokios sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius ( CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tačiau vien dėl to, kad tokia sutartis nepatvirtinta teismo, vienašališkai jos atsisakyti negalima, išskyrus tuos atvejus, kai egzistuoja įstatyme ir (ar) sutartyje numatytas sutarties negaliojimo arba nutraukimo pagrindas. Dėl šios priežasties, jeigu viena iš minėtos sutarties šalių teismo nepatvirtintos sutarties geruoju nevykdo, kita šalis, siekianti, kad sutartis būtų vykdoma, gali kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka dėl šios sutarties nevykdančios šalies įpareigojimo šią sutartį įvykdyti, taip pat su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo arba su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, jeigu minėtos sutarties pagrindu reikalaujama įvykdyti piniginį reikalavimą arba priteisti kilnojamąjį daiktą ( CPK 424 straipsnio 1 dalis, 431 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismui atsisakius tvirtinti jų pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, šalys galėjo vėl pakartotinai kreiptis į teismą dėl jos ar jos dalies patvirtinimo, atsižvelgiant ir į dalinį sutarties negaliojimą (CK 6. 226 str. 1d., CPK 5 str.). Todėl teismas remiantis aukščiau paminėtais teisiniais argumentais, atskirai remiasi galiojančia Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga, kuri turi įtakos šalių tarpusavio teisiniams santykiams, atsižvelgiant į jų procesiniuose dokumentuose keliamus reikalavimus.

Dėl to ieškovei iš atsakovo priteistina 24 000,00 Lt piniginė kompensacija. Atsakovo argumentai dėl ieškovei priklausančios 10 000,00 Lt kompensacijos atmestini, kadangi jie nėra paremti jokiais įrodymais, kas tuo pačiu prieštarauja aukščiau nurodytiems teismo nustatytiems teisiniams faktams ir argumentams.

Dėl ieškovei priteistos piniginės kompensacijos sumokėjimo ir prievolės įvykdymo užtikrinimo.

LR CK 3.127 str. nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 dalis), turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (2 dalis). Teismas kitomis svarbiomis aplinkybėmis gali pripažinti bet kokias aplinkybes, į kurias atsižvelgus būtų pagrįstai ginamas privatus ar viešasis interesas ir tai atitiktų tiek bendruosius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (LR CK 1.2 straipsnis), tiek šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus (LR CK 3.3 straipsnis). Be to, turi būti paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad dalydamas santuokinį turtą natūra teismas turi atsižvelgti ir į tai, kuriam iš sutuoktiniui šis turtas yra reikalingesnis. Tai teismas įvertinęs ieškovei iš atsakovo ir priteisia už santuokos metu įgyto (sukurto) 1/2 dalį turto 24 000,00 Lt vertės pinginę kompensaciją.

Kadangi ieškovei iš atsakovo priteistinos kompensacijos dydis yra didelis, dėl to atsižvelgiant tiek į ieškovės atstovo prašymą, tiek ir į paties atsakovo nuomonę, sudarant 2013-02-04 sutartį, šią kompensaciją jis įpareigotinas sumokėti ieškovei per 24 mėnesius (CK 3. 117 str. 3d.). Tuo pačiu siekiant užtikrinti realų atsakovui tenkančios prievolės įvykdymą tenkintinas ir ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paliekant ir toliau galioti įrašą viešame registre, kuriuo atsakovui uždraudžiama perleisti asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą iki prievolės ieškovei visiško įvykdymo (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi ir teismo išlaidų paskirstymo.

Ieškovė pateikė teismui įrodymus (T. 1, 6, 21 b.l., T. 2, 51-55 b.l.) ir prašė priteisti jos naudai 1 875,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 731,00 Lt už advokato teisinę pagalbą, 144,00 Lt žyminio mokesčio). Ieškovė pateikdama teismui ieškinį prašė dėl sunkios finansinės padėties atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas dėl šio ieškovės prašymo nepriėmė procesinio sprendimo byloje kadangi tam nebuvo teisinio pagrindo. Pirmiausia, ji buvo sumokėjusi žyminį mokestį (144,00 Lt) už neturtinio pobūdžio reikalavimą, o antra prašydama jai priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją už jam tenkančią jos turto dalį iki galutinio sprendimo priėmimo byloje ji neprivalėjo mokėti žyminio mokesčio, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį (CPK 83 str. 3d.). Atsakovas nepateikė teismui prašymo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš kitos šalies. Pagal LR CPK 93 str. 2 d. jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui (atsakovui) proporcingai teismo patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai. Teismui išsprendus byloje ieškovės pareikštą neturtinį ir turtinius reikalavimus pagal jų dydį pirmiausia, išspręstinas ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pirma, teismui dėl santuokos nutraukimo pripažinus abu sutuoktinius kaltais ieškovės valstybei sumokėtas žyminis mokestis (144 Lt) dalintinas pusiau, ieškovei priteisiant iš atsakovo 72 Lt. Antra, kaip jau teismas yra nurodęs ankstesnis jos prašymas dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tenkintinas ir šis mokestis priteistinas į valstybės biudžetą iš atsakovo (T.1, 5 b.l.). Trečia, teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl nustatyto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo iš atsakovo priteistinas ir žyminis mokestis (36,00 Lt) į valstybės biudžetą nuo padidintos išmokos dalies, kadangi ieškovė dėl šio žyminio mokesčio irgi yra atleista. Ketvirta, ieškovei iš atsakovo priteistinos ir atstovavimo, bei teisinė pagalbos išlaidos, kurias ji patyrė pagal pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. 1 731 Lt. Iš abiejų šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kadangi jų bendra suma neviršija 10 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR Civilinio kodekso 1.5 str., 3.60 str., 3.88 - 3.89 str., 3.117 - 3.118 str., 3.123 str., 3.169 str., 3.177, 3.185, 3.194 str., LR Civilinio proceso kodekso 145 str. 1d. 2p., 150 str., 265 - 270 str., 375-3(duomenys neskelbtini) str.,

nusprendžia:

1. Ieškovės ieškinį (pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo) tenkinti iš dalies.

2. Santuoką tarp A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini)Joniškio raj. CM skyriuje, registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinių kaltės.

3. Išduodant ištuokos liudijimus palikti šalims pavardes – B. ir Bė.

4. Pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-06-29 sprendimu patvirtintos šalių 2011-06-29 sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą ir jį išdėstyti nauja redakcija: ,, 2. Priteisti iš A. B. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. B. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo priėmimo teisme 2013-12-16 dienos iki jos pilnametystės“.

5. Šalių bendros jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą padalinti taip:

5.1. Priteisti atsakovui A. B. (a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovei S. B. (a/k (duomenys neskelbtini) 24 000,00 Lt (dvidešimt keturių tūkstančių litų) piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią jos turto dalį.

5.2. Nustatyti, kad atsakovas A. B. (a/k (duomenys neskelbtini) ieškovei S. B. (a/k (duomenys neskelbtini) priteistą 24 000, 00 Lt piniginę kompensaciją turi sumokėti per 24 (dvidešimt keturis mėnesius) lygiomis dalimis, kiekvieną mėnesį sumokant 708,33 Lt įmoką, o paskutinį 24 mėnesį 708,41 Lt įmoką. Įmoka turi būti sumokėta iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, mokant ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo.

6. Nustatyti, kad A. B. bendrauja su dukra E. B. ir dalyvauja jos auklėjime be apribojimų.

7. Užtikrinant atsakovo A. B. (a/k (duomenys neskelbtini) piniginių įsipareigojimų (24 000,00 Lt) ieškovei S. B. (a/k (duomenys neskelbtini) įvykdymą, teismo sprendimui įsiteisėjus, palikti galioti byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre, uždraudžiant atsakovui perleisti asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (u/n (duomenys neskelbtini)) esantį adresu (duomenys neskelbtini), iki visiško prievolės ieškovei įvykdymo.

8. Šalims išlaikymas nepriteistinas.

9. Sprendimą dalyje dėl padidinto išlaikymo E. B. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

10. Priteisti ieškovei S. B. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B. (a/k (duomenys neskelbtini) 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 1 731,00 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt vieną litą), iš viso: 1 (duomenys neskelbtini)3,00 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus tris litus).

11. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. B. (a/k (duomenys neskelbtini) 36,00 Lt (trisdešimt šešis litus) žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui priteistas didesnes periodines išmokas ir 720 Lt (septynis šimtus dvidešimt litų) žyminio mokesčio už santuokoje įgyto turto padalinimą, iš viso: 756,00 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt šešis litus).

12. Atleisti ieškovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

13. Likusioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovui atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.