Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. G., būdama mišrūno šuns laikytoja, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje nustatytą bendrąją pareigą kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, patvirtinto 1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500 (toliau – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) 7 straipsnio 2 dalį, pagal kurią šunys privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre, 20 straipsnio 4 dalį, kur nurodyta nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. B1-463 „Dėl pasiutligės kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punktą, reikalaujantį vyresnių kaip 12 savaičių amžiaus šunų laikytojų užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai augintiniai būtų suvakcinuoti nuo pasiutligės, Pakruojo rajono savivaldybės mero 2024 m. gegužės 27 d. potvarkio Nr. MV-196 "Dėl gyvūnų laikymo Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių" 47 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos, todėl 2025 m. rugpjūčio 21 d., apie 18.00 val., namo kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), pririšusi šunį neužtikrino, kad jis neišeitų už žemės valdos ribų, nes nuo medžiaginio elastinio pavadžio nusitraukęs šuo išbėgo į gatvę, užpuolė dviračiu važiavusią mažametę M. S., gim. 2018 m., ko rezultate pastaroji nukrito nuo dviračio ir ją gulinčią ant žemės apkandžiojo, dėl ko mažametei nukentėjusiajai M. S.nustatyta viena kąstinė-plėštinė žaizda pakaušio srityje, dvi kąstinės žaizdos kaktos srityje, viena kąstinė žaizda galvos dešinėje pusėje, dvi kąstinės žaizdos dešinio užausio srityje, viena kąstinė žaizda dešinės ausies srityje su kremzlės pažeidimu, dvi kąstinės žaizdos kairės ausies srityje, dvi kąstinės žaizdos dešinio skruosto srityje ir viena kąstinė žaizda dešinėje plaštakoje tarp pirštų, įspaustinis pakauškaulio lūžis, minkštųjų audinių patinimas stuburo kaklinės dalies pirmo-trečio slankstelių srityje, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl pakauškaulio lūžio, kuris įeina į kaukolės pamato kaulus, M. S. sveikata sutrikdyta sunkiai, tokiais veiksmais dėl nusikalstamo nerūpestingumo nenumatydama, kad tinkamai nepririštas šuo nusitrauks ir užpuls gatve dviračiu važiuojančią M. S., nors pagal bylos aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti, tokiu būdu dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusiąją M. S., tai yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalyje.

2. Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. G. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad turėjo šunį, artimą vilkšuniui. Šuo energingas, mokėjo komandas. Laikė jį voljere, arba pririštą. 2025-08-21 vakare, temstant šuo buvo pririštas, bet nepakankamai stipriai, jis pradėjo labai loti, ji išbėgusi pastebėjo, kad šuo nuo pririšimo vietos buvo nubėgęs apie 7-10 metrų, tuo metu šuo stovėjo ramus, tada pamatė mergaitę. Paties užpuolimo momento nematė. Pirmiausia norėjo atitraukti šunį. Matė, kad mergaitė sužalota, ji buvo prisidengusi ranka. Buvo pasimetusi, uždariusi šunį, norėjo eiti atsiprašyti mergaitės tėvų. Vaikams liepė nestovėti čia ir neerzinti šuns, tada jie nuvažiavo. Šunį palikusi namuose bėgo dėl mergaitės, iškvietė greitąją ir policiją. Iš karto ėjo atsiprašyti, skambino į ligoninę. Kol mergaitė buvo ligoninėje ėjo atsiprašyti, tačiau jos mama grįžusi iš ligoninės ją išvarė. Kreipėsi į ligonių kasas siūlydama sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo. Po vyro mirties sunkiau gyvena. Stengsis viską sumokėti per tris metus. Sutinka atlyginti žalą. Atsiprašo nukentėjusiųjų. Nurodė, kad J. G. yra jos dukra.

3. Laiduotoja J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamosios vienintelė dukra, gyvena ir dirba Vilniuje, tačiau kas dieną su mama bendrauja telefonu, o kartą į mėnesį atvyksta jos aplankyti, santykiai su mama labai geri, mano, kad darytų jai teigiamą įtaką. Paaiškino, kad mama apie įvykį papasakojo tą pačią dieną, mamą buvo ištikusi panikos ataka, buvo pasimetusi, tą patį vakarą ėjo nukentėjusiųjų atsiprašyti. Buvo apsiverkusi, kai jai nepavyko susitarti. Bandė ją palaikyti morališkai, skatino eiti atsiprašyti. Mano, kad pagal savo galimybes mama stengsis ir atlygins priteistą žalą. Padeda mamai materialiai. Dėl žalos atlyginimo galėtų reikalui esant prisidėti. Teigia, kad mama labai gailisi ir nori rasti bendrą sprendimą su nukentėjusiais, nenorėjo, kad taip viskas įvyktų. Prašo skirti ją mamos laiduotoja, nurodo, kad palaikys kasdienį ryšį su mama ir padės atlyginti žalą, kai mama negalės. Supranta, kad nesilaikant nustatytos tvarkos mamos lauktų baudžiamoji atsakomybė.

4. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

9. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius (LAT 2K-217-699/2015).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

12. BK 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

14. Spręsdamas klausimą dėl J. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas įvertina tai, kad kaltinamoji padarė vieną neatsargų nesunkų nusikaltimą, nuo įvykio pradžios visiškai pripažino savo kaltę, aktyviai padėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes bei nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nors kaltinamoji žalos civiliniams ieškovams neatlygino, tačiau tiek turtinę, tiek neturtinę žalą pripažįsta ir įsipareigoja per teismo nustatytą terminą ją atlyginti visa apimtimi. J. G. dirba viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) nuo 2023-03-01, jos gaunamas darbo užmokestis SODRA informacinės sistemos duomenimis yra 1238 Eur (iki mokesčių), turi nekilnojamo turto (2 tomas, b. l. 89-121). Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamoji turi galimybę per laidavimo terminą civiliniams ieškovams atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. J. G. teigiamai apibūdina aplinkybės, jog ji nebuvo teista, nebausta administracine tvarka, nuoširdžiai gailisi dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, nukentėjusiųjų atsiprašė, todėl laikytina, kad šis neatsargus nusikaltimas buvo vienkartinis ir padarytas atsitiktinai, kas suponuoja išvadą, jog kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

15. Įvertinęs visas išvardintas aplinkybes – kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, įsipareigoja civiliniams ieškovams atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atlyginti per teismo nustatytą laikotarpį ir šis įsipareigojimas, atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas bei turtinę padėtį, vertintinas kaip realus, taip pat manytina, jog kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad J. G. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytus požymius ir gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

16. Laiduotoja J. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra J. G. dukra. Kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, nors šiuo metu ji gyvena ir dirba Vilniuje, tačiau kas dieną su mama bendrauja telefonu, kartą per mėnesį mamą aplanko, jų ryšys yra artimas, padeda mamai finansiškai, palaiko morališkai. Pažymėjo, kad mama dukrai tą pačią dieną papasakojo apie įvykį, pergyveno, verkė, atitinkamai dukra ją skatino atsiprašyti. J. G. dirba (duomenys neskelbtini) pinigų plovimo prevencijos specialiste, vadovų apibūdinama teigiamai, charakteristikoje akcentuojama, kad J. G. yra ramaus būdo, atsakinga, pasižymi sąžiningumu, patikimumu bei aukštais etikos ir skaidrumo standartais. Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis J. G. neteista. Įvertinus šiuos J. G. charakterizuojančius duomenis teismas sprendžia, kad laiduotoja turi visas reikiamas asmenines savybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, todėl J. G., vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos J. G. atsakomybei.

17. Sprendžiant dėl laidavimo termino trukmės, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika sukėlė reikšmingų neigiamų padarinių – mažametei sunkiai sutrikdyta sveikata. Byloje pareikšti keli civiliniai ieškiniai, kurių bendra apimtis yra didelė, todėl jų atlyginimas reikalauja ilgesnio laikotarpio. Teismas taip pat vertina J. G. turtinę padėtį, jos gaunamas pajamas bei realias galimybes palaipsniui vykdyti pinigines prievoles, todėl trumpesnis laidavimo terminas neužtikrintų realios galimybės per šį laikotarpį atlyginti visą priteistą žalą ir kartu pasiekti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto tikslų. Nustačius maksimalų trejų metų laidavimo terminą, sudaromos sąlygos ne tik kontroliuoti kaltinamosios elgesį ilgesnį laiką, bet ir užtikrinti nuoseklų ir realų žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, todėl toks terminas laikytinas proporcingu, pagrįstu ir atitinkančiu teisingumo bei protingumo principus.

18. Įvertinant tai, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios padaryta turtinė ir neturtinė žala keliems civiliniams ieškovams, konstatuotina, kad vien tik atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakankamai užtikrintų nukentėjusiųjų teisių į veiksmingą žalos atlyginimą apsaugą. BK 69 straipsnis numato galimybę asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti padarytą žalą per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į padarytos žalos pobūdį ir mastą, kaltinamosios turtinę padėtį, jos galimybes palaipsniui vykdyti pinigines prievoles bei tai, kad jai taikomas trijų metų laidavimo terminas, darytina išvada, jog tikslinga ir proporcinga kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per laidavimo terminą, t. y. per trejus metus, atlyginti žalą, priteistą patenkintais civiliniais ieškiniais. Tokia priemonė sudarys realias prielaidas civilinių ieškovų patirtai žalai atlyginti, kartu skatins kaltinamąją prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir laikytis teisės normų, atitiks teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

Dėl žalos atlyginimo

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

20. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

21. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žala, padaryta asmeniui, jeigu šis buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo.

22. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įvertinant neturtinę žalą pinigais, nustatant jos dydį, atsižvelgtina į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Dėl Valstybinė ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio

23. Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) byloje pateikė 4 951,89 Eur dydžio civilinį ieškinį J. G., žalai, atsiradusiai dėl M. S. sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų ją gydant asmens sveikatos priežiūros gydymo įstaigoje, atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 130-134). Iš bylos matyti, kad mažametė M. S. dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos buvo sunkiai sužalota ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydoma nemokamai. Jai suteiktų gydymo paslaugų kaina – 4 951,89 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas 2025-10-13 Gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad VLK ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamoji, neatsargiais savo veiksmais padariusi žalos sveikatai, privalo atlyginti PSDF lėšas, išleistas mažametės M. S. gydymui. Remiantis CK 6.283 straipsniu, kaltinamoji privalo atlyginti VLK sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamosios priteistina 4 951,89 Eur gydymo išlaidos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo.

Dėl nukentėjusiosios M. S. civilinio ieškinio

24. Nukentėjusioji nepilnametė M. S., atstovaujama atstovės pagal įstatymą mamos V. L., byloje kaltinamajai pateikė civilinį ieškinį dėl 412,35 Eur turtinės žalos ir 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistų sumų priteisimo.

25. Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 412,35 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 18,25 Eur M. S. gydymo ir vaistų įsigijimo išlaidų bei 394,10 Eur kelionės išlaidų, patirtų lankant stacionare ir vykstant į gydytojų konsultacijas.

26. Spręsdamas nukentėjusiosios M. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 412,35 Eur turtinės žalos atlyginimo, teismas vertina kiekvieną nurodytą išlaidų rūšį atskirai ir patikrina, ar ji yra pagrįsta bei ar egzistuoja priežastinis ryšys su kaltinamosios nusikalstama veika. Civilinio ieškinio dalyje, kurioje prašoma priteisti 40 Eur už S. E. kelionę lankyti M. S. gydymo įstaigoje, konstatuotina, kad šias išlaidas patyrė ne pati mažametė ir ne jos atstovė pagal įstatymą, o kitas asmuo, kuris byloje nėra pareiškęs savarankiško civilinio ieškinio, todėl šis reikalavimas pareikštas netinkamo subjekto vardu ir yra atmestinas. Taip pat atmestinas reikalavimas dėl 20 Eur, nurodytų kaip patirtų 2025-09-03 vykstant pas pediatrą, bei 20 Eur, nurodytų kaip patirtų 2025-10-27, kadangi byloje nepateikta jokių dokumentų ar kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių šių kelionių išlaidas ir jų dydį. Dėl 20 Eur, nurodytų kaip patirtų 2025-09-15, teismas pažymi, kad iš pateikto V. L. sąskaitos išrašo matyti, kad faktiškai pervesta buvo 17 Eur, todėl ši turtinės žalos dalis priteistina tik nurodytu patvirtintu dydžiu, o likusi 3 Eur suma – atmestina. Ieškinio dalyje, kurioje prašoma priteisti 120 Eur už vykimą į Santaros klinikas, teismas taip pat konstatuoja, kad pateikti įrodymai nepatvirtina patirtų kelionės išlaidų dydžio, todėl ši ieškinio dalis laikytina neįrodyta ir atmestina. Kitos M. S. ieškinyje nurodytos turtinės išlaidos sumoje 209,35 Eur yra pagrįstos pateiktais dokumentais, susijusios su mažametės gydymu ir yra priežastiniame ryšyje su kaltinamosios nusikalstama veika, todėl priteistinos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nukentėjusiosios M. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

27. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į jos sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą ir sukeltas pasekmes. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos mažametė nukentėjusioji buvo stipriai sukandžiota kaltinamosios šuns, ko pasėkoje nukentėjusiajai nustatyta kąstinė-plėštinė žaizda pakaušio srityje, kąstinės žaizdos kaktos srityje, galvos dešinėje pusėje, dešinio užausio srityje, dešinės ausies srityje su kremzlės pažeidimu, kairės ausies srityje, dešinio skruosto srityje ir dešinėje plaštakoje tarp pirštų, įspaustinis pakauškaulio lūžis, minkštųjų audinių patinimas stuburo kaklinės dalies 1-3-o slankstelių srityje. Dėl M. S. nustatytos kąstinės-plėštinės žaizdos pakaušio srityje su įspaustiniu pakauškaulio lūžiu, minkštųjų audinių patinimu stuburo kaklinės dalies 1-3-o slankstelių srityje, sveikata sutrikdyta sunkiai. Gydytojai neatmeta galimybės, kad sveikatos sutrikdymo mastas dėl kąstinių žaizdų galėtų keistis, jei gydymo eigoje išryškėtų komplikacijos, ar pan. (1 tomas, b. l. 124-125). M. S. 2025-08-21 atlikta galvos operacija, po įvykio stacionariai gydyta iki 2025-09-03, vėliau gydyta ambulatoriškai, iki 2025-09-10 nelankė mokyklos, iki 2025-12-31 atleista nuo fizinio lavinimo pamokų. Po įvykio nukentėjusiajai pasireiškė psichoemociniai sunkumai, mergaitei padidėjo saugumo poreikis, atsirado sunkumai užmigti vienai, kamuoja naktiniai košmarai, baimė būti vienai lauke ir ryški šunų baimė. M. S. lankosi Pakruojo psichikos centre, kur vaikų meno terapeutė jai teikia meno terapijos paslaugas dėl po įvykio pasireiškusių psichoemocinių sutrikimų. Lankosi Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centre, kur nukentėjusiajai teikiama psichologo pagalba. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, jos ketinimus bei galimybes atlyginti mažametei padarytą žalą, konstatuotina, kad civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 7000 Eur dydžio neturtinė žala atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, todėl priteistina nukentėjusiajai M. S. visa apimtimi.

28. Kadangi nukentėjusioji M. S. yra nepilnametė ir negali savarankiškai įgyvendinti savo turtinių teisių, jos įgyvendinamos per atstovą pagal įstatymą. Iš bylos duomenų matyti, kad M. S. atstovė pagal įstatymą yra jos mama V. L.. Atsižvelgiant į tai, kad priteisiama žala skirta mažametės nukentėjusiosios interesams užtikrinti, o pati nukentėjusioji dėl amžiaus negali disponuoti jai priteistomis lėšomis, teismas sprendžia, jog priteistų lėšų tvarkytoju paskirtina nukentėjusiosios mama V. L..

Dėl nukentėjusiosios V. L. civilinio ieškinio.

29. Nukentėjusioji V. L. byloje pateikė patikslintą civilinį ieškinį kaltinamajai dėl 2000 Eur neturtinės žalos, 84,71 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

30. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tačiau mirties ar asmens sveikatos sužalojimo atveju civiliniu ieškovu gali būti pripažintas šeimos narys ar artimasis giminaitis (iš jų – tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), kiti asmenys), kuris turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-1214/2024).

31. Spręsdamas nukentėjusiosios V. L. pareikštą civilinį ieškinį dėl 84,71 Eur turtinės žalos atlyginimo, kaip minėta, teismas vertina kiekvieną nurodytą išlaidų rūšį atskirai ir patikrina, ar ji yra pagrįsta bei ar egzistuoja priežastinis ryšys su kaltinamosios nusikalstama veika. Civilinio ieškinio dalis, kurioje prašoma priteisti 20 Eur, nurodytų kaip patirtų 2025-10-08 vykstant pas šeimos gydytoją, atmestina, kadangi šių išlaidų nepatvirtina jokie į bylą pateikti dokumentai ar kiti objektyvūs duomenys. Kitos V. L. ieškinyje nurodytos turtinės išlaidos sumoje 64,71 Eur yra pagrįstos pateiktais dokumentais, susijusios su nukentėjusiosios V. L. gydymu ir yra priežastiniame ryšyje su kaltinamosios nusikalstama veika, todėl priteistinos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nukentėjusiosios V. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

32. Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiosios V. L. neturtinės žalos konstatuotina, kad kaltinamosios nusikalstama veika – netinkama gyvūno priežiūra, dėl kurios buvo sukandžiota nukentėjusiosios mažametė dukra – yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovės patirtais neigiamais išgyvenimais. Bylos duomenimis dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos buvo sunkiai sužalota nukentėjusiosios V. L. mažametė dukra M. S.. Kaip nurodyta patikslintame civiliniame ieškinyje, nukentėjusioji dėl dukters sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė ypač intensyvų emocinį ir psichologinį sukrėtimą, kuris pasireiškė dideliu išgąsčiu, nuolatiniu nerimu, baime dėl vaiko sveikatos ir galimos grėsmės gyvybei, taip pat dėl tikėtinų ilgalaikių padarinių ateityje. Po įvykio nukentėjusioji ilgą laiką negalėjo normaliai ilsėtis, patyrė nuolatinę įtampą ir nesaugumo jausmą, kuri išliko ir vėlesniu laikotarpiu. Dideli dvasiniai išgyvenimai tęsiasi iki šiol – ji kasdien nerimauja dėl dukters saugumo, psichologinės savijautos, gijimo eigos ir galimų komplikacijų, ji buvo priversta aktyviai rūpintis dukters gydymu – lankyti ją stacionare, daugiau nei tris mėnesius slaugyti ir lydėti į gydytojų konsultacijas. Dėl šių išgyvenimų jai pasireiškė sveikatos sutrikimai dėl kurių kreipėsi į Pakruojo sveikatos centro šeimos gydytoją dėl padidėjusio kraujospūdžio, gydosi pas Pakruojo sveikatos centro psichiatrą dėl mišraus nerimo ir depresijos sutrikimo, jai paskirtas medikamentinis gydymas, konsultavosi su Pakruojo sveikatos centro psichologe. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. L. buvo padaryta neturtinė žala. Kartu teismas vertina, kad neturtinė žala ieškovei kilo ne dėl tiesioginio poveikio jai pačiai, o dėl dukrai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, todėl ieškovės dvasinių išgyvenimų intensyvumas yra mažesnis nei tiesiogiai nukentėjusiosios. Įvertinus tai, bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, darytina išvada, kad ieškovės prašoma 2000 Eur neturtinės žalos suma yra per didelė, todėl ji mažintina ir iš kaltinamosios ieškovės naudai priteistina 1000 Eur dydžio neturtinė žala.

Dėl proceso išlaidų

33. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

34. Šioje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosioms M. S. ir V. L. teisinę pagalbą teikė Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Žydrūnas Krampalcas. Iš 2026 m. sausio 27 patikslintos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-01054 nustatyta, kad už nukentėjusiajai M. S. suteiktą teisinę pagalbą, teisinės pagalbos išlaidų suma yra 952,60 Eur. Iš 2026 m. sausio 29 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-01192 nustatyta, kad už nukentėjusiajai V. L. suteiktą teisinę pagalbą, teisinės pagalbos išlaidų suma yra 407,72 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad šios nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl jos pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios J. G..

Dėl nuosavybės teisės apribojimo

35. Ikiteisminio tyrimo metu J. G. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas jos turtui – butui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini). Spręsdamas klausimą dėl taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo, teismas pažymi, kad šia priemone buvo siekiama užtikrinti civilinių ieškinių įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje civiliniai ieškiniai tenkinti, nustatytos konkrečios priteistinos piniginės sumos bei kaltinamajai paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per nustatytą laiką atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgdamas į priteistos žalos dydį, kelių nukentėjusiųjų interesus, taip pat į tai, kad iki šiol žala nėra atlyginta, teismas daro išvadą, jog panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą būtų sudarytos prielaidos apsunkinti ar padaryti neįmanomu civilinių ieškinių realų atlyginimą. Todėl, siekiant užtikrinti patenkintų civilinių ieškinių vykdymą ir nukentėjusiųjų teisių veiksmingą apsaugą, laikinosios nuosavybės teisės apribojimo priemonė paliktina galioti iki visiško priteistų sumų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje, padarymą, perduodant ją 3 (trejų) metų terminui laiduotojos J. G., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Baudžiamąją bylą J. G. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, skirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą civiliniams ieškovams per 3 (tris) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo Valstybės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš J. G. Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą 4 951,89 (keturių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt vieno euro, 89 ct) žalą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteistą žalos atlyginimą ir palūkanas pervesti VLK, įm. kodas 191351679, a. s. LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Civilinio ieškovo M. S. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. G. nukentėjusiajai M. S. 209,35 Eur (du šimtus devynis eurus, 35 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteistą žalos atlyginimą ir palūkanas pervesti į V. L. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Civilinės ieškovės M. S. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš J. G. nukentėjusiajai M. S. 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteistą žalos atlyginimą ir palūkanas pervesti į V. L. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Civilinės ieškovės V. L. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. G. nukentėjusiajai V. L. 64,71 Eur (šešiasdešimt keturis eurus, 71 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteistą žalos atlyginimą ir palūkanas pervesti į V. L. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Civilinės ieškovės V. L. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. G. nukentėjusiajai V. L. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteistą žalos atlyginimą ir palūkanas pervesti į V. L. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Pavesti V. L., gim. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės M. S. civiliniu ieškiniu priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumas.

Priteisti valstybei iš J. G. 952,60 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt du eurus, 60 ct) ir 407,72 Eur (keturis šimtus septynis eurus, 72 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nurodant priteistas sumas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB „Artea“ bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Urbo bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. G. asmeninė nuosavybė turtui – butui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), palikti iki visiško civiliniais ieškiniais priteistų sumų atlyginimo.

Išaiškinti J. G., kad būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.