Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. N. ieškinį atsakovams V. N. (V. N.) ir R. D. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas V. N. (duomenys neskelbtini) Kaišiadoryse sudarė santuoką. Iš karto po santuokos sudarymo sutuoktinių santykiai ėmė blogėti ir nuo 2022 metų birželio mėnesio ieškovė ir V. N. kartu nebegyveno, nevedė bendro ūkio, V. N. paliko šeimos namus, taigi ieškovės ir V. N. santuoka faktiškai iširo 2022 metų birželio mėnesį. Nuo to laiko sutuoktiniai nepalaiko jokių santykių, intymaus bendravimo tarp jų nebuvo nuo 2022 m. birželio mėnesio. Ieškovei siekiant nutraukti santuoką su V. N., ji kreipėsi dėl privalomosios mediacijos, kurioje buvo sprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję santykiai. Mediacija nepavyko iš esmės dėl to, kad V. N. vengė joje dalyvauti bei spręsti bet kokius teisinius santuokos nutraukimo klausimus. 2023 metais ieškovė susipažino su R. D., su juo pradėjo intymų bendravimą 2023 metų pabaigoje ir kartu apsigyveno. 2024 metais K. N. pastojo nuo R. D.. (duomenys neskelbtini) K. N. gimė dukra E. N.. E. N. gimimo įrašo grafoje „Duomenys apie motiną“ yra nurodyta K. N., o grafoje „Duomenys apie tėvą“ yra nurodytas V. N.. Dukra E. N. gavo ieškovės sutuoktinio pavardę, nors jis nėra biologinis dukros tėvas. V. N. gimimo liudijime įrašytas tėvu remiantis santuokos tarp atsakovo V. N. ir ieškovės sudarymo faktu ir tuo, kad vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo. R. D. pripažįsta esantis biologiniu vaiko tėvu, gyvena kartu su ieškove ir jų naujagime dukra, rūpinasi dukra, ją finansiškai išlaiko. Šiuo metu ieškovės ir V. N. santuokos nutraukimo teisinis procesas teisme nėra pradėtas, nes iškilo poreikis nuginčyti ieškovės dukros tėvystę.

4. Atsakovas V. N. teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

5. Teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl tėvystės nuginčijimo byloje nėra, abi šalys patvirtino, kad V. N. nėra biologinis mažametės E. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, tarnyba pritaria ieškinio reikalavimams dėl V. N. tėvystės nuginčijimo mažametės E. N. atžvilgiu.

6. Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais. Nurodė, kad ginčo, jog R. D. yra biologinis E. N. tėvas, nėra.

8. Atsakovas R. D. teismo posėdyje sutiko su ieškinio reikalavimais visa apimtimi. Patvirtino, kad yra biologinis E. N. tėvas. Su ieškove kartu gyvena apie du metus. Vaiką išlaiko, juo rūpinasi.

9. Atsakovas V. N. teismo posėdyje sutiko su ieškinio reikalavimais visa apimtimi. Patvirtino, kad jis nėra biologinis vaiko E. N. tėvas. Su ieškove nebendrauja nuo 2022 m. vidurio.

10. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, kad nesant ginčo, Tarnyba neprieštarauja, kad vaiko E. N. tėvu būtų pripažintas R. D..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

11. Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas V. N. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog nuo 2022 m. vidurio ieškovė ir V. N. kartu negyvena, neveda bendro ūkio, intymaus bendravimo. 2023 metais ieškovė susipažino su R. D., su juo pradėjo intymų bendravimą 2023 metų pabaigoje ir kartu apsigyveno, 2024 metais ieškovė pastojo nuo R. D.. Ieškovė K. N. yra nepilnametės E. N., gimusios (duomenys neskelbtini) motina, vaiko gimimo įraše atsakovas V. N. nurodytas kaip vaiko tėvas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

12. Ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovas V. N. nėra nepilnametės E. N., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas bei prašo panaikinti vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytus duomenis apie jos tėvą.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai.

14. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo

gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

15. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Todėl faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 36 punktas, 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021 39 punktas). Tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp šioje situacijoje susiduriančių (teisinio tėvo, galimo biologinio tėvo, motinos ir vaiko) interesų, ypatingą reikšmę suteikiant vaiko interesui turėti du lygiaverčius tėvus (tėvą ir motiną) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020 28 punktas).

17. Šioje byloje atsakovai V. N. ir R. D. neginčija ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad V. N. nėra biologinis nepilnametės E. N. tėvas. Iš teismo posėdyje šalių teiktų paaiškinimų nustatyta, kad nors (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka tarp ieškovės ir V. N. nebuvo nutraukta, tačiau faktiškai šalys nevedė bendro ūkio bei neturėjo intymių lytinių santykių nuo 2022 m. vidurio (birželio mėnesio). Teismo posėdyje šalys patvirtino, kad nuo 2022 m. vidurio gyvena atskirai, o nuo 2023 m. pabaigos ieškovė pradėjo intymų bendravimą su atsakovu R. D., su kuriuo apsigyveno kartu. Ieškovės pateiktais paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta, jog 2024 metais ieškovė pastojo nuo R. D. ir (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra E. N.. Byloje nėra ginčo, jog biologinis E. N. tėvas yra R. D..

18. Iš šalių paaiškinimų akivaizdu, jog šiuo metu vaikas gyvena šeimoje su savo biologiniu tėvu, su kuriuo yra kuriamas jų emocinis ryšys. Teismo posėdyje ieškovė K. N. ir atsakovas R. D. patvirtino, kad rūpinasi vaiku. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog šiuo atveju vaiko interesais turėtų būti siekiama išsaugoti socialinę tėvystę. Priešingai, teismo vertinimu, esamomis aplinkybėmis, įvertinus vaiko amžių ir susiklosčiusią faktinę situaciją, vaiko geriausius interesus atitiktų prioriteto suteikimas biologinės tėvystės faktui, tokiu būdu užtikrinant nepilnametės E. N. teisę žinoti tikrąją savo kilmę ir biologinį savo tėvą. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė taip pat laikėsi pozicijos, kad ieškinio tenkinimas geriausiai atitiktų nepilnametės E. N. interesus.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas byloje dalyvaujančių asmenų išdėstytais argumentais bei bylos duomenimis aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis).

20. Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei paminėtus argumentus, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, pripažintina, kad atsakovas V. N. nėra nepilnametės E. N. tėvas.

Dėl tėvystės nustatymo ir pavardės pakeitimo

21. CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą.

22. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

23. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas R. D. teismo posėdyje pripažino tėvystę nepilnamečiam vaikui, tai, kad faktiškai įgyvendina tėvo pareigas, šioje byloje patenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, nesant ginčo dėl to, kad biologinis E. N. tėvas yra atsakovas R. D., ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo taip pat laikytinas pagrįstu, todėl nustatytina, kad atsakovas R. D. yra E. N. tėvas, o E. N. yra atsakovo R. D. dukra, atitinkamai šie duomenys įrašytini vaiko gimimo įraše (CK 3.148 straipsnis).

24. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Nagrinėjamu atveju nepilnametei E. N. suteikta pavardė „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgdamas į ieškovės prašymą ir nesant byloje dalyvaujančių asmenų prieštaravimų, teismas ieškovės prašymą dėl pavardės vaikui pakeitimo ir biologinio tėvo pavardės vaikui suteikimo tenkina, pakeičiant nepilnamečio vaiko E. N. pavardę iš ,,(duomenys neskelbtini)“ į ,, (duomenys neskelbtini)“.

25. Remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi išaiškintina, jog duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

27. Ieškovė teikdama teismui ieškinį sumokėjo 114 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovė ieškinyje prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo V. N.. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovės 114 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje priteistinos iš atsakovo V. N. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Teismas šioje byloje patyrė 18,25 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 14,76 Eur procesinių dokumentų įteikimas atsakovui V. N., 3,34 Eur procesinių dokumentų įteikimas R. D. ir 0,15 Eur kitos pašto išlaidos. Iš R. D. pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi nesiekia minimalios 8 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei sumos (CPK 96 straipsnio 5-6 dalys). Iš V. N. valstybei priteistinos 14,76 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kadangi šios bylinėjimosi išlaidos viršija minimalią (8 Eur) sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 399 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnametės E. N., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. N. nėra V. N. dukra.

Panaikinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje išduotame E. N. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis apie tėvą V. N..

Pripažinti, kad atsakovas R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. N., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. N. yra R. D. dukra.

Įrašyti 2025 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. N., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pakeisti vaiko E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę, suteikiant jai biologinio tėvo R. D. pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 114 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14,76 (keturiolikos Eur 76 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.